Baudžiamoji byla Nr. 1-2349-716/2014
Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00309-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.3; 2.10.1.4.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje V. Š., g. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, bedarbė, vidurinio išsilavinimo, teista 2006-06-27 Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR BK 300 str. 1 d., 302 str. 1 d. 750 Lt bauda (6 MGL), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį
n u s t a t ė :
V. Š. 2014 m. birželio 07 d. apie 22.00 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, būdama prie karių kapinių, prie Parko g. 23, Vilniuje, išėmusi iš S. M. rankinės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 206“ 220 litų vertės - jį pargobė, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajai S. M. priklausantį 220,00 Lt vertės turtą.
V. Š. tyrimo metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad ji S. M. pažįsta, jos yra draugės. 2014 m. birželio 07 d. pavakarį, laiko tikslaus nurodyti negali, jai į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino S. M. ir pasiūlė susitikti. Jos susitarė susitikti prie prekybos centro „Elektromarkt“, esančio Parko g., Vilniuje. Susitikti su S. ji nuėjo kartu su savo sugyventiniu A. T.. S. padavė A. 20 litų, kad jis nueitų į prekybos centrą ir nupirktų degtinės. Kai A. nupirko degtinės, jie visi trise nuėjo už prekybos centro „M.“, esančio Parko g. 23, Vilniuje, prie karių kapinių, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė degtinę jie visi apgirto. Nori paminėti tai, kad kai jie susitiko su S., ji jau buvo neblaivi, todėl kartu su ja ir A. išgėrusi dar degtinės – visiškai prisigėrė. Išgertuvių metu S. ne kartą ėjo į krūmus atlikti gamtinių reikalų. Kai ji eidavo į krūmus – savo asmeninius daiktus, t.y. su savimi turėtas rankines palikdavo toje vietoje, kur jie sėdėjo. Su savimi S. savo rankinių nesinešdavo. Prisimena, kad apie 22.00 val., kai S. eilinį kartą nuėjo į krūmus atlikti gamtinių reikalų, ji iš jos rankinės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 206“. Ji prieš tai matė, kad ji turėjo su savimi mobilaus ryšio telefoną, todėl kai ji nuėjo į krūmus – sugalvojo jį pavogti. Kai ji iš S. rankinės ištraukė mobilaus ryšio telefoną – A. to nematė. A. tuo metu kalbėjosi su kažkokiu jai nepažįstamu vyru. Galimai tai buvo S. pažįstamas. Iš S. rankinės ištrauktą mobilaus ryšio telefoną ji įsikišo į megztuko kišenę. Telefono neišjungė, nes girdėjo, kad kol telefonas buvo pas S. rankinėje, jis pypsėjo – išsikrovinėjo, todėl jai jo išjungti nereikėjo, jis buvo savaime išsijungęs. Minėtą vakarą, tai buvo jau po 22.00 val., S. pasigedo telefono. Ji paprašė jos, kad ji iš savo mobilaus ryšio telefono paskambintų į jos telefoną, kad taip paieškotų kur yra jos telefonas. Ji iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į S. telefoną, kurio Nr. mintinai nežino, tačiau jis yra pas ją telefone, užrašų knygutėje įvestas vardu „Sveta“. Paskambinus į S. telefoną išgirdo operatorės žodžius, kad „šiuo metu su adresatu nėra galimybės susisiekti“. Tada S. išėjo su jai nepažįstamu vyru, o ji su A. nuėjo namo. Kitą dieną namuose, ji parodė A. iš S. pavogtą mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad neva S. davė jai pasaugoti. Kad telefonas vogtas A. nežinojo. Ji parnešusi į namus, iš S. pavogtą telefoną padėjo į spintą. S. telefoną ji dar pakrovė. Kodėl ji pavogė iš S. mobilaus ryšio telefoną – paaiškinti negali, tiesiog buvo neblaivi ir taip pasielgė. Dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Ji atsisako nuo parodymų patikrinimo vietoje, kadangi savo kaltę pripažino, davė nuoširdžius parodymus ir nenori, kad ją matytų pašaliniai asmenys, kaip rodo vietą ir kaip ją fotografuoja (b. l. 37).
Tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. M. parodė, kad 2014-06-07 apie 16.00 val. ji buvo Linksmoji g., Vilniuje, kareivių kapinėse, kurios yra už prekybos centro „Maxima“, Parko g., Vilniuje. Buvo su savo draugais A. ir V., pavardžių ji nežino. Gėrė su jais degtinę. Kai baigėsi degtinė, su jais gėrė alų. Degtinę ir alų ji nupirko. Kai išgėrė alaus, įsinorėjo į tualetą. Ji paprašė V. palaikyti rankinuką, kad ji nueitų už krūmų. Jos mobilaus ryšio telefonas buvo rankinėje. Po poros minučių ji grįžo ir norėjo paskambinti, pradėjo ieškoti savo telefono ir jo nerado. Tada ji paprašė, kad V. paskambintų jai į telefoną. Telefonas jau buvo išjungtas, t.y. „ne ryšio zonoje“. Įtaria, kad telefoną galėjo pavogti V., kurios pavardės ji nežino, bet žino, kad ji nuomojasi bendrabutyje kambarį. Gali parodyti kur tai yra. V. ir A. yra sugyventiniai ir jie kartu gyvena. Mobilaus ryšio telefonas „Nokia 206“, IMEI (duomenys neskelbtini), kainavo 220 Lt. Buvo nupirktas Sodų g. 22, Vilniuje, 2014-05-02, telefonas imtas kreditu. Už kreditą pasirašė jos sugyventinis F. D.. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl telefono vagystės ir surasti telefoną (b. l. 10-11).
Nukentėjusioji S. M. papildomai parodė, kad ji su V. susipažino maždaug prieš 3 metus, jos kartu dirbo prie sraigių. Ji žino, ji gyvena su sugyventiniu A.. Ji su minėtais asmenimis bendravo, draugavo. 2014 m. birželio 07 d. apie 18.00 val. jai paskambino V., iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė susitikti. Ji jai pasakė, kad senai nesimatė, kad ji nori susitikti. V. pasakė, kad ji ateis su savo sugyventiniu A.. Ji tuo metu buvo prie prekybos centro „Elektromarkt“. Susitikti atėjo V. su A. Jie pasiūlė jai kartu su jais išgerti alkoholio. Kadangi jie neturėjo pinigų, jie paprašė jos, kad ji nupirktų alkoholio. Ji padavė A. pinigų, kokią sumą tiksliai neatsimena, galimai 20 litų ir jis nubėgo į prekybos centrą „Maxima“ nupirkti alkoholio. Kai A. grįžo iš prekybos centro, jie nuėjo visi kartu už prekybos centro „Maxima“, Parko g. 23, Vilniuje. Prie karių kapinių jie visi trise vartojo alkoholį. Ji išgėrusi sidro, norėjo eiti į krūmus atlikti gamtinius reikalus. Eidama į krūmus, savo rankinę padavė pasaugoti V. Rankinė buvo pilna, joje buvo pridėta maisto produktų, o ant pačio viršaus buvo padėtas jos mobilaus ryšio telefonas „Nokia 206“. Šį telefoną ji pirko 2014-05-02. Jos įsigyto telefono vertė 220 litų. Telefonas pirktas jos draugo F. D. vardu, tačiau už šį telefoną ji pati moka išsimokėtinai. Telefonas priklauso jai. Taigi, kai grįžo atlikusi gamtinius reikalus, pastebėjo, kad jos rankinėje nėra jos mobilaus ryšio telefono. Ji pradėjo sakyti V., kad kur jos telefonas. V. pradėjo sakyti, kad ji telefono neėmė, teigė, kad turi paieškoti, galbūt pati kur pametė. Tačiau ji pati buvo nelabai blaivi, todėl puikiai žino, kad pamesti negalėjo. Pasakė V., kad skambintų į jos telefoną. Ji pabandė skambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas. Tuomet ji pasakė, kad jei jie negrąžins telefono, ji kreipsis į policiją. Po to ji nuėjo namo. Nei V., nei A. jai jos telefono negrąžino. Iš jos pagrobtame jos telefone buvo įdėta SIM kortelė „Tele 2“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Kortelė materialinės vertės nesudaro. Dėl šios nusikalstamos veikos padaryta 220 litų turtinė žala. V. dėl šio įvykio jos neatsiprašė, su ja susitaikyti nepageidauja. Telefonas buvo mažai naudotas, visiškai nenusidėvėjęs (b. l. 13).
Tyrimo metu apklaustas liudytojas A. T. parodė, kad 2014 m. birželio 07 dienos metu, apie 16 val. jis su savo sugyventine V. Š. ėjome Parko g. Vilniuje, pro prekybos centrą „Elektromarkt“. Jie ėjo susitikti su jų bendra pažįstama S., jos pavardės nežino. V. su S. buvo prieš tai susiskambinusios ir susitarusios susitikti. Svetlaną jie sutiko netoli prie prekybos centro „Elektromarkt“ esančio daugiaaukščio. Jiems susitikus, S. buvo neblaivi. Jis su V. buvo blaivūs. S. buvo nuėjusi pas savo draugę, kur, kiek žino, pasiskolino pinigų degtinei. Po to S. padavė jam 20 litų ir pasakė, kad nueitų nupirkti degtinės. Kai jis nupirko degtinės, jie visi trise nuėjo prie kareivių kapinių, esančių už prekybos centro „Maxima“, Parko g. 23, Vilniuje. Prie minėtų kareivių kapinių, jie trise išgėrė jo nupirktą degtinę. Kol jie gėrė degtinę, prie jų dar prisėdo jam nepažįstamas vyras, kuris gėrė alų. Jis neatsimena, ar išgertuvių metu S. ėjo į krūmus atlikti gamtinių reikalų, ar ne. Taip pat negirdėjo tokio pokalbio, kad S. ieškotų savo mobilaus ryšio telefono ar prašytų V., kad ji jai paskambintų į jos mobilaus ryšio telefoną. Po kurio laiko S. su jam nepažįstamu vyru kažkur nuėjo, tačiau kur jie nuėjo – jam nepasakė. Jis su V. dar kurį laiką palaukė prie karių kapinių, po to nesulaukę grįžtančios S., nusprendė eiti namo. Kai parėjo namo, jis nuėjo miegoti. 2014 m. birželio 08 d. V. jam parodė mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad šis telefonas yra S. Matė, kad buvo juodos spalvos „Nokia“ mobilaus ryšio telefonas. V. jam pasakė, kad S. davė jai šį telefoną pasaugoti. Kaip S. padavė V. pasaugoti savo mobilaus ryšio telefoną jis nematė. Kad 2014-06-07 kol vartojo alkoholinius gėrimus, S. būtų davusi V. mobilaus ryšio telefoną ar, kad V. S. mobilaus ryšio telefoną būtų laikiusi rankose, jis nematė. Apie tai, kad S. pati davė V. mobilaus ryšio telefoną – jam papasakojo pati V. (b. l. 15).
Iš protokolo–pareiškimo matyti, kad S. M. pareiškė, kad 2014-06-07 apie 16.00 val., Karių kapinėse, Linksmoji g., Vilniuje, pažįstama iš rankinės pavogė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 206“, IMEI (duomenys neskelbtini). Nuostolis 220 Lt (b. l. 1).
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta: apžiūros objektas yra aikštelė apaugusi medžiais, es. 200 m. nuo parduotuvės „Maxima“, Parko g. 23, Vilnius, šalia šunų vedžiojimo aikštelės ir 20 nuo „karių“ kapinių, es. Linksmoji g., Vilnius. Aikštelė apaugusi medžiais, vienas medis nuverstas ant žemės ir padarytas lygtai „natūralus“ suoliukas. Prie suoliuko yra išmintas takelis (b. l. 6-7).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. T. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 206“ IMEI 351730061615784, IMEI 351730061615792 (b. l. 19).
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėto mobilaus ryšio telefono „Nokia 206“ požymiai (b. l. 20).
Minėtų įrodymų visuma, t. y. kaltinamosios V. Š. parodymai, nukentėjusiosios S. M., liudytojo A. T. parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad V. Š. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Ištirtų faktinių įrodymų visuma neginčijamai liudija tai, kad V. Š. nurodytu laiku ir vietoje pasisavino S. M. priklausantį, 220 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 206“. Įvertinus kaltininkės objektyviai atliktus veiksmus, kaltės formą, siekto neteisėtai užvaldyti turto vertę - V. Š. veika atitinka nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos alternatyvios bausmės, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažįsta, kad V. Š. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštarauja (b. l. 58), ieškinys byloje nepareikštas (b. l. 14).
Kaltinamosios V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. V. Š. veikdama tiesiogine tyčia padarė baudžiamąjį nusižengimą, ji teista (b. l. 44-45), bausta už administracinius teisės pažeidimus (b. l. 49), į VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. (b.l. 51-53). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. Š. sankcijoje numatytą prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.
n u s p r e n d ė :
V. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. ir skirti laisvės apribojimą 1 metams įpareigojant ją per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. Š. skirti galutinę bausmę 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant ją per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamoji, nesutikdama su šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti šį teismo baudžiamąjį įsakymą surašiusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Nagrinėjant bylą teisme ir pripažinus kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta šiuo įsakymu. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Mindaugas Striaukas