Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-02-04][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-486-614-2022].docx
Bylos nr.: e2S-486-614/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 188752021 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Bylos, susijusios su santuoka
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

?

Civilinė byla Nr. e2S-486-614/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30321-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.2.6.6.3.; 3.3.2.5

 (S)

 

 

cid:image001.gif@01C5E389.3EF167C0 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. vasario 3 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl civilinės bylos pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei K. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, atnaujinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei K. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Ukrainoje bus priimtas sprendimas pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl Ukrainoje esančių nepilnamečių vaikų M. V. ir A. V. laikymo šioje šalyje teisėtumo. 

3.       Teisme gautas ieškovo S. V. prašymas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Prašyme nurodoma, kad Ukrainoje, Chmelnickio apskrities, Starokonstantinovo apylinkės teisme pradėta civilinė byla Nr. 683/1084/21 pagal ieškovo S. V. ieškinį dėl Ukrainoje esančių nepilnamečių vaikų M. V. ir A. V. grąžinimo. Byla iškelta 2021 m. gegužės 18 d., tačiau iki šios dienos nėra išnagrinėta ir neaišku, kada bus išnagrinėta, nes atsakovė bylos nagrinėjimą vilkina. Šalių vaikai Ukrainoje yra laikomi neteisėtai, nes atsakovė neturėjo ieškovo rašytinio sutikimo pasilikti Ukrainoje su vaikais. Atkreipė dėmesį į tai, kad Hagos konvencijos 11 straipsnyje reglamentuotas 6 (šešių) savaičių terminas, per kurį teismas ar kompetentinga institucija nuo proceso pradžios turi priimti sprendimą dėl vaiko grąžinimo. Tačiau praktikoje vaiko gražinimo klausimas ne Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų ir Ukrainoje yra sprendžiamas apie 3 (tris) metus. Esant pandemijai šis terminas gali būti dar ilgesnis. Taip pat ieškovą atstovaujantis advokatas A. V. L. 2021 m. rugsėjo 21 d. trumpai teismui aprašė vaikų gražinimo bylos eigą Ukrainoje, iš kurio matyti, kad: 2021 m. gegužės 18 d. Chmelnickio apskrities Starokonstantinovo apylinkės teisme priimta nagrinėti civilinė byla dėl mergaičių gražinimo į Lietuvą; 2021 m. birželio 15 d. parengiamasis teismo posėdis neįvyko, nes į teismo posėdį neatvyko atsakovė; 2021 m. birželio 24 d. parengiamasis teismo posėdis atsakovės prašymu vėl buvo atidėtas; 2021 m. rugpjūčio 2 d. byla paskirta nagrinėti iš esmės 2021 m. rugpjūčio 6 d.; bylos nagrinėjimas 2021 m. rugpjūčio 6 d. neįvyko, nes atsakovė neatvyko į posėdį bei Starokonstantinovo apylinkės teisme iškilo techninės kliūtys; 2021 m. rugpjūčio 27 d. prasidėjo bylos nagrinėjimas iš esmės, pasakytos ieškovo bei atsakovės įžanginės kalbos; 2021 m. rugsėjo 17 d. bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas. Atsakovė pateikė naujus dokumentus, bylos nagrinėjimas nukeltas į 2021 m. spalio 1 d. Kadangi vaikų gražinimo bylos nagrinėjimas Ukrainoje vyksta lėtai, atsakovė vilkina bylos nagrinėjimą, remiantis išimtinai nepilnamečių vaikų interesais yra pagrindas atnaujinti šios bylos nagrinėjimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Ukrainoje yra sprendžiamas vien tik dukterų gražinimo į Lietuvos Respublikos klausimas, o ne jų buvimo šioje valstybėje teisėtumo klausimas. Pagal Hagos konvencijos 18 straipsnį sprendžiant vaiko gražinimo klausimą visos aplinkybės, susijusios su vaiko globos klausimais, jo gyvenamosios vietos nustatymu, tėvų tarpusavio santykiais ir pan. šios kategorijos bylose neturi jokios reikšmės ir teismo nėra vertinamos ir nagrinėjamos. Šias aplinkybes turės nustatyti ir vertinti būtent šis teismas, o ne Ukrainos. Todėl Ukrainos teismo sprendimas šioje byloje neturės jokios prejudicinės reikšmės. Be to, visus šiai bylai reikšmingus faktus gali nusistatyti ir pats teismas.

4.       Išvadą teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad civilinės bylos Nr. e2-407-981/2021 atnaujinimas negalimas kol nebus išnagrinėta byla dėl priverstinio vaikų grąžinimo.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovo S. V. prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-407-981/2021 nagrinėjimą atmetė.

3.       Teismas nurodė, kad civilinė byla pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei K. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti 2019 m. lapkričio 4 d. Ieškinyje nurodyta, kad šalių dukterys M. V. ir A. V. gyvena su motina K. V. Ukrainoje. Ieškovas patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų M. V. ir A. V. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su juo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovės bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

4.       Atsižvelgdamas į tai, kad Ukrainos teisme nagrinėjamoje byloje dėl vaikų grąžinimo į Lietuvą yra nustatinėjami faktai dėl šalių nepilnamečių vaikų buvimo su mama kitoje valstybėje priežasčių, atitinkamai vaikų buvimo Ukrainoje teisėtumo, teismas sprendė, kad Ukrainoje, Chmelnickio apskrities, Starokonstantinovo apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 683/1084/21 nustatyti faktai neabejotinai turės prejudicinę galią būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-407-981/2021. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas neturės galimybių tinkamai išnagrinėti šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu, kitų su vaikais susijusių klausimų, neįvertinęs Ukrainos, Chmelnickio apskrities, Starokonstantinovo apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 683/1084/21 nustatytų aplinkybių, sprendimo motyvų ir argumentų.

 

III.       Atskirojo skundo argumentai

 

5.       Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) S. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-407-981/2021 nagrinėjimą.

6.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Ukrainoje vaikų pagrobimo byloje yra sprendžiamas vien tik mergaičių išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir jų laikymo Ukrainoje teisėtumo klausimas, todėl jokios prejudicinės reikšmės Ukrainos teismo sprendimas šioje byloje, priešingai nei sprendė pirmos instancijos teismas ginčijamoje Nutartyje, neturės.

6.2.       Pagal Hagos konvencijos 18 straipsnį, sprendžiant vaiko gražinimo klausimą visos aplinkybės, susijusios su vaiko globos klausimais, jo gyvenamosios vietos nustatymu, tėvų tarpusavio santykiais ir pan. šios kategorijos bylose neturi jokios reikšmės ir teismo nėra vertinamos ir nagrinėjamos. Tai reiškia, kad aplinkybės, kurios vertinamos ir nustatinėjamos vaikų grąžinimo byloje, yra niekaip nesusijusios su tomis, kurios nustatinėjamos ir vertinamos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo byloje. Aplinkybių, su kuriuo iš tėvų turėtų gyventi vaikai ateityje, kokios gyvenimo sąlygos labiausiai atitiktų vaikų interesus, kuris iš tėvų galėtų jas pasiūlyti vaikams, vaikų pagrobimo byloje nėra ir nebus nustatomos. Tokios aplinkybės turės būti nustatytos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo byloje. Į visus klausimus, susijusius vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, turės atsakyti ir visas tam reikšmingas aplinkybes turės nustatyti bylą nagrinėjantis teismas, o ne vaikų pagrobimo bylą Ukrainoje nagrinėjantis teismas.

6.3.       Mergaičių gražinimo bylos nagrinėjimas Ukrainoje vyksta lėtai, Hagos konvencijoje įtvirtinto 6 savaičių termino nėra paisoma. Atsakovė vis vilkina bylos nagrinėjimą. Praktikoje vaiko gražinimo klausimas ne Europos Sąjungos valstybėse, tame tarpe ir Ukrainoje, net ir nesant proceso vilkinimo elementų, yra sprendžiamas apie 3 metus. Esant pandemijai šis terminas gali būti dar ilgesnis. Bylos sustabdymui trunkant ilgą laiko tarpą, sudarydamos sąlygos šalių dukroms kuo labiau prisirišti prie motinos ir prisitaikyti prie naujos aplinkos Ukrainoje bei tuo pagrindu turėti teismui teisinį pagrindą atmesti ieškovo prašymą dėl mergaičių gyvenamosios vietos nustatymo su juo.

6.4.       Neatnaujinus bylos nagrinėjimo bus pažeisti prioritetiniai vaikų interesai, įskaitant – per įmanomai trumpiausią laiką turėti saugią, labiausiai vaikų interesus atitinkančią aplinką, kurią gali užtikrinti tas iš tėvų, kuris tam turi galimybes; bus pažeistas Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis, numatantis teisę į teisingą bylos nagrinėjimą; neproporcingai ir neapibrėžtai bus užvilkintas procesas bei bus pažeistas civilinio proceso koncentruotumo principas ir įstatyminis tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2, 7 straipsniai).

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkintinas

 

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

8.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl civilinės bylos pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei K. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimo susijusių reikalavimų, atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo S. V. patikslintą ieškinį atsakovei K. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, įskaitant reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų M. V. ir A. V. gyvenamąją vietą su ieškovu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki Ukrainoje bus priimtas sprendimas pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl Ukrainoje esančių nepilnamečių vaikų M. V. ir A. V. laikymo šioje šalyje teisėtumo. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 23 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą.

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-407-981/2021 ieškovo prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad pagal Hagos konvenciją inicijuotoje vaikų grąžinimo į kilmės šalį procedūros metu dėl pagrobimo nustatyti faktai turės prejudicinę galią, o Ukrainoje priimtas sprendimas dėl šalių dukterų buvimo šioje šalyje teisėtumo turės esminės įtakos šioje byloje.

11.       Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-407-981/2021 nagrinėjimą. Ieškovo teigimu, Ukrainoje vaikų pagrobimo byloje yra sprendžiamas vien tik mergaičių išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir jų laikymo Ukrainoje teisėtumo klausimas, todėl jokios prejudicinės reikšmės Ukrainos teismo sprendimas šioje byloje neturės. Į visus klausimus, susijusius vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, turės atsakyti ir visas tam reikšmingas aplinkybes turės nustatyti santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas, o ne vaikų pagrobimo bylą Ukrainoje nagrinėjantis teismas.

12.       Pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį vaiko išvežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, jei: a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus; b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas. Tiek Hagos konvencija (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis), tiek Reglamentas (11 straipsnio 1 dalis) nustato bendrąją taisyklę, jog vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios ar į kurią jis buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas.

13.       Tačiau Hagos konvencijoje įtvirtinta vaiko grąžinimo procedūra nėra taikoma automatiškai ar mechaniškai. Hagos konvencijoje apibrėžiant valstybių narių įsipareigojimus dėl vaiko grąžinimo, yra įtvirtinta keletas išimčių, paremtų objektyviu konkretaus vaiko ir jo aplinkos įvertinimu (Hagos konvencijos 12, 13 ir 20 straipsnius), tokiu būdu nustatant, kad būtent bylą nagrinėjančiam teismui kiekvienu konkrečiu atveju yra palikta teisė priimti sprendimą dėl įpareigojimo grąžinti vaiką ar atsisakyti jį grąžinti. Reglamentas nenumato savarankiškų atsisakymo grąžinti vaiką pagrindų, tačiau įtvirtina kai kurių Hagos konvencijoje numatytų atsisakymo grąžinti pagrindų taikymo ribojimus ir procesines taisykles (Reglamento 11 straipsnio 2-8 dalys). Hagos konvencijoje numatytos šios išimtys, kurias gali taikyti valstybės, į kurią neteisėtai išvežtas vaikas, teismai ir kurių bent vienos pakanka, kad atsisakyti grąžinti vaiką į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas: 1) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis arba neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a) punktas) arba 2) yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punktas) arba 3) vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę (Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalis) arba 4) procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos (Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalis). Šiuose pagrinduose, išskyrus pirmą, prioritetas tiesiogiai teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Teismas, vykdydamas savo įgaliojimus, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp Hagos konvencijos tikslo, reikalaujančio užtikrinti neteisėtai išvežto ir laikomo vaiko grąžinimą, bei jį įgyvendinančių nuostatų (iš vieno pusės) ir vaiko interesų (iš kitos pusės), o vaiką atsisakyti grąžinti tik išimtiniais atvejais, kai byloje nustatyti faktai aiškiai patvirtina, jog to reikia, siekiant tinkamai apsaugoti vaiko interesus.

14.       Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, tai, kad Hagos konvencijoje apibrėžiant valstybių narių įsipareigojimus dėl vaiko grąžinimo yra įtvirtintos išimtys (Hagos konvencijos 12 straipsnis, 13 straipsnis, 20 straipsnis), kurioms paaiškėjus teismas turi teisę priimti sprendimą atsisakyti grąžinti vaiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ukrainos, Chmelnickio apskrities, Starokonstantinovo apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 683/1084/21 nustatytos aplinkybės, sprendimo motyvai ir argumentai bus reikšmingi šioje byloje sprendžiant šalių ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kitus su vaikais susijusius klausimus, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų atnaujinimo.

15.       Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

 

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

        

n u t a r i a :

 

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėja                                                                                                                      Eglė Surgailienė

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • 3K-3-382/2010