Civilinė byla Nr. e2-547-372/2020

                                                                                Teisminio proceso Nr.2-58-3-00138-2020-4

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                     2.6.35; 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.2.6.1                                                                                (S)                           

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S  

           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė išnagrinėjo ieškovių UAB „Agentus“ ir UAB „Losrita“ ieškinius atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB „Agentus“ prašo : 1) panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos vykdomame supaprastintame atvirame konkurse „Raseinių rajono kultūros centro (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, infrastruktūros pritaikymo visuomenės poreikiams rangos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 479335) priimtą 2020-07-08 sprendimą Nr. VP1-229 atmesti ieškovės UAB „Agentus“ pasiūlymą ir grąžinti šalis į iki pažeidimo buvusią padėtį;  2) panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos vykdomame supaprastintame atvirame konkurse „Raseinių rajono kultūros centro (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, infrastruktūros pritaikymo visuomenės poreikiams rangos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 479335) priimtą sprendimą nutraukti šio pirkimo procedūras, apie kurį ieškovė buvo informuota atsakovės 2020-07-27 pranešimu, ir įpareigoti atsakovę atnaujinti šio pirkimo procedūras.

2.       Perkančioji organizacija 2020-07-08 priėmė sprendimą Nr. VP1-229, kurio atmetė ieškovės pasiūlymą pagal Pirkimo sąlygų 11.15 punktą tuo pagrindu, kad ieškovė su pasiūlymu pateikė neužpildytą žiniaraštį Ž3-000 „Statinio konstrukcijos“, dėl ko bendra žiniaraščiuose nurodyta rangos darbų kaina 3.154.742,77 Eur su PVM neatitinka ieškovės pasiūlymo formoje nurodytos kainos 3.192.006,80 Eur su PVM.

3.       2020-07-10 ieškovė pateikė pretenziją, kuria apskundė perkančiosios organizacijos 2020-07-08 sprendimą Nr. VP1-229, motyvuojant tuo, kad ieškovė per klaidą kartu su pasiūlymu pateikė neužpildytą žiniaraštį Nr. Ž3-000 „Statinio konstrukcijos“. Ieškovė šį žiniaraštį buvo užsipildžiusi ir šiame žiniaraštyje nurodytas kainas buvo įtraukusi į pasiūlymo kainą, t. y. ieškovė, teikdama pasiūlymą ir jame nurodydamas pasiūlymo kainą, į ją buvo įtraukusi ir užpildytame žiniaraštyje Ž 3-000 „Statinio konstrukcijos“ nurodytą darbų kainą. Todėl ieškovei turėjo būti sudaryta galimybė ištaisyti techninę klaidą ir patikslinti pasiūlymą, pateikiant tinkamai užpildytą žiniaraštį Nr. Ž3-000 „Statinio konstrukcijos“, nekeičiant pasiūlymo kainos.

4.       2020-07-17 per CVP IS ieškovė gavo perkančiosios organizacijos atsakymą Nr. VP-240, kuriuo ieškovės pretenzija buvo atmesta motyvuojant tuo, kad leidus pateikti užpildytą žiniaraštį Nr. Ž3-000 „Statinio konstrukcijos“, būtų pakeista pasiūlymo esmė.

5.       Perkančioji organizacija netinkamai taikė VPĮ 59 str. 9 d. ir dėl to nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą nesudarius ieškovei galimybės patikslinti pasiūlymą ir ištaisyti techninę klaidą, nekeičiant pasiūlymo kainos. Tokiu būdu buvo paneigti viešojo pirkimo tikslai ir proporcingumo principo imperatyvas draudžiantis pasiūlymą atmesti vien tik formaliais pagrindais. Perkančioji organizacija nepagrįstai netaikė turinio viršenybės prieš formą principo, kuris tokiais atvejais turi būti taikomas.

6.       Vadovaudamasi VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis (VPĮ 55 straipsnio 9 dalis). Nurodytą teisinį reguliavimą reikia aiškinti sistemiškai: pirma, jis leidžia ištaisyti aritmetines klaidas; antra, leidžia ištaisyti kainos sudedamąsias dalis; trečia, riboja kainos papildymą naujomis dalimis.

7.       Bylai aktualiu klausimu yra pasisakiusi ir Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT), kuri, atsakydama į klausimą „Vykdomas darbų pirkimas. Pirkimo dokumentuose buvo nustatyta, kad tiekėjai kartu su pasiūlymu privalo pateikti užpildytus darbų kiekių žiniaraščius. Prašome paaiškinti, ar Komisija gali prašyti tiekėjo pateikti darbų kiekių žiniaraščius, nors jie nebuvo pateikti kartu su pasiūlymu?“, išaiškino, kad „jeigu tiekėjai nepateikė darbų kiekių žiniaraščių ar lokalinių sąmatų, kai tokių buvo aiškiai ir nedviprasmiškai reikalauta pirkimo dokumentuose, pasiūlymo tikslinimas nėra galimas ir tiekėjo pasiūlymas turi būti atmestas, išskyrus pagrįstus atvejus, kuomet atsižvelgiant į visų aplinkybių visumą būtų galima vadovautis turinio viršenybės prieš formą principu, pavyzdžiui tuo atveju, jeigu tiekėjas tuos pačius duomenis, kurie įprastai teikiami darbų kiekių žiniaraščiuose ar lokalinėse sąmatose kartu su pasiūlymu, pateikė kituose dokumentuose (ir skiriasi tik forma), arba pateikė juos labiau detalizuotus ir juos galima objektyviai nustatyti iš su pasiūlymu pateiktų duomenų“.

8.       Nagrinėjamu atveju yra būtent toks atvejais, kai perkančioji organizacija privalėjo vadovautis turinio viršenybės prieš formą principu ir pagal VPĮ 59 str. 9 dalį sudaryti galimybę ieškovei ištaisyti padarytą techninę klaidą. Viso ieškovė su pasiūlymu turėjo pateikti ir pateikė 64 atskirus žiniaraščius, tik per klaidą pateiktas vienas iš žiniaraščių - žiniaraštis Nr. Ž3-000 „Statinio konstrukcijos“ nebuvo užpildytas. Tiekėjas šį žiniaraštį buvo užsipildęs ir jame nurodytą darbų kainą buvo įtraukęs į pasiūlymo kainą, tačiau per klaidą vietoje užpildyto žiniaraščio pateikė neužpildytą žiniaraštį. Tačiau ištaisius padarytą techninę klaidą, pasiūlymo kaina nesikeičia.

9.       Su pradiniu ieškiniu buvo pateikta suvestinė, kuri patvirtina, kad sudėjus rangos darbų kainas, nurodytas ieškovės su pasiūlymu pateiktuose žiniaraščiuose, ir žiniaraštyje Nr. Ž3-000 „Statinio konstrukcijos“ nurodytą darbų kainą, gaunasi bendra 3 192 006,80 Eur darbų kaina su PVM, kuri pilnai atitinka ieškovės pasiūlyme nurodytą rangos darbų kainą – 3 192 006,80 Eur su PVM. Todėl techninės klaidos ištaisymas neturi įtakos nei pasiūlymo kainai, nei pirkimo rezultatams. Todėl perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra neteisėtas ir turi būti panaikintas

10.       Jau po to, kai 2020-07-24 ieškovė pareiškė ieškinį, 2020-07-27 ieškovė gavo iš perkančiosios organizacijos pranešimą, kad baigtos pirkimo procedūros pagal VPĮ 29 str. 2 d. 2 p. tuo pagrindu, kad atmesti visi tiekėjų pasiūlymai.

11.       Perkančiosios organizacijos sprendimas užbaigti pirkimo procedūras yra neteisėtas, nes pirkimo procedūros negalėjo būti baigtos tol, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-547-372/2020 ir neįsiteisės joje priimtas teismo sprendimas, kuriuo bus išspręstas ieškovės pasiūlymo atmetimo teisėtumo klausimas. Teismui pripažinus, kad ieškovės pasiūlymas nepagrįstai buvo atmestas, kartu turi būti pripažintas neteisėtu ir perkančiosios organizacijos sprendimas užbaigti pirkimo procedūras, nes šis sprendimas yra skubotas ir pažeidžia VPĮ 29 str. 2 d. 2 punktą, viešųjų pirkimų principus ir tikslus.

12.       Atsiliepimu į ieškinį ieškovei UAB „Agentus“ atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad perkančiosios organizacijos diskrecija iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti.

13.       Situacija, kai konkurso dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto.

14.       Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje neaiškių pasiūlymų paaiškinimo mechanizmas atskirai įtvirtintas, tokia tvarka Europos Sąjungos lygmeniu nesureglamentuota, nors ir nedraudžiama, VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kaip nurodyta, aiškintinas ir taikytinas siaurai, apima tik išskirtines situacijas, todėl tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo (-ų) pasiūlyme (-uose) yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti a fortiori nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (žr. taip pat pirmiau nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo SAG ELV Slovensko, C-559/10, 41 punktą).

15.       Atsakovė, tiek rengdama pirkimo dokumentus, tiek vykdydama viešąjį pirkimą vadovaujasi tik galiojančiais teisės aktais. Vykdydama viešąjį pirkimą ir vertindama tiekėjų pasiūlymus atsakovė nepažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo bei nešališkumo principų. Tad visiškai tinkamai ir visapusiškai įvertino ieškovės pateiktą pasiūlymą ir papildomus dokumentus.

16.       Atsakovė paskelbto pirkimo konkurso sąlygų 6.12.1 punkte reikalaujama pateikti užpildytą pasiūlymo formą pagal šių pirkimo dokumentų 2 priedą bei užpildytus darbų kiekių žiniaraščius pagal šių pirkimo dokumentų 3 priedą. Ieškovė šių reikalavimų nėra pilnai įvykdžiusi, todėl negalima būti vertinama kaip pilnai pateiktas pasiūlymas ir dėl šių priežasčių pateiktas pasiūlymas atmestas.

17.       Kasacinis teismas jau yra vertinęs, kad nors tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), tačiau ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą; nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė.

18.       Šiame kontekste pažymėtina kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad teisiškai nereikšminga dėl kokių priežasčių tiekėjas padarė klaidą, <...>; perkančioji organizacija, taikydama VPĮ 39 straipsnio 1 dalį, neturi vertinti subjektyviosios dalyvio veiksmų pusės.

19.       Iš skaidrumo principo išplaukia perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis viešojo pirkimo sąlygų. Kasacinio teismo šiuo klausimu ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato atitinkamus reikalavimus, ji negali atsisakyti vertinti jų atitikties, nes jie buvo išviešinti ir tai galėjo lemti kai kurių tiekėjų apsisprendimą dalyvauti procedūrose.

20.       Kasacinis teismas dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu; net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą.

21.       Perkančioji organizacija negali sudaryti išskirtinių sąlygų nei vienam tiekėjui, tuo perkančioji organizacija pažeistų LR Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 d. nustatytus principus. Perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

22.       Ieškovė UAB „Losrita“ priėmė Raseinių rajono savivaldybės administracijos kvietimą dalyvauti atvirame supaprastinto pirkimo konkurse Nr. 479335 „Raseinių rajono kultūros centro (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, infrastruktūros pritaikymo visuomenės poreikiams rangos darbų pirkimas“.

23.       2020-07-08 CVP IS priemonėmis buvo gautas atsakovės pranešimas dėl aritmetinės klaidos pasiūlyme taisymo . Atsakovė informavo, kad ieškovės pateiktame pasiūlyme nustatyta 1 cento aritmetinė klaida: „Pasiūlymo formoje PVM suma nurodyta 521.682,16 Eur, o atlikus matematinius veiksmus gaunasi 521.682,15 Eur, Kaina Eur su PVM nurodyta 3.005.882,91 Eur, o atlikus matematinius veiksmus gaunasi 33.005.882,90 Eur“.

24.       Papildomai tuo pačiu raštu atsakovė nurodė, kad „Prie pirkimo dokumentų buvo pridėti preliminarūs darbų kiekių žiniaraščiai, kuriuos pildydami tiekėjai turėjo pateikti ir minusinius įkainius“.

25.       Dėl aukščiau išvardintų konkurso sąlygų neatitikimų, atsakovė nurodė, jog : „vadovaujantis konkurso sąlygų 11.4 p. „<...>Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, paprašys dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis" bei pareikalavo „UAB „Losrita" paaiškinti aukščiau nurodytus neatitikimus, nekeičiant pasiūlymo esmės", t. y. paprašė ištaisyti trūkumus dėl 1) 1 cento aritmetinės klaidos ir 2) žiniaraščių įkainių.

26.       Dėl 1 cento aritmetinės klaidos ieškovė išsamiai pasisakė 2020-07-13 d. raštu Nr. 200713/RS-01 „ATSAKYMAS Į 2020-07-08 PRAŠYMĄ“ ir nurodė, kad „Tiekėjas pažymi, kad Tiekėjo Pasiūlymas, parengtas vadovaujantis Perkančiosios Organizacijos nurodyta forma, susideda iš penkių eilučių, nurodant kiekvienos eilutės kainą su ir be PVM bei paties PVM dydį ir apačioje nurodant bendrą Pasiūlymo kainą su ir be PVM bei paties PVM dydį. Vadovaujantis Konkurso sąlygų Priedu Nr. 2 - Pasiūlymo forma - Kainos eurais be PVM, PVM ir kainos su PVM nurodomos dviejų skaičių po kablelio tikslumu.

27.       Vertinant pasiūlymo pirmosios eilutės PVM dydį, gaunama 515 797,9344 Eur, arba 515 797,93 Eur, jeigu suapvalinama iki dviejų skaičių po kablelio. Vertinant antrosios eilutės PVM dydį, gaunama 319,2231 Eur, arba 319,22 Eur, jeigu suapvalinama iki dviejų skaičių po kablelio. Vis dėlto, skaičiuojant bendrą pasiūlymo kainą, trečiasis ir ketvirtasis skaičius po kablelio yra svarbūs: skaičiuojant bendros pasiūlymo kainos PVM dydį, gaunama 521 682,1575 Eur, arba 521 682,16 Eur, jeigu suapvalinama iki dviejų skaičių po kablelio. Tiekėjas neturėjo objektyvių galimybių pasiūlyme parodyti šio apvalinimo sukelto vieno cento nuokrypio, kadangi vadovaujantis Konkurso sąlygomis, pasiūlymas privalo būti apvalinamas iki dviejų skaičių po kablelio, o apvalinimo nuokrypis tiekėjo pasiūlyme atsiranda trečiame ir ketvirtame skaičiuose po kablelio.“

28.       Kaip matyti iš duomenų, kurie atsiskleidžia pasiūlymo kainas „išplėtus“ iki keturių skaičių po kablelio išraiškos, tampa akivaizdžiai aišku iš kur „atsiranda“ 1 papildomas centas PVM skaičiavime, kurį, vadovaudamasi apvalinimo taisyklėmis, nurodė ieškovė. Jeigu atsakovė, kaip perkančioji organizacija būtų vertinusi pateiktas kainas sistemiškai, o ne izoliuotai stulpeliu sudėtų PVM vertes (nors tokio sudėjimo neįmanoma laikyti teisingu, kadangi visiškai neįvertinami skaitmenys, esantys trečiame ir ketvirtame skaičiuose po kablelio). Teisingą rezultatą atsakovė būtų gavusi ir galutinę pasiūlymo kainą be PVM 2484200,75 EUR padauginusi iš 1,21 (PVM 21%). Skaičiuojant kainą tokiu būdu, galutinė kaina su PVM būtų 3 005 882,9075 EUR, kitaip tariant, būtų galima iš karto nustatyti, iš kur „atsiranda“ vienas papildomas centas santykyje su matematinių veiksmų atlikimu stulpeliu. 2020-07-13 d. raštu Nr. 200713/RS-01 „ATSAKYMAS Į 2020-07-08 PRAŠYMĄ“ ieškovė išsamiai pakomentavo aukščiau aptartas aplinkybes atsakovei, kitaip tariant, dar 2020-07-13 d. ieškovės buvo apeliuota į Konkurso sąlygų neaiškumą ir siekta maksimaliai tiksliai nurodyti būtent kaip ir kodėl ieškovė pasiūlyme esančios sumos yra tokios, kokios yra.

29.        Paskutinių dviejų eilučių Ž 2-001 Darbo kodas N11P-0103-6 ir Ž 2-001 Darbo kodas N11P-0302-5 kainos apskritai nebuvo koreguotos ir liko tokios pačios kaip pradinio pasiūlymo pateikimo metu. Jau vien ?vertinus tai, galima daryti išvadą, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu konkurso metu buvo nusiteikusi nepagrįstai priešiškai ir buvo linkusi kelti perteklinius, nepagrįstus reikalavimus taisyti klaidoms, kurios apskritai neegzistuoja ir tokiu būdu apsunkinti ieškovę bei ją supainioti.

30.       Atsakovė 2020-07-24 (penktadienį) raštu Nr. VP1-256 informavo ieškovę, kad „vadovaujantis konkurso sąlygų 11.14 punktu nutarta UAB „Losrita“ pateiktą pasiūlymo patikslinimą, papildymą vertinti kaip netinkamą ir tiekėjo pasiūlymą atmesti.“ Savo sprendimą atsakovė motyvavo nurodydamas, kad a) „Pasiūlymo formoje nustatytos 1 cento aritmetinės klaidos tiekėjas netaisė. Jis pateikė paaiškinimą, kad klaida atsirado dėl apvalinimo iki dviejų skaičių po kablelio.“ Ir b) „Tiekėjas ištaisė pliusinius įkainius į minusinius, nepakeičiant galutinės kainos, tačiau buvo papildytos kainos sudėtinės dalys.“

31.       Dėl 1 cento apvalinimo klausimo PVM apskaičiavime ieškovė, be kitų nurodytame rašte išdėstytų aplinkybių, pasisakė, kad „Tiekėjo įsitikinimu, Perkančioji Organizacija įstūmė Tiekėją į situaciją, kuri, formaliai žiūrint, yra be išeities, kadangi Pasiūlymo pataisymo atveju, kuomet PVM dydis būtų padidintas vienu centu, Perkančioji Organizacija būtų įvertinusi tokį Tiekėjo žingsnį kaip Pasiūlymo kainos keitimą, o atsisakymo pataisyti atveju - kaip Perkančiosios Organizacijos siūlymo nevykdymą. Kitaip tariant, vien dėl Konkurso sąlygose nurodytu neišsamiu apvalinimo taisyklių, kurios paprasčiausiai įpareigoja Tiekėją visas kainas ir įkainius nurodyti dvieju skaičių po kablelio tikslumu. Tiekėjo Pasiūlymas, susiklosčius aplinkybėms, kai PVM dydi lemia trečias ir ketvirtas skaičiai po kablelio, yra pasmerkiamas atmetimui, nors iš Tiekėjo pusės buvo paprasčiausiai laikomasi nurodytu Kainos pateikimo taisyklių.“

32.       Dėl pakoreguotų žiniaraščių ieškovė, be kitų nurodytame rašte išdėstytų aplinkybių, pasisakė, kad: „perkančioji organizacija savo sprendimą motyvuoja Konkurso sąlygų 11.4. p., tačiau, dėl nesuprantamų priežasčių necituoja jo iki galo. Tiekėjas atkreipia dėmesį, kad Konkurso sąlygų 11.4. p., be kita ko, nurodyta, kad „Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis.“ Kitaip tariant, perkančioji organizacija paprasčiausiai konstatavo, kad tiekėjas atliko leistiną veiksmą - pataisė kainos sudedamąsias dalis, nekeisdamas galutinės pasiūlymo kainos ir esmės nesukurdamas naujų eilučių žiniaraščiuose ir nepanaikindamas esamų eilučių.“

33.       Dėl tariamos 1 cento aritmetinės klaidos pasiūlymo formoje. Kadangi atsakovė nepateikė argumentuoto išaiškinimo, neišsklaidė dviprasmiškų pirkimo sąlygų ir ieškovės pasiūlymo kainos apskaičiavimo vertinimo, dėl jų pasisakytina ir šiame ieškinyje. Ieškovė išsamiai pasisakė dėl šios aplinkybės aukščiau šiame ieškinyje, tačiau nori pakartotinai akcentuoti, kad ši aritmetinė klaida, kaip kad ją įvardija atsakovė, netgi apskritai nėra klaida, o paprasčiausiai atsakovės netinkamai apskaičiuotas PVM dydis, lydėjęs prie formalaus ieškovės pasiūlymo atmetimo. Šią situaciją lėmė nepakankamai išpildytos ir neaiškios Konkurso sąlygos.

34.       Vadovaujantis Konkurso sąlygų Priedu Nr. 2 - Pasiūlymo forma - Kainos eurais be PVM, PVM ir kainos su PVM nurodomos dviejų skaičių po kablelio tikslumu. Tai reiškia, kad visos pasiūlyme esančios kainos, nesvarbu ar tai kaina be PVM, su PVM ar pats PVM dydis, šios kainos pagal pačios perkančiosios organizacijos parengtas Konkurso sąlygas, privalo būti pateiktos dviejų skaičių po kablelio tikslumu.

35.       Vadovaujantis atsakovės Konkurso sąlygose nurodytomis apvalinimo taisyklėmis, pasiūlymo kaina buvo ir yra nurodyta teisingai. Tuo pačiu ieškovė pažymi, kad aukščiau paaiškintas aritmetinis klausimas neturi visiškai jokios įtakos pasiūlymo kainai be PVM ir yra aktualus tik pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimui. Vertinant aplinkybę, kad konkursas buvo paskelbtas statybos darbų pirkimui, privalu atsižvelgti į tai, kad šiems darbams yra taikomas atvirkštinio PVM mechanizmas, pagal PVM įstatymo 96 str. 1 d. 3 p.: „PVM, apskaičiuotą už šio Įstatymo 1 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai'. Tai reiškia, kad pridėtinės vertės mokestį įmokėti į valstybės biudžetą pareiga tenka statytojui, šiuo atveju atsakovei. Kitaip tariant, atsižvelgiant į aplinkybę, jog ginčijamas 1 centas figūruoja tik PVM dydyje ir nedaro visiškai jokios įtakos galutinei pasiūlymo kainai be PVM, reiškia, kad pinigu suma, kuria pagal sutartį turėtu sumokėti atsakovė ieškovei pirkimo sutarties vykdymo atveju, nesikeičia.

36.       Atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra  grindžiamas ir nulemtas pačios perkančiosios organizacijos parengtų Konkurso sąlygų interpretacijos tiekėjo nenaudai. Dėl aritmetinių klaidų, taipogi ir dėl vieno cento neatitikimo PVM skaičiavimui, jau yra pasisakęs ir Lietuvos Apeliacinis Teismas. Teismas konstatavo, kad „esant tokiam ieškovo pateiktam skaičiavimo būdui, perkančiosios organizacijos dokumentuose nenurodžius aiškių kainos apskaičiavimo taisyklių, negatyviu padariniu rizika tenka pačiam atsakovui (perkančiajai organizacijai). Atsakovas atmetė pasiūlymą, ieškovui neištaisius aritmetinės klaidos - 1 cento (2 849 903,34 Lt, o pasiūlyme nurodyta - 2 849 903,33 Lt), kuri iš esmės nekeičia ieškovo pateikto pasiūlymo, jo galutinės kainos, neturi jokios reikšmės nustatant laimėtoją rezultatui. Situacija, kai iš Konkurso dėl itin formaliu priežasčių eliminuojamas galimai mažiausią kainą pasiūlęs Konkurso dalyvis, iš esmės pažeidžia VPĮ principus ir paneigia viešųjų pirkimų siekį paslaugas perkančiajai organizacijai, šiuo atveju savivaldybei, įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. <...> teisėjų kolegija daro išvadą, kad <...> perkančioji organizacija, atmesdama ieškovo pasiūlymą, pritaikė neadekvačią siekiamam tikslui priemonę ir pažeidė proporcingumo principą.“

37.       Teismai neproporcingais laiko net ir tuos atvejus, kai objektyviai egzistuoja aritmetinės klaidos faktas, konkrečiu atveju, 1 cento ribose. Ginčo atveju, kainos apskaičiavimo klaida apskritai neegzistuoja, ii yra paprasčiausiai „sukurta“ atsakovės kaip vienas iš formaliu pagrindu sukurti prielaidas ieškovės pasiūlymo atmetimui.

38.       Atsakovė, kaip vieną iš pasiūlymo pagrindų pritaikydamas formalų 1 cento klaidos PVM dydyje pagrindą, pritaikė akivaizdžiai neproporcingą priemonę - dėl neegzistuojančios aritmetinės klaidos atmetė ieškovės pasiūlymą (net ir klaidos egzistavimo faktu toks atmetimas būtu laikomas nepagristu) ir formalumą iškėlė aukščiau už tikslingą lėšų panaudojimą ir Europos Sąjungos paramos pasisavinimą.

39.       Pagal nusistovėjusią kasacinę praktiką VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ ir viešųjų pirkimų reguliavimo (pvz., siekis užtikrinti ir skatinti tiekėjų konkurenciją). Viešųių pirkimu teisiniu santykiu formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųių pirkimu tikslų ir nepažeidžia viešųių pirkimu principų. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus.

40.       Konkurso sąlygų 11.4. p. yra nurodyta: „Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, paprašys dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis." Identiškas reguliavimas yra nustatytas ir VPĮ 55 str. 9 d.

41.       Kasacinio teismo praktikoje yra suformuotos aiškios taisyklės dėl pasiūlymo patikslinimo: „<...>atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje neaiškių pasiūlymų paaiškinimo mechanizmas atskirai įtvirtintas, tokia tvarka Europos Sąjungos lygmeniu nesureglamentuota, nors ir nedraudžiama, VPĮ 394 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kaip nurodyta, aiškintinas ir taikytinas siaurai, apima tik išskirtines situacijas, todėl tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo (-ų) pasiūlyme (-uose) yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti a fortiori nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o Įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti."

42.       Atsakovė nustatė, kad ieškovės pateikto pasiūlymo pobūdis yra toks, kurį įmanoma ištaisyti, kitaip tariant, objektyviai egzistavo metodas, kurį pritaikius, ieškovės pataisytas pasiūlymas būtų priimtinas atsakovei kaip perkančiajai organizacijai. Šiuo konkrečiu atveju, Atsakovas sukėlė situaciją, kai su 2020-07-08 raštu Ieškovui iškėlė užduotį atlikti pakeitimus - „pliusines“ kainos dalis ištaisyti į „minusines“ nepakeičiant pasiūlymo kainos. Ieškovas įvertino šią užduotį sistemiškai analizuodamas Konkurso sąlygų 11.4 p. ir 12.1. p., nustatančiu ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo kriterijus: „Komisija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos kriterijų. Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas.“

43.       Ieškovė, suvokdamas, kad elementarus „pliusinių“ kainos sudedamųjų dalių ištaisymas į „minusines“ galutinę pasiūlymo kainą neišvengiamai sumažintų ir taip būtų pažeisti Konkurso sąlygų 11.4 .p. reikalavimai tikslinant pasiūlymą nekeisti užfiksuotos pasiūlymo kainos, bei įvertinusi Konkurso sąlygų 12.1. p. reikalavimus, pagal kuriuos ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas, nusprendė įvykdyti atsakovės reikalavimą būdu, kuris ne tik tenkintų konkurso sąlygas, bet ir būtų sąžiningas ir skaidrus tiek perkančiosios organizacijos, tiek kitų tiekėjų, dalyvaujančių konkurse atžvilgiu: „pliusines“ kainos dalis ištaisė į „minusines“ ir pakoregavo kitas žiniaraščio kainos sudedamąsias dalis tokiu būdu, kuris nekeistų užfiksuotos pasiūlymo kainos. Bet koks kitoks atsakovės 2020-07-08 raštu pateikto nurodymo įvykdymas būtu pažeidęs konkurso sąlygas ir dar daugiau, suteikęs ieškovei nesąžiningą konkurencinį pranašumą prieš kitus konkurso dalyvius dėl sumažėjusios pasiūlymo kainos.

44.       Atsakovė 2020-07-24 sprendimu ieškovės UAB „Losrita“ pasiūlymą atmetė motyvuodama tuo, kad „Tiekėjas ištaisė pliusinius įkainius į minusinius, nepakeičiant galutinės kainos, tačiau buvo papildytos kainos sudėtinės dalys". Taigi, atsakovė tokiu teiginiu įtvirtino dviprasmiškus reikalavimus, pirmoji sakinio dalis - įkainių ištaisymas iš pliusinių į minusinius nekeičiant galutinės pasiūlymo kainos atliktas priimtinai, tačiau sudėtinių dalių papildymas prieštarauja Konkurso sąlygoms.

45.       Šiuo atveju nėra iki galo suprantama, ką mintyje turi atsakovė nurodydama, kad „buvo papildytos kainos sudėtinės dalys“. Toks papildymas galėtų būti suprantamas kaip naujų, anksčiau neegzistavusių eilučių j žiniaraščius įtraukimas, tačiau šiuo atveju tas nebuvo atlikta, kadangi jokie „papildymai“, išskyrus tie, kurių atsakovė pareikalavo 2020-07-08 pranešimu, nebuvo atlikti. Ieškovė pateikė pakoreguotus kiekių žiniaraščius, tiksliau, pakartotinai supildė atsakovės pateiktas ir CVP IS patalpintas žiniaraščių formas. Atsakovės pateiktos žiniaraščių formos negali būti koreguojamos, jos yra užrakintos ir leidžiamas tik ribotas jų pildymas, todėl ieškovė net ir norėdamas negalėtų jų keisti.

46.       VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės - pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis. Tą nurodo ir atsakovė savo 2020-07-24 sprendime, tačiau nesivadovauja nei cituojamu VPĮ straipsniu, nei Konkurso sąlygomis, kuriose aiškiai nurodyta, kad taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis yra leistina. Draudimai pagal ?statymą taip pat yra aiškiai nurodyti - negalima atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.

47.       Ieškovė ištaisė „pliusines“ kainos sudedamąsias dalis į „minusines“ nepakeičiant galutinės pasiūlymo kainos. Akivaizdu, kad taisant įkainius iš pliusinių į minusinius ir siekiant nepakeisti pasiūlymo kainos, kitose žiniaraščio eilutėse padidėja pliusinių eilučių kaina, tačiau bendrame žiniaraščio kainos balanse yra paliekama ta pati bendra žiniaraščio kaina. Atsakovo Sprendime nurodytų žiniaraščių Ž 5-022, Ž 5-021, Ž 5-001, Ž 4-001, Ž 3-001, Ž 2-008 ir Ž 2-001, bei visų kitų su pasiūlymu tiekėjo pateiktų žiniaraščių kaina nepasikeitė, ir po atliktų pataisymų atsakovės sprendime nurodytų žiniaraščių kainos išliko tokios pačios centų tikslumu, kas atitinkamai reiškia, jog galutinė pasiūlymo kaina nepasikeitė. Ieškovė korekcijas atliko tik dėl atsakovės perteklinio reikalavimo.

48.       Atsakovė, priėmusi sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, priėmė sprendimą, kuris prieštarauja tiek VPĮ, tiek Konkurso sąlygoms. Konkurso sąlygos turi būti suprantamos kaip aiškus ir nedviprasmiškas dokumentas, nepaliekantis vietos interpretacijoms ir kurio sąlygos yra privalomos ne tik tiekėjams, bet ir pačiai perkančiajai organizacijai.

49.       Atsakovė pažeidė savo pačios parengtas Konkurso sąlygas 2020-07-24 sprendimu atmesdama ieškovės pasiūlymą ir nurodydama, kad „buvo papildytos kainos sudėtinės dalys“, ypač vertinant tai, kad joks kainos sudedamųjų dalių papildymas nebuvo atliktas, žiniaraščiuose eilučių nepadaugėjo ir nesumažėjo, neatsirado naujų ir neišnyko ten buvusios eilutės. Šiuo atveju galima suprasti, kad „kainos sudėtinių dalių papildymą“ atsakovė suvokia kaip 2020-07-08 rašte nurodytų žiniaraščių eilučių pakoregavimą, kas reikštų, kad atsakovė rado formalią dingstį pašalinti ieškovę iš konkurso, nukrypstant nuo Konkurso sąlygų ir atsiribojant nuo užduoties, kurią pati atsakovė skyrė ieškovei, kitaip tariant, atsakovė ėmėsi aiškinti konkurso sąlygas taip, kad buvo pažeisti skaidrumo ir teisėtų lūkesčių principai. VPĮ yra laikomas imperatyvaus pobūdžio teisės aktu, todėl turi būti griežtai laikomasi tiek įstatymo, tiek ir perkančiųjų organizacijų paskelbtų pirkimo sąlygų (tiek, kiek jos neprieštarauja įstatymui). Tik tokiu būdu bus sudarytos vienodos galimybės tiekėjams konkuruoti bei bus pagrindas skaidrioms ir teisėtoms pirkimo procedūroms.

50.       VPĮ 17 str. 1 d. numato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Vienodo požiūrio (lygiateisiškumo) principas apima perkančiosios organizacijos pareigą elgtis skaidriai. Perkančiajai organizacijai pažeidus yienodo požiūrio principą, kartu neužtikrinamas procedūrų skaidrumas. Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtu favoritizmo rizikos ir savavališkumo.

51.       Vien tik nustačius, kad perkančioji organizacija pažeidė LR VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, jos priimti neteisėti sprendimai yra naikintini.

52.       Atsakovė pažeidė LR VPĮ 17 str. 1 d. numatytus viešųjų pirkimų principus, o tai yra pakankamas pagrindas jos veiksmus pripažinti neteisėtais. Rengdama viešuosius pirkimus perkančioji organizacija siekia, kad procedūroje dalyvaujantys ūkio subjektai pateiktų konkuruojančius pasiūlymus. Situacija, kai vykdydamas perkančiosios organizacijos nurodymus dėl pasiūlymo koregavimo ir atlikęs korekcinius veiksmus nenukrypstant nuo konkurso sąlygų tiekėjas gauna sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo yra akivaizdžiausias įrodymas dėl LR VPĮ 17 str. 1 d. numatytų viešųjų pirkimų principų pažeidimo, todėl atsakovės 2020-07-24 raštu Nr. VP1-256 sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, o teisinė pusiausvyra gali būti atkurta tik ieškovę grąžinus į pirkimo procedūras.

53.       Dublike ieškovė UAB „Losrita“ nurodo, kad atsakovė pirkimo sąlygose ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimui pasirinko būtent trečiąjį VPĮ 55 str. 1 d. nustatytą - kainos - kriterijų, todėl šioje vietoje nėra prasmės neigti ar ginčyti pirkimo sąlygose įtvirtintą sąlygą. Nustatant šį kriterijų, svarbia tampa tik galutinė pasiūlymo kaina, kai mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas laimi.

54.       Atsakovė atsiliepime cituoja Kainodaros taisyklių nustatymo metodiką, patvirtintą Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 “Dėl kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo” ir nurodo Metodikos 17.4. p., kuriame nustatyta, kad „Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuotą įkainį pirkimo vykdytojas pasiūlymų vertinimo metu vertina įkainių, padaugintų iš preliminarios darbų apimties, sumą.“ Pažymėtina, kad Atsakovas cituoja senos redakcijos kainodaros nustatymo metodikos tekstą1, ir prisidengia faktu, neva neįmanoma pakankamai tiksliai prognozuoti darbų apimties (nors toks teiginys apskritai sunkiai suvokiamas, turint galvoje tai, kad Atsakovas prie Konkurso dokumentų pridėjo ir žiniaraščius su tiksliais darbų kiekiais, darbo kodais ir darbo koeficientais, nustatančiais darbų imlumo lygį, kurių apskritai net neįmanoma redaguoti, nes atitinkami langeliai žiniaraščių excel failuose yra užrakinti).

55.       Aktuali ir šiuo metu galiojanti Metodikos redakcija suteikia teisę ir netgi pirmenybę taikyti  fiksuoto įkainio kainodarą ir kai yra tiksliai žinomos ir galimos nustatyti darbų apimtys. Net ir sutinkant su atsakove, kad darbų apimčių tiksliai nustatyti neįmanoma, šiuo atveju aktualus Metodikos 36.2.2. p., nustatantis, jog: „pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas įkainio dydis ar įkainių suma. Jei pirkimo objektas susideda iš skirtingu darbu ir pirkimo vykdytojas pirks skirtingus jų kiekius, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainiu, padaugintu iš minimaliu ar preliminariu kiekiu arba lyginamųjų koeficientu, suma (lyginamasis koeficientas turėtu būti suprantamas kaip perkamo objekto sudėtiniu daliu kiekio proporcinis pasiskirstymas).“

56.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė konkurso sąlygose nenustatė jokių lyginamųjų koeficientų įkainių vertinimui ir neįvedė formulių ar kitų apskaičiavimo būdų ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pagal deklaruojamą fiksuoto įkainio su peržiūra metodiką. Vienintelis kriterijus laimėtojui nustatyti pagal Konkurso sąlygų 12.1. p., yra mažiausia kaina, o šis kriterijus yra priskirtinas ne fiksuoto įkainio, o fiksuotos kainos metodikai.

57.       Metodikos 36.2.3. p. nustatyta, jog „pradinės sutarties vertė bus lygi maksimaliai pirkimui skirtai lėšų sumai be PVM pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų darbų įsigijimui tiekėjo pasiūlyme nurodytais įkainiais be PVM.“ Taigi, pradinė sutarties vertė šiuo atveju turėtų būti 2.685.950,41 Eur be PVM (Konkurso sąlygų 2.6. p.). Vis dėlto, Pirkimo sutarties projekte (1.12 p.) yra nurodyta, kad „Priimta Sutarties suma - Rangovo su pasiūlymu pateiktuose numatomų atlikti darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytų Darbų vieneto įkainių padaugintų iš, su skelbimu apie pirkimą paskelbtuose žiniaraščiuose nurodytų, darbų kiekių verčių suma.“ Atsakovas pradinę pirkimo sutarties vertę sieja ne su maksimalia pirkimams skirtų lėšų suma (ką šiuo atveju ir turėtų daryti), o su Konkurso laimėtojo nurodyta kaina, kas dar labiau sustiprina įsitikinimą, jog būtent galutinė pasiūlyme nurodyta mažiausia kaina ir yra vienintelis Atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos sprendimą nustatyti laimėtoją, kriterijus.

58.       Darytina akivaizdi išvada, kad atsakovė Konkurso sąlygose vienu metu taiko ir fiksuotos kainos, ir fiksuoto įkainio metodiką, kuomet kaip ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų įtvirtina mažiausią kainą, o tiekėją pašalina iš Konkurso dėl pakeistų įkainių, kas savaime yra neįmanoma ir kaip matyti iš susiklosčiusios situacijos, davė nelogiškus ir nenaudingus rezultatus - iš Konkurso buvo pašalinti visi jame dalyvavę tiekėjai.

59.       Ieškovė nurodė, kad atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą kaip netinkamą buvo grindžiamas ir nulemtas pačios atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos parengtų Konkurso sąlygų interpretacijos Tiekėjo nenaudai. Jau vien ta aplinkybė, kad egzistuoja galimybė Konkurso sąlygas interpretuoti, suponuoja Konkurso sąlygų neaiškumą, neskaidrumą ir galimybę taikyti Konkurse dalyvaujantiems tiekėjams nevienodas sąlygas ir vadovaujantis neaiškiomis ir dviprasmiškomis Konkurso sąlygomis, atmesti tiekėjo (Ieškovo) pasiūlymą.

60.       Ieškovė, suvokdama, kad elementarus „pliusinių“ kainos sudedamųjų dalių ištaisymas į  „minusines“ galutinę pasiūlymo kainą neišvengiamai sumažintų ir taip būtų pažeisti Konkurso sąlygų 11.4 p. reikalavimai tikslinant pasiūlymą nekeisti užfiksuotos pasiūlymo kainos, bei įvertinusi Konkurso sąlygų 12.1. p. reikalavimus, pagal kuriuos ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas, nusprendė įvykdyti Atsakovo reikalavimą būdu, kuris ne tik tenkintų Konkurso sąlygas, bet Ir būtų sąžiningas ir skaidrus tiek perkančiosios organizacijos, tiek kitų tiekėjų, dalyvaujančių Konkurse atžvilgiu: „pliusines“ kainos dalis ištaisė į „minusines“ ir pakoregavo kitas žiniaraščio kainos sudedamąsias dalis tokiu būdu, kuris nekeistų užfiksuotos pasiūlymo kainos. Vertinant susiklosčiusią situaciją Ieškovas neturėjo kito pasirinkimo, įvykdė Atsakovo reikalavimą, bet koks kitoks Atsakovo 2020-07-08 raštu pateikto nurodymo ?vykdymas būtu pažeidęs Konkurso sąlygas ir dar daugiau, suteikęs Ieškovui nesąžiningą konkurencini pranašumą prieš kitus Konkurso dalyvius dėl sumažėiusios pasiūlymo kainos.

61.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė šiurkščiai pažeidė savo paties parengtas Konkurso sąlygas 2020-07-24 sprendimu atmesdama ieškovės pasiūlymą ir nurodydama, kad „buvo papildytos kainos sudėtinės dalys“, ypač vertinant tai, kad joks kainos sudedamųjų dalių papildymas nebuvo atliktas, žiniaraščiuose eilučių nepadaugėjo ir nesumažėjo, neatsirado naujų ir neišnyko ten buvusios eilutės. Šiuo atveju galima suprasti, kad „kainos sudėtinių dalių papildymą“ Atsakovas suvokia kaip paties Atsakovo 2020-07-08 rašte nurodytų žiniaraščių eilučių pakoregavimą, kas reikštų, kad Atsakovas rado formalią dingstį pašalinti Ieškovą iš Konkurso nukrypstant nuo Konkurso sąlygų ir atsiribojant nuo užduoties, kurią pats Atsakovas skyrė Ieškovui, kitaip tariant, Atsakovas ėmėsi aiškinti konkurso sąlygas taip, kad buvo pažeisti skaidrumo ir teisėtų lūkesčių principai.

62.       Pats VPĮ yra laikomas imperatyvaus pobūdžio teisės aktu, todėl turi būti griežtai laikomasi tiek įstatymo, tiek ir perkančiųjų organizacijų paskelbtų pirkimo sąlygų (tiek, kiek jos neprieštarauja įstatymui). Tik tokiu būdu bus sudarytos vienodos galimybės tiekėjams konkuruoti bei bus pagrindas skaidrioms ir teisėtoms pirkimo procedūroms. Kitaip tariant, Atsakovo teiginys, kad „Atsakovė, tiek rengdama pirkimo dokumentus, tiek vykdydama viešąjį pirkimą vadovaujasi tik galiojančiais teisės aktais. Vykdydama viešąjį pirkimą ir vertindama tiekėjų pasiūlymus atsakovė nepažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo bei nešališkumo principų.“ yra paprasčiausiai deklaratyvi apeliacija į Teismą, kuri neturi jokios faktinės ir teisinės vertės (jau vien turint galvoje, kad Atsakovas vadovavosi ir citavo negaliojančią Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos redakciją

63.       Atsiliepime į UAB „Losrita“ ieškinį, atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutinka. Ji nurodo, kad konkurso sąlygų 2.4 p. nustatyta, kad „sutarčiai taikoma fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara.“ Rangovui tinkamai atlikus darbus, užsakovas sumokės sutarties kainą, kuri turi būti nustatyta vadovaujantis sutarties sąlygų 9.3. papunkčio nuostatomis. Bet koks kiekis, kuris yra nustatytas Kiekių sąraše, yra maksimalus orientacinis (projektinis) ir neturi būti laikomas faktiniu ir tiksliu minimaliu darbų, kuriuos rangovui reikia atlikti, kiekiu.

64.       Pirkimo sąlygų 4 priedo „Pirkimo sutarties projektas“ 1.5 p. pateikta įkainio sąvoka: „Kiekių sąraše nurodyto kiekvieno darbo mato vieneto įkainis be PVM, apimantis tai, kas numatyta Techniniame projekte, Darbų aprašymuose, techninėse specifikacijose, įskaitant visus reikiamus rangovo įrengimus bei mechanizmus tam darbui atlikti, montavimą, rangovo personalo darbą, medžiagas, priežiūrą, paleidimą, derinimą, bandymus, netiesiogines išlaidas, rangovo mokamus mokesčius, pelną kartu su galimai numatoma rangovo rizika, prievoles ir įsipareigojimus, apibrėžtus sutartyje ar atsirandančius ją vykdant.“ Sutarties projekto 9.3 p., nustatyta, kad „<...> Apmokėjimo suma turi būti nustatoma taikant kiekių sąraše numatytus darbų įkainius.“

65.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė „Losrita“ pateikė pliusinius įkainius, nors pagal perkančiosios organizacijos pridėtus žiniaraščius turėjo pateikti minusinius. Paprašius paaiškinti šį neatitikimą, ieškovas ne tik ištaisė pliusinius įkainius į minusinius, o atliko ir kitus žiniaraščių pakeitimus, kad nepasikeistų susipažinimo su pasiūlymu metu užfiksuota kaina, pakeitė kitus įkainius.

66.       Pirkimo sąlygų 11.3 p. nurodyta „Jeigu dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašo dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo atitikties kvalifikacijos reikalavimams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis pirkimo dokumentų 11.4 punktu.“; 11.4 p. nurodyta: „Perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, paprašys dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis.“.

67.       VPĮ 45 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis VPĮ 55 str. 9 d.

68.       Pagal VPĮ 55 str. 9 d. nuostatas, perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 45 st. 3 d., gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

69.       Pirkime buvo taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas. Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 “Dėl kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo” 17 p. nustatyta, kad fiksuotas įkainis gali būti nustatomas, kai pirkimo vykdytojas negali pakankamai tiksliai prognozuoti darbų apimties. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuotą įkainį pirkimo vykdytojas:

17.1. pirkimo dokumentuose turi nurodyti darbų aprašymą, medžiagų specifikacijas ir preliminarias darbų apimtis, o tiekėjai, teikdami pasiūlymus, nurodytus darbus turi įkainoti <...>;

17.4. pasiūlymų vertinimo metu vertina įkainių, padaugintų iš preliminarios darbų apimties, sumą.

70.       Situacija, kai tiekėjui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo siaurąja prasme elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini.

71.       Atsakovė, tiek rengdama pirkimo dokumentus, tiek vykdydama viešąjį pirkimą vadovaujasi tik galiojančiais teisės aktais. Vykdydama viešąjį pirkimą ir vertindama tiekėjų pasiūlymus atsakovė nepažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo bei nešališkumo principų. Tad visiškai tinkamai ir visapusiškai įvertino ieškovės pateiktą pasiūlymą ir papildomus dokumentus.

72.       Atsakovė triplike pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus dėl fiksuoto įkainio kainodaros metodo ir pirkimo sąlygų pakeitimo tiekėjo iniciatyva.

Ieškovės UAB „Agentus“ ir ieškovės UAB „Losrita“ ieškiniai tenkintini. 

73.       Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija Raseinių rajono savivaldybės administracija paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Dėl projekto „Raseinių rajono kultūros centro (duomenys neskelbtini), rekonstravimas, infrastruktūros pritaikymas visuomenės poreikiams“ rangos darbų pirkimo“. Tiekėjai UAB „Agentus“ ir UAB „Losrita“ pateikė pasiūlymus perkančiajai organizacijai, tačiau jie abu buvo nepriimti. Konkursas buvo nutrauktas.

Dėl UAB „Agentus“ ieškinio

74.       Perkančioji organizacija 2020-07-08 priėmė sprendimą Nr.VP1-229, kuriuo atmetė ieškovės UAB „Agentus“ pasiūlymą pagal pirkimo sąlygų 11.15 punktą, nes ieškovė su pasiūlymu pateikė neužpildytą žiniaraštį Ž3-000 „Statinio konstrukcijos“. Dėl to bendra žiniaraščiuose nurodyta rangos darbų kaina 3.154.792,77 Eur neatitinka ieškovės pasiūlymo formoje nurodytos kainos 3.192.006,08 Eur su PVM. 

75.       VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis (VPĮ 55 straipsnio 9 dalis).

76.       Tuo tarpu dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų VPĮ normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos pasiūlymų taisymo instituto taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais. Kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad situacija, kuomet tiekėjui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo siaurąja prasme elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-654-378/2015).

77.       Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija turėjo pagrindo tiekėjai prašyti paaiškinti duomenis, kadangi  žiniaraštyje Ž3-000 „Statinio konstrukcijos“ duomenų iš viso nebuvo. Įvertinus tai, kad šio žiniaraščio pateikti duomenys visiškai sutampa su galutine pirkimo kaina, kurią pasiūlė tiekėja UAB „Agentus“, teismas sprendžia, kad viešasis pirkimas nepagrįstai nutrauktas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo procedūrų pabaiga galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, kad naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).

78.       Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų, įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisykle nustatančia teisės normą, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

79.       Kai tiekėjas siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, jis turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 55 punktas). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tiekėjos UAB “Agentus” klaida žiniaraštyje šiuo atveju negali būti laikoma tiek svarbia, kad klaidos ištaisymas negalimas.

Dėl UAB “Losrita” ieškinio

80.       Ieškovė priėmė atsakovės kvietimą dalyvauti atviro supaprastinto pirkimo konkurse “Raseinių rajono kultūros centro (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, infrastruktūros pritaikymo visuomenės poreikiams rangos darbų pirkimas”. 2020-07-08 atsakovė informavo, kad ieškovės pasiūlyme nustatyta 1 cento aritmetinė klaida. Papildomai atsakovė nurodė, kad prie pirkimo dokumentų buvo pridėti preliminarūs darbų kiekių žiniaraščiai, kuriuos pildydami tiekėjai turėjo pateikti ir minusinius įkainius. UAB “Losrita” pateikė ir pliusinius įkainius.

81.       Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju 1 cento aritmetinė klaida iš esmės neturi jokios  esminės reikšmės ieškovės pasiūlymui. Pasiūlyme padaryta aritmetinė mokesčio apvalinimo klaida yra nereikšminga ir galutinės pasiūlytos kainos nekeičia. Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (LAT 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, civ. b. Nr 3K-3-506/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų, taigi ir tų, kurios reglamentuoja tiekėjų pasiūlymų vertinimą, turinį.

82.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, jog pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).

83.       Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Tokia perkančiosios organizacijos pareiga išplaukia ir iš VPĮ 24 straipsnio 8 dalies, kurioje nurodytas šios pareigos tikslas – užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Be to, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismo taip pat konstatuota, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (žr. Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimą SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).

84.       Dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių išskirtinumo teismai šalių nesutarimus turi spręsti kaip peržengiančius privačių ginčų ribas, be kita ko, siekdami užkirsti kelią ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo procedūrų pabaiga galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, kad naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).

85.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pirkimų komisijos sprendimo panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyvios VPĮ nuostatos. Sprendimas naikinamas tik tada, jei nustatomi imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, t. y. tiek konkrečių VPĮ nustatytų taisyklių, tiek pirkimų, kuriuose būtina laikytis VPĮ įtvirtintų principų, esminiai pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Grynai formalus nukrypimas nuo VPĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018).

86.       Teismui padarius išvadas, kad abi ieškovės gali toliau tęsti pirkimo procedūras, teismas tenkina jų reikalavimus. Tenkinant ieškinius, taip pat išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270, 4238 straipsniais,  teismas

 n u s p r e n d ž i a :

        Patenkinti patikslintą ieškovės UAB „Agentus“ ieškinį ir ieškovės UAB „Losrita“ ieškinį.

Panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos vykdomame supaprastintame atvirame konkurse „Raseinių rajono kultūros centro (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, infrastruktūros pritaikymo visuomenės poreikiams rangos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 479335) priimtą 2020-07-08 sprendimą Nr. VP1-229 atmesti ieškovės UAB „Agentus“ pasiūlymą ir grąžinti šalis į iki pažeidimo buvusią padėtį. 

Panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos vykdomame supaprastintame atvirame konkurse „Raseinių rajono kultūros centro (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, infrastruktūros pritaikymo visuomenės poreikiams rangos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 479335) priimtą sprendimą nutraukti šio pirkimo procedūras, apie kurį ieškovas buvo informuotas atsakovės 2020-07-27 pranešimu, ir įpareigoti atsakovę Raseinių rajono savivaldybės administraciją atnaujinti šio pirkimo procedūras.

Pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2020-07-24 sprendimą atmesti ieškovės UAB „Losrita“ pasiūlymą ir 2020-07-27 sprendimą pabaigti viešąjį pirkimą „Raseinių rajono kultūros nentro (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, infrastruktūros pritaikymo visuomenės poreikiams rangos darbų pirkimas“.

Įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administraciją grąžinti pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją ir sudaryti pasiūlymų eilę. 

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovei Raseinių reajono savivaldybės administracijai Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 27 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimis.

Priteisti ieškovei UAB „Agentus“ iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2577,59 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 59 centus)  bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei UAB „Losrita“ iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos 1050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.         

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Birutė Simonaitienė