Baudžiamoji byla Nr. 1-266-536/2015
Teisminio proceso Nr.1-12-1-01441-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 2 d.
Vilnius
Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,
sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,
dalyvaujant prokurorams Gediminui Juknai, Loretai Martinaitytei,
gynėjai advokatei Violetai Bazienei,
nukentėjusiajai M. J. S.,
vertėjui Andriui Krušnai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
M. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, nedirbanti, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista,
kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., padarymu,
nustatė :
2014-05-08, apie 19 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, M. K. kilusio konflikto su M.J. S. metu ranka griebė pastarąją už dešinės rankos plaštakos penktojo piršto ir jį sulaužė, po to ranka griebė nukentėjusiąją už kaklo. Tuo ji nesunkiai sutrikdė M.J. S. sveikatą.
Kaltinamoji M. K. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2014-05-08 apie 15 val. ji atėjo pas savo sugyventinį O. I., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur rado seną O. I. draugę M.J. S.. Ši su O. I. vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko O. I. išėjo į parduotuvę alkoholinių gėrimų. Tuo metu tarp jos ir nukentėjusiosios dėl menkniekio kilo pačios nukentėjusios išprovokuotas konfliktas. M.J. S. pradėjo varyti ją iš buto, griebė ir tampė ją už plaukų. Tuomet ji, M. K., paėmė M.J. S. už abiejų rankų ir jas laikė, kad ši nesidraskytų ir jos nesužeistų. M.J. S. mėgino išsilaisvinti ir tuo metu galėjo susižaloti pirštą. Už kaklo nukentėjusiajai ji negriebė. M.J. S. ištrūko, griebė nuo stalo ir metė į ją vazą, bet nepataikė. Vaza sudužo. Po pusvalandžio atėjo ir M.J. S. dukra, grįžo O. I., kuris vėl pradėjo gerti su M.J. S.. M.J. S. ir jos dukra atsisakė išeiti iš buto. Tuomet ji iškvietė policijos pareigūnus. Galų gale O. I. liepė nukentėjusiajai ir jos dukrai išeiti. Jos pakluso ir išėjo iš buto. Tuomet ji, M. K., dar kartą paskambino policijos pareigūnams ir atšaukė jų iškvietimą.
Nukentėjusioji M.J. S. parodė, kad 2014-05-08, apie 16 val. ji atėjo pas savo draugą O. I. į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsinešė butelį brendžio. Juodu kalbėjosi apie jų santykius, kai į kambarį užėjo M. K., O. I. tuomet išėjo į parduotuvę alkoholinių gėrimų, o tarp jos ir M. K. kilo konfliktas, kurį išprovokavo kaltinamoji, nedavusi jai tualetinio popieriaus. M. K. ranka griebė jai už dešinės rankos plaštakos mažojo piršto, stipriai jį suspausdama. Ji, nukentėjusioji, šaukė nuo sukėlusio aštraus skausmo, prašė kaltinamosios, kad šį paleistų pirštą, tačiau M. K. į tai nereagavo. Kartu M. K. sugriebė ją už rankų ir kaklo, dėl ko ant jų liko mėlynės. Kai kaltinamoji paleido jos pirštą, ji, susinervinusi, galėjo sudaužyti į grindis vazą, tačiau į M. K. nesitaikė. Po kurio laiko grįžo O. I.. Ji gi, nukentėjusioji, telefonu iškvietė savo dukrą S. S.. Kai pastaroji netrukus atvyko į butą, jos kartu išvažiavo namo. Kitą dieną ji kreipėsi į Antakalnio polikliniką, kur jai nustatė dešinės rankos plaštakos penktojo piršto lūžį, sugipsavo ranką ir išdavė nedarbingumo pažymėjimą.
Liudytojas O. I. parodė, kad paskutiniu metu gyvena su M. K., o anksčiau draugavo su M.J. S.. 2014-05-08 konflikto tarp šių moterų jis nematė, nes tuo metu buvo išėjęs į parduotuvę alkoholio. Grįžęs namo, balkone pamatė vazos šukes. Dėl įvykusio konflikto niekas jam nesiskundė. Netrukus nukentėjusioji ir jos atvažiavusi dukra išėjo namo. Tik po keleto dienų M.J. S. pasakė jam, kad kažkas negerai jos pirštui.
Liudytojas O. I. jaunesnysis, O. I. sūnus, konflikto dieną minėtame anksčiau bute nebuvo, tačiau jis teigiamai atsiliepė apie kaltinamąją ir parodė, kad M.J. S. sistematiškai vartodavo alkoholį su jo tėvu, O. I.. Netrukus tėvas susipažino su M. K. ir nustojo vartoti alkoholį. Tėvas jam pasakojo, kad kartą pas jį atėjo M.J. S., jie kartu vartojo alkoholį, o atėjusi M. K. bandė išprašyti M.J. S. iš buto. Pastaroji išeiti nenorėjo, turbūt todėl tarp moterų ir įvyko konfliktas.
Liudytoja S. S. taip pat konflikto tarp nukentėjusios ir kaltinamosios nestebėjo, bet buvo atvykusi į O. I. butą iš karto po konflikto. Ji parodė, kad jai telefonu paskambino apsiverkusi motina ir paprašė atvažiuoti ją paimti iš O. I. buto. Jai atvykus motina ir O. I. buvo išgėrę. Tarp kaltinamosios ir jos motinos vyko susistumdymas. Motina buvo susinervinusi, norėjo dar pakalbėti su O. I., tačiau kaltinamoji to neleido. Pastaroji buvo įsiaudrinusi, varė jas iš buto. Ji pastebėjo, kad motinos ranka buvo ištinusi.
Nukentėjusios parodymus apie jos sveikatos sutrikdymą patvirtina išrašo iš medicininių dokumentų duomenys, pagal kuriuos 2014-05-09 M.J. S. dėl buitinės traumos kreipėsi į polikliniką ir buvo apžiūrėta traumatologo, jai buvo atlikta dešinės plaštakos rentgenograma ir diagnozuotas dešinės plaštakos V piršto lūžimas, 4 savaitėms buvo uždėtas gipsas (b.l. 11).
Ir teismo medicinos specialisto išvadoje pažymėta M.J. S. galimai 2014-05-08 3 trauminiais poveikiais buvo padaryti dešinės plaštakos V piršto pamatinio pirštakaulio lūžis užlaužus pirštą, linijinis nubrozdinimas kakle bei kraujosruvos dešiniame žaste paveikus ribotą paviršių turinčiais daiktais. Šie sužalojimai dėl pirštakaulio lūžio kvalifikuojami kaip nesunkus nukentėjusios sveikatos sutrikdymas (b.l. 12).
Kaltinamosios parodymų objektyvumu verčia abejoti ir jos akivaizdus melas: ji teigė, kad pati telefonu pranešė policijai apie įvykį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau Bendrojo pagalbos centro (BPC) Vilniaus skyriaus duomenimis (b.l. 88, 89) dėl šio konflikto BPC buvo pranešta tik kitą dieną 12 val. 26 min., ir pranešėja buvo M.J. S.. Atsižvelgdamas į tokius duomenis, nukentėjusios parodymus, patvirtinamus objektyviais medicinos tyrimo duomenimis, teismas kaltinamosios parodymus, pagal kuriuos nukentėjusioji pati užpuolė ją, M. K., tačiau piršto M.J. S. ji nelaužė, pripažįsta melagingais ir juos dėl to atmeta. Ištirtų faktinių duomenų visuma leidžia neginčijamai teigti, kad M. K. anksčiau minėtomis aplinkybėmis nesunkiai sutrikdė M.J. S. sveikatą. Tokia M. K. padaryta nusikalstama veika atitinka tyčinio nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., sudėtį.
Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji padengė savo veiksmų padarytą turtinę žalą, atlyginusi nukentėjusios gydymo išlaidas (b.l. 24). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę M. K., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Kaltinamoji anksčiau nebuvo teista, nebuvo traukiama administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai skiriant laisvės apribojimo bausmę.
Vilniaus teritorinė ligonių kasos, prašiusios priteisti iš kaltinamosios 142,19 Lt nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimą (b.l. 18-19, 20) atmestinas.
Nukentėjusioji M.J. S. byloje pareiškė 5 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 14).
Nukentėjusioji dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo patyrė neturtinę žalą, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str. 2 d., 6.279 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į CK 6.250 str. 2 d. įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamoji nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl į šį neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų teismas neatsižvelgia. Kaip patvirtina byloje surinkti aukščiau minėti įrodymai, nagrinėjamo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, susijusius su rankos imobilizavimu 4 savaitėms, laikinai neteko galimybės dirbti. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nebuvo pateikti jokie duomenys, įrodantys nukentėjusiosios išliekamuosius padaryto sužalojimo padarinius. Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, pareikštą ieškinį tenkina tik iš dalies, priteisdamas nukentėjusiajai iš M. K. 450 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. pagrindu priteisti iš M. K. antrinės teisinės pagalbos jai išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji yra bedarbė (b.l. 43), ir legalaus pajamų šaltinio neturi. Atsižvelgiant į tai šis prašymas atmestinas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298,
302-308 str., teismas
nusprendė
M. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jai vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1, 5 p. pagrindu įpareigoti M. K. nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos:
- per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturinę žalą,
- per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, neatlygintinai išdirbti vieną šimtą šešiasdešimt valandų,
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą M. K., palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti M. J. S. iš M. K. keturis šimtus penkiasdešimt eurų neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl nuteistajai suteiktos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.
TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ