Civilinė byla Nr. e2-2333-512/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00687-2020-6

   Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.2.; 1.1.1.4.6.; 1.3.2.9.1.;

1.3.5.5.; 1.3.7.8.; 3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,

Sekretoriaujant Anetai Kozun, Skaistei Jauniškytei, 

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Rūtai Globytei, atsakovės atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) miesto merui dėl darbo išmokų priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė ieškiniu (patikslintu ieškiniu) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką atsiskaitant su atleidžiamu darbuotoju – 12 435,81 Eur (dvylika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 81 ct), skaičiuojant už laikotarpį nuo 2017-05-19 iki 2019-02-05, ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovę (buvusią darbuotoją) ir atsakovą (buvusį darbdavį) siejant darbo santykiams, buvo pasirašyta 2016-04-26 taikos sutartis, pagal kurios nuostatas ieškovei buvo sudaryta galimybė gauti 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Po 2016-04-26 taiko sutarties sąlygų įvykdymo iš ieškovės pusės, atsakovas neteisėtai atleido ją iš darbo, tokiu būdu nepagrįstai atimant iš ieškovės galimybes gauti išeitinę išmoką. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais panaikinus visas nepagrįstas drausmines nuobaudas bei grąžinus ieškovę į ankstesnes pareigas, atsakovas darbo santykius su ieškove nutraukė 2016-04-26 taikos sutartyje numatytais pagrindais (šalių susitarimu). Atsakovui piktybiškai nemokant 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos pagal 2016-04-26 taikos sutartį, buvo pradėtas išieškojimo procedūros, išieškant 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmoką ir išmokas už pavėluotą atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju (vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką). Išieškojimo vykdymo procese teismai konstatavo ieškovės teisę į išeitinę išmoką, kuri vėliau ir buvo išieškota. Teismai konstatavo ir sankcijų / išmokų už pavėluotą atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju reikalavimo pagrįstumą, tačiau nurodė, jog sankcijų dydis turi būti savarankiško ieškinio dalyku. Atsižvelgiant į tai, kad kai nutraukiant darbo teisinius santykius, už atsiskaitymą atsakingas asmuo yra darbdavys ir nuo jo tiesiogiai priklauso darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų mokėjimas, DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti. DK 141 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas konkretus išmokos dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jos nuomone, po to kai Meras 2016-08-08 raštu Nr. (31.1) RS2-815 pateikė ieškovei pasiūlymą nutraukti darbo santykius ir įgyvendinti Taikos sutartyje numatytas sąlygas, o ieškovė jo neakceptavo ir darbo santykių nutraukti nesutiko, ieškovė pagal taikos sutartį, neįgijo jokių reikalavimo teisių ir neturėjo jokio teisinio pagrindo pateikti šią taikos sutartį priverstiniam vykdymui. 2017 m. gegužės 17 d. E. A. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą dėl jos perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio kaitumo tvarka. 2017 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M3-65 ieškovės darbo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu atsižvelgiant į ieškovės 2017-05-17 prašymą dėl jos perkėlimo ir su ieškove buvo pilnai atsiskaityta (išmokos už kasmetines nepanaudotas atostogas). 2017 m. gegužės 18 d. raštu ir 2017 m. birželio 9 d. raštu E. A. į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės merą, prašydama vykdyti 2016 m. balandžio 26 d. taikos sutarties 3 punkto sąlygą ir išmokėti jai 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. 2017 m. birželio 26 d. raštu (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meras informavo ieškovę, kad 2017 m. gegužės 18 d. potvarkis Nr. M3-65 buvo pasirašytas atsižvelgiant į E. A. 2017 m. gegužės 17 d. prašymą, kuris nėra sietinas su  2016-04-26 DGK sprendimu.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 2422,56 Eur žalos atlyginimą bei procesines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2017-10-03 kreipėsi į antstolę prašydama priverstinai vykdyti 2016-04-26 darbo ginčų komisijos sprendimą, antstolė šį dokumentą priėmė vykdyti ir Taikos sutarties pagrindu išieškojo 2422,56 Eur dydžio 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ir 2019-05-07 patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą. Mano, jog išieškojimo procesas buvo inicijuotas be teisėto pagrindo. Ieškovas neįvykdė taikos sutarties sąlygos suteikiančios teisę į 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoką, kadangi 2016-08-08 (duomenys neskelbtini) miesto mero raštu Nr. (31.1) RS2-815 ieškovei įteiktu 2016-08-10, pateikto pasiūlymo nutraukti darbo sutartį Ieškovė neakceptavo ir iki nustatyto termino susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo nepasirašė ir nepateikė darbdaviui. Darbo santykiai nenutrūko nei vienu iš Taikos sutartyje nurodytų pagrindu. Ieškovė pasielgė neteisėtai pateikdama priverstiniam vykdymui DGK sprendimą ir tokiais veiksmai padarė atsakovei 2422,56 Eur dydžio žalą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad 2017-05-18 potvarkiu Nr. M3-65 (duomenys neskelbtini) miesto meras atleido ieškovę šalių susitarimu (DK 125 straipsniu), vykdant ieškovės 2016-08-01 raštu Nr. TNS-169 išreikštą apsisprendimą nutraukti darbo santykius šalių susitarimu sudarius naują darbo sutartį (jokio kito rašto ar prašymo dėl darbo santykių ieškovė merui nerašė). Bendras Darbo kodekse numatytas trejų metų senaties terminas kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo nėra praleistas, darbo ginčų komisijos 2020-01-14 sprendimas Nr. DGKS-238, kuriuo netenkino ieškovės prašymo apginti jos teises taikant atsakovui sankcijas už Komisijos 2016-04-26 sprendimo Nr. DGKS- 1876, 3 punkto nevykdymą, reikšmės nagrinėjant šią bylą neturi.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė tenkinti priešieškinį. Papildomai paaiškino, kad ieškovė į kitas pareigas buvo perkelta tik 2017-05-18, ir tik pagal jos pačios 2017-05-17 pateiktą prašymą, o ne pagal jos 2016-08-01 raštą, t.y. darbo santykiai nutrūko ne per Taikos sutartyje nurodytą terminą ir ne Taikos sutartyje nurodytu pagrindu. 2016-08-01 ieškovės raštu Nr. TNS-169 priimto sprendimo įgyvendinimas teoriškai buvo įmanomas tik iki 2016-08-16, kadangi (duomenys neskelbtini) miesto meras 2016-08-08 raštu pagal šį ieškovės prašymą parengė susitarimo projektą ir jį pateikė pasirašyti ieškovei nustatydamas išlygą - konkretų terminą iki kada šia teise galima pasinaudoti – iki 2016-08-16. Ieškovė darbo sutarties nenutraukė, dirbo iki 2017-05-18, todėl neturi teisės 2016-04-26 taikos sutarties pagrindu reikalauti išmokų. Darbo ginčų komisijos sprendimo pateikti vykdymui ieškovė neturėjo teisės, nes darbo santykiai tarp šalių nutrūko kitais, nei minėtame susitarime numatytais pagrindais. Ieškovė elgėsi neteisėtai, todėl turi atlyginti atsakovės patirtą žalą – išieškotą 4 mėn. darbo užmokestį.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Byloje ieškovės, atsakovės atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovę (buvusią darbuotoją) ir atsakovą (buvusį darbdavį) siejant darbo santykiams, 2016 m. balandžio 26 d. buvo pasirašyta taikos sutartis (toliau - Taikos sutartis), pagal kurios nuostatas ieškovei buvo sudaryta galimybė gauti 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką per 4 mėnesius nuo 2016 m. gegužės 5 d. nusprendus nutraukti darbo santykius pačios ieškovės iniciatyva arba abiejų šalių susitarimu ( Sutarties 3 p.). 2016 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė atsakovui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad vykdydama Taikos sutarties trečio punkto sąlygą informuoja, jog apsisprendžia nutraukti 2009 m. vasario 17 d. darbo sutartį šalių susitarimu, laimėjus konkursą į valstybės tarnautojo pareigas ar sudarius kitą darbo sutartį. 2016 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas išsiuntė Ieškovei raštą Nr. (31.1) RS2-815, kuriuo kartu siuntė susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektą, tačiau ieškovei nepasirašius susitarimo darbo santykiai nei nurodytu, nei kitu pagrindu nenutrūko. 2016 m. spalio 6 d. potvarkiu ieškovė buvo atleista iš darbo dėl pakartotinio darbo drausmės pažeidimo. 2017 m. sausio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo panaikinta ankstesnė, dar 2016 m. sausio 8 d. ieškovei skirta drausminė nuobauda, todėl 2017 m. kovo 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu panaikintas ir 2016 m. spalio 6 d. dėl pakartotinės drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei ir atleidimo iš darbo, o ieškovė grąžinta į ankstesnį darbą. 2017 m. gegužės 17 d. ieškovė pateikė atsakovui prašymą dėl jos perkėlimo į kitas pareigas kitoje darbovietėje tarnybinio kaitumo būdu esant darbdavių sutarimui. 2017 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M3-65 ieškovės darbo sutartis Nr. 1151 nutraukta šalių susitarimu, atsižvelgiant į ieškovės 2017 m. gegužės 16 d. prašymą. 4 vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka pagal Taikos sutarties sąlygas ieškovei nebuvo išmokėta. 2017 m. gegužės 18 d. ieškovė atsakovo įsakymu Nr. P1-590 buvo perkelta į kitas - archyvo archyvaro pareigas, t y. kitas pareigas kitoje darbovietėje. 2017 m. gegužės 18 d. ir 2017 m. birželio 9 d. raštais ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama vykdyti Taikos sutarties sąlygą - išmokėti 4 mėn. išeitinę išmoką. 2017 m. birželio 26 d. raštu atsakovas informavimo, kad 2017 m. gegužės 18 d. potvarkis Nr. M3-65 buvo pasirašytas atsižvelgiant į ieškovės 2017 m. gegužės 17 d. prašymą, kuris nėra sietinas su Taikos sutartimi. 2017 m. liepos 27 d. ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją prašydama išaiškinti Taikos sutarties vykdymo tvarką, kuri 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu nurodė, kad jei Taikos sutartis, patvirtinta sprendimu nėra vykdoma, ieškovė gali kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo. 2017 m. spalio 3 d. patvarkymu Nr. S-17-74-14635 antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą - DGK sprendimą, o 2017 m. spalio 5 d. raginimą įvykdyti sprendimą. Atsakovas apskundė antstolės veiksmus, tačiau skundas teismo tenkintas nebuvo ir antstolės veiksmai pripažinti teisėtais. 2019 m. vasario 5 d. antstolė Taikos sutarties pagrindu išieškojo 2422,56 EUR 4 mėnesių VDU išeitinę išmoką.

Ieškovės nuomone, atsakovė atleidžiant iš darbo su ja laiku neatsiskaitė, todėl iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką – 12 435,81 Eur skaičiuojant už laikotarpį nuo 2017-05-19 iki 2019-02-05.

Atsakovės nuomone, ieškovės ir atsakovės darbo teisiniai santykiai pasibaigė ne 2016-04-26 pasirašytos Taikos sutarties pagrindu, o 2017-05-17 ieškovės pareiškimo pagrindu, ieškovė nepagrįstai pateikė antstolei vykdyti darbo ginčų komisijos sprendimą, todėl pagal jį išieškotos lėšos turi būti grąžintos atsakovei.

Dėl Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo

DK141

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl darbo teisinių santykių tarp šalių pasibaigimo pagrindo ir momento, atsakovo pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ir iš atsakovės išieškotų sumų grąžinimo (žalos atlyginimo).

Ieškovė teigia, kad atsakovas darbo santykius su ieškove nutraukė 2016-04-26 taikos sutartyje numatytais pagrindais (šalių susitarimu), todėl pagal 2016-04-26 tarp šalių pasirašytą taikos sutartį, privalo sumokėti išmokas už pavėluotą atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju nuo 2017-05-19 iki 2019-02-05.

Su tokia ieškovės pozicija sutikti negalima. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovę ir atsakovą būnant darbo teisiniuose santykiuose, 2016 m. balandžio 26 d. buvo pasirašyta Taikos sutartis, pagal kurią ieškovei buvo sudaryta galimybė gauti 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką jei ji per 4 mėnesius nuo 2016 m. gegužės 5 d. nuspręs nutraukti darbo santykius savo iniciatyva arba šalių susitarimu ( Sutarties 3 p.). 2016 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė atsakovui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad vykdydama Taikos sutarties trečio punkto sąlygą informuoja, jog apsisprendžia nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. 2016 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas išsiuntė ieškovei raštą Nr. (31.1) RS2-815, kuriuo kartu siuntė susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektą, tačiau ieškovei nepasirašius susitarimo darbo santykiai nei nurodytu, nei kitu pagrindu nenutrūko. 2016 m. spalio 6 d. potvarkiu ieškovė buvo atleista iš darbo dėl pakartotinio darbo drausmės pažeidimo. 2017 m. sausio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo panaikinta ankstesnė, dar 2016 m. sausio 8 d. ieškovei skirta drausminė nuobauda, todėl 2017 m. kovo 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu panaikintas ir 2016 m. spalio 6 d. dėl pakartotinės drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei ir atleidimo iš darbo, o ieškovė grąžinta į ankstesnį darbą. 2017 m. gegužės 17 d. ieškovė pateikė atsakovui prašymą dėl jos perkėlimo į kitas pareigas kitoje darbovietėje tarnybinio kaitumo būdu esant darbdavių sutarimui. 2017 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M3-65 ieškovės darbo sutartis Nr. 1151 nutraukta šalių susitarimu, atsižvelgiant į ieškovės 2017 m. gegužės 16 d. prašymą.

Esant tokiems įrodymams laikytina, kad 2016 m. balandžio 26 d. tarp šalių pasirašytos Taikos sutarties nuostatos dėl ieškovės teisės gauti 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką jei ji per 4 mėnesius nuo 2016 m. gegužės 5 d. nuspręs nutraukti darbo santykius savo iniciatyva arba šalių susitarimu ( Sutarties 3 p.), pasibaigė 2016 m. rugsėjo 5 d. Byloje nėra įrodymų, jog iki šios datos darbo teisiniai santykiai būtų pasibaigę.

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja darbo sutarties pasibaigimą. Darbo santykių pasibaigimo pagrindai buvo reglamentuojami DK III dalies ketvirtajame skirsnyje „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Vienas tokių pagrindų – darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnis), ( 2016 m. galiojusi redakcija).

Šioje byloje aktuali galiojusi DK 127 straipsnio 1 dalis. Kai darbuotojas pageidauja savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, DK 127 straipsnio 1 dalies taikymui lemiamą reikšmę turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintą teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. Iš bylos medžiagos matyti, kad per tuo metu galiojusias DK nuostatas, per maksimalų 14 dienų terminą susitarimas dėl darbo santykių pasibaigimo tarp šalių nebuvo pasiektas, nors atsakovas 2016 m. rugpjūčio 8 d. pateikė ieškovei raštą Nr. (31.1) RS2-815, kuriuo kartu siuntė susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektą, tačiau ieškovė šio susitarimo nepasirašė, toliau tęsė darbo santykius. Nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, darbuotojas savo subjektinėmis teisėmis disponuoja savarankiškai. Laikytina, kad E. A., toliau vykdydama darbo funkcijas, atsisakė savo noro nutraukti darbo santykius su atsakove, o atsakovė tam neprieštaravo, ieškovės iš darbo neatleido.

Laikytina, kad darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 2017 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M3-65 darbo sutartį Nr. 1151 nutraukus šalių susitarimu, atsižvelgiant į ieškovės 2017 m. gegužės 16 d. prašymą, t. y. ne 2016 m. balandžio 26 d. tarp šalių pasirašytos Taikos sutartyje numatytais pagrindais ir terminais. Atsakovė atleidžiant ieškovę iš darbo su ja pilnai atsiskaitė, todėl nėra pagrindo darbdavio atžvilgiu taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytų sankcijų.

Dėl priešieškinio atlyginti žalą.

Atsakovė nurodo, kad ieškovė 2017-10-03 kreipėsi į antstolę prašydama priverstinai vykdyti 2016-04-26 darbo ginčų komisijos sprendimą, antstolė šį dokumentą priėmė vykdyti ir Taikos sutarties pagrindu išieškojo 2422,56 Eur dydžio 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ir 2019-05-07 patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą. Mano, jog išieškojimo procesas buvo inicijuotas be teisėto pagrindo, todėl ieškovė padarė žalą atsakovei.

Byloje yra keliamas klausimas dėl sprendimo vykdymo atgręžimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir išmokėto darbo užmokesčio grąžinimo darbdaviui, įvykdžius darbo ginčų komisijos sprendimą.

Galiojusio Darbo kodekso 301 straipsnyje buvo numatyta, kad kai panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal CPK nuostatas, t. y.  įvykdymo atgręžimą reglamentuojančius CPK 760-762 straipsnius. 

Tačiau sprendžiant sprendimų įvykdymo atgręžimą CPK 760-762 straipsniuose nustatyta tvarka, būtina atsižvelgti į tai, kad sprendimų įvykdymo atgręžimas kai kuriais įstatyme numatytais atvejais yra ribojamas. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Taikant CPK 760 straipsnio 1 dalį, kai sprendimo įvykdymo atgręžimo būdu pareiškėjas nori susigrąžinti teismo (DGK) sprendimu darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį, reikia nustatyti, ar darbuotojas veikė sąžiningai. CK 4.26 straipsnio 2 dalyje yra numatyta sąžiningumo prezumpcija, todėl ar darbuotojas, kuriam buvo išmokėtas darbo užmokestis buvo nesąžiningas, turi įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekiantis asmuo (pareiškėjas).

Byloje nustatyta, kad 2017-10-03 patvarkymu Nr. S-17-74-14635 antstolė R. V. priėmė vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016-04-26 sprendimą Nr. DGKS‑1876 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos išieškotojos E. A. naudai. 

Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-469-253/2018 pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017‑12-07 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolės R. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo E. A., nustatė, kad vykdyti pateiktas Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėjęs. Vykdomasis dokumentas nenuginčytas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolė, nenustačiusi CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių pradėti priverstinį vykdymą, neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai pradėjo vykdymo procesą pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą.

Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo visų pirma turi turtą įgyti be teisinio pagrindo arba, jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo (CK 6.237 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015).

Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo reiškiant reikalavimą grąžinti be pagrindo įgytą turtą išaiškinta, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; taip pat žr. 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007).

Šioje byloje nustatyta, kad E. A. pateikė antstolei vykdyti darbo ginčų komisijos sprendimą, skundus dėl antstolės veiksmų kelis kartus nagrinėjo apylinkės ir apygardos teismai, kurie nustatė, kad išieškojimas pagal šį vykdomąjį dokumentą yra galimas. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija minėto 2016 m. balandžio 26 d. darbo ginčų komisijos sprendimo nėra nuginčijusi.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad E. A. 2017 m. liepos 27 d. kreipėsi į LR valstybinę darbo inspekciją dėl taikos sutarties vykdymo išaiškinimo. 2017 m. rugpjūčio 10 d., atsakydama į paklausimą LR valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija nurodė, kad darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas ir E. A. turi teisę jį pateikti antstoliui vykdyti. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad E. A., pateikdama vykdyti darbo ginčų komisijos sprendimą, elgėsi nesąžiningai, todėl priešieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį ir priešieškinį, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                          Egidijus Mickevičius