Administracinė byla Nr. A-4353-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01478-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į ankstesnes pareigas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) viršininko 2016 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. 10-TE-202 „Komisarą T. B. atleisti iš tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 10-TE-202), grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas bei priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Nurodė, kad Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgdamas į Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus 2016 m. kovo 14 d. išvadą, Įsakymu Nr. 10-TE-202 nuo 2016 m. kovo 15 d. atleido pareiškėją iš Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko pareigų. Pareiškėjo manymu, Įsakymas Nr. 10-TE-202 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pareiškėjas teigė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jis pažemino pareigūno vardą, neįrodytos visos atsakomybės pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą atsiradimo sąlygos.

Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas patikrinimas dėl to, kad pareiškėjas, eidamas Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko pareigas, 2014–2015 metais tarnybos ir ne tarnybos metu veikė priešingai tarnybos interesams ir pažeidė Policijos veiklos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 6 straipsnio 3, 4 dalis, Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintas Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo ir Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso nuostatas, kurstė kitus asmenis pažeisti Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tokie pareiškėjo veiksmai tyrimo metu buvo įvertinti kaip priešingi policijos interesams ir saugomoms vertybėms, besikertantys su policijos uždaviniais ir policijos paskirtimi valstybėje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, konstatavo, kad atsakovas surinko pakankamai faktinių duomenų dėl pareiškėjo padarytų veiksmų ir juos teisingai įvertino policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu bei pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Teismas, pagrįsdamas tokią išvadą, atskirai pasisakė dėl kiekvieno iš pareiškėjo veiksmų epizodų, išskirtų tarnybinio patikrinimo išvadoje, vertinimo.

Teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti duomenys, jog vyresnysis postinis E. L. 2014 m. rugsėjo 23 d. patikrino informacinėje sistemoje duomenis apie transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas duomenų paieškos pagrindą – „kitas tarnybinis naudojimas, T. B.“. Trakų r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininko tarnybinis pranešimas, kita tarnybinio patikrinimo metu surinkta informacija patvirtina, kad teisėto pagrindo tikrinti minėtos transporto priemonės duomenis pareiškėjui nebuvo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 23 d. nesilaikė policijoje nustatytos darbo su registrais ir informacinėmis sistemomis tvarkos ir kurstė vyresnįjį postinį E. L. (žemesnį pagal rangą policijos pareigūną) pažeisti nustatytą darbo su registrais ir informacinėmis sistemomis tvarką.

Teismo vertinimu, 2015 m. spalio 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, 2015 m. spalio 8 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, 2015 m. spalio 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, pateikti į bylą garso įrašai patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki 2015 m. sausio 16 d. sistemingai teikė V. P. ir D. P. tarnybos metu gautą informaciją apie V. M. ir apie tyrimų dėl V. M. veiksmų eigą, savo, kaip pareigūno, veiksmus derino su V. P., atskleidė jam priskirtos medžiagos dėl V. M. veiksmų aplinkybes, pasakojo, kokie asmenys, ką paaiškino, komentavo ir vertino liudytojų parodymus.

Teismas sprendė, kad 2015 m. spalio 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, pateikti į bylą garso įrašai patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas suteikė V. P. tarnybos metu gautą informaciją apie Č. B. pažeidimus, jam surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Teismas konstatavo, kad 2015 m. spalio 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, į bylą pateikti garso įrašai patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas pateikė išankstinę poziciją dėl tyrimo stadijoje esančios medžiagos tyrimo rezultatų savo draugui D. P..

Išanalizavęs Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, Etikos kodekso 3 ir 4 punktus, teismas pažymėjo, kad aptarti tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pareiškėjo veiksmai, kuomet jis sistemingai teikė savo pažįstamam V. P., su kuriuo kartu medžioja, suinteresuotam neigiamų V. M. atžvilgiu sprendimų priėmimu, bei kitam pažįstamam D. P., tarnybos metu gautą informaciją apie V. M. galimai padarytų teisės pažeidimų aplinkybes, šių pažeidimų tyrimo eigą, savo, kaip pareigūno, veiksmus dėl tyrimo veiksmų atlikimo derino su V. P., pastarajam atskleidė tyrimo veiksmų metu gautą informaciją (duomenis apie liudytojų paaiškinimus, ekspertizės išvadas ir kt.), ją bendrai vertino, be to, V. P. atskleidė tarnybos metu gautą informaciją apie V. M. gyvenamąją vietą, turimas įmones, transporto priemones, taip pat suteikė V. P. tarnybos metu gautą informaciją apie V. M. pusbrolio Č. B. pažeidimus, jam surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus, žadėjo V. P. tyrimo metu nurodyti būtent V. P. norimas pažeidimų aplinkybes, taip pat pateikė išankstinę poziciją dėl tyrimo stadijoje esančios medžiagos tyrimo rezultatų savo pažįstamam D. P., žadėjo pastarajam, kad tyrimas bus nutrauktas, yra nesuderinami su aptartomis Policijos veiklos įstatymo, Etikos kodekso nuostatomis ir tarnybinio patikrinimo metu teisingai įvertintos kaip šių nuostatų pažeidimai. Teismas papildomai pažymėjo, kad iš telefoninių pokalbių turinio matyti, kad pareiškėjas, kaip pareigūnas, akivaizdžiai pasidavė V. P. neteisėtai įtakai, siekiui, kad V. M. būtų nubaustas, o tai lėmė, kad tyrimo metu pareiškėjas pastarojo asmens atžvilgiu nebuvo nešališkas bei siekė surinkti jį kaltinančius įrodymus, su V. P. svarstė, kokių imtis tyrimo veiksmų, kad tyrimo rezultatas V. M. nebūtų palankus, nors administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnis). Teismas nustatė, kad pareiškėjas pasidavė V. P. įtakai ir dėl Č. B. pažeidimų, kadangi pastarajam nurodė, kad visą galima pakreipti V. P. norima linkme. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo elgesys V. P. neabejotinai sudarė įspūdį, jog pareiškėjo, kaip pareigūno, ir jam pavaldžių kitų pareigūnų atliekami veiksmai dėl turimos pažinties yra jam palankūs.

Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena įgyvendinama pagal viešumo principą, todėl V. P. jam perduotus duomenis galėjo sužinoti pasinaudojęs teise dalyvauti viešame administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime. Teismas pažymėjo, kad V. P. duomenys buvo perduoti ne administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, o pagal perduotos V. P. informacijos pobūdį, tokios informacijos V. P. nebuvo įgaliotas sužinoti – tai nebuvo bendro pobūdžio informacija apie atliekamą tyrimą ir jo metu priimtus procesinius sprendimus, bet konkreti informacija apie dar vykstančio tyrimo procesinių veiksmų turinį.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, kad aptartos aplinkybės buvo nustatytos išimtinai kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais ir nepatikrintos kitais duomenimis. Teismas pakartojo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta ir įvertinta visa V. M. ir Č. B. administracinių teisės pažeidimų bylų medžiaga, G. T. pareiškimo tyrimo medžiaga, kuri sutapo su telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotais duomenimis ir juos patvirtino. Be to, tyrimo metu buvo apklausti ir asmenys, su kuriais bendravo pareiškėjas, V. P. ir D. P., kurie neneigė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų bendravimo su pareiškėju aplinkybių.

Atsižvelgęs į pareiškėjo nemandagų elgesį pokalbių metu, teismas atkreipė dėmesį į Etikos kodekso 4.13, 4.28, 14.1 punktus ir akcentavo, kad pareiškėjas bendravimo su V. P. metu šių Etikos kodekso nuostatų nesilaikė, kaip tai teisingai įvertinta tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Išanalizavęs byloje esančius faktinius duomenis, teismas sprendė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje teisingai nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas, 2014 m. gruodžio 12 d. telefonu iš pažįstamo policijos pareigūno G. G. gavęs informaciją, kad jam pavaldus pareigūnas (duomenys neskelbtini) tikrina prekiautojus žuvimi, nesiaiškindamas tikrinimo priežasties ar kitų įvykio aplinkybių dėl galbūt daromos neteisėtos veikos, paskambino pavaldiniui J. B. ir liepė ,,palikti ramybėje“, vėliau patikslino: ,,suplėšyti protokolą“, o už šią paslaugą žadėjo pavaldiniui atsilyginti, kartu teisindamasis pavaldžiam policijos pareigūnui dėl tokio nurodymo davimo ir šį nurodymą motyvuodamas draugiškais santykiais su suinteresuotu asmeniu.

Teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyti pareiškėjo veiksmai teisingai įvertinti kaip policijos pareigūnų elgesį reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Aprašo 30.1, 36.1 punktų, Etikos kodekso 4.12, 4.14, 12.10), kadangi pareiškėjas, būdamas prevencijos padalinio vadovu, gavęs informaciją, kad jam pavaldus pareigūnas fiksuoja teisės pažeidimą, dėl privačių interesų davė neteisėtą nurodymą nutraukti teisės pažeidimo fiksavimo veiksmus, už tai pavaldiniui pažadėdamas atsilyginti. Pareiškėjo veiksmų neteisėtumo nepaneigia G. G. paaiškinimai, kad jis, skambindamas pareiškėjui, kaip atitinkamo policijos padalinio vadovui, nesiekė paveikti policijos pareigūnų, o tikėjosi, kad pareiškėjas padės išsiaiškinti, kokių dokumentų pardavėjai nepateikė. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, nežiūrint į tai, kokių tikslų G. G. subjektyviai siekė skambindamas pareiškėjui, tačiau po šio pokalbio pareiškėjas, net nesiaiškindamas konkrečių tikrinimo aplinkybių ar to, kokie reikiami dokumentai nepateikti, davė neteisėtą nurodymą savo pavaldiniui nutraukti galimo teisės pažeidimo fiksavimą. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, G. G. paaiškinimas nepaneigia pareiškėjo veiksmų šiame epizode neteisėtumo.

Teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo bendravimo su pavaldiniu J. B. aplinkybės teisingai įvertintos kaip Etikos kodekso 12.2, 12.10 punktų pažeidimas.

Iš byloje surinktos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. sausio 27 d., gavęs informaciją, jog jo pažįstamas D. P. nesumokėjo nustatyto mokesčio už stovėjimą apmokestinamoje vietoje nemokėjimas, nesiėmė priemonių, jog būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, t. y. neišaiškino D. P., pastačiusiam automobilį apmokestinamoje vietoje, jog reikia sumokėti pranešime nustatytą sumą už automobilio pastatymą apmokestintoje vietoje, tačiau, naudodamasis policijos pareigūno ir atitinkamo padalinio vadovo statusu, siekė padėti D. P. išvengti nustatyto mokesčio, kurstė asmenį (J. R.) nefiksuoti pažeidimo. Nors, teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje, nesant pakankamai duomenų, dėl kokių priežasčių D. P. faktiškai nesumokėjo nustatyto mokesčio, nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas padėjo draugui D. P. išvengti nustatyto mokesčio, t. y. kad būtent dėl pareiškėjo veiksmų iš D. P. nebuvo reikalaujama sumokėti rinkliavą (UAB „Trakų paslaugos“ direktorius neigė bendravęs su pareiškėju dėl D. P. automobilio), tačiau pareiškėjo atlikti veiksmai, kuriais, kaip minėta, buvo siekiama padėti D. P. išvengti mokesčio, atsakovo teisingai įvertinti kaip tuo metu galiojusio Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimai, tuo pačiu profesinės etikos nesavanaudiškumo, padorumo, teisingumo, pavyzdingumo principų, įtvirtintų Etikos kodekse, pažeidimai.

Iš 2015 m. rugpjūčio 13 d, kriminalinės žvalgybos protokolo, garso įrašų teismas nustatė, kad pareiškėjas, bendraudamas su D. P., nuolat vartojo keiksmažodžius. Teismo vertinimu, tai atsakovo teisingai įvertinta kaip Etikos kodekso 4.28 punkto pažeidimas.

Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, žinodamas, jog jo vadovaujamame padalinyje nagrinėjama medžiaga dėl akcizinių prekių gabenimo teisėtumo ir kad P. R. nepateikė policijos pareigūnams įsigijimo faktą patvirtinančių dokumentų, telefoninių pokalbių metu nurodė įtariamo teisės pažeidimo padarymu asmens P. R. draugui D. S., kaip turi elgtis P. R., kad išvengtų atsakomybės, t. y. kad P. R. turėtų pateikti bet kokius (net ir neteisingus, pvz., surašytus atbuline data, kitų prekių) akcizinių prekių pirkimo faktą patvirtinančius dokumentus, pažadėjo netikrinti ir nesiaiškinti pateiktų dokumentų teisingumo. Teismo manymu, tokie pareiškėjo veiksmai nesuderinami su policijai priskiriamais uždaviniais ir atsakovo teisingai įvertinti kaip Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Etikos kodekso 4.9, 4.14 punktų pažeidimai. Nors tyrimo metu Vilniaus AVPK Trakų raj. PK VPS PP vyresnysis specialistas H. K., priėmęs 2014 m. balandžio 1 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną P. R. atžvilgiu, nurodė, kad tokį sprendimą priėmė savarankiškai, kad priimtas sprendimas buvo adekvatus nustatytoms aplinkybėms, kad niekas jam poveikio dėl konkretaus sprendimo priėmimo nedarė, tokie H. K. paaiškinimai, teismo įsitikinimu, nepaneigia minėtų pareiškėjo padarytų pažeidimų. Pareiškėjas nėra kaltinamas daręs poveikį H. K. priimant sprendimą, tačiau, kaip minėta, nesuderinamais su policijos uždaviniais pripažinti pareiškėjo veiksmai teikiant atitinkamą informaciją P. R. draugui D. S.. Be to, 2015 m. rugpjūčio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, garso įrašai patvirtina, kad pareiškėjas, bendraudamas su D. S., vartojo keiksmažodžius, tai atsakovo pagrįstai įvertinta kaip Etikos kodekso 4.13 punkto pažeidimas.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, garso įrašai patvirtina, kad 2014 m. liepos 14 d., 2015 m. sausio 17 d., 2015 m. vasario 18 d. vykusių telefoninių pokalbių su V. P. metu, 2014 m. spalio 11 d. vykusio telefoninio pokalbio su D. P. metu, 2014 m. spalio 3 d., 2015 m. sausio 26 d. telefoninių pokalbių su S. P. metu, 2014 m. spalio 17 d. vykusio telefoninio pokalbio su vyru, vardu P., metu pareiškėjas suteikė pašnekovams tarnybinę informaciją apie patrulių išsidėstymą, dislokacijos vietas, galimybes važiuoti pašnekovams rūpimais maršrutais. Tarnybinio patikrinimo metu apklausti V. P., D. P. neneigė tokių pokalbių. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai įvertino, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, Etikos kodekso 4.1, 4.14, 4.21 punktus. Tai, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklausti S. P. ir vyriškis, vardu P., nekeičia šios išvados, nes ir minėtų tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų visuma, teismo vertinimu, pakankama konstatuoti pareiškėjo veiksmų neteisėtumą.

Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad dėl visų tarnybinio patikrinimo metu išskirtų pareiškėjo veiksmų epizodų atsakovas surinko pakankamai faktinių duomenų ir juos iš esmės teisingai įvertino policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir tarnybinės etikos normų reikalavimų aspektu. Šie pareiškėjo veiksmai atsakovo pagrįstai įvertinti kaip atlikti tyčia. Pareiškėjo, kaip policijos pareigūno ir padalinio vadovo, aptartas elgesys ir veiksmai akivaizdžiai žemino policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą, griovė pasitikėjimą ja bei ją kompromitavo, menkino policijoje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų prestižą visuomenėje ir žemino pareigūno vardą. Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai atsižvelgė, jog neteisėti ir nesuderinami su etikos reikalavimais pareiškėjo veiksmai nebuvo vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio, jie buvo daromi ilgą laiką ir sistemingai. Pareiškėjo atliktų veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėjui privatūs interesai buvo svarbesni, nei viešieji. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo elgesys jo pažįstamiems asmenims neabejotinai sudarė įspūdį, jog pareiškėjo, kaip pareigūno, ir jam pavaldžių kitų pareigūnų atliekami veiksmai dėl turimos pažinties yra jiems palankūs.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentus kad tarnybinio patikrinimo išvada nemotyvuota ir neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo 26 punkto. Teismo vertinimu, tarnybinio patikrinimo išvada yra išsami ir tinkamai motyvuota.

Kaip nepagrįsti atmesti ir pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad jam nebuvo tinkamai įteiktas tarnybinis pranešimas, dėl to jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus. Teismas nustatė, kad pareiškėjui atsakovas 2016 m. vasario 2 d. parengė pranešimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo ir registruotu laišku išsiuntė jo gyvenamosios vietos adresu (pareiškėjas neatsiėmė laiško pašte), pranešimo antrasis egzempliorius trijų Vilniaus AVPK pareigūnų 2016 m. vasario 2 d. buvo nuvežtas pareiškėjui į jo gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) ir įteiktas jo sutuoktinei. 2016 m. vasario 11 d. pareiškėjui buvo išsiųstas 2016 m. vasario 8 d. parengtas patikslintas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo su pasiūlymu pateikti paaiškinimą. 2016 m. vasario 24 d. Trakų r. PK VPS viršininkas J. S. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas atsisakė atvykti susipažinti su iš Vidaus tyrimų skyriaus gautomis pranešimų kopijomis, taip pat nesutiko, kad J. S. juos atvežtų pareiškėjui į namus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad pranešimas apie tarnybinį patikrinimą buvo įteiktas jo sutuoktinei. Taigi, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas apie atliekamą tarnybinį patikrinimą ir subjektą, kuris jį vykdo, žinojo, tačiau paaiškinimo nepateikė ir nepasinaudojo teise teikti įrodymus atliekant tarnybinį patikrinimą.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad atsakovas surinko pakankamai faktinių duomenų dėl pareiškėjo padarytų veiksmų ir juos teisingai įvertino policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu bei pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl teismas ginčijamą atsakovo Įsakymą Nr. 10-TE-202 laikė pagrįstu ir teisėtu, o pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos – imperatyvia neteisėtų pareiškėjo veiksmų teisinė pasekme. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino ir kitų pareiškėjo reikalavimų.

III.

Pareiškėjas T. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tas pačias teisines ir faktines aplinkybes kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai detalizuoja:

1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė vien atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytais telefoninių pokalbių garso įrašais. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjas daro išvadą, kad teismas tiesiog pritarė atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadai ir atkartodamas tarnybinio patikrinimo išvados turinį tendencingai konstatavo palaikydamas tik atsakovo pusę. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į prieštaravimus tarp garso įrašu gautos informacijos ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų apklaustų asmenų paaiškinimuose pateiktų duomenų, tesėtais būdais nepašalinęs prieštaravimų (teisme nebuvo išklausyti aplinkybių dalyviai, nors pareiškėjas teismo posėdžio metu tuo tikslu žodinį prašymą teismui pateikė), darė klaidingas ir tendencingas išvadas. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo teismo posėdžio metu teiktus parodymus.
2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kurias konkrečiai tiesės normas pareiškėjas pažeidė darbe su registrais ir informacinėmis sistemomis, bei nepagrįstai ir klaidingai darė išvadą, kad pareiškėjas kurstė postinį E. L., klaidingai nurodė apie teismo posėdį. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad darbo su registrais ir informacinėmis sistemomis tvarka nesiejama tik su atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytomis priemonėmis.
3. Pirmosios instancijos teismas objektyviai netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendime nemotyvuotai konstatuota dėl pareiškėjo tarnybinės informacijos perdavimo P. ir D. P.. Pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nemotyvavo, kokią tarnybinės informacijos tvarką ir kokias konkrečiai teisės normas pareiškėjas pažeidė ir kam kilo neigiamos pasekmės, bei neatsižvelgė, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje dėl minėtų V. M. padarytų administracinių teisės pažeidimų pareiškėjo veiksmuose teisėtumo pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas tvirtina, kad, eidamas pareigas teisės pažeidimų prevencijos srityje, bendravo su nurodytais piliečiais, teikiančiais informaciją dėl V. M. ir C. B. galimai daromų teisės pažeidimų.
5. Pirmosios instancijos teismo surinktų įrodymų visuma nepagrindžia pareiškėjo veiksmuose nustatytos pareiškėjo kaltės dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo ir ar ši veika sukėlė pasekmes – pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoja. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs.
6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė (teismo posėdžio metu teismui dėl šių aplinkybių buvo argumentuojama) į tai, kad atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje neturint Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu inkriminuojamas viešųjų ir privačių interesų pažeidimai.
7. Kai savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, leidžiantys atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, paaiškėja kompetentingų institucijų tyrimo metu ir tampa žinomi tikrintojui, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra, sustabdyta Tvarkos aprašo 12 ir 13 punktuose nustatyta tvarka, šioje dalyje atnaujinama ir tęsiama bei baigiama laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų. Pareiškėjas mano, kad surinkta informacija sąmoningai buvo laikoma su tikslu, vėliau panaudoti ją prieš pareiškėją, t. y. laiku nepradedant tarnybinio patikrinimo.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo iš esmės tas pačias teisines ir faktines aplinkybes, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Atsakovas yra įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde neginčijo tarnybinio patikrinimo pradėjimo pagrindo teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 10-TE-202 „Dėl komisaro T. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą.

Ši drausminio poveikio priemonė pareiškėjui paskirta už tai, kad jis:

  1. 2014 09 23 Vilniaus AVPK Trakų r. PK Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnui E. L. davė neteisėtą nurodymą registre patikrinti automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis ir nustatyti jo savininką (veiksmai įvertinti kaip neteisėto nurodymo davimas, žemesnio pagal rangą pareigūno kurstymas žinomai pažeisti Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 16.1 ir 16.5 punktus);

  2. nuo 2014 09 26 iki 2015 01 16 sistemingai teikė tretiesiems asmenims (pažįstamiems V. P. ir D. P.) tarnybos metu gautą informaciją apie V. M. ir apie tyrimų dėl V. M. veiksmų eigą, informaciją apie Č. B. pažeidimus, jam surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus, pateikė išankstinę poziciją dėl tyrimo stadijoje esančios medžiagos tyrimo rezultatų savo draugui D. P., savo, kaip pareigūno, veiksmus derino su V. P., pokalbių su V. P. metu toleravo pavaldiems pareigūnams adresuotus šio asmens įžeidinėjimus, išreikštus grubiais necenzūriniais žodžiais, pats kalbėdamas su V. P. nuolat vartojo necenzūrinius žodžius, tuo pažeidė Policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalis, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 (toliau – Etikos kodeksas) 3, 4.12 ir 4.13, 4.21, 4.28 punktą, 8, 14.1 punktus;

  3. 2014 10 21, 2014 10 23, 2014 10 27  V. P. atskleidė jam priskirtos medžiagos dėl V. M. veiksmų aplinkybes, pasakojo, kokie asmenys, ką paaiškino, komentavo ir vertino liudytojų (V. J.) parodymus, pasidavė V. P. nurodymams ir įtakai, tuo pažeidė Policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 4 dalį (Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį), Etikos kodekso 4.12, 4.21 punktus;

  4. 2014 12 12 telefonu gavęs informaciją, kad jam pavaldus pareigūnas (duomenys neskelbtini) tikrina prekiautojus žuvimi, nesiaiškindamas tikrinimo priežasties ar kitų įvykio aplinkybių dėl galbūt daromos neteisėtos veikos, paskambino pavaldiniui J. B. ir liepė ,,palikti ramybėje“, vėliau patikslino: ,,suplėšyti protokolą“ ir tuo pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą), kurstė pavaldinį pažeisti minėtą įstatymo nuostatą, jo nurodymas ir jo pateikimo forma (prašė pavaldinio, teisinosi jam dėl tokio nurodymo, žadėjo atsilyginti už nurodymo įvykdymą) įvertinti kaip Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-384 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 5-V-367 redakcija) patvirtinto Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo (toliau – Aprašas) 36.1 punkto pažeidimas, duodamas nurodymus dėl sau artimo asmens, su kuriuo, kaip pats sakė, bendrauja šeimomis, veikė iš savanaudiškų paskatų ir pažeidė Etikos kodekso 4.9, 4.12, 4.14 punktus; duodamas pavaldiniui J. B. neteisėtus nurodymus, su juo bendravo vartodamas necenzūrinius žodžius, rodė netinkamą pavyzdį ir pažeidė Etikos kodekso 12.2, 12.10 punktus;

  5. 2015 01 27, gavęs informaciją, kad fiksuotas pažeidimas (nustatyto mokesčio už stovėjimą apmokestinamoje vietoje nemokėjimas), nesiėmė priemonių, jog būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų (neišaiškino D. P., pastačiusiam automobilį apmokestinamoje vietoje, jog reikia sumokėti pranešime nustatytą sumą už automobilio pastatymą apmokestintoje vietoje), o naudodamasis policijos pareigūno ir atitinkamo padalinio vadovo statusu, padėjo asmeniui išvengti nustatyto mokesčio ir pažeidė Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Policijos įstatymo 5 straipsnį, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą), kurstė asmenį (J. R.) nefiksuoti pažeidimo, padėjo draugui D. P. išvengti nustatyto mokesčio ir pažeidė profesinės etikos nesavanaudiškumo, padorumo, teisingumo, pavyzdingumo principus ir Etikos kodekso 4.6 punktą, su D. P. bendravo nuolat vartodamas keiksmažodžius ir taip pažeidė Etikos kodekso 4.28 punktą;

  6. žinodamas, kad jo vadovaujamame padalinyje nagrinėjama medžiaga dėl akcizinių prekių gabenimo teisėtumo ir 2015 02 19 išsiaiškinęs, kad P. R. neturi įsigijimo faktą patvirtinančių dokumentų, 2015 02 23 paskambino draugui D. S., kuris buvo suinteresuotas palankiu jo draugo (P. R.) atžvilgiu sprendimo priėmimu ir pareikalavo, kad būtų pateikti bet kokie pirkimo faktą patvirtinantys dokumentai, motyvuodamas, kad jis, kaip įgaliotas vykdyti tyrimo kontrolę, nieko netikrins ir nesiaiškins pateiktų dokumentų teisingumo ir tuo pažeidė Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnį, veikė priešingai policijos interesams, t. y. mokė savo draugą D. S., kaip turi elgtis galbūt neteisėtą veiką padaręs asmuo (P. R.), kad išvengtų atsakomybės ir pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą) bei Aprašo 36.1 punktą, bendraudamas su D. S. vartojo keiksmažodžius, aiškino atsakomybės išvengimo būdus, pateikė informaciją apie galimybę klastoti įrodymus ir pažeidė Etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.13, 4.14 punktus;

             7. 2014 m. liepos – 2015 m. sausio mėn. V. P., S. P., vyriškiui vardu P. teikė informaciją apie policijos pareigūnų patruliavimą, pajėgų išdėstymą, kitą tarnybos metu sužinotą informaciją ir tuo pažeidė Policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, Etikos kodekso 4.1, 4.14, 4.21 punktus.

              Pareiškėjas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad byloje yra neįrodyta, jog jis padarė šias veikas, kuriomis  pažeidė  jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė neteisingas išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas veikas bei pateikia savo įrodymų vertinimo versiją, pagal kurią jam neturėtų būti inkriminuojamos minėtos veikos.

              Iš bylos matyti, kad pareiškėjo kaltė, padarius jam inkriminuotas veikas, iš esmės yra grindžiama kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis - protokolais, garso įrašais.

              Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį „Kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus.“

              Iš bylos taip pat matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys apie pareiškėjo padarytas veikas, buvo išslaptinti bei perduoti nagrinėti atsakovui drausminės atsakomybės tvarka, nepažeidžiant minėtų  Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies reikalavimų (t.1 b. l. 128).

              Šios aplinkybės patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauti duomenys apie pareiškėjo padarytas veikas, yra teisėtai naudojami sprendžiant jo drausminės atsakomybės klausimą, todėl jais, kaip leistinais ir teisėtais įrodymais,  gali būti remiamasi sprendžiant pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimą.

              Iš pareiškėjo telefoninių garso įrašų, gautų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu, matyti, kad pareiškėjas jam inkriminuojamų veikų padarymo metu telefonu bendravo su kitais asmenimis -  D. P.,  V. P., S. P., E. L., J. B., D. S.. Šių pokalbių turinys duoda pagrįstą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas įvykdė jam inkriminuotas veikas. Tai kad, pareiškėjas jam inkriminuojamų veikų metu telefonu bendravo su minėtais asmenimis, patvirtino ir apklausti šie asmenys. Įrodymų vertinimo prasme šios aplinkybės reiškia, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauti duomenys (telefoninių pokalbių garso įrašai), yra atitinkantys faktines aplinkybes, nes jų tikrumą apie telefoninių pokalbių atlikimo laiką, vietą, pokalbiuose dalyvavusių asmenų tapatybes, patvirtina ir kiti įrodymai- pokalbiuose dalyvavę asmenys.

              Byloje kitų įrodymų, kurie paneigtų  šių telefoninių pokalbių garso įrašų tikrumą nėra, tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėjas. Šiuo atveju pareiškėjas tik pateikia kitokią šių telefoninių pokalbių interpretavimo versiją.

              Visa tai įrodymų vertinimo prasme lemia, kad pirmosios instancijos teismo  išvada, pareiškėjo kaltę grįsti  kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautų telefoninių pokalbių tarp pareiškėjo ir minėtų asmenų garso įrašais, yra atitinkanti įrodymo vertinimo kriterijus bei taisykles. Šio įrodymų vertinimo rezultate, teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotas veikas bei pagrįstai atmetė pareiškėjo kaltės neigimą.

              Dėl šių priežasčių atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas apie pareiškėjo atliktų veiksmų pobūdį,   pateikiant tik kitokią telefoninių pokalbių interpretaciją, tačiau neteikiant jokių naujų objektyvių įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų buvusių telefoninių pokalbių turinio tikrumą.

                  Administracinių teismų praktikoje aiškinant Vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad „pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos    (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams,  padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima.                  Tokiu būdu, ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti, akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės  gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A-11-129/2004 ir Nr. A-8-489/2007 ).

              Iš veiksmų, kuriuos atliko pareiškėjas matyti, kad jis asmenims, nesusijusiems su vidaus tarnyba, teikė informaciją apie jo vadovaujamojoje institucijoje atliekamus administracinių teisės pažeidimų tyrimus,  juos taip pat informavo apie policijos darbo metodus ir ypatumus, tokiu būdu sudarydamas šiems asmenims sąlygas bei galimybes išvengti atsakomybės už galimai jų daromus administracinius teisės pažeidimus. Be to, davė nurodymus bei darė įtaką kitiems vidaus tarnybos pareigūnams ir kitiems asmenims, kad nebūtų pradėtos, arba būtų nutrauktos jau pradėtos administracinių teisės pažeidimų bylos.

              Tokias veiksmais  pareiškėjas pažeidė Policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, draudžiančius teikti kitiems asmenims ar viešai skelbti informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos paslaptis, ar sutrukdytų nusikalstamų veikų prevenciją, išaiškinimą arba lemtų jų padarymą bei įpareigojančius imtis veiksmų, kad būtų  užkardytos nusikalstamos veikos.

              Kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai yra susiję ir su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu, nes jais buvo siekiama tokių tikslų,  kurie yra priešingi uždaviniams nustatytiems policijos veiklai bei  kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų veiklos, o būtent, pareiškėjo veiksmais nebuvo siekiama vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimo; viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo ir pan., bet buvo atliekami priešingi šiems uždaviniams veiksmai (Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d.).

              Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad teik atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas  savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Romanas Klišauskas

                                                                      Veslava Ruskan

                                                                      Skirgailė Žalimienė