Administracinė byla Nr. A-1583-822/2015

                                                        Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00150-2011-7

                                          Procesinio sprendimo kategorija 75

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo rašymo apsirikimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. N. dėl žalos atlyginimo, ištaisymo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio pataisos namų, pateikė prašymą dėl rašymo apsirikimo teismo sprendime ištaisymo.

Prašyme nurodoma, kad Panevėžio pataisos namai susipažino su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1583-822/2015 ir pastebėjo rašymo apsirikimą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje – neteisingai nurodyta priteistinos sumos valiuta, t. y. nurodyta, kad pareiškėjui R. V. priteistina 1 000 eurų, nors pareiškėjas prašė priteisti 1 000 litų. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde prašė priteisti 1 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Apie tai, kad pareiškėjas būtų prašęs kitokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo, neužsimenama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje. Atsakovas prašo teismo ištaisyti minėtą rašymo apsirikimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 2 dalį, kol sprendimas neįvykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar bylos šalių prašymu ištaisyti sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas.

Atsakovas siekia, kad būtų ištaisytas rašymo apsirikimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1583-822/2015. Atsakovo teigimu, sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodyta priteistinos sumos valiuta, t. y. nurodyta, kad pareiškėjui R. V. priteistina 1 000 eurų, nors pareiškėjas prašė priteisti 1 000 litų.

ABTĮ 94 straipsnio 2 dalyje numatytas klaidų ištaisymo institutas negali būti naudojamas atsakovo nurodytoje situacijoje, kadangi jis taikytinas taisant teismo procesiniame sprendime aptiktus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Įstatymas leidžia tokią procesinę priemonę naudoti tik tokių teismo sprendimo netikslumų ištaisymui, kurie pagal bylos medžiagą yra akivaizdus rašymo apsirikimas ar aiški aritmetinė klaida, ir kurių ištaisymas nekeičia sprendimo turinio ir esmės. Taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–1029/2011).

Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad joje yra argumentuotai pasisakyta, kodėl yra priteistina 1 000 eurų suma. Teismas įvertino tai, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytas susirašinėjimo teisės ribojimas iš esmės buvo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat kad toks ribojimas ir jo neindividualizuotas taikymas nėra suderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis bei neatitiktų Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos. Teismas atsižvelgė į žalos mastą, ir pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, nes priteistiną neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, peržengė skundo reikalavimo ribas ir sprendė, jog pareiškėjui padaryta neturtinė žala gali būti kompensuota priteisiant iš atsakovo būtent 1 000 eurų sumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo teiginys, jog aptarto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta neteisinga priteistinos sumos valiuta yra akivaizdus rašymo apsirikimas, yra visiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištaisius rezoliucinę teismo sprendimo dalį atsakovo nurodytu būdu, būtų ištaisyta ne akivaizdi aritmetinė klaida ar rašymo apsirikimas, o iš esmės keičiamas teismo sprendimo rezoliucinės dalies turinys. Teismas argumentuotai pasisakė dėl priteistinos sumos dydžio, todėl atsakovo prašymas dėl klaidos teismo sprendime ištaisymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio pataisos namų, prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1583-822/2015 atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Artūras Drigotas

                                                                      Romanas Klišauskas

                                                                      Skirgailė Žalimienė