Administracinė byla Nr. eA-2359-662/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01878-2025-6
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. (S.) B. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. (S.) B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja S. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 25S79222 (toliau – ir Sprendimas).
Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad: (i) pareiškėja neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; (ii) pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytu pagrindu; (iii) pareiškėja pakeitė darbo funkciją be Migracijos departamento leidimo; (iv) duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2025 m. birželio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą, motyvuodamas tuo, kad Sprendimas buvo priimtas neišsamiai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Atsakovas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti šį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.
Pareiškėja Regionų administraciniam teismui 2025 m. liepos 3 d. pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, prašydama sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje.
Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 7 d. nutartimi priėmė pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsakovo apeliacinį skundą ir persiuntė juos kartu su administracine byla nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT).
Pareiškėja prašymą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, kad yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, t. y. pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta byla ir priimtas pareiškėjai palankus teismo sprendimas. Pareiškėja taip pat pažymi, kad ji jau daug metų gyvena Lietuvoje, dirba, turi savo verslą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Pareiškėja siekia gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes turi stiprius ryšius su Lietuva, kurioje integravosi ir su kuria sieja savo ateitį. Migracijos departamentui panaikinus leidimą laikinai gyventi, pareiškėja būtų priversta išvykti iš Lietuvos, netektų darbo ir pajamų, turėtų iš naujo kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo iš užsienio valstybės. Ji taip pat prarastų teisę kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo ir turėtų laukti dar penkerius metus.
Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. liepos 11 d. pateiktame atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašė netenkinti jos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovo teigimu, priešingai, nei nurodo pareiškėja, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra apskųstas, byla nėra išnagrinėta ir nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Be to, LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-728-662/2025 jau išsprendė klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pareiškėjai, o pareiškėja naujame prašyme nenurodė jokių naujų argumentų ar aplinkybių, leidžiančių kitaip vertinti pareiškėjos situaciją. Pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia tuo, kad nepritaikius šios priemonės, jai tektų išvykti iš Lietuvos, ji netektų darbo ir pajamų, turėtų kreiptis dėl naujo leidimo gyventi išdavimo iš užsienio valstybės.
Atsakovo vertinimu, pareiškėja savo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepagrindė reikalavimo pagrįstumo. Pareiškėja ilgą laiką neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų, todėl ji negali tikėtis, kad jai išduotas leidimas laikinai gyventi visą laiką ateityje turės būti pakeistas ar negalės būti panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Pareiškėjos prašyme nurodyta žala nėra neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma, o pareiškėjos nurodyti argumentai, kad jai reikės išvykti iš Lietuvos, ji praras pajamas bei turės kreiptis dėl naujo leidimo gyventi iš užsienio valstybės, nereiškia, kad pareiškėjai bus padaryta didelė ir neatitaisoma žala. Pareiškėjos argumentai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra deklaratyvaus pobūdžio, kuriuos įvertinus negalima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėja. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtų pradėta pareiškėjos išsiuntimo procedūra. Tuo atveju, jeigu bus sprendžiamas pareiškėjos grąžinimo / išsiuntimo klausimas, tokiu atveju bus priimtas individualus sprendimas, kurį pareiškėja turės teisę skųsti teismui.
Atsakovas pažymi, jog LVAT yra išaiškinęs, kad vien aplinkybė, jog yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala (žr., pvz., LVAT 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-163-525/2025). Be to, administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas, o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d. 1-4 p.).
Teismas, nagrinėdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020), o spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019),
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjos teismui 2025 m. liepos 3 d. pateiktame prašyme yra nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės (t. y. kad Migracijos departamentui panaikinus leidimą laikinai gyventi, pareiškėja būtų priversta išvykti iš Lietuvos, netektų darbo ir pajamų, turėtų iš naujo kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo iš užsienio valstybės, taip pat prarastų teisę kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo ir turėtų laukti dar penkerius metus), kurios jau buvo išnagrinėtos bei įvertintos neskundžiamoje LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-728-662/2025, todėl nėra pagrindo jų vertinti pakartotinai.
Pabrėžtina, jog pagal LVAT praktiką, pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje (žr., pvz., LVAT 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-415/2025). Vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024). Aplinkybė, kad pareiškėją sieja su Lietuvos Respublika tam tikri ekonominiai ryšiai ir / ar jis gali patirti tam tikras neigiamas (finansines) pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu jis neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-777-520/2024).
Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog būtų priimtas sprendimas grąžinti / išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Šiuo aspektu nurodyti argumentai vertintini kaip susiję su tikėtinais atsakovo veiksmais ateityje bei nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėja patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Be to, priėmus tokio pobūdžio sprendimą, jis galės būti ginčijamas teisme (tai patvirtino ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjos prašymą).
Pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę taip pat grindžia naujai paaiškėjusia aplinkybe, t. y. priimtu Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimu, kuriuo tenkintas pareiškėjos skundas ir panaikintas Migracijos departamento Sprendimas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nekvestionuoja aplinkybės, kad 2025 m. birželio 20 d. buvo priimtas pareiškėjai palankus teismo sprendimas, konstatavus, kad Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas neišsamiai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta ir nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme buvo priimtas pareiškėjai palankus teismo sprendimas, kuris nėra įsiteisėjęs šios nutarties priėmimo dieną (be kita ko, nenustačius jokių kitų aplinkybių, kurioms esant, galėtų būti taikoma minėta reikalavimo užtikrinimo priemonė), nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėja prašyme nenurodė jokių kitų naujų argumentų arba aplinkybių (išskyrus tai, kad buvo priimtas pareiškėjai palankus teismo sprendimas), leidžiančių kitaip vertinti pareiškėjos individualią situaciją, nei ji buvo įvertinta administracinėje byloje Nr. eAS-728-662/2025, todėl pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos S. (S.) B. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Dalia Višinskienė
Skirgailė Žalimienė