Teismingumo byla Nr. T-16/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03266-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

 (S)

NUTARTIS

2019 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Skirgailės Žalimienės,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų M. A. P. ir P. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą, 

n u s t a t ė :

pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raštą „Dėl įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimo“ Nr. 49SFN-844-( 14.49.104); 2) panaikinti NŽT 2016 m. liepos 11 d. raštą „Dėl Jūsų skundo“ Nr. 1SS-2171 -(8.5); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių pradėti 740 kv. m sklypo pirkimo-pardavimo procedūras.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendime Nr. 59V nurodyta, jog siūloma parduoti 740 kv. m sklypo dalį, o pareiškėjai dėl šios sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turi kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių. Pareiškėjai 2016 m. balandžio 8 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydami pradėti minėto sklypo pirkimo-pardavimo procedūras, tačiau atsakovas ginčijamu 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu atsakė, kad toks plotas be aukciono negali būti parduodamas besiribojančio žemės sklypo savininkui. Nesutikdami su tokiu sprendimu, pareiškėjai kreipėsi su skundu į NŽT, tačiau NŽT 2016 m. liepos 11 d. sprendime nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas yra pagrįstas, nes pareiškėjų pageidaujami įsigyti laisvi valstybinės žemės plotai negali būti laikomi įsiterpusiais žemės plotais ir pareiškėjai jų negali įsigyti.

Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal Žemės įstatymo10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, šių sklypų savininkams. Tam, jog sklypas būtų laikomas įsiterpusiu, jis turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sąlygų visumą, o šiuo atveju pageidaujamas įsigyti sklypas šių sąlygų neatitinka, todėl pareiškėjai neturi teisės jo įsigyti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad ginčai, kuriuose prašoma panaikinti NŽT sprendimus, kuriais atsisakoma parduoti žemės sklypą, ir įpareigoti NŽT sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, paprastai pripažįstami pagal savo pobūdį civiliniais ginčais. Todėl teismui kilo klausimas, ar keliamas ginčas, kuris yra susijęs su valstybinės žemės pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais, yra civilinio teisinio pobūdžio ir ar šis ginčas neturėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. 

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsisakymo parduoti valstybinės žemės sklypą pareiškėjams dėl to, kad laisvos valstybinės žemės plotas negali būti parduotas be aukciono besiribojančio žemės sklypo savininkui, nes jis neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos. Taigi keliamas ginčas yra susijęs su valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu teisiniais santykiais. Kaip nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2018, 2018 m. sausio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2018, 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2016, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-156/2018 ir kt.). 

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje Specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais konstatuoja būtent civilinius teisinius santykius, kurie šiuo atveju lemia ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 7 dalimi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas, kuriuo ginčas buvo išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir ši byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjų M. A. P. ir P. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas netenka teisinės galios.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.