Civilinė
byla Nr. 3K-3-333/2007
Procesinio
sprendimo kategorija 124.4 (S)

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2007 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos
pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. gruodžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovų S. Ž. ir A. Ž.
ieškinius atsakovui A. R. P., dalyvaujant
trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. Ž. ieškiniu, priimtu 2004 m. birželio
23 d. ir vėliau patikslintu, prašė teismo priteisti iš atsakovų AB „Lietuvos
draudimas“ ir A. R. P. 90 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio
14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei S. Ž. iš
atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 10 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės S. Ž. ir atsakovo AB „Lietuvos
draudimas“ apeliacinius skundus, 2005 m. birželio 21 d.
sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 14 d.
sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė
ieškovei S. Ž. iš atsakovo A. R. P. 10 000 Lt
neturtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė.
Atsakovas A. R. P.
pareiškimu, kuris priimtas 2006 m.
vasario 8 d., prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovams AB „Lietuvos
draudimui“, A. R. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas
nurodė, kad dalyvaujančiu byloje asmeniu nebuvo įtrauktas ieškovės vyras, kuris
vėliau pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 5
d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies
2, 7 punktai).
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 9
d. nutartimi sujungė šią civilinę bylą su civiline byla pagal ieškovo
A. Ž. ieškinį atsakovui A. R. P. dėl neturtinės žalos
atlyginimo.
Ieškovas A. Ž. ieškiniu, priimtu
2004 m. gruodžio 21 d., prašė teismo priteisti iš atsakovo
A. R. P. 90 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas
2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2005 m. balandžio 14 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 21 d.
sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš
atsakovo A. R. P. ieškovei S. Ž. ir ieškovui A. Ž. po 5000
Lt neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojo ieškovę S. Ž.
grąžinti atsakovui A. R. P. 5000 Lt, kuriuos ji gavo vykdant
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. birželio 21 d. sprendimą, kitą ieškinio dalį
atmetė.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų S. Ž. ir A. Ž., atsakovo A. R. P.
apeliacinius skundus, 2006 m. gruodžio 13 d. nutartimi
panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. nutartį atnaujinti procesą pagal atsakovo A. R. P. prašymą civilinėje
byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovams A. R. P., AB
„Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašymą dėl proceso
atnaujinimo atmetė; panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m.
gegužės 9 d. nutartį, kuria sujungtos civilinės bylos; panaikino Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir bylą pagal ieškovo
A. Ž. ieškinį atsakovui A. R. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo
perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegijos nuomone,
pirmosios instancijos teismas 2006 m. gegužės 5 d. nutartyje dėl proceso
atnaujinimo padarė nepagrįstas išvadas, kad paaiškėjo esminių bylos aplinkybių,
kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu ir kad
teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK
366 straipsnio l dalies 2, 7 punktai). Kolegija konstatavo, kad nebuvo šių
pagrindų procesui atnaujinti. Atsakovas žinojo, kad dėl jo padaryto nusikaltimo
baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais buvo pripažinta tiek ieškovė
S. Ž., tiek ieškovas A. Ž., kad neturtinė žala dėl vaiko mirties
eismo įvykio metu buvo padaryta ne tik ieškovei, bet ir jos sutuoktiniui,
ieškovui A. Ž., taip pat kad ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo
padavė tik ieškovė. Teismų sprendimais, kurie priimti prašomoje atnaujinti byloje
ir atnaujinus procesą panaikinti, nėra nuspręsta dėl ieškovo A. Ž. teisių
ar pareigų, t. y. nėra ir CPK 366 straipsnio l dalies 7 punkte nustatyto
pagrindo bylos procesui atnaujinti. Neturtinės žalos padarymo atveju nėra
privalomojo procesinio bendrininkavimo (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovas dėl jam padarytos neturtinės žalos kreipėsi į teismą su atskiru
ieškiniu, kuris turėjo būti nagrinėjamas atskirai. Nagrinėjant bylą pagal
ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui A. R. P.
dėl neturtinės žalos atlyginimo į bylą trečiuoju asmeniu turėtų būti įtrauktas
AB „Lietuvos draudimas“ (CPK 47 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir
atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas A. R. P. prašo
panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. gruodžio 13 d. nutartį, panaikinti Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį,
kuria iš atsakovo A. R. P. ieškovui A. Ž. priteista 5000 Lt
neturtinės žalos atlyginimo ir ieškovė S. Ž. įpareigota grąžinti atsakovui
A. R. P. 5000 Lt, kuriuos ji gavo vykdant Panevėžio apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. birželio 21 d. sprendimą, ir priimti naują
sprendimą – ieškovę S. Ž. įpareigoti sumokėti ieškovui A. Ž. 5000 Lt.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos
teismas neteisingai išaiškino teisės normas, įtvirtinančias proceso atnaujinimo pagrindus –
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktus. Proceso atnaujinimo instituto
paskirtis – sudaryti galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime (nutartyje)
padarytas teisines klaidas, siekiant to paties tikslo, – užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Teismas civilinėje byloje
pagal ieškovės S. Ž. ieškinį, iš dalies jį tenkindamas, netyrė ir
nevertino reikšmingos aplinkybės, turėjusios esminę reikšmę priteistinos žalos
dydžiui, t. y. ieškovo A. Ž., kaip
tėvo, pareigų netinkamo vykdymo, tai turėjo tiesioginę įtaką eismo įvykio,
kurio metu žuvo jo sūnus, kilimui. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatinėjamas ieškovų patirtos neturtinės žalos dydis ir
jį veikiantys veiksniai. Nebuvo žinomos ir nustatinėjamos S. Ž. ir
A. Ž. bendro gyvenimo, vaiko priežiūros
ir auklėjimo aplinkybės, nuo kurių tiesiogiai priklauso priteistinos neturtinės
žalos dydis. Nebuvo pateiktas
ir nagrinėtas A. Ž. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris
savaime jau vertintinas kaip nauja esminė aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma.
2. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad
ieškovai kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį,
A. Ž.
žinojo apie S. Ž. kreipimąsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovai iš atsakovo priteistą
neturtinės žalos atlyginimą panaudojo bendriems
reikalams ir poreikiams. Taigi svarstytina, ar S. Ž. ieškiniu dėl žalos
atlyginimo priteisimo neatstovavo ir neįgyvendino
abiejų sutuoktinių teisių (CK 3.32 straipsnis).
3. Pagal CK 3.159 straipsnio 2 dalį abu tėvai už
vaiko auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai. Kasatoriaus nuomone,
abu sutuoktiniai kalti dėl to, kad jų mažametis sūnus nebuvo tinkamai
prižiūrimas, todėl negalima išskirti ginčo į kelias bylas, nes jis kyla vieno
teisinio santykio pagrindu. Teismas turėtų spręsti bylas kartu, nes tai privalomas
bendrininkavimas.
4. Pagal ieškovės ieškinį priėmus sprendimą,
kuriame nebuvo įvertintas ieškovo, kaip sutuoktinio ir tėvo, pareigų vykdymas
ir atlikimas, ieškovas netiesiogiai ir nepagrįstai buvo atleistas nuo pareigos
atlyginti jo veiksmais ieškovei padarytą žalą ir jo prievolė neteisėtai
perkelta atsakovui (CPK 366 straipsnio l
dalies 7 punktas). Nauju ieškiniu
A. Ž., netgi esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriame nustatyta
S. Ž. kaltė dėl netinkamos vaiko
priežiūros kilusio eismo įvykio ir vaiko žūties, visą neturtinę žalą siekia
prisiteisti tik iš kasatoriaus.
5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė
atsakovo apeliacinį skundą. Pagal CK 6.18 straipsnio 4 dalį, CK 6.45 straipsnį
ieškovė privalėjo savo sutuoktiniui grąžinti 5000 Lt, kuriuos ji gavo vykdant
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. birželio 21 d. sprendimą.
Atsiliepimais į kasacinį
skundą ieškovas A. Ž. ir ieškovė S. Ž. prašo kasacinį skundą atmesti,
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d.
nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais
argumentais:
Atsakovas žinojo, kad
neturtinė žala padaryta tiek ieškovei, tiek ieškovui, todėl nenustatyta aplinkybių,
kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Teismų sprendimuose, kuriuos
prašoma panaikinti atnaujinus procesą, nespręsta dėl ieškovo teisių ir pareigų.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,
neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės
taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Tačiau kasacinis
teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja
viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas peržengti
kasacinio skundo ribas, ir nurodo, kad byloje kilę klausimai, susiję su teisės
normų, reglamentuojančių nutarties atnaujinti procesą panaikinimą, taikymu ir
aiškinimu.
Proceso atnaujinimo tvarką reglamentuoja CPK XVIII
skyriuje išdėstytos teisės normos. Šio skyriaus 370 straipsnio 3 dalyje
nustatyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą
ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368
straipsnyje ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais,
teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo
posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja,
kad yra nurodyti trūkumai. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi
būti nurodytas atnaujinimo pagrindas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m.
gegužės 5 d. nutartimi buvo patenkintas pareiškėjo (atsakovo)
A. R. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo ir atnaujintas procesas
civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovams
A. R. P. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Kaip ir reikalaujama nurodytoje teisės normoje, nutartyje dėl proceso
atnaujinimo formaliai yra nurodyti atnaujinimo pagrindai. Atnaujinęs procesą
teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutartimi sujungė civilines bylas pagal
ieškovės S. Ž. ir A. Ž. ieškinius atsakovams A. R. P. ir AB
„Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Išnagrinėjus atnaujintą civilinę bylą, anksčiau
priimti procesiniai sprendimai dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo panaikinti ir
priimtas naujas sprendimas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Išnagrinėjęs bylą pagal ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus, apeliacinės
instancijos teismas 2006 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikino
Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį atnaujinti procesą ir atmetė prašymą
dėl proceso atnaujinimo, taip pat panaikino nutartį, kuria sujungtos dvi
civilinės bylos, bei panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m.
rugsėjo 20 d. sprendimą ir bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį dėl
neturtinės žalos atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš
naujo. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nepagrįstai
buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės
instancijos teismo nutartis yra neteisėta, todėl naikintina, nes ją priimant
buvo netinkamai taikomos ir aiškinamos proceso teisės normos,
reglamentuojančios proceso atnaujinimą. CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta,
kad dėl nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas
atskirasis skundas. Taigi nurodytoje teisės normoje įtvirtinta galimybė
apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti
procesą ir nenumatyta galimybė apskųsti nutartis, kuriomis procesas
atnaujintas. Tai atitinka ir bendrąsias pirmosios instancijos teismo nutarčių
apskundimo taisykles, išdėstytas CPK 334 straipsnio 1 dalyje, kur
nurodyta, kad galima skųsti teismo nutartis, kai tai numatyta CPK arba kurios
užkertą kelią tolesnei bylos eigai. Nutartis dėl proceso atnaujinimo neužkerta
kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji neskundžiama ir apeliacinės instancijos
teismo negali būti panaikinta. Juolab negali būti naujai priimto sprendimo
naikinimo pagrindu motyvai dėl nutarties atnaujinti procesą pagrįstumo.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas be teisinio
pagrindo panaikino nutartį dėl proceso atnaujinimo ir iš esmės nepasisakė dėl
kitų apeliacinių skundų motyvų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis
naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš
naujo apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362
straipsniu,
n
u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir
perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Česlovas Jokūbauskas
Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius