Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-255-526-2012].doc
Bylos nr.: 1-255-526/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baud?

                                                                                       N U O R A Š A S

                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1-255-526/2012

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00339-2010-3

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.11.;2.3.6.4.5.

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2012 m. vasario 29 d.

Klaipėda,

 

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant prokurore G. S., gynėjui advokatui D. C., nukentėjusiajam D. R., nukentėjusiojo atstovei advokatei A. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 207 str. 1 d., numatytomis nusikalstamomis veikomis,

                     n u s t a t ė :

 

M. R., būdama UAB(duomenys neskelbtini) direktore, turėdama tikslą padidinti UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2003-04-08 kreditavimo sutartį Nr. KS/14/186 gautą kreditą iš AB „Parex banko“ nuo 200000 Lt iki 485342,6 Lt, 2007 m. vasario 15 d. AB „Parex banko“ Klaipėdos filialo patalpose, esančiose Danės g. 21, Klaipėdoje, pateikė bankui žinomai suklastotą 2007-02-15 laidavimo sutartį Nr.LS/14/186, kurioje ties laiduotojo D. R. pavarde pasirašė ne pats D. R., o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, ir tokiu būdu apgaule buvo pakeistos UAB (duomenys neskelbtini) 2003-04-08 kreditavimo sutarties Nr. KS/14/186 sąlygos ir gautas 285342,6 litais padidintas UAB (duomenys neskelbtini) kreditas.

Be to, M. R. apgaule gavo banko kreditinį įsipareigojimą: M. R., būdama UAB(duomenys neskelbtini) direktore, turėdama tikslą pratęsti UAB(duomenys neskelbtini) kredito, gauto pagal 2003-04-08 kreditavimo sutartį Nr. KS/14/186 iš AB „Parex bankas“, terminą, 2008 m. liepos 4 d. AB „Parex banko“ Klaipėdos filialo patalpose, esančiose Danės g. 21, Klaipėdoje, pateikė bankui žinomai suklastotą 2008-07-04 susitarimą Nr.3 „Dėl 2003-04-08 laidavimo sutarties Nr.LS/186 sąlygų pakeitimo“, kuriame ties laiduotojo D. R. pavarde pasirašė ne pats D. R., o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Tokiu būdu M. R. apgaule gavo banko kreditinį įsipareigojimą – AB „Parex bankas“ pratęsė UAB(duomenys neskelbtini) gauto kredito grąžinimo terminą dvejiems metams, t.y. iki 2016-03-05.

Kaltinamoji M. R. pagal jai pareikštus kaltinimus kalta neprisipažino ir parodė, kad jokios apgaulės banko atžvilgiu gaunant paskolą ji nenaudojo. 2006 m., kai D. R. dar buvo UAB(duomenys neskelbtini) direktoriumi, buvo nuspręsta plėsti įmonės veiklą. Jis pritarė ir papildomo kredito gavimui, todėl netiesa, kad D. R. nieko nežinojo apie papildomo kredito gavimą banke, pakeičiant 2003-04-08 kreditavimo sutartį. Gana ilgą laiką buvo tvarkomi įvairūs dokumentai, reikalingi pateikti bankui. Kai ji kreipėsi į banką ir pasirašė pakeistą kreditavimo sutartį, pagal kuria UAB(duomenys neskelbtini) buvo papildomai suteiktas 285342 litų kreditas, bendrovės direktore buvo ji, o D. R. tuo metu buvo išvykęs į Rusiją. Kas pasirašė ant laidavimo sutarčių už D. R., ji nežino. Pati asmeniškai jokių laidavimo sutarčių bankui nepateikinėjo. Kokiu būdu banke atsirado ši sutartis, negali pasakyti, nes viskas buvo seniai, o reikalaujama buvo daug ir įvairių dokumentų. Dėl apgaule kreditinių įsipareigojimų pakeitimo ji savo kaltės nepripažįsta, kadangi nieko nenorėjo apgauti. Gautą kreditą UAB(duomenys neskelbtini) moka laiku ir jokių įsiskolinimų neturi.

Nors M. R. savo kaltę neigia, tačiau jos kaltė pilnai įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis D. R. parodė, kad M. R. yra buvusi jo žmona. Iki 2006 m. pabaigos jis buvo UAB(duomenys neskelbtini) direktoriumi. Po to jis išvyko į Rusiją ir jokių reikalų su(duomenys neskelbtini) bei jos ūkine – finansine veikla neturėjo. Šiai bendrovei tuo metu vadovavo M. R.. M. R. su juo išsiskyrė 2006 m. pabaigoje jam pačiam apie tai nieko nežinant. 2003 m. UAB(duomenys neskelbtini) paėmė 130000 Lt kreditą plėsti kavinei. 2003-04-08 Kreditavimo sutartį Nr.KS/14/186 jis pasirašė, o daugiau jokių dokumentų, susijusių su tos kreditavimo sutarties keitimo sąlygomis nepasirašinėjo. 2007-02-15 laidavimo sutarties Nr. LS/14/186, bei 2008-07-04 Susitarimo Nr.3 nepasirašinėjo ir ten ties jo pavarde yra ne jo parašas. Su buvusia žmona M. R. nebendrauja, todėl jokių finansinių reikalų, konkrečiai dėl papildomų kreditų ėmimo ir laidavimo už juos, jis su ja neaptarinėjo. Kad jis yra laiduotojas, sužinojo tik 2010 metais, kai iš AB „Parex“ banko gavo įspėjimą dėl laiku nesumokėto kredito. Po šio įspėjimo jis su pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Jokių sutarčių pasirašyti negalėjo, nes nuo 2006-09-26 buvo išvykęs į Rusiją, o grįžo tik 2007-07-02.

Liudytoja A. M. parodė, kad AB Parex banke dirbo nuo 2005-2006 metų verslo projektų vadove iki 2009 m. rugsėjo mėnesio. Iš pradžių dirbo viena, o po to turėjo asistentę -J. B., kuri rinkdavo informaciją, ruošdavo dokumentus, atlikdavo kitą techninį darbą. UAB(duomenys neskelbtini) buvo stabilus ir mokus banko klientas. Dėl anksčiau paimto kredito bei šio kredito padidinimo, ji bendraudavo tik su M. R. arba UAB(duomenys neskelbtini) buhaltere. D. R. ji nepažinojo ir niekada anksčiau nebuvo mačiusi. Dėl papildomo kredito gavimo juridinis asmuo turėjo pateikti finansines ataskaitas, paraišką, verslo plano aprašymą ir paskaičiavimus. Sprendimą dėl kredito suteikimo priimdavo kreditų komitetas Vilniuje, centrinėje būstinėje. Kreditų komitetas patvirtino kreditą šiam juridiniam asmeniui. Kreditas turėjo būti su laidavimu. Prieš sutarties pasirašymą turėjo būti pateiktas akcininkų protokolas, duomenys apie turtą, jei jis įkeičiamas. Laidavimo sutarties atveju, jei sutartis yra keičiama, duomenis, jei jie nepasikeitę, perkeliami į naują sutartį. Visas sutartis bendrovės direktorė ir laiduotojas turėjo pasirašyti banke. Kaip ant sutarties atsirado D. R. parašas, ji paaiškinti negali. Prieš pasirašydama kreditavimo sutartį, direktorė M. R. visas sutarties sąlygas gerai žinojo. Ji taip pat žinojo, kad nesant laidavimo sutarties ir laiduotojo sutikimo, bankas kredito išdavęs nebūtų.

Liudytojas N. P. parodė, kad 2007 metais jis dirbo AB „Parex banke“ vadybininku. 2007-02-15 laidavimo sutarties Nr. LS/14/186 pasirašymo aplinkybių jis negali paaiškinti, nes nedalyvavo sudarant šią sutartį. Laidavimo sutartis pasirašoma banke, sutartį ruošusio banko darbuotojo akivaizdoje. Jei jo nėra, tai dalyvauja jį pavaduojantis darbuotojas. Kartais valdytoja pasirašo prieš pasirašant klientui. Kaip buvo konkrečiu atveju, jis nežino. Šiuo metu jis aptarnauja UAB(duomenys neskelbtini) paimtą kreditą ir gali pasakyti, kad kreditas mokamas laiku.

Liudytoja J. B. parodė, kad 2007 metais dirbo AB „Parex banke“ projektų vadovės A. M. asistente. Ji prisimena, kad, kad 2007 metais buvo keičiamos UAB (duomenys neskelbtini) paimto kredito sąlygos, tačiau ji asmeniškai nedalyvavo pasirašant kokias tai sutartis, nes tuo metu buvo tik stažuotoja. Keičiant kredito sutarties ir laidavimo sąlygas buvo bendraujama tik su M. R.. D. R. anksčiau ji nebuvo mačiusi. Visus reikalingus kredito sąlygoms keisti UAB(duomenys neskelbtini) dokumentus pristatydavo M. R.. UAB(duomenys neskelbtini) buvo patikimas banko klientas, todėl jokių įtarimų ir abejonių dėl kredito didinimo nebuvo. UAB(duomenys neskelbtini) visada atstovavo M. R., visi klausimai, susiję su paskolomis UAB(duomenys neskelbtini) buvo derinami su ja. Į banką ateidavo tik M. R..

Poėmių protokolais iš AB „Citadele“ banko buvo paimta 2003-04-08 kredito sutartis Nr.KS/14/186, 2007-02-15 laidavimo sutartis Nr. LS/14/186, susitarimas Nr. KS/14/186/1 dėl 2003-04-08 kreditavimo sutarties sąlygų keitimo, 2008-07-04 susitarimą Nr.3 „Dėl 2003-04-08 laidavimo sutarties Nr. LS/186 sąlygų pakeitimo" ir 2003-04-08 laidavimo sutartis Nr. LS/186 (b.l. 6-25, tomas 2).

2010-09-21 specialisto išvadoje Nr. 11K-272 (10) nurodyta, kad 2007-02-15 laidavimo sutartyje Nr. LS/14/186 D. R. vardu pasirašė ne D. R., o kitas asmuo (b.l 28-29, tomas 2).

2011-04-27 specialisto išvadoje Nr. 11 K-138(ll) nurodyta, kad 2008-07-04 susitarime Nr.3 „Dėl 2003-04-08 laidavimo sutarties Nr. LS/186 sąlygų pakeitimo“ D. R. vardu pasirašė ne D. R., o kitas asmuo (b.l. 38-41, tomas 2).

LR BK 207 str. numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas, apgaule suklaidinęs banko darbuotojus, gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Apgaulė pagal LR BK 207 str. dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų dėl kredito ar paskolos gavėjo turtinės padėties, dėl kredito gavėjo egzistavimo fakto, ekonominių rodiklių ir pan. pateikimu bankui, kai jie turėjo lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti paskolą, kreditą ir panašiai. LR BK 207 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. pakanka, kad kaltininkas apgaulės būdu suklaidindamas nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ar skolininkas nustatytu laiku grąžino ar negrąžino paskolą ar kreditą, taip pat ar kreditorius dėl to patyrė ar nepatyrė tiesioginės realios žalos. Taip pat veikos kvalifikavimui reikšmės neturi apgaule gautos paskolos, kredito, subsidijos ar kitų kreditinių įsipareigojimų dydis. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas faktiškai gauna kreditą, paskolą, subsidiją ir kitus dokumentus, patvirtinančius kito asmens kreditinius įsipareigojimus. Nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją ar kitą kreditinį įsipareigojimą, ir to siekia.

Tokiu būdu nors M. R. savo kaltės ir nepripažino, ji parodė, kad, būdama UAB(duomenys neskelbtini) vadove, kreipėsi į banką dėl kredito padidinimo. Ji taip pat pripažino, kad šį kreditą iš banko gavo. M. R. teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kaip ant 2007-02-15 laidavimo sutarties Nr.LS/14/186, bei ant 2008-07-04 susitarimo Nr.3 „Dėl 2003-04-08 laidavimo sutarties Nr.LS/186 sąlygų pakeitimo“ atsirado laiduotojo – D. R. parašas, nors patvirtino faktą, kad jai buvo žinoma, kad tuo metu D. R. buvo išvykęs iš Lietuvos. Baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad laidavimo sutartyje bei susitarime dėl laidavimo sutarties pakeitimo sąlygų D. R. vardu pasirašė ne D. R., o kitas asmuo. Be to pats D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių dokumentų, susijusių su kreditavimo sutarties sąlygų keitimu, nepasirašinėjo ir ten po pavarde yra ne jo parašas. Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad M. R., prieš pasirašydama kreditavimo sutartį, gerai buvo susipažinusi su visomis sutarties sąlygomis ir žinojo, kad nesant laidavimo sutarties ir laiduotojo sutikimo, bankas kredito jos vadovaujamai bendrovei nebūtų išdavęs.

Pasirašydama ant sutarties, kaltinamoji patvirtino, kad šiame dokumente nurodyti duomenys yra tikri ir pilnai už juos atsako. Baudžiamoji atsakomybė už kreditinį sukčiavimą nesiejama su kreditoriaus patirta žala. Šiuo atveju veikos kriminalizavimo pagrindu yra faktas, kad kreditinių įsipareigojimų procese buvo panaudota apgaulė. Baudžiamoji atsakomybė už kreditinį sukčiavimą atsiranda net ir tais atvejais, jei kredito gavėjas vykdo savo įsipareigojimus. Tokiu būdu M. R. gerai suprato, kad D. R. negalėjo pasirašyti ant laidavimo sutarties, nes jo tuo metu nebuvo Lietuvoje, tačiau šios aplinkybės banko darbuotojams nenurodė ir, tokiu būdu, panaudodama apgaulę, kreipėsi į banką dėl kredito padidinimo ir norėjo taip veikti, tačiau veikė ne pasisavinimo tikslais ir nesiekė bankui padaryti žalos, nemokėdama paimto kredito, todėl kaltinamosios M. R. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal LR BK 207 str. 1d.

M. R. atsakomybę lengvinančių bei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusysis D. R. teisiamojo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis D. R. dėl neteisėtų ir nusikalstamų M. R. veiksmų iš AB „Parex bankas“ gavęs pranešimą dėl kredito padidinimo iki 485342 litų, už kurį yra atsakingas kaip laiduotojas, patyrė dvasinį sukrėtimą bei neigiamus išgyvenimus, tačiau reikalaudamas priteisti iš kaltinamosios 10000 litų, nukentėjusysis jokiais svariais argumentais nepagrindė savo reikalaujamos žalos dydžio. Be to, sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina ir į paties įvykio aplinkybes, į tai, kad M. R. padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus, o taip pat atsižvelgtina ir į jos turtinę padėtį. Teismas mano, kad prašoma priteisti 10000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo naudai priteistini 500 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę. M. R. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Ji nusikalto pirmą kartą, nusikalstama veika kokių tai sunkių pasekmių nesukėlė, pagal sudarytą sutartį ji bankui laiku moka kreditą, ateityje žada jį pilnai grąžinti sutartyje numatytais terminais, todėl manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, neskiriant jai griežčiausių sankcijoje numatytų bausmių rūšių, todėl jai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

 

M. R. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti ją:

pagal LR BK 207 str. 1 d. dėl 2007 m. vasario 15 d. įvykdytos nusikalstamos veikos – 15 MGL (1950 litų) bauda,

pagal LR BK 207 str. 1 d. dėl 2008 m. liepos 4 d. įvykdytos nusikalstamos veikos – 15 MGL (1950 litų) bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę M. R. skirti 20 MGL (2600 litų) baudą.

 

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

 

              Priteisti iš M. R. 500 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo D. R. naudai.

 

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

 

 

Teisėjas    /pas./       E.Antanauskas

Nuorašas tikras:                                                                          Teisėjas