Civilinė byla Nr. 2A-336-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00516-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.14

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ bankroto byloje dėl įmonės pabaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lietuvos cukrus“ ir nemokumo administratore paskyrė UAB „Atveika“.

2.       2021 m. liepos 7 d. nutartimi teismas nutarė UAB „Lietuvos cukrus“ likviduoti dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. liepos 17 d. 

3.       2022 m. rugpjūčio 5 d. teismo nutartimi likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – BUAB) „Lietuvos cukrus“ likvidavimo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d.

4.       2022 m. lapkričio 29 d. teismo nutartimi patvirtinta nemokumo administratoriaus BUAB „Lietuvos cukrus“ galutinė bankroto ataskaita.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu pripažino BUAB „Lietuvos cukrus“ įmonės pabaigą.

6.       Teismas pažymėjo, kad BUAB „Lietuvos cukrus“ neturi turto ir pinigų sąskaitose. Teismas pagal viešųjų registrų duomenis nustatė, kad bendrovė neturi registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis sprendimo priėmimo dieną įmonė neturi neišnagrinėtų bylų teismuose. Pagal Turto arešto aktų registro duomenis matyti, kad sprendimo priėmimo dieną įmonės atžvilgiu nėra galiojančių turto areštų. Teismas priėjo išvadą, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl BUAB „Lietuvos cukrus“ įmonės pabaigos.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniame skunde kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Prie apeliacinio skundo VMI pateikė nemokumo administratorės 2022 m. spalio 3 d. pranešimą su priedais dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, BUAB „Lietuvos cukrus“ 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą grąžinti permoką, VMI 2023 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 331-14909 dėl permokos grąžinimo. 

8.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Skundžiamas sprendimas priimtas neturint visos informacijos apie bendrovės pajamas, taigi, yra pažeistos taikytinos teisės normos bei bendrovės kreditorių interesai. Teismas 2022 m. lapkričio 29 d. neskundžiama nutartimi patvirtino bendrovės galutinę ataskaitą, remdamasis iš esmės vien nemokumo administratorės pateiktais paaiškinimais ir argumentais.

8.2.                      Sąmatos panaudojimas mažesne apimtimi (tai pagrindžia nemokumo administratorės pateikta galutinė bankroto ataskaita) nereiškia, kad po galutinės ataskaitos gautas pajamas (grąžintą mokesčių permoką) nemokumo administratorė gali pasiimti be teisėto pagrindo (pagrįstų faktiškai turėtų administravimo išlaidų). Nemokumo administratorės teiginys, kad dėl bylinėjimosi su kreditore VMI patyrė išlaidų, jau buvo įvertintas galutinėje ataskaitoje, patvirtinant faktiškai išleistas administravimo išlaidas teisinėms paslaugoms.

8.3.                      Iš VMI grąžintinos mokesčių permokos 7 210 Eur dalis turėjo būti įtraukta į galutinę ataskaitą bankroto proceso metu gautų pajamų skiltyje, kadangi teikiant galutinę bankroto ataskaitą tvirtinimui ši permokos dalis jau egzistavo. Nuo 2022 m. gruodžio 20 d. bendrovės turima mokesčių permoka padidėjo iki 41 961,37 Eur. 

8.4.                      Teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtino papildomą VMI finansinį reikalavimą, kuris susidarė bendrovei bankroto proceso metu (2023 m. sausio 16 d.) deklaravus gyventojų pajamų mokestį (13 547,12 Eur), kuris apskaičiuotas patenkinus pirmosios eilės (darbuotojų) kreditorių finansinius reikalavimus iš bendrovės lėšų. Apmokėjus darbuotojams priklausiusius finansinius reikalavimus, nemokumo administratorė gyventojų pajamų mokestį galėjo deklaruoti iki 2023 m. sausio 15 d. Taigi, nemokumo administratorė neturėjo teisės teikti teismui prašymą priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos, o teismas neturėjo teisės priimti skundžiamo sprendimo.

9.       Atsiliepime į apeliacinį skundą BUAB „Lietuvos cukrus“ , atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Atveika“, prašo jį atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą nepakeistą, priimti naujus rašytinius įrodymus: 2023 m. vasario 7 d. prašymą dėl BUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių sąrašo patikslinimo ir jo priedą akcinės bendrovės „Šiaulių banko“ išrašą. Nemokumo administratorė neturėjo galimybės pateikti šių dokumentų pirmosios instancijos teisme, nes iš VMI 41 961 Eur permoka buvo grąžinta 2023 m. sausio 16 d. Permokos grąžinimas yra paskirstytas ir nėra pagrindo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

9.1.                      2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi teismas patvirtino nemokumo administratorės 2022 m. spalio 3 d. parengtą galutinę bankroto ataskaitą. Ši nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama ir įsiteisėjusi. Taigi, VMI apeliacinio skundo argumentai, susiję su galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimu, turi būti atmesti ir nevertinami.

9.2.                      Atsižvelgiant į tai, kad 7 210 Eur permoka nebuvo grąžinta, todėl negalėjo būti vertinama, kaip faktas, jog nemokumo administratorė gaus nurodytą permokos dalį. Dėl šios permokos Kauno apygardos teismas         2022 m. lapkričio 29 d. nutartyje nurodė, kad įstatymas nedraudžia po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo gavus nenumatytas lėšas, jas paskirstyti kreditoriams, jei yra visiškai padengtos administravimo išlaidos. Nagrinėjamu atveju, jei bus padengtos administravimo išlaidos, grąžinta mokesčių permoka turės būti proporcingai paskirstyta bendrovės kreditoriams. Nemokumo administratorė neturėjo teisės į 34 751,37 Eur permoką, nes ji dar nebuvo apskaityta. 

9.3.                      Iš grąžintos VMI permokos, t. y. 41 961,37 Eur, buvo padengtos 21 514,35 Eur papildomos administravimo išlaidos, o 20 411,65 Eur buvo paskirstyti kreditoriams. 2023 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismui nemokumo administratorė pateikė prašymą patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus po piniginių lėšų paskirstymo.

9.4.                      BUAB „Lietuvos cukrus“ galutinė bankroto ataskaita patvirtinta, visos likvidavimo procedūros baigtos, turtas parduotas, bankroto administravimo išlaidos apmokėtos, visos piniginės lėšos paskirstytos kreditoriams. Taigi, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo sprendimą dėl BUAB „Lietuvos cukrus“ pabaigos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

11.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti BUAB „Lietuvos cukrus“ veiklą pasibaigusia teisėtumo ir pagrįstumo klausimai. 

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. 

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra, neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020). 

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė pateikė prie apeliacinio skundo nemokumo administratorės 2022 m. spalio 3 d. pranešimą su priedais dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, BUAB „Lietuvos cukrus“ 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą grąžinti permoką, VMI 2023 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 331-14909 dėl permokos grąžinimo. BUAB „Lietuvos cukrus“ pateikė prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus: 2023 m. vasario 7 d. prašymą dėl BUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių sąrašo patikslinimo ir jo priedą akcinės bendrovės „Šiaulių banko“ išrašą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi naujai teikiami įrodymai neatitinka nė vienos sąlygos taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį, taigi, tiek apeliantės, tiek nemokumo administratorės pateikti nauji įrodymai nepriimami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliacinį skundą išnagrinėjimui (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo esmės

15.       Sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priima teismas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 100 straipsnio 1 dalis). Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis). Prie šio nemokumo administratoriaus prašymo pridedama: 1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; 2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; 3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; 4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 100 straipsnio 3 dalis).

16.       Kadangi JANĮ nustatytos sprendimo dėl įmonės pabaigos nuostatos, palyginus su anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, iš esmės nepasikeitė, tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota teismų praktika.

17.       Pirmosios instancijos teismas, gavęs iš likviduojamos dėl bankroto įmonės nemokumo administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, kad atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso veiksmai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės patenkinti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius teikia argumentus dėl to, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog nemokumo administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, kad priimti sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).

18.       Apeliantė VMI, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos, nurodė argumentus dėl to, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nutartimi patvirtino galutinę bankroto ataskaitą, tačiau teismas neišanalizavo visų aplinkybių dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo.

19.       Teisėjų kolegija nepasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų, kadangi 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis patvirtinti BUAB „Lietuvos cukrus“ galutinę ataskaitą yra neskundžiama (JANĮ 99 straipsnio 6 dalis), t. y. pagal įstatymą negali būti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Tokios praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (2022 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1088-798/2022 7 punktas). 

20.       Siekiant užtikrinti veiksmingą nemokumo procesą, visi ginčai, susiję su galutinės bankroto ataskaitos tinkamumu ir pagrįstumu (įskaitant ir ginčus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl galutinės bankroto ataskaitos (ne)patvirtinimo), turi būti sprendžiami šios ataskaitos tvirtinimo teisme metu (CPK 7 straipsnis), o ne atskirai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-433-450/2021). Tai reiškia, kad galutinė bankroto ataskaita, kaip sudėtinio juridinio fakto dalis, reikšminga tuo, kad tai yra būtina sąlyga sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti bei įmonės bankroto procedūroms, kartu bankroto bylai užbaigti (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis).

21.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl įmonės pabaigos priėmė, nes nustatė, kad įmonė neturi lėšų ir turto, visos JANĮ numatytos ir būtinos procedūros yra baigtos, byloje nėra duomenų, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, nemokumo administratorė teismui pateikė JANĮ 100 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pažymą.

22.       Nesutikimą su teismo sprendimu apeliantė iš esmės grindžia tuo, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos, nes ne visos JANĮ numatytos ir būtinos procedūros atliktos tinkamai. Kliūtimis užbaigti bankroto procesą apeliantė nurodė 41 961,37 Eur mokesčių permoką.

23.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) 2023 m. sausio 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino VMI antrosios eilės 191 036,77 Eur finansinį reikalavimą (susidedantį iš 185 457,15 Eur mokesčių, 1 642 Eur baudos ir 3 937,62 Eur delspinigių). Papildomas VMI finansinis reikalavimas susidarė bendrovei bankroto proceso metu (2023 m. sausio 16 d.) deklaravus (13 547,12 Eur) gyventojų pajamų mokestį, apskaičiuotą patenkinus pirmosios eilės (darbuotojų) kreditorių finansinius reikalavimus iš bendrovės lėšų. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 4 d.

24.       Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu neegzistavo apeliaciniame skunde akcentuojama bankroto bylos užbaigimo kliūtis dėl mokesčių permokos, nes iš VMI mokesčių permoka nebuvo faktiškai gauta. Be kita ko, po mokesčių permokos grąžinimo 2023 m. sausio 16 d., kreditorės VMI finansinis reikalavimas buvo patikslintas 2023 m. sausio 26 d. teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimas ir įsiteisėjimas nėra kliūtis nemokumo administratorei atlikti veiksmus dėl gautos mokesčių permokos paskirstymo iki likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimo Juridinių asmenų registre (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-490-407/2022).

25.       Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų kreditorių interesų apsaugos, o atskirais atvejais gali pažeisti ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015, 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015).

26.       Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad po skundžiamo sprendimo dėl įmonės pabaigos gauta mokesčių permoka pati savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir mokesčių permokos gavimas po skundžiamo sprendimo priėmimo neturi įtakos BUAB „Lietuvos cukrus“ bankroto procedūroms ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja kliūtys priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Dėl bylos procesinės baigties

27.        Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl BUAB „Lietuvos cukrus“ pabaigos, tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, išsamiai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                                            Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                        Vilija Mikuckienė

                                                                                                                             Neringa Švedienė