Civilinė byla Nr. e2S-324-555/2021

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02245-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.2; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.6;

3.1.18.3; 3.3.2.4

                                   (S)                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio aliejinė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2543-1106/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio aliejinė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SCANDAGRA“ dėl susitarimo vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Rokiškio aliejinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovės UAB „SCANDAGRA“ atliktas vienašališkas 2020 m. vasario 3 d. susitarimo nutraukimas yra neteisėtas, o 2020 m. vasario 3 d. susitarimas yra galiojantis ir vykdytinas.

2.       Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės UAB „SCANDAGRA“ vienašališko 2020 m. vasario 3 d. susitarimo nutraukimo galiojimą iki teismo sprendimo priėmimo.

3.       Ieškovė nurodė, kad yra kilusi grėsmė, jog iki teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovei bus pradedamos bankroto procedūros pagal be teisėto pagrindo (atsakovei neturint procesinės teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos ieškovei iškėlimo) pateiktą pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos ieškovei iškėlimo. Vadovaudamasi neteisėtai atlikto vienašališko susitarimo nutraukimo faktu bei tariamai praleistu prievolės įvykdymo terminu, atsakovė nesąžiningai bei nepagrįstai inicijuoja ieškovei nemokumo (bankroto) bylą. Galimai ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdomas, nes atsakovė, remdamasi vienašališku susitarimo nutraukimo faktu, jau inicijavo ieškovei nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą, 2020 m. lapkričio 10 d. pateikdama pareiškimą teismui. Nemokumo bylos pasižymi ypatingai operatyviu ir greitu procesu, todėl egzistuoja reali tikimybė, jog atsakovės inicijuotoje nemokumo (bankroto) byloje sprendimas bus priimtas greičiau nei šioje byloje. Teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, iš sąžiningų asmenų, įsigijusių ieškovės turtą, būtų apsunkintas turto grąžinimas, be to, pradėjus ir tęsiant ieškovės bankroto procedūras būtų atleisti darbuotojai, nutrauktos sudarytos sutartys, nebus vykdoma ūkinė komercinė veikla, administratoriui būtų mokamas atlyginimas už administravimą, kas sąlygotų didžiulės žalos ieškovei atsiradimą bei privedimą prie tikrojo bankroto. Teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, visi veiksmai būtų atlikti net neturint tam jokio teisinio pagrindo (neturint procesinės teisės inicijuoti nemokumo bylą ieškovės atžvilgiu).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Rokiškio aliejinė“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai nelaikytini pakankamai pagrįstais dėl grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teisme iškelta civilinė byla pagal UAB „SCANDAGRA“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rokiškio aliejinė“. 2020 m. gruodžio 11 d. paskirtas klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka. Teismas nenustatė, kad ginčo susitarime būtų draudimas atsakovei imtis konkrečių veiksmų, nustojus jam galioti.

6.       Teismas taip pat nurodė, jog ieškovė klaidingai teigia, kad atsakovė neturi procesinės teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Kiekvienas asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad buvo pažeistos jo materialinės teisės ar interesai. Ar toks asmens manymas yra pagrįstas ir ar jo teisės buvo pažeistos, ar asmuo turi gintiną materialinę teisę nustatoma tik teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus teismo sprendimą. Klausimas, ar UAB „SCANDAGRA“ nesąžiningai bei nepagrįstai inicijuoja ieškovei nemokumo bylą iš esmės nėra šios civilinės bylos dalykas. Įmonės nemokumo pagrindų buvimą (nebuvimą) nustatys Panevėžio apygardos teismas, nagrinėsiantis bankroto bylos iškėlimo bylą.

7.       Teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad nemokumo byloje sprendimas bus priimtas greičiau nei šioje byloje, nes nemokumo byla ieškovei dar nėra iškelta ir šiuo metu apskritai nėra pagrindo svarstyti, ar ji bus iškelta, kol nėra priimtas Panevėžio apygardos teismo sprendimas ir jis nėra įsiteisėjęs. Be to, bankroto bylos iškėlimo klausimas yra nagrinėjamas atsietai nuo kitų civilinių bylų, o bankroto bylos iškėlimas / atsisakymas ją keltis išimtinai priklauso nuo įmonės finansinių duomenų.

8.       Teismas pažymėjo ir tai, kad preliminariai įvertinus ieškinyje ir jo prieduose pateiktus duomenis, esamas faktinis aplinkybių visetas suponuoja teisinę situaciją, kad 2020 m. vasario 3 d. susitarimas yra netekęs galios, t. y. esamu momentu nebegaliojantis, pradėjus veikti susitarimo 6 punkto sąlygai. Teisine prasme susitarimas nebuvo vienašališkai nutrauktas, todėl prašymas sustabdyti vienašališko susitarimo nutraukimo galiojimą pats savaime yra teisiškai ydingas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

9.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Rokiškio aliejinė“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti atsakovės UAB „SCANDAGRA“ vienašališko 2020 m. vasario 3 d. susitarimo nutraukimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pateiktas ieškinys ir jame išdėstyti motyvai dėl atsakovės vienašališko susitarimo nutraukimo yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Ieškinio prima facie (preliminarų) pagrįstumą skundžiamoje nutartyje konstatavo ir pats teismas.

9.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui, todėl netinkamai išnagrinėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas, nepaisydamas išsamių ieškovės argumentų, jog ginčo susitarimo 6 punkte numatytos aplinkybės realiai neegzistavo, teigė, jog susitarimas yra negaliojantis, pradėjus veikti susitarimo 6 punkto sąlygai, todėl susitarimas yra netekęs galios. Tačiau toks klausimas gali būti nagrinėjamas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o tokios išankstinės teismo prognozės yra nepagrįstos, neteisėtos bei rodančios teismo išankstinį požiūrį ginčo klausimu.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai teigia, kad ši ir atsakovės inicijuota bankroto byla yra visiškai nesusijusios. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ši byla yra glaudžiai susijusi su nagrinėjama byla dėl bankroto bylos iškėlimo. Būtent šioje byloje ir bus nagrinėjama, ar atsakovo atliktas vienašališkas ginčo susitarimo nutraukimas buvo teisėtas ar ne. Sprendimas šioje byloje lems ir bankroto bylos ieškovės atžvilgiu inicijavimo teisėtumą, kadangi bus konstatuota, ar atsakovė realiai turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos ieškovės atžvilgiu inicijavimo, ar ne.

9.4.                      Priešingai nei yra motyvuojama skundžiamoje nutartyje, egzistuoja akivaizdi grėsmė, kad būsimas galimai palankus ieškovei teismo sprendimas bus neįvykdomas. Šiuo atveju yra kilusi grėsmė, jog iki teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovei bus pradedamos bankroto procedūros be teisėto pagrindo (atsakovei neturint procesinės teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos ieškovei iškėlimo).

9.5.                      Pripažinus ieškovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto dar iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, kuris tikėtina bus palankus ieškovei, bus parduotas ieškovės turtas, o šio turto grąžinimas, teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, iš ieškovės turtą įsigijusių sąžiningų asmenų bus apsunkintas, be to, pradėjus ir tęsiant ieškovės bankroto procedūras bus atleisti ieškovės darbuotojai, nutrauktos sudarytos sutartys, sutriks vykdoma ūkinė komercinė veikla, administratoriui bus mokamas atlyginimas už ieškovės administravimą, kas sąlygos didžiulės žalos ieškovei atsiradimą bei ieškovės privedimą prie tikrojo bankroto. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, susidarys teisiškai ydingai situacijai – bankroto byla ieškovei bus iškelta neturint tam jokio teisinio pagrindo.

10.       Atsakovė UAB „SCANDAGRA“ pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Rokiškio aliejinė“ atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1.                      Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė iš esmės sutampa su reiškiamo ieškinio dalyku ir teismo prašoma užtikrinti reikalavimo dėl pripažinimo, kurio nereikės vykdyti, įvykdymą, įsiterpti į šalių sutartinius santykius ir spręsti klausimus, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.

10.2.                      Ieškovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Šiuo atveju neegzistuoja ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo sąlyga. Šalių sudarytas 2020 m. vasario 3 d. susitarimas baigėsi įvykus jo 6 punkte numatytai sąlygai, o nebuvo nutrauktas. Dėl to reiškiamas reikalavimas pripažinti ginčo susitarimo nutraukimą negaliojančiu, kai pats susitarimas nebuvo nutrauktas, o susitarimas pasibaigė įvykus jame numatytai sąlygai, negali būti vertinamas kaip pagrįstas.

10.3.                      Ieškovė taip pat neįrodė ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su reiškiamo ieškinio dalyku, Be to, ieškovė nepagrindžia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. nenurodo, kokius veiksmus atlieka atsakovė, kurie keltų grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui, juo labiau, kaip ir nurodyta aukščiau atsiliepime, reiškiamas ieškinys yra dėl pripažinimo, kas iš esmės nereikalauja priverstinio vykdymo, dėl ko ir objektyviai negali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

10.4.                      Prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemone, ieškovė siekia kitų tikslų nei būsimo teismo sprendimo įvykimo užtikrinimas, t. y. netiesiogiai siekia užkirsti kelią atsakovei inicijuoti bankroto bylos jai iškėlimą. Kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, įstatymo garantuojama teisė kreiptis į teismą, tame tarpe pati teisė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, negali būti laikoma nesąžininga. Tik Panevėžio apygardos teismui, nagrinėjančiam atsakovės pareiškimą iškelti bankroto bylą ieškovei, nustačius nesąžiningus atsakovės veiksmus, tokius kaip piktnaudžiavimą procesu, jam toje byloje būtų taikomos neigiamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos priemonės dėl piktnaudžiavimo procesu. Tuo tarpu šią bylą nagrinėjant teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti ir vertinti, ar atsakovė, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei elgiasi sąžiningai ar nepiktnaudžiauja šia jam įstatymo suteikta teise.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Rokiškio aliejinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovės UAB „SCANDAGRA“ atliktas vienašališkas 2020 m. vasario 3 d. susitarimo nutraukimas yra neteisėtas, o 2020 m. vasario 3 d. susitarimas yra galiojantis ir vykdytinas. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės UAB „SCANDAGRA“ vienašališko 2020 m. vasario 3 d. susitarimo nutraukimo galiojimą iki teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad atsakovė neįrodė realios grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, netenkino ieškovės prašymo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

14.       Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

15.       Teismas, prieš nuspręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmiausiai prima facie (preliminariai) turi įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (išnagrinėjus ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, ar jo teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma. 

16.       Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje plačiau nepasisakė dėl ieškovės ieškinio preliminaraus pagrįstumo (lot. prima facie) sąlygos egzistavimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Be to, ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog jos ieškinys yra preliminariai (lot. prima facie) pagrįstas, t. y. ji neginčija aplinkybių dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio preliminarų pagrįstumą, taip pat neturi pagrindo daryti priešingą išvadą, t. y., kad, ieškovei pateikus ieškinį ir jį pagrindžiančius įrodymus, jai iš esmės negalėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas. Tačiau net ir pripažinus, kad ieškovė tikėtinai pagrindė pareikšto reikalavimų pagrįstumą, esminę reikšmę turi antrosios sąlygos, susijusios su grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu.

17.       Ieškovė poreikį šioje byloje taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės vienašališko ginčo susitarimo nutraukimo galiojimą iki teismo sprendimo priėmimo, iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su atsakovės veiksmais kitame teisme inicijuojant jos atžvilgiu nemokumo bylą. Ieškovės teigimu, būtent teismo sprendimo dėl vienašališko ginčo susitarimo nutraukimo galiojimo šioje byloje priėmimas nulems ir nemokumo bylos jos atžvilgiu inicijavimo teisėtumą, nes bus pasisakyta, ar atsakovė realiai turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl nemokumo bylos ieškovės atžvilgiu inicijavimo, ar ne. Dėl to, ieškovės nuomone, nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo sutikti, kad šiuo atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

18.       Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Be to, teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais ir padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos.

19.       Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė prevencinio ieškinio nereiškia. Byloje taip pat nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.

20.       Pažymėtina ir tai, kad teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-886/2010). Šiuo atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kurio prašo pripažinti, kad atsakovės atliktas vienašališkas ginčo susitarimo nutraukimas yra neteisėtas, o ginčo susitarimas yra galiojantis ir vykdytinas. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą argumentais, jog tokio ieškinio dalyko, kokį suformulavo ieškovė, patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Taigi užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas.

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir ta aplinkybė, jog atsakovė šiuo metu kitame teisme yra iniciavusi ieškovei nemokumo bylą. Kaip pagrįstai tą pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu klausimas, ar atsakovė realiai turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl nemokumo bylos ieškovės atžvilgiu inicijavimo, ar ne, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, dėl klausimų, susijusių su teise inicijuoti nemokumo procesą, nemokumo bylos iškėlimo sąlygų egzistavimu ir pan., pasisakys būtent nemokumo bylą savo žinioje turintis ir ją nagrinėjant teismas.

22.       Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo bei ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės vienašališko ginčo susitarimo nutraukimo galiojimo iki teismo sprendimo priėmimo sustabdymą.

23.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

24.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25.       Netenkinus apeliantės atskirojo skundo, apeliacinės instancijos teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šias išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas