Civilinė byla Nr. e2-18-955/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15719-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.2.6.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,

sekretoriaujant Juditai Šovaitei,

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui,

atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui Karoliui Šiugždai,

nedalyvaujant trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini)  patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės kainos sumažinimo ir turtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo sumažinti transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 22 d. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą pirkimo kainą 1 771,08 Eur ir šią sumą priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė), taip pat priteisti iš atsakovės 240,00 Eur dydžio žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t., b. l. 100-107).

1.1.        Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad 2019 m. kovo 22 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), o ieškovė įsigijo transporto priemonę komercinei veiklai vykdyti ir už šią transporto priemonę pagal 2019 m. kovo 28 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei sumokėjo 8 470 Eur sumą (su PVM). Transporto priemonės rida Sutarties sudarymo metu buvo 217 111 kilometrų. 2019 m. birželio 25 d. transporto priemone nuvažiavus 8 131 kilometrą, užsidegė kontrolinė alyvos lemputė bei prie lemputės atsirado užrašas pranešantis apie alyvos slėgio trūkumą. Ieškovė toliau transporto priemonės neeksploatavo ir su tralo pagalba nugabeno transporto priemonę į automobilių servisą (duomenys neskelbtini) (toliau – Servisas). Servise buvo nustatyta, kad: 1) transporto priemonės prietaisų skydelis rodo nepakankamą alyvos slėgį; 2) alyvos lygis yra tinkamas; 3) kompiuterinė variklio alyvos slėgio patikra – slėgis 0 bar; 4) mechaninis variklio alyvos slėgio matavimas – slėgis 0 bar. Servise ieškovės atstovui buvo nurodyta, kad norint nustatyti tikslų gedimą, būtina išardyti variklį. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl tikslesnių gedimų nustatymo, tačiau atsakovės atstovai žodžiu nurodė, kad išardys variklį ir pašalins visus defektus kaip ir kiekvienam klientui, t. y. už įprastą mokestį. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydama pradėti transporto priemonės variklio patikros ir ardymo darbus, o vėliau ir pašalinti visus patikros metus nustatytus variklio gedimus, apie tokių darbų pradžią informuojant ieškovę raštu. Atsakovė ieškovės pretenziją tenkinti atsisakė. Ieškovė dar kartą kreipėsi į Servisą atlikti defektų nustatymo darbus. Servisas sudarė transporto priemonės remonto sąmatą, iš kurios matyti, kad būtinas variklio remontas, alyvos siurblio ir paskirstymo grandinės keitimas, o bendra preliminari darbų ir detalių kaina – 1 785,45 Eur. Nors ieškovės atstovui dar kartą kreipusis į atsakovę telefonu su atsakovės vadovu buvo sutarta, kad ieškovė atsiųs Serviso remonto darbų sąmatą, o pagal tai atsakovė sudarys savo sąmatą, kiek toks pat remontas kainuotų už savikainą, tačiau vėliau atsakovės vadovas telefonu pranešė ieškovės atstovui, kad sąmatos nesiųs, kadangi paskaičiavus paaiškėjo, kad analogiški remonto darbai net ir už savikainą viršys 2 000 Eur sumą. Šalys bendro sutarimo nepasiekė, todėl ieškovė nusprendė transporto priemonę remontuoti savo lėšomis. Servise buvo atliekami šie darbai: 1) variklio išėmimas, pilnas išardymas; 2) alkūninio veleno, indėklų patikra; 3) variklio grandinės komplekto keitimas; 4) alyvos siurblio, grandinės keitimas; 5) turbokompresoriaus remontas; 6) kietųjų dalelių filtro (DPF) valymas; 7) variklio surinkimas, pastatymas. Kol sprendė problemas dėl transporto priemonės gedimo ir vyko transporto priemonės remontas, ieškovė neturėjo darbui reikalingo krovininio automobilio, todėl buvo priversta 8 dienas už 240 Eur nuomotis mikroautobusą. Servisas 2019 m. rugpjūčio 19 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 1 771,08 Eur (be PVM) sumai, kurią ieškovė apmokėjo. Po atlikto remonto ieškovė pakartotinai į atsakovę nesikreipė. Servisas akte apie nustatytus gedimus bei atliktus remonto darbus nurodė, kad buvo nustatyti šie transporto priemonės defektai: 1) nutrūkusi alyvos siurblio pavaros grandinė; 2) pažeistas pagrindinės grandinės dantratis; 3) pažeistas alyvos siurblys; 4) turbokompresorius užstrigęs dėl nepakankamo tepimo variklio alyva; 5) pažeistas alkūninio veleno dantratis. Taip pat akte nurodomos priežastys, dėl kurių galėjo atsirasti defektai: „Tokio pobūdžio gedimas galėjo išsivystyti dėl laiku nepakeistos alyvos siurblio grandinės, taip pat dėl nesavalaikio / naudojant nekokybiškas medžiagas atlikto techninio aptarnavimo. Šio gedimo negalėjo įtakoti automobilio eksploatacija“. Gedimų pobūdis atskleidžia, kad jie negalėjo atsirasti vos per kelis mėnesius, gedimai nebuvo akivaizdūs ir jų patikrinti nebuvo įmanoma įsigyjant transporto priemonę. Defektams pagrindas kilti atsirado dar gerokai prieš sudarant Sutartį, o jų atsiradimo negalėjo sąlygoti paprasčiausia eksploatacija. Taigi transporto priemonės defektai atsirado ne dėl ieškovės, o dėl atsakovės kaltės. Atsakovė yra verslininkė, kuri užsiima būtent (duomenys neskelbtini) markės automobilių prekyba, todėl yra šios srities profesionalė, kuriai taikomi aukštesni elgesio standartai. Nors transporto priemonė nebuvo nauja (pagaminta 2013 m.) ir neturėjo gamintojo garantijos, atsakovė privalėjo užtikrinti, kad parduodamos transporto priemonės kokybė atitiktų Sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, tuo labiau, kad Sutartyje nebuvo nurodyta jokių transporto priemonės trūkumų, o prieš įsigijimą atsakovės atlikta techninė apžiūra ieškovei leido pagrįstai manyti, kad transporto priemonė neturi ženklių defektų. Analogiškų automobilių kaina rinkoje su PVM siekia 8 170 Eur, todėl ieškovė už transporto priemonę sumokėjo netgi didesnę nei rinkos kainą, tokiu būdu tikėdamasi gauti kokybišką ir be didesnių trūkumų transporto priemonę. Kadangi ieškovė be brangaus remonto negalėjo pagal paskirtį naudoti įsigytos transporto priemonės bei buvo priversta išsinuomoti kitą transporto priemonę, dėl ko patyrė nuostolių, o atsakovė nesutiko šio ginčo išspręsti taikiai ir pati atlikti remonto darbus arba sumažinti transporto priemonės kainą, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl transporto priemonės kainos sumažinimo ir turtinės žalos priteisimo.

1.2.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė įsigijo transporto priemonę komerciniais tikslais, kadangi jos veikla susijusi su baldų gamyba ir jai buvo reikalinga transporto priemonė baldų pristatymui. Įsigijusi transporto priemonę, ieškovė ją sėkmingai eksploatavo, tačiau vėliau išryškėjo užslėptas defektas – alyvos siurblio gedimas, dėl kurio alyvos siurblio ir variklio grandinės nutrūko. Nors atsakovė nurodo, kad transporto priemonę remontavusi (duomenys neskelbtini) nėra įgaliota teikti (duomenys neskelbtini) automobilių remonto paslaugas, tačiau negalima atimti iš pirkėjo teisės pasirinkti kur jam remontuoti automobilį. Ieškovės teiginiai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) remonto metu ardė transporto priemonės variklį, todėl galėjo sugadinti transporto priemonę ir/arba tam tikri transporto priemonės defektai galėjo atsirasti (duomenys neskelbtini) darbų metu, yra nepagrįsti, kadangi atsakovė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius teiginius, nepateikė. Nors atsakovė nurodo, kad transporto priemonės patikros buvo atliekamos pagal (duomenys neskelbtini) gamintojo reikalavimus bei nustatytu laiku, tačiau nepateikė informacijos apie tai, kokios medžiagos buvo naudojamos, kadangi Serviso Defektiniame akte nurodoma, kad tokio pobūdžio gedimas galėjo išsivystyti ne tik dėl laiku nepakeistos alyvos siurblio grandinės, bet ir dėl naudojant nekokybiškas medžiagas atlikto techninio aptarnavimo. Atsakovės pateikti paaiškinimai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) nenustato intervalo alyvos siurblio pavaros grandinės keitimui, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė netikrina tokių automobilio mazgų, variklio ir laukia kada jie suges, todėl tai patvirtina atsakovės atsakomybę. Sutarties sąlyga, kuria buvo nustatyta, kad transporto priemonei netaikoma garantija, yra nesąžininga bei prieštaraujanti imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Pardavėjas negali priversti pirkėjo atsisakyti garantijos, kuri turi būti ne trumpesnė kaip du metai ir yra ji taikoma ne tik naujiems, bet ir naudotiems daiktams. Tai, kad tą pačią dieną, kai buvo sudaryta Sutartis, ieškovės įsigytai transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra, nepatvirtina tinkamos transporto priemonės būklės ir jos kokybės, kadangi techninės apžiūros metu nėra tikrinami tokie variklio mazgai kaip alyvos siurblys, variklio grandinė.

2.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. 1 t., b. l. 136-145).

2.1.        Atsakovė nesutikimą su patikslintu ieškiniu grindžia tuo, kad 2019 m. kovo 22 d. šalių sudarytoje Sutartyje atsakovė nesuteikė garantijos ieškovės perkamai transporto priemonei, todėl neįsipareigojo neatlygintinai šalinti defektų, kurie atsiras transporto priemonės eksploatacijos metu. Ieškovė sudarydama Sutartį patvirtino, kad pati pasirinko transporto priemonę, gavo iš atsakovės išsamią informaciją apie jos būklę, savybes, turėjo galimybę konsultuotis su nepriklausomais specialistais, patikrinti transporto priemonę pas trečiuosius asmenis, išbandė transporto priemonę, patvirtino, kad transporto priemonės markė, modelis ir visos kitos transporto priemonės savybės bei duomenys ieškovei yra tinkami, transporto priemonė yra tinkama tam tikslui, kuriam ieškovė ją įsigyja, ir Sutarties sudarymo metu transporto priemonė visiškai atitiko Sutarties sąlygas (Sutarties 1.5. punktas). Ieškovei buvo žinoma, kad įsigyjama transporto priemonė nėra nauja, transporto priemonės rida Sutarties sudarymo metu buvo 217 111 km, transporto priemonės registracijos data 2013 m. gegužės 30 d., todėl įsigydama naudotą transporto priemonę ieškovė galėjo tikėtis, kad transporto priemonė eksploatacijos metu gali būti remontuojama, keičiamos jos detalės. Sutartyje ieškovei buvo atskleista, kad transporto priemonė buvo patekusi į eismo įvykius, kuriuose buvo apgadinta. Nurodė, kad transporto priemonė pardavimo metu savo funkciją atliko ir jokių gedimų, neleidžiančių jos eksploatuoti, neturėjo. Tai patvirtina tą pačią dieną, kai buvo sudaryta Sutartis, ieškovės įsigytai transporto priemonei atlikta techninė apžiūra, kuri taip pat patvirtino tinkamą transporto priemonės būklę ir jos kokybę. Ieškovė pateikia įrodymus, kad transporto priemonės aptarnavimai buvo atliekami pagal (duomenys neskelbtini) gamintojo reikalavimus ir tai rodo, kad automobilio aptarnavimai daikto kokybės negalėjo pabloginti, nes buvo atliekami tinkamai. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gamintojas nenustato intervalo alyvos siurblio pavaros grandinės keitimui, todėl tai, kada šis agregatas turi būti keičiamas, priklauso nuo individualaus automobilio (kaip jis eksploatuojamas, kokiu greičiu ir atstumais važiuojama ir t.t.). Visais atvejais, kai būtina keisti alyvos grandinę, variklis pradeda skleisti neįprastą garsą. Tuomet automobilis turi būti neeksploatuojamas ir kreipiamasi į servisą. Šiuo atveju iš ieškovės patikslintame ieškinyje dėstomų aplinkybių matyti, kad transporto priemonė buvo eksploatuojama tol, kol nutrūko jos grandinė (užsidegė įspėjamoji lemputė, kad nukrito slėgis). Taigi prieš šio gedimo atsiradimą ieškovė, eksploatuodama transporto priemonę, negalėjo nepastebėti pasikeitusio variklio darbo ir todėl privalėjo į tai reaguoti, kad grandinė nenutruktų, o būtų pakeista, tačiau to nepadarė. Parduodant transporto priemonę nebuvo jokių pašalinių garsų ir netinkamo komponentų veikimo, nes jie būtų iš karto pastebėti. Ieškovė pasirinko remontuoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nors ši įmonė nėra įgaliota teikti (duomenys neskelbtini) automobilių remonto paslaugas. (duomenys neskelbtini) remonto metu ardė transporto priemonės variklį, todėl galėjo sugadinti transporto priemonę ir/arba tam tikri transporto priemonės defektai galėjo atsirasti (duomenys neskelbtini) darbų metu. Tretiesiems asmenims atliekant remontą, visais atvejais nustoja galioti (duomenys neskelbtini) garantijos, taip pat prarandama galimybė tiksliai identifikuoti transporto priemonės gedimus / jų atsiradimo priežastis. Nurodė, kad pirminiame dokumente (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad automobilio neardžius gedimo tiksliai nustatyti neįmanoma, todėl nėra aiški ir tikroji lemputės, kuri užsidegė dėl nukritusio alyvos slėgio, priežastis. Ieškovė iš pradžių kreipėsi į atsakovę dėl remonto, tačiau reikalavo jį atlikti neatlygintinai (nors pagal Sutartį transporto priemonei garantija nebuvo suteikta), o vėliau, net ir sužinojusi preliminarią remonto kainą, pasirinko remontuoti transporto priemonę mažesne kaina (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 19 d. Defektinis aktas ir yra iš esmės vienintelis dokumentas, kuriuo remiasi ieškovė, tačiau nei pats aktas nei jame padarytos išvados nėra patikimas įrodymas, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra nei ekspertė, nei gamintojo įgaliotas servisas teikti remonto paslaugas. Ieškovė teigia, kad transporto priemonę įsigijo didesne nei rinkos kaina, tačiau tiksli transporto priemonės rinkos kaina nustatoma atsižvelgiant į jos ridą, pagal manodraudimas.lt, kurios duomenis naudoja draudimo bendrovės nustatydamos preliminarią transporto priemonės vertę, analogiška transporto priemonė, kaip ta, kurią įsigijo ieškovė, kainuotų 10 494 Eur. (duomenys neskelbtini) gamintojas ieškovės įsigytai transporto priemonei suteikia 100 000 km arba 3 metų garantiją (kas sueis pirmiau), todėl ieškovės per 3 mėnesius pravažiuotas atstumas yra netgi didesnis nei automobilis galėtų nuvažiuoti pagal (duomenys neskelbtini) gamintoją, jeigu jam galiotų garantija (ieškovė važiuodama tokius atstumus, per 3 metų terminą nuvažiuotų daugiau nei 100 000 km.)

2.2.        Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patikslinto ieškinio nepalaikė ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės įsigytai transporto priemonei Sutarties sudarymo dieną buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu buvo tikrinamas tiek transporto priemonės variklis, tiek ir su juo susiję elementai. Tai, kad transporto priemonei buvo išduota kortelė apie galiojančią techninę apžiūrą, patvirtina, kad transporto priemonė buvo tvarkinga. Jeigu būtų neveikusi transporto priemonės variklio alyvos tepimo sistema tai transporto priemonė neatitiktų aplinkosaugos reikalavimų dėl dūmingumo bei kiltų variklio temperatūra ir atitinkamai jai nebūtų išduota techninės apžiūros kortelė. Paaiškino, kad atsakovė ieškovės įsigytos transporto priemonės alyvos siurblio pavaros grandinės techninio aptarnavimo metu nekeitė, kadangi (duomenys neskelbtini) gamintojas nenustato intervalo alyvos siurblio pavaros grandinės keitimui, tai, kada šis agregatas turi būti keičiamas, priklauso nuo individualaus automobilio (kaip jis eksploatuojamas, kokiu greičiu ir atstumais važiuojama ir t.t.). Ieškovės įsigytos transporto priemonės gedimas išryškėjo ieškovei pravažiavus 8 131 kilometrus ir yra eksploatacinis, atsakovei parduodant transporto priemonę ieškovei minėto gedimo nebuvo ir negalėjo būti, kadangi jeigu minėtas gedimas būtų buvęs, kaip teigia ieškovė, automobilis nebūtų važiavęs. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

patikslintas ieškinys atmetamas.

3.       Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 22 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė ieškovei pardavė naudotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė minėtą transporto priemonę įsipareigojo priimti ir sumokėti 8 470,00 Eur kainą su PVM. Sutarties 1.5. punkte ieškovė patvirtino, kad pati pasirinko automobilį, gavo iš pardavėjos išsamią informaciją apie automobilio būklę, savybes, turėjo galimybę konsultuotis su nepriklausomais specialistais, patikrinti automobilį pas trečiuosius asmenis, išbandė automobilį, automobilio būklė, markė, modelis ir visi kiti automobilio duomenys bei savybės ieškovei yra tinkami, automobilis tinkamas tam tikslui, kuriam ieškovė jį įsigyja ir Sutarties sudarymo metu automobilis visiškai atitinka Sutarties sąlygas. Sutarties 3.1.2. punkte šalys susitarė, kad kokybės garantija parduodamam automobiliui nesuteikiama. Sutarties 3.1.3. ir 3.1.4. punktuose atsakovė įsipareigojo suteikti galimybę, pirkėjui pageidaujant, išbandyti automobilį bandomajame važiavime bei patikrinti automobilį prieš perkant pirkėjo pasirinktame autoservise, pirkėjui apmokant visas patikros išlaidas (e. b. 1 t., b. l. 9-10). Byloje šalys neginčijo, jog ieškovės darbuotojas automobiliu važiavo bandomąjį važiavimą.

4.       2019 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) surašė Transporto priemonės defektinį aktą, kuriame nurodė, kad transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti šie defektai: prietaisų skydelis rodo nepakankamą alyvos slėgį; alyvos lygis yra tinkamas; kompiuterinė variklio alyvos slėgio patikra – slėgis 0 bar; mechaninis variklio alyvos slėgio matavimas – slėgis 0 bar (e. b. 1 t., b. l. 31). Taigi, pirminiame automobilio pristatymo į Servisą etape nebuvo galima techniškai nustatyti dėl ko užsidegė apie gedimą informuojanti automobilio skydelio lemputė.

5.       2019 m. liepos 8 d. ieškovė surašė atsakovei Pretenziją dėl transporto priemonės trūkumų, kurioje nurodė, jog ieškovė transporto priemonę įsigijo komercinei veiklai vykdyti ir iš pradžių sėkmingai bei be problemų eksploatavo transporto priemonę, tačiau transporto priemonės ridai rodant 225 242 kilometrus, užsidegė kontrolinė alyvos lemputė bei prie lemputės atsirado užrašas nurodantis, kad nėra alyvos slėgio. Ieškovė toliau transporto priemonės neeksploatavo ir tralo pagalba nugabeno transporto priemonę į automobilių servisą (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 27-29).

6.       2019 m. liepos 9 d. atsakovė ieškovei pateikė atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė, kad ieškovė pagal šalių sudarytą Sutartį įsigijo naudotą transporto priemonę, todėl įsigydama tokią transporto priemonę turėjo suprasti, kad gedimų atsiradimas eksploatacijos metu yra neišvengiamas. Sutartyje šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad transporto priemonei garantija nesuteikiama, todėl atsakovė nėra atsakinga už jokius gedimus, atsiradusius transporto priemonės eksploatacijos metu. Transporto priemonė tiek Sutarties sudarymo metu, tiek jos perdavimo metu visiškai atitiko Sutartyje numatytus reikalavimus, todėl ieškovės pretenziją tenkinti atsisakė (e. b. 1 t., b. l. 23-25).

7.       Iš į bylą pateikto 2019 m. liepos 11 d. Priėmimo lapo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) surašė transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) reikalingų atlikti darbų ir pakeisti detalių sąmatą 1 785,45 Eur sumai (e. b. 1 t., b. l. 14). (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 19 d. ieškovei už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2 143,00 Eur sumai (su PVM) apmokėti (e. b. 1 t., b. l. 15). Į bylą pateiktas 2019 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė (duomenys neskelbtini) pervedė 2 143,00 Eur sumą (e. b. 1 t., b. l. 26).

8.       (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 19 d. surašė Defektinį aktą, kuriame nurodyta, kad atlikus išsamų transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimą buvo nustatyta, jog 1) nutrūkusi alyvos siurblio pavaros grandinė; 2) pažeistas pagrindinės grandinės dantratis; 3) pažeistas alyvos siurblys; 4) turbokompresorius užstrigęs dėl nepakankamo tepimo variklio alyva; 5) pažeistas alkūninio veleno dantratis. Akte taip pat pažymėta, kad „Tokio pobūdžio gedimas galėjo išsivystyti dėl laiku nepakeistos alyvos siurblio grandinės, taip pat dėl nesavalaikio / naudojant nekokybiškas medžiagas atlikto techninio aptarnavimo. Šio gedimo negalėjo įtakoti automobilio eksploatacija“ (e. b. 1 t., b. l. 16-17).

9.       Byloje pateikta Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad 2019 m. kovo 22 d. transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitiko techninius reikalavimus ir kortelėje buvo nustatyta, jog jos techninė apžiūra galioja iki 2020 m. kovo 22 d. (e. b. 1 t., b. l. 18). Į bylą pateikta atsakovės 2019 m. spalio 11 d. Pažyma, kurioje nurodoma, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), techninis aptarnavimas buvo vykdomas laiku, t. y. ne rečiau kaip transporto priemonė pravažiuodavo 48 000 kilometrus ir laikantis oficialių (duomenys neskelbtini) gamintojo reikalavimų (e. b. 1 t., b. l. 54).

10.       Taip pat pateikta 2020 m. sausio 22 d. Pažyma, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) gamintojas nenustato intervalo alyvos siurblio pavaros grandinės keitimui, šis agregatas keičiamas, priklausomai nuo individualaus automobilio (kaip jis eksploatuojamas, kokiu greičiu ir atstumais važiuojama, kokiais sūkiais dirba automobilio variklis ir t.t.), kai būtina keisti alyvos grandinę, variklis pradeda skleisti neįprastą garsą, skydelyje pateikiami informaciniai pranešimai, taip pat pažymina, kad tik autorizuotas servisas gali tiksliai nustatyti gedimų priežastis ir parinkti tinkamą remontą (e. b. 1 t., b. l. 162).

11.       Liudytojas V. F. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vadybininkas. Ieškovės pristatyta transporto priemonė buvo su gedimu ir nors variklis užsivedė, tačiau skleidė pašalinius garsus. Transporto priemonės prietaisų skydelyje švietė alyvos slėgio indikacija. Transporto priemonė buvo apžiūrėta, mechaniškai patikrinus variklio alyvos slėgį buvo nustatyta, kad slėgio nėra. Buvo susisiekta su ieškove ir po dviejų savaičių transporto priemonė buvo išardyta bei nustatytas tikslus jos gedimas – nutrūkusi alyvos siurblio pavaros grandinė. Transporto priemonės alyvos lygis ieškovei pristačius transporto priemonę buvo tinkamas, todėl tokio gedimo negalėjo sukelti transporto priemonės eksploatavimas, tokį gedimą galėjo sukelti vidinis variklio defektas. Niekas tiksliai negali pasakyti dėl ko atsirado toks gedimas, kadangi transporto priemonės variklis buvo išardytas ir matomos tik pasekmės, t. y. kad yra nutrūkusi alyvos siurblio pavaros grandinė ir alyvos siurblys nesisuka. Ieškovė negalėjo žinoti, kad transporto priemonėje po 3 mėnesių eksploatacijos, atsiras toks gedimas, kadangi toks gedimas dažniausiai atsiranda be jokių išankstinių perspėjimų. Transporto priemonė fiksuoja alyvos slėgį nuo tam tikros žemiausios tai transporto priemonei nustatytos ribos (ieškovės įsigytos transporto priemonės žemiausia alyvos slėgio riba yra 0,7 bar), ir tik nukritus alyvos slėgiui iki minėtos ribos, transporto priemonės prietaisų skydelyje užsidega kontrolinė lemputė. Esant aukštesniam negu žemiausia riba alyvos slėgiui, transporto priemonė jokių signalų vartotojui neduoda.

12.       Liudytojas R. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) meistru ir rūpinosi transporto priemonės įsigijimu. Įmonė jau buvo turėjusi tokią pačią transporto priemonę, todėl susidomėjo atsakovės skelbimu, kadangi tiko ir nurodyta transporto priemonės kaina. Atvykus apžiūrėti transporto priemonę, buvo pastebėta, kad sudužęs žibintas. Išbandžius transporto priemonę kelyje taip pat pastebėta, kad sumažėjusi trauka, tačiau atsakovė sumažinti kainos nesutiko ir teigė, kad pašalins transporto priemonės defektus ir atliks transporto priemonės techninę apžiūrą. Įsigyjant transporto priemonę iš atsakovės, ši patikino, kad yra pakeistos variklio grandinės bei alyva ir alyvą reikės keisti tik po 15 000 kilometrų. Buvo surašytas perdavimo – priėmimo aktas. Įsigijus transporto priemonę iš atsakovės, po savaitės važiuojant autostrada trūko kuro sistema ir išbėgo kuras, tačiau pranešus apie tai atsakovei, ji atsisakė padėti. Transporto priemonė buvo nugabenta į servisą ir suremontuota. Įsigytos transporto priemonės prietaisų skydelyje užsidegus kontrolinei lemputei, transporto priemonė nebuvo eksploatuojama ir buvo nugabenta į (duomenys neskelbtini), kur buvo taisomi visi įmonės automobiliai.

13.       Liudytojas G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) baldų surinkėju ir vairuotoju. Paaiškino, kad vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmas transporto priemonės gedimas atsirado maždaug po mėnesio nuo transporto priemonės įsigijimo. Pakeliui į Vilnių sugedo kuro sistema ir išsiliejo kuras. Paskambino R. C., kuris iškvietė tralą ir transporto priemonę išvežė į servisą. Prieš transporto priemonės prietaisų skydelyje užsidegant kontrolinei lemputei nieko neįprasto nepastebėjo. Užsidegus alyvos kontrolinei lemputei, paskambino R. C., kuris iškvietė tralą ir transporto priemonę išvežė į servisą.

14.       Liudytojas L. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra buvęs (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Nurodė, kad dirbo pardavimų vadybininku, o ginčo transporto priemonė buvo viena pirmųjų, kurią jis pardavė dirbdamas (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovui atvykus apžiūrėti transporto priemonės, buvo pastebėta, kad skilęs transporto priemonės galinis žibintas, sunkiai atsidaro slankiojančios durys ir besibaigianti techninė apžiūra. Buvo pasirašyta sutartis, tada minėti trūkumai buvo pašalinti ir transporto priemonė buvo perduota ieškovei. Ieškovei buvo sudarytos galimybės atlikti transporto priemonės patikrą pas trečiuosius asmenis. Ieškovė atliko ir bandomąjį transporto priemonės važiavimą. Parduodant transporto priemonę jokių gedimų ar pranešimų prietaisų skydelyje nebuvo ir tartasi dėl garantijos arba transporto priemonės neatlygintino taisymo taip pat nebuvo. Transporto priemonės kaina buvo nei didesnė, nei mažesnė negu vidutinė rinkos kaina.

15.       Šalių ginčas dėl prekės (automobilio) kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

16.       Kilus ginčui dėl naudoto daikto kokybės, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).

17.       Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Iš anksčiau aptartos kasacinio teismo praktikos ir įstatymų normų darytina išvada, kad būtent ieškovė privalėjo teismui teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų.

18.       Byloje nustatyta, jog pagrindinis Automobilio defektas, dėl kurio ieškovei teko remontuoti Automobilį, buvo nutrūkusi alyvos siurblio pavaros grandinė. Kiti trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) Defektiniame akte nurodyti Automobilio gedimai yra tiesiogiai įtakoti pirminio gedimo.

19.       Ieškovė atsakovės pareigą atsakyti už nekokybiško daikto pardavimą grindžia tuo, jog ieškovei įsigijus Automobilį, jį eksploatavus 3 mėnesius ir Automobiliui nuvažiavus 8 131 kilometrą, Automobilis sugedo ir toliau juo naudotis nebuvo galima. Atsakovė su ieškovės argumentais nesutinka ir nurodo, jog Automobilis jo perdavimo metu, taip pat ir ieškovei jį eksploatuojant tris mėnesius, buvo techniškai tvarkingas, Automobilis sugedo dėl jo eksploatacijos metu vykusių procesų, todėl atsakovė – kaip pardavėja tinkamai įvykdė visus savo įsipareigojimus, ieškovei pardavė kokybės reikalavimus atitinkantį daiktą, kurį buvo galima naudoti pagal paskirtį ir ieškovė jį naudojo.

20.       Byloje nustatyta, jog ieškovė, prieš įsigydama automobilį, juo atliko bandomąjį važiavimą, ieškovei buvo suteikta galimybė automobilį apžiūrėti jos pasirinktame techniniame automobilių centre. Teismas svarbia aplinkybe pripažįsta tai, jog atsakovė, prieš perduodama automobilį ieškovei, įvykdė ieškovės reikalavimus dėl Automobilio defektų šalinimo, t.y. pakeitė sudužusį žibintą, suremontavo sunkiai atsidarančias Automobilio duris, atliko Automobilio techninę apžiūrą, kuri galiojo iki 2020 m. kovo 22 d. (vienerius metus nuo Sutarties pasirašymo dienos). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovei atliekant Automobilio techninę apžiūrą, būtų nustatyti kokie nors Automobilio gedimai. Iš šalių pasirašytos Sutarties 1.5 punkto matyti, jog ieškovė patvirtino, jog ji pati pasirinko transporto priemonę, gavo iš atsakovės išsamią informaciją apie jos būklę, savybes, turėjo galimybę konsultuotis su nepriklausomais specialistais, patikrinti transporto priemonę pas trečiuosius asmenis, išbandė transporto priemonę, patvirtino, kad transporto priemonės markė, modelis ir visos kitos transporto priemonės savybės bei duomenys ieškovei yra tinkami, transporto priemonė yra tinkama tam tikslui, kuriam ieškovė ją įsigyja, ir Sutarties sudarymo metu transporto priemonė visiškai atitiko Sutarties sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog ieškovei Automobilio perėmimo ir eksploatavimo metu buvo žinoma visa informacija apie Automobilio techninę būklę, visus Automobilio defektus, kuriuos nurodė ieškovė prieš perdavimą, atsakovė pašalino, ieškovei perduotas Automobilis buvo techniškai tvarkingas, todėl įsigijusi naudotą daiktą, ieškovė taip pat turėjo pareigą jį prižiūrėti ir tikrinti bei rūpintis Automobilio technine būkle.

21.       Teismas laiko pagrįstais atsakovės argumentus, jog ieškovė, įsigijusi naudotą daiktą, negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog Automobilis niekada nesuges, o sugedimo riziką turės prisiimti pardavėja. Byloje nustatyta, jog Automobilis ieškovei buvo perduotas techniškai tvarkingas, jį ieškovė naudojo pagal paskirtį pakankamai ilgą laiką, Automobiliu buvo nuvažiuota virš 8 000 kilometrų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Automobilis iki jo perdavimo ieškovei periodiškai buvo tikrinamas ir fiksuojama jo techninė būklė. Ieškovė byloje neginčijo, jog su šiais Automobilio techninės būklės duomenimis ji buvo supažindinta. Atsakovės pateikti įrodymai taip pat patvirtina, jog Automobilio (duomenys neskelbtini) gamintojas nenustato intervalo alyvos siurblio pavaros grandinės keitimui, šis agregatas keičiamas, priklausomai nuo individualaus automobilio. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė, įsigijusi Automobilį, kuris iki ieškovei jį įsigyjant jau buvo pravažiavęs virš 217 tūkst. kilometrų, negalėjo nežinoti, jog Automobilio pagrindinių techninių mazgų gedimai, tame tarpe ir alyvos siurblio pavaros grandinės gedimas, yra galimas.

22.       Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog ieškovė už Automobilį sumokėjo didesnę nei rinkos kainą ir tuo tikėjosi, jog Automobilis atitiks aukštesnės kokybės reikalavimus. Teismas pažymi, jog jokių įrodymų, kad už Automobilį buvo sumokėta didesnė nei rinkos kaina, ieškovė neteikė. Ieškovės darbuotojas liudytojas R. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonė jau buvo turėjusi tokią pačią transporto priemonę, todėl susidomėjo atsakovės skelbimu apie parduodamą Automobilį, kadangi ieškovei tiko nurodyta transporto priemonės kaina. Taip pat byloje liudijęs liudytojas L. G. patvirtino, jog transporto priemonės kaina buvo nei didesnė, nei mažesnė negu vidutinė rinkos kaina. Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko nepagrįstais ieškovės argumentus dėl įsigyto Automobilio kainos įtakos jo techninei būklei.

23.       Byloje nustatyta, jog Sutarties 3.1.2. punktu šalys susitarė, kad kokybės garantija parduodamam Automobiliui nesuteikiama. Ieškovės teigimu, ši šalių pasirašytos Sutarties sąlyga yra nesąžininga bei prieštaraujanti imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje ieškovė nereiškė reikalavimų dėl Sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015). Byloje nenustatyta, jog ieškovė prieš pasirašydama Sutartį, būtų prieštaravusi minėtai Sutarties sąlygai, priešingai, ieškovė sutiko su šia sąlyga, todėl teismas atmeta ieškovės argumentus dėl Sutarties sąlygos nesąžiningumo kaip nepagrįstus.

24.       Ieškovės atstovas byloje pareiškė abejones dėl atsakovės argumentų, jog Automobilio techninės patikros buvo atliekamos pagal (duomenys neskelbtini) gamintojo reikalavimus bei nustatytu laiku, taip pat atstovas kėlė abejones ar atsakovė naudojo tinkamas medžiagas. Šių argumentų ieškovė byloje negrindė jokiais rašytiniais įrodymais, nenurodė jokių pagrįstų faktinių aplinkybių, todėl teismas šiuos argumentus atmeta kaip neįrodytus. Byloje pateikta 2019 m. spalio 11 d. Pažyma patvirtina, jog transporto priemonės (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), techninis aptarnavimas buvo vykdomas ne rečiau kaip transporto priemonė pravažiuodavo 48 000 kilometrus ir laikantis oficialių (duomenys neskelbtini) gamintojo reikalavimų. Be to, ieškovė teigė, jog įvertinus aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) nenustato intervalo alyvos siurblio pavaros grandinės keitimui, tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė netikrina tokių automobilio mazgų, variklio ir laukia kada jie suges, o tai patvirtina atsakovės atsakomybę. Su šiais ieškovės argumentais teismas taip pat nesutinka, kadangi kaip jau buvo minėta, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tokio pobūdžio gedimas gali atsirasti priklausomai nuo individualaus automobilio, jo eksploatavimo ir pan. Be to, byloje liudijęs liudytojas patvirtino, jog alyvos siurblio pavaros grandinės gedimą galima nustatyti tik išardžius automobilį. Taigi, teismas turi pagrindą spręsti, jog net atsakovei siekiant įvertinti alyvos siurblio pavaros grandinės techninę būklę, to atlikti, neišardžius automobilio, nebūtų įmanoma. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog aukščiau ieškovės minėti argumentai neleidžia daryti išvados, jog atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip pardavėjos pareigą, ir pardavė ieškovei netinkamos kokybės daiktą.

25.       Ieškovė ieškinį grindė ir teismų praktika, kurioje pasisakoma dėl pardavėjo atsakomybės dėl daikto (automobilio) trūkumų bei pardavėjo atsakomybės už parduotą netinkamos kokybės daiktą, tačiau teismas pažymi, jog ieškovės nurodytose bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės iš esmės buvo skirtingos, nei nustatytos šioje byloje. Pažymėtina, jog ieškovės cituojamoje teismų praktikoje apžvelgiamos situacijos, kai automobilių trūkumai pastebimi iš karto po jų įsigijimo arba po neilgo naudojimo. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė Automobilį naudojo 3 mėnesius ir juo buvo nuvažiuota virš 8 000 km. Teismo vertinimu, šios aplinkybės pagrindžia faktą, jog Automobilis jo pardavimo ir naudojimo metu buvo techniškai tvarkingas, ieškovė juo galėjo naudotis ir pakankamai ilgą laiką naudojo pagal paskirtį.

26.       Įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, jog Automobilio defektas – trūkusi alyvos siurblio pavaros grandinė, atsirado dėl neteisėtų pardavėjo veiksmų parduodant netinkamos kokybės daiktą. Teismo vertinimu, minėtas Automobilio gedimas atsirado eksploatuojant Automobilį, kaip natūralus daikto nusidėvėjimas, kurio pasekmių rizika tenka ne pardavėjui, o pirkėjui.

27.       Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, teismas ieškovės ieškinį dėl transporto priemonės kainos sumažinimo atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

28.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 240,00 Eur dydžio žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, jog sugedus Automobiliui, ieškovė nuomojosi kitą transporto priemonę ir dėl to patyrė 240,00 Eur nuostolius. Atsižvelgiant į tai, jog teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, t.y. jog atsakovė pardavė Automobilį su defektu, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų viseto. Atsižvelgdamas į tai, teismas taip pat atmeta ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo kaip nepagrįstą. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Netenkinus ieškinio, iš ieškovės atsakovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau nenurodė konkretaus jų dydžio bei nepateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovė prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad turtiniuose ginčuose už ieškinį mokamas žyminis mokestis, nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.

Ieškovė, teikdama teismui ieškinį 2019 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 54,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė patikslintame ieškinyje sumažino ieškinio reikalavimą 371,92 Eur suma. CPK 87 straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymai, tai jis visas arba jo dalis grąžinami jį sumokėjusiam asmeniui.

Kadangi ieškovė, paduodama teismui ieškinį, sumokėjo 54,00 Eur, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis (9,00 Eur) grąžinama ieškovei (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

Atsakovė prašė iškviesti liudyti liudytoją, todėl teismas buvo įpareigojęs atsakovę įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 200 Eur liudytojo atvykimui į posėdį užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas neprašė atlyginti jo turėtų išlaidų dėl atvykimo į teismą, atsakovės sumokėti 200 Eur grąžinami atsakovei.

Valstybė šioje byloje patyrė 14,22 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš ieškovės valstybei priteisiamos 14,22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį atmesti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) permokėtą 9,00 Eur (devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo nurodymu.

Pavesti Kauno apylinkės teismo finansų skyriui grąžinti atsakovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) už liudytojo atvykimą į teismo posėdį, sumokėtus 2020 m. spalio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6570.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) valstybei 14,22 Eur (keturiolikos eurų 22 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkė teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                      Kristina Imbrasienė