Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-393-185-2007].doc
Bylos nr.: 1S-393-185/2007
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                        Procesinio dokumento kategorija    2.1.15.1.2.1.1;

                                                                        2.1.15.1.2.1.3;   2.1.15.1.2.2

 (S)

 

                                                                                                                           

 

                                                                                                                                                                          

                                  

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2007 m. spalio 1 d.

Panevėžys

 

 

            Panevėžio   apygardos  teismo   Baudžiamųjų   bylų   skyriaus  teisėjas   Pranas Šimkus,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant prokurorui G. M.,

gynėjui adv. Antanui Cemnolonskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. G.,

gimusio 1981 m. balandžio 2 d. Kauno rajone (asmens tapatybės dokumentas – laikinasis asmens pažymėjimas (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio Žostautų kaime, Kėdainių rajone, nevedusio, 7 klasių išsilavinimo, nedirbančio, nesimokančio, teisto: 2004 m. rugpjūčio 4 d. pagal Lietuvos respublikos BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d. 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, paleistas 2007 m. kovo 14 d., likus 1 metams 3 mėnesiams neatliktos laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs,  įtariamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.,

skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria D. G. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui,

 

 

N U S T A T Ė:

 

 

D. G. įtariamas tuo, kad jis 2007 m. rugsėjo mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, V. Ž. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobęs 800 Lt vertės lauko duris ir 1500 vertės tris langus, įsibrovė į namą, iš ten pagrobė bendros 700 Lt vertės dvejas duris, 3000 Lt vertės židinį, 70 Lt vertės dujų balioną, 500 Lt vertės stalą su šešiomis kėdėmis, 300 Lt vertės elektrinį boilerį, 70 Lt vertės elektrinį gyvatuką, 50 Lt vertės televizorių „Šilelis“, 50 Lt vertės televizorių „Philips“, taip pat atplėšęs lentas, įsibrovė į ūkinį pastatą, ten nuo stovėjusio automobilio „Reno Espace“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 140 Lt vertės dvejus ratus, 150 Lt vertės dvejus veidrodėlius, 30 Lt vertės automagnetolą ir iš kieme esančio šulinio – 100 Lt vertės elektrinį siurblį „Maliutka“, viso įtariamas pagrobęs V. Ž. priklausančio turto už 7460 Lt, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos respublikos BK 178 str. 2 d.

D. G. sulaikytas 2007 m. rugsėjo 12 d., 10.00 val. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Nutartyje daroma išvada, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), trukdyti procesui (BPK 122 str. 2 p.) bei  daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Skundu įtariamasis D. G. prašo skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Žada nesislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir netrukdyti tyrimui. Prisipažįsta, kad iš V. Ž. sodybos paėmė kelnes, baltinius, marškinėlius, televizorių „Philips“ ir dvi striukes, tačiau tikina kitų daiktų neėmęs. Grįždamas namo iš darbo pastebėjo išlaužtą V. Ž. sodybą. Nuėjęs vidun pažiūrėti, paėmė minėtus daiktus. Kitų daiktų jau ten nebuvo. Prisimena, kad naktį ėmė loti šunys, todėl pasižiūrėjo pro langą ir pamatė prie V. Ž. sodybos vartų baltą mikroautobusą. Pamanęs, kad tai kaimynai, vėl nuėjo miegoti.   

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

          Skundas atmestinas.

 Prašymas skirti švelnesnę kardomąją priemonę, atmestinas. Kardomosios priemonės keitimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja, jis sprendžiamas BPK 139 str. numatyta tvarka, t.y., kardomąją priemonę, pasikeitus bylos aplinkybėms, kai BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus galima pasiekti švelnesne kardomąja priemone, keičia tas subjektas, kuris buvo paskyręs, šiuo atveju – Kėdainių rajono apylinkės teismas.

Naikinti nutartį taip pat nėra pagrindo. D. G. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., už kurią nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad D. G. yra pagrįstai įtariamas padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą -  tai duomenys, užfiksuoti  nukentėjusiosios apklausos, įvykio vietos apžiūros protokoluose, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei dalinis paties įtariamojo prisipažinimas.

           Įtariamasis nedirba, nesimoko, nevedęs, nusikaltimas, kurio padarymu jis įtariamas, padarytas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Kaltinimo sunkumas, BK 178 str. 2 d. (Lietuvos respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai (Lietuvos A. T. Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas).  Minėtų aplinkybių buvimas teismui buvo  pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

            Nusikalstama veika, kurios padarymu D. G. įtariamas, priskiriama BPK 122 str. 4 d. išvardintoms veikoms.  Teistas laisvės atėmimo bausme už nusikaltimą nuosavybei, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi,  todėl teismas turėjo pagrindo manyti, kad įtariamasis, siekdamas gauti pajamų pragyvenimui, darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

  Teismo išvada, kad įtariamasis gali trukdyti procesui, nes ikiteisminis tyrimas tik pradinėje stadijoje, nerasti kiti iš nukentėjusiosios pagrobti daiktai, yra nepagrįsta. Lietuvos respublikos BPK 122 str. 3 d. tiksliai apibrėžia, kad manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Taigi, pateiktų aplinkybių sąrašas yra išsamus, o teismo manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis. Asmens atsisakymas duoti parodymus ar nurodyti pagrobtų daiktų buvimo vietą yra įtariamojo pasirinktas gynybos būdas ir nelaikytinas aplinkybe, trukdančia procesui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 punktas).

Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas vienas iš suėmimo pagrindų nedaro šios nutarties nepagrįsta, kadangi Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. numatyti suėmimo pagrindai yra alternatyvūs, t.y., suėmimas yra teisėtas, esant bent vienai šiame įstatyme nurodytai aplinkybei.

Švelnesne kardomąja priemone BPK 119 straipsnyje išdėstyti  tikslai nebus pasiekti. Tokiu būdu, skirdamas įtariamajam A. B. kardomąją priemonę -  suėmimą, teismas BPK 122 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta.

Atmestinas skundo argumentas, kad pagrobė tik dalį daiktų. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo klausimą, kaltės nevertina, jis vertina tik tai ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamas veikas ir suėmimo skyrimo bei pratesimo pagrindus ir sąlygas, o kaltės įrodytumas sprendžiamas tik teisiamajame posėdyje ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus.

Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimas šioje byloje ir šioje proceso stadijoje yra pagrįstas ir neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  BPK 130 str.,

 

 

N U T A R Ė: 

 

 

Suimtojo D. G. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

 

                                                                                                                                                                             Teisėjas                                                                                                              Pranas Šimkus