Civilinės bylos Nr. e2-3263-794/2018 |
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00802-2015-3 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.39.2.6.2; 2.6.39.1; 2.6.10.5.1 (S) |
|
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei, Renatai Vinckevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovės UAB „Laringa“ atstovei advokatei Gretai Paskačimienei, trečiojo asmens UADBB „Draudimo pasaulis“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Bergmile United LLP ieškinį atsakovams UAB „Laringa“, UAB „Todema“, AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – UADBB „Draudimo pasaulis“ ir UADB „Compensa Vienna Insurance Group“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. 2015 m. gegužės 18 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo Bergmile United LLP ieškinys, kuris 2015 m. rugpjūčio 20 d. patikslintas, atsakovams UAB „Laringa“, UAB „Todema“, AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – UADBB „Draudimo pasaulis“ ir UADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Laringa“, UAB „Todema“ ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui Bergmile United (duomenys neskelbtini) 231,79 EUR žalos atlyginimą, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybę dėl žalos ieškovui atlyginimo apribojant 2015 m. vasario 9 d. Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijime (serija LD Nr. 102814906, TIA Nr. 315409624) nurodyta draudimo suma, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. sausio 1 d. tarp ieškovo Bergmile United LLP ir Ridgemore Management LLP buvo sudaryta Krovinių pervežimo organizavimo automobiliniu transportu sutartis, pagal kurią Bergmile United LLP įsipareigojo atlikti visus veiksmus, susijusius su krovinio gabenimu ar/ir gabenimo organizavimu pagal iš anksto su klientu sutartas sąlygas, taip pat atlyginti žalą, atsiradusią dėl šios sutarties neįvykdymo. Vykdydama krovinio siuntėjo Ridgemore Management LLP pavedimą, Bergmile United LLP, kaip ekspeditorius, 2015 m. kovo 31 d. su vežėju UAB „Todema“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį - užsakymą, pagal kurią UAB „Todema“ įsipareigojo pervežti jam perduodamą krovinį - vario gaminius iš UAB „AD REM“, esančios (duomenys neskelbtini) (pasikrovimo vieta) į (duomenys neskelbtini) (pristatymo vieta) už 1.050,00 EUR pervežimo kainą. 2015 m. kovo 31 d. UAB „Todema“ su UAB „Laringa“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią UAB „Laringa“ įsipareigojo pervežti jam perduodamą krovinį - vario gaminius iš UAB "AD REM", esančios (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) už 1.030,00 EUR pervežimo kainą. Tokiu būdu UAB „Laringa“ faktiškai vežė Bergmile United LLP perduotą krovinį, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovas buvo informuotas, kad UAB „Laringa“ priklausanti transporto priemonė ir ja vežtas Bergmille United LLP krovinys buvo prarastas, ko pasėkoje ieškovas patyrė 110 231,79 EUR (111 800,77 USD) žalą dėl krovinio praradimo bei nuostolius, susijusius su krovinio vežimu.
3. Atsakovas UAB „Todema“ atsiliepimuose su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015 m. balandžio 2 d. UAB „Laringa“ vilkikas su kroviniu atvyko į iškrovimo vietą, tačiau krovinys nebuvo iškrautas, kadangi Vokietijoje 2015 m. balandžio 3-6 d. buvo ne darbo dienos (Šv. Velykos). UAB „Laringa“ darbuotojai R. M. ir K. K. vilkiką su puspriekabe, kuriame buvo ieškovo siųstas krovinys, paliko gavėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri buvo saugoma, apšviesta bei filmuojama vaizdo kameromis. Vairuotojams įsitikimus, kad krovinys tikrai bus saugus ir gavus Aurubis AG nurodymus, kad krovinio iškrovimas bus vykdomas tik 2015 m. balandžio 7 d., vairuotojai, suderinę su UAB „Laringa“ direktore L. T., išvažiavo į Lietuvą. 2015 m. balandžio 7 d. vairuotojas R. M., sugrįžęs į iškrovimo vietą, transporto priemonės su kroviniu neberado. Tarp bylos šalių susiklostė dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai, t. y. sutartiniai teisiniai santykiai tarp krovinio siuntėjo ir UAB „Todema“, kaip susitariančiojo vežėjo, kuriuos patvirtina rašytinė sutartis, ir teisiniai santykiai tarp siuntėjo ir UAB „Laringa“, kaip faktinio vežėjo, kuris buvo sudaręs sutartį su susitariančiuoju vežėju, šios sutarties pagrindu priėmė krovinį vežti bei CMR važtaraštyje buvo nurodytas kaip vežėjas. Susitarime tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Todema“, pastarasis neįsipareigojo užtikrinti krovinio pervežimo pats. Krovinį faktiškai vežė UAB „Laringa“, kuris CMR važtaraštyje buvo nurodytas kaip vežėjas ir tai paneigia bei pašalina UAB „Todema“ atsakomybę siuntėjui CMR konvencijos pagrindu. Net ir pripažinus atsakovą UAB „Todema“ vežėju, jam nekiltų civilinė atsakomybė, nes jo veiksmuose nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovas UAB „Todema“ neįsipareigojo atsakyti už krovinį; tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių nėra jokio priežastinio ryšio, kadangi krovinys prarastas dėl nusikalstamos veikos, o už krovinį buvo atsakingas atsakovas UAB „Laringa“. Draudimo sutarties sąlyga, draudžianti palikti transporto priemonę su kroviniu be priežiūros, kuria remiasi AB „Lietuvos draudimas“, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, yra pernelyg abstrakti, todėl negali būti aiškinama draudiko naudai. Atsakovas UAB „Todema“ palaiko atsakovą UAB „Laringa“, jog ieškovas neturi teisės reikšti ieškinį šioje byloje.
4. Atsakovas UAB „Laringa“ atsiliepimuose su ieškiniu nesutinka, prašo jo netekinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog UAB „Laringa“ 2015 m. balandžio 2 d. apie 16 val. 45 min., t. y. tiksliai laikantis 2015 m. kovo 31 d. vienkartinėje krovinio pervežimo sutartyje nustatytų terminų, atvykus į krovinio išsikrovimo vietą, krovinio gavėjas nurodė, jog neiškraus krovinio, o jis bus iškrautas tik 2015 m. balandžio 7 d. (po 2015 m. balandžio 3 - 6 d. buvusio šventinio laikotarpio). Atsisakęs iškrauti krovinį ir CMR važtaraštyje neatlikęs jokių atžymų apie tinkamą ir nepavėluotą krovinio pristatymą, krovinio gavėjas nurodė, jog transporto priemonė su puspriekabe ir kroviniu gali būti palikta stovėti gavėjui priklausančio sandėlio automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra saugoma, apšviesta ir filmuojama vaizdo kameromis. Atsakovo UAB „Laringa“ vairuotojas, įvertinęs, jog transporto priemonę su kroviniu palieka saugioje, gavėjui priklausančioje teritorijoje, atsižvelgdamas į tai, kad gavėjas nurodė krovinio neiškrausiąs net 5 dienas ir suderinęs savo veiksmus su UAB „Laringa“ vadove bei UAB „Todema“ atstovu, transporto priemonę su puspriekabe ir kroviniu paliko gavėjo nurodytoje vietoje. Aplinkybė, kad krovinys buvo pristatytas gavėjui ir paliktas gavėjo jėgomis saugomoje teritorijoje, akivaizdžiai įrodo faktą, jog krovinys buvo perduotas ir faktinis jo valdymas gavėjui buvo perėjęs atsakovui UAB „Laringa“ atvykus į krovinio išsikrovimo vietą. Kadangi dėl to atsakovas UAB „Laringa“ negali būti laikomas atsakingu už krovinio praradimą, tai ir jo civilinę atsakomybę apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“ neturi atsakyti už patirtą žalą. Ieškovas neturi teisės reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes kartu su ieškiniu nėra pateikęs nei vieno dokumento, kuris įrodytų, jog ieškovas kokiu nors būdu atlygino ieškinyje nurodytą krovinio vertę (nuostolius) krovinio siuntėjui ir/ar gavėjui ir/ar savininkui.
5. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimuose su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti visa apimtimi. Nurodo, jog tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Laringa“ buvo sudaryta Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartis, remiantis Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. 053 (2012-12-19 redakcija, galioja nuo 2013-02-02). Šių Draudimo taisyklių pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką UAB „Laringa“ dėl to, kad įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, remiantis Draudimo taisyklių II dalies 5.1.15 punktu, ir draudimo apsauga nebuvo suteikta, atliekant krovinių pervežimus transporto priemone DAF/KRONE (v/n (duomenys neskelbtini)). Įvykis nėra draudžiamuoju, nes UAB „Laringa“ transporto priemonė su joje pakrautu kroviniu buvo palikta krovinio iškrovimo vietos aikštelėje, kadangi krovinio gavėjas numatytą iškrovimo dieną krovinio nepriėmė. UAB „Laringa“ vairuotojai, po kelių dienų atvykę į iškrovimo vietą, transporto priemonės su kroviniu nerado. Todėl Draudimo taisyklių 5.1.15 punkto prasme įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju. Be to pagal Draudimo taisyklių II dalies 2.2 punktą draudimo apsauga galioja tik toms transporto priemonėms, kurios įtrauktos į draudimo sutarties priedo apdraustųjų transporto priemonių sąrašą. Nagrinėjamu atveju krovinys buvo gabenamas transporto priemone DAF/KRONE (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/GE 757). Pagal draudimo sutarties priedo papildomų sąlygų 1 punktą draudimo apsauga nebuvo suteikta, atliekant krovinių pervežimus minėta transporto priemone. Dėl šio fakto (objekto nepatekimo į draudimo apsaugos ribas) AB „Lietuvos draudimas“ nekyla pareiga išmokėti draudimo išmoką. Nors tarp šalių sudarytos draudimo sutarties viename iš priedų įtvirtinta, jog draudimo apsauga galioja, atliekant pervežimus ir DAF transporto priemone, tai nereiškia, jog ši apsauga yra absoliuti ir galiojanti įvykio dienai (2015 m. balandžio 7 d.). Būtent kitame tarp šalių sudarytos draudimo sutarties priede aiškiai įtvirtinta, jog iš transporto priemonių sąrašo, kurioms nuo 2015 m. kovo 23 d. nutraukiama draudiminė apsauga, išbraukiama transporto priemonė DAF. Kadangi draudiminė apsauga transporto priemonei DAF buvo nutraukta 2015 m. kovo 23 d., o įvykis įvyko 2015 m. balandžio 7 d., įvykio dieną draudiminė apsauga transporto priemonei DAF negaliojo.
6. Trečiasis asmuo UADBB „Draudimo pasaulis“ atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog, remiantis Draudimo taisyklių 5.1.l5 punktu, įvykis turi būti pripažintas nedraudiminiu įvykiu, o draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Be to ieškovas neturi reikalavimo teisės/neįrodė reikalavimo teisės, nes ieškovo pateikti mokėjimo pavedimai, kuriais neva atlyginama žala dėl ginčo įvykio įmonei Ridgemore Management LLP, neįrodo ir negali įrodyti, kad dėl ginčo įvykio atsiradusi žala buvo atlyginta iš tikrųjų ir kad ji tikrai atlyginta faktiškai žalą patyrusiam asmeniui, kadangi: pateiktuose mokėjimo pavedimuose, grafoje „informacija gavėjui“ yra nurodoma, kad tai „sąskaitos papildymas“, ir byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurių pagrindu buvo atliktos nurodomos mokėjimo operacijos; dar 2015 m. kovo mėnesį (invoisas Nr.02 2015-03-30) įmonė Ridgemore Management LLP pardavė krovinį įmonei Aurubis AG, todėl įmonė Ridgemore Management LLP neturi reikalavimo teisės. Nors Krovinių pervežimo organizavimo automobiliniu transportu sutarties Nr.02/01-2014, sudarytos tarp ieškovo ir įmonės Ridgemore Management LLP, sąlygose ir numatyta, tačiau papildomas susitarimas/priedas, iš kurio būtų galima nustatyti, ar buvo susitarta dėl konkretaus pervežimo, kokiomis sąlygomis, ar krovinys buvo draustas/nedraustas, nėra pateiktas. Be to byloje esančiame ginčo CMR važtaraštyje grafoje „krovinio pakrovimo vieta ir data“ yra nurodoma ,,2015-10-01 data“, grafoje „siuntėjo parašas ir antspaudas“ nėra siuntėjo parašo, nepateikti jokie su muitine susiję dokumentai, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar apskritai ginčo krovinys buvo pakrautas, o, jei buvo pakrautas, ar galimai nebuvo iškrautas iki CMR nurodytos iškrovimo vietos. Remiantis turimais duomenimis, dar iki ginčo krovinio vežimo, atsakovo UAB „Laringa“ atstovė L. T. kreipėsi į trečiojo asmens UADBB „Draudimo pasaulis“ atstovą, prašydama išbraukti ginčo transporto priemonę v/n (duomenys neskelbtini) iš apdraustų transporto priemonių sąrašo. Šie duomenys buvo pateikti AB „Lietuvos draudimas“, kuris parengė ir išdavė tai patvirtinantį draudimo liudijimo serija LD Nr. 102814906 priedą, kuris buvo pateiktas UAB „Laringa“ atstovei. Po minėto priedo pateikimo atsakovui UAB „Laringa“, trečiajam asmeniui nebuvo pateikta pretenzijų nei dėl priedo išdavimo fakto, nei dėl jo turinio. Pagal 2009 m. sausio 29 d. pavedimo sutarties, sudarytos tarp trečiojo asmens UADBB „Draudimo pasaulis“ ir AB „Lietuvos draudimas“, priedą Nr. 1, trečiasis asmuo tik tarpininkauja sudarant Draudimo sutartis, tačiau pats sudaryti tokias sutartis neturi teisės.
7. Trečiasis asmuo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su ieškiniu dalyje dėl įvykio pripažinimo draudiminiu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog iš esmės sutinka su trečiojo asmens UADBB „Draudimo pasaulis“ atsiliepime į ieškinį nurodytais ieškinio trūkumais, dėl kurių jis negali būti tenkinamas, tačiau taip pat pasisako ir dėl reikalavimų AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu. Nors atsakovas UAB „Todema“ nurodo, kad vairuotojai vilkiką su kroviniu paliko saugomoje aikštelėje, byloje neįrodinėjamos aplinkybės, ar krovinys (įskaitant vilkiką) buvo faktiškai perduotas gavėjo žinion ar liko siuntėjo atsakomybėje. Nesant tokių duomenų, laikytina, kad vilkikas su kroviniu liko siuntėjo atsakomybėje ir jo tinkamo saugumo supratimui. Dėl krovinio tinkamo saugumo nuotoliniu būdu sprendė UAB „Laringa“ direktorė, o tinkama krovinio apsauga laikė iš esmės tik aikštelės apšvietimą, kadangi, kaip vėliau paaiškėjo, aikštelė nebuvo stebima vaizdo kamerų. Plačiau dėl tinkamos krovinio ir vilkiko apsaugos atsakovai nepasisako ir neįrodinėja, todėl nėra pagrindo spręsti apie už vilkiką ir krovinį atsakingos įmonės tinkamą apdairumą ir rūpestingumą, tinkamą krovinio apsaugą. Be to byloje yra priešingi duomenys, o būtent: Vokietijos policijos pranešime nurodoma, kad gavėjo aikštelė, kurioje vilkikas buvo paliktas, yra vieša, neaptverta, nesaugoma gavėjo darbuotojų automobilių stovėjimo aikštelė, o teritorijoje esanti vaizdo kamera yra kintančio filmavimo kampo ir nakčiai nusukama taip, kad neapima parkavimo aikštelės. Taigi lieka neginčytinos aplinkybės, kad aptariamas krovinys gavėjui nebuvo pristatytas, o prarastas dėl atsakovų neteisėto neveikimo. Toks elgesys, neužtikrinus tinkamo svetimo turto saugumo, reiškia didelį vežėjo neatsargumą. Trečiasis asmuo sutinka, kad AB „Lietuvos draudimas“ pagal nustatytas draudimo sutarties sąlygas turėjo pagrindą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, įvykį pripažinus nedraudžiamuoju. Pagal bylos duomenis krovinys vertintinas kaip itin brangus. Tuo tarpu atsakovai šventinių (iš viso 5) dienų laikotarpiu paliko vilkiką su brangiu kroviniu kitoje šalyje be jokios priežiūros, nors ir apšviestoje, bet nesaugojamoje aikštelėje. Dėl jo saugojimo atskirai nesutarė, 5 dienų laikotarpyje krovinio apsauga nesidomėjo. Be to vilkike buvo palikti automobilio ir krovinio dokumentai. Šios aplinkybės pažeidžia draudimo sutarties nuostatas ir aiškiai atitinka didelio neatsargumo sąlygas, todėl negali būti pripažintos draudžiamuoju įvykiu. Byloje nėra atskleidžiama, kokie UADBB „Draudimo pasaulis“ veiksmai galėtų įtakoti netinkamos draudimo sutarties sudarymą. Tarp šalių yra savalaikiai susiklosčiusi bendradarbiavimo forma - UADBB „Draudimo pasaulis“ gauna ir teikia užklausas, komentarus telefonu ar el.paštu tiek su draudiku, tiek su draudėju. Pasirinkta bendravimo forma ilgus metus tiko abiem pusėm, todėl UADBB „Draudimo pasaulis“ neturėtų atsakyti už draudimo sutarties sudarymo aplinkybes, nesant konkrečių, aiškių nuostatų, kitų pareigų pažeidimo, kuris galėjo įtakoti netinkamos draudimo sutarties sudarymą.
8. Teismo posėdžio metu ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą nuomonę.
9. Atsakovų UAB „Todema“, AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, bylą išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246 str.2 d., 247 str. 2 d.).
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
10. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad tarp ieškovo Bergmile United LLP bei Ridgemore Management LLP 2014 m. sausio 1 d. buvo sudaryta Krovinių pervežimo organizavimo automobiliniu transportu sutartis Nr. 02/01-2014, pagal kurią Bergmile United LLP įsipareigojo atlikti visus veiksmus, susijusius su krovinio gabenimu ar/ir gabenimo organizavimu pagal iš anksto su klientu sutartas sąlygas, taip pat atlyginti Ridgemore Management LLP žalą, atsiradusią dėl šios sutarties neįvykdymo. Vykdydama krovinio siuntėjo Ridgemore Management LLP pavedimą, Bergmile United LLP, kaip ekspeditorius, 2015 m. kovo 31 d. sudarė su atsakovu (vežėju) UAB „Todema'' vienkartinę krovinio pervežimo sutartį - užsakymą Nr. 994, pagal kurią UAB „Todema'' įsipareigojo pervežti jam perduodamą krovinį - vario gaminius iš UAB "AD REM", esančios (duomenys neskelbtini) (pasikrovimo vieta) į (duomenys neskelbtini) (pristatymo vieta). Ieškovas Bergmille United LLP už tinkamą užsakymo įvykdymą įsipareigojo vežėjui sumokėti 1.050,00 EUR pervežimo kainą. Šio užsakymo vykdymui atsakovas UAB "Todema" 2015 m. kovo 31 d. sudarė su atsakovu UAB „Laringa" vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. TOD 11188, pagal kurią UAB „Laringa'' įsipareigojo pervežti jam perduodamą krovinį - vario gaminius iš UAB "AD REM", esančios (duomenys neskelbtini) (pasikrovimo vieta) į (duomenys neskelbtini) (pristatymo vieta), o UAB „Todema" už tinkamą užsakymo įvykdymą įsipareigojo UAB „Laringa'' sumokėti 1.030,00 EUR pervežimo kainą. Atsakovas UAB „Laringa'' faktiškai vežė ieškovo Bergmile United LLP perduotą krovinį - vario gaminius iš Vilniaus į Hamburgą transporto priemone DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE, valstybinis Nr. GE 757 pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR važtaraštį), tačiau krovinys buvo prarastas. Apie įvykį buvo pranešta policijai, dėl jo Vokietijoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (bylos Nr. 044/1K/225055/2015). Atsakovas UAB „Laringa'' pateikė AB "Lietuvos draudimas" išduotą Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijimą ir jo priedą (serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), TIA Nr. (duomenys neskelbtini)), kad yra apdraudęs savo, kaip vežėjo, civilinę atsakomybę.
11. Vadovaujantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tarp ginčo šalių (ieškovo ir atsakovų UAB „Todema“ ir UAB „Laringa“) susiklostė krovinio vežimo teisiniai santykiai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.808 straipsnyje bei Ženevos 1956 m. Tarptautinės krovinių vežimo keliais konvencijos (toliau tekste – CMR konvencija). Pagal CMR konvencijos nuostatas, krovinio vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena iš šalių (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį, o kita šalis - sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis - taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra konvencijos narė.
12. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, jog atsakovui UAB „Laringa", pervežant jam patikėtą vario gaminių krovinį, krovinys kartu su atsakovui UAB „Laringa" priklausančia transporto priemone buvo pavogtas iš (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės, dėl ko ieškovas, remdamasis CMR Konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Laringa", UAB "Todema" ir AB "Lietuvos draudimas", pastarojo atsakomybę apribojant 2015 m. vasario 9 d. Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijime nurodyta draudimo suma, ieškovo patirtą žalą – 110.231,79 EUR, kurią sudaro 105.781,79 EUR krovinio vertę atitinkanti žala ir 4.450,00 EUR su krovinio vežimu susijusios išlaidos. Atsakovai ir tretieji asmenys su pareikštu ieškiniu nesutinka, motyvuodami tuo, kad: ieškovas neturi reikalavimo teisės; atsakovas UAB „Todema“ nebuvo faktiniu vežėju ir nėra jo civilinės atsakomybės sąlygų; nėra pagrindo taikyti atsakovo UAB „Laringą“ civilinę atsakomybę; nėra draudiko AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybės sąlygų, nes krovinio praradimo momentu UAB „Laringa“ neturėjo galiojančios draudiminės apsaugos; ginčo įvykis nepripažintinas draudiminiu.
Dėl ieškovo reikalavimo teisės
13. Atsakovo UAB „Laringa“ ir trečiojo asmens UADBB „Draudimo pasaulis“ atstovų teigimu, ieškovas neįrodė ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog krovinys nuosavybės teise priklausė krovinio siuntėjui Ridgermore Management LLP, t. y. jų teigimu, ieškovas privalėjo įrodyti ne tik savo reikalavimo teisę, bet ir tai, jog žalą atlygino faktiškai žalą patyrusiam asmeniui. Tai, kad ieškovas turi reikalavimo teisę, ką patvirtino Lietuvos Aukščiausiais Teismas, nepatvirtina nuosavybės teisės pirminiam krovinio siuntėjui Ridgermore Management LLP.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl asmenų, turinčių teisę reikšti ieškinį vežėjui, taikant CMR konvenciją, kurios pagrindu ieškovas ir pareiškė ieškinį nagrinėjamoje byloje, yra konstatavęs, jog teisę pareikšti ieškinį vežėjui turi siuntėjas, gavėjas, asmuo, sudaręs su vežėju vežimo sutartį, nors ir nebuvo nei siuntėjas, nei gavėjas, bet atlygino šiems nuostolius, taip pat asmuo, nors ir nesudaręs sutarties su vežėju, bet nuostoliai padaryti jam priklausančiai nuosavybei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001-06-15 nutarimo Nr.31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ 25 p.). Taigi teismų praktikoje yra aiškiai apibrėžtas asmenų galinčių pareikšti ieškinį vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo sąrašas, kuriame tokiais asmenimis įvardijami: krovinio siuntėjas; krovinio gavėjas; asmuo sudaręs su vežėju vežimo sutartį (su sąlyga, jog jis atlygino patirtą žalą siuntėjui ir/ar gavėjui), pvz. ekspeditorius; asmuo nesudaręs sutarties su vežėju, kurio nuosavybei padaryti nuostoliai, pvz. krovinio savininkas.
15. Teismas pažymi, jog byla jau buvo nagrinėjama visų instancijų teismuose. Šioje byloje kilęs ginčas visų instancijų teismuose iš esmės buvo nagrinėjamas tik ieškovo regreso teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovių aspektu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi galutinai išsprendė ginčą dėl ieškovo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovių. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje, įvertinęs „Ridgemore Managament LLP“ patvirtinimus apie ieškovo Bergmile United LLP jam atlygintą žalą dėl ginčo krovinio praradimo, konstatavo, kad byloje įrodyta ieškovo regresinio reikalavimo teisė. Todėl ieškovui turint teisę reikšti tokio pobūdžio reikalavimą, teismo vertinimu, nėra pagrindo tirti aplinkybes, susijusias su ankstesnių prarasto krovinio savininkų nustatymu. Šioje byloje nesprendžiamas ginčas dėl buvusių prarasto krovinio savininkų, jų nuosavybės, todėl vien tai, kad ieškovas turi teisę regresinio įreikalavimo teisę, ką jau patvirtino Lietuvos Aukščiausias Teismas, šioje byloje yra pakankama spręsti dėl ieškovo reikalavimo teisės, dėl to teismas plačiau dėl kitų nurodytų aplinkybių nepasisako.
Dėl draudiko atsakomybės
16. Pradiniame ieškinyje ieškovas Bergmile United LLP nurodė, jog transporto priemonė buvo palikta nesaugomoje aikštelėje. Patikslintame ieškinyje ieškovas pakeitė poziciją, nurodydamas, jog gamyklos aikštelė, kurioje buvo paliktas krovinys atitinka Draudimo liudijime pateiktą „saugojimo aiktelės“ sąvoką, kadangi yra apšviesta ir prižiūrima gamyklos personalo darbuotojų.
17. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ krovinio automobilio su jame buvusio krovinio vagystę pripažino nedraudiminiu įvykiu, remdamasis Draudimo taisyklių Nr. 053 5.1.15 punktu. Šiame punkte nustatyta, kad nedraudiminiu įvykiu laikoma žala, atsiradusi dėl to, kad draudėjas nesaugojo priimto krovinio, paliko transporto priemonę su kroviniu be priežiūros, nutoldamas nuo jos atstumu, kuris nėra saugus (saugiu atstumu, kuriuo galima nutolti nuo transporto priemonės nesaugomoje teritorijoje, yra laikomas toks atstumas, kuris leistų nuolat vizualiai stebėti gabenamą krovinį ir užtikrintų galimybę iš karto imtis veiksmų, įgalinančių sustabdyti ir išvengti galimo nuostolio (dalinės ar visiškos krovinio vagystės, apgadinimo ar sugadinimo, sunkvežimio su kroviniu vagystės, kt.). Pagal AB „Lietuvos draudimas“ Draudimo taisyklių Bendrąją dalį Saugoma aikštelė – aptverta (uždara), tamsiu paros metu apšviesta teritorija su kontroliuojamu transporto priemonių įvažiavimu ir išvažiavimu bei fizinių asmenų įėjimu ir išėjimu, bei kurioje esančios transporto priemonės (jose esantys kroviniai), aikštelės personalo saugomi visą parą (el. b. II t. b. l. 50.).
18. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad transporto priemonė su jame esančiu kroviniu buvo palikta nesaugomoje aikštelėje ir nesaugiu atstumu Draudimo taisyklių prasme. Vieša stovėjimo aikštelė, kurioje buvo paliktas krovininis automobilis, negali būti laikoma saugoma aikštele, nes jos teritorija neaptverta, nekontroliuojamas transporto priemonių ir asmenų patekimas ir išvykimas, aikštelėje esančios transporto priemonės (jose esantys kroviniai) nėra saugomos personalo. Šias aplinkybes patvirtina Vokietijos Hamburgo miesto policijos raštas, kuriame nurodyta, jog pavogta transporto priemonė buvo pastatyta firmos AURUBIS viešoje stovėjimo aikštelėje, aikštelė neaptverta, stebėjimo kameros nefiksavo (el. b. II t. b. l. 68-71). Atsakovo UAB „Laringa“ vairuotojas palikęs transporto priemonę su kroviniu išvyko į Lietuvą ir tai neabejotinai patvirtina aplinkybes, jog nebuvo laikomasi atstumo tarp šios aikštelės ir vairuotojo, kuris laikomas saugiu, nes nebuvo galimybės nuolat stebėti krovinį ir iš karto imtis veiksmų, įgalinančių sustabdyti ir išvengti galimo nuostolio. Faktai, kad įvyko vagystė ir atsakovo UAB „Laringa“ vairuotojas ją pastebėjo tik grįžęs iš Lietuvos, patvirtina šią išvadą. Teismas sutinka su atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens UADBB „Draudimo pasaulis“ vertinimu, kad atsakovo UAB „Laringa“ vairuotojo elgesys buvo labai neatsargus, įvykis patenka į nedraudiminių įvykių sąrašą, todėl draudikas AB „Lietuvos draudimas“ pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 98, 110 str., CK 6.987 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys dalyje atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu atmestinas visiškai. Konstatavus, jog draudikas pagristai atsisakė išmokėti draudimo išmoką ir jo atžvilgiu ieškinys atmestinas, teismas dėl kitų šalių argumentų, susijusių su draudimo apsaugos galiojimu, kurias šalys skirtingai interpretuoja, detaliau nepasisako.
Dėl vežėjo atsakomybės
19. CMR konvencijoje yra įtvirtinta griežtoji vežėjo atsakomybė, t. y. kiekvienu atveju vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo yra preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia (Konvencijos 17 ir straipsniai). Vežėjo atsakomybės prezumpcija reiškia, jog priėmęs krovinį vežėjas tampa visiškai atsakingas už krovinio praradimą, sugadinimą. Prezumpcija gali būti paneigta vežėjui įrodžius, kad egzistavo bent viena iš CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies ar 4 dalies numatytų aplinkybių.
20. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad krovinys buvo perduotas atsakovui UAB „Todema“, o pastarasis vėliau perdavė UAB „Laringa“. Atsakovės UAB „Todema“ argumentas, kad krovinio pervežime nedalyvavo, nes faktinis krovinio vežėjas buvo UAB „Laringa“, atmestinas. Byloje nustatyta, kad ieškovas Bergmile United LLP, kaip ekspeditorius, 2015-03-31 sudarė su vežėju UAB „Todema“ krovinio pervežimo sutartį – užsakymą Nr.994, tą pačią dieną UAB „Todema“ ir UAB ‚Laringa“ sudarė pervežimo sutartį, pagal kurią UAB „Laringa“ įsipareigojo pervežti krovinį (el. b. I t. b.l. 15-16). Jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Tokiais atvejais, kai nėra sudaryta viena (vienintelė) vežimo sutartis, CMR konvencijos VI skyrius netaikytinas, o atsakovų atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio, taip pat CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014). Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį. Atsižvelgiant į pastarąją nustatytą aplinkybę, darytina išvada, kad ieškovas teisingai nukreipė savo reikalavimus ir į atsakovą UAB „Todema“, remdamasi tarp šalių sudaryta pervežimo sutartimi.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konvencijos nuostatų taikymą, yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas.
22. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl vežėjo atsakomybės ribų, 2015 m. kovo 10 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015, pasisakė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nėra išaiškinimų, susijusių su tyčiai prilygintino didelio neatsargumo sąvokos CMR konvencijos 29 straipsnio prasme atskleidimu pagal faktines aplinkybes panašiose bylose, tačiau bendrųjų vežėjo pareigų kontekste minimaliems rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimams atitikties kriterijai, suformuoti kasacinio teismo praktikoje, gali būti aktualūs ir kitose bylose. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009). Kasacinis teismas, plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies taikymo praktiką, taip pat yra pažymėjęs, kad tokiais veiksmais laikytini sąmoningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014). Vežėjui yra patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingą, t. y. labai atsargų ir atidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
23. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Laringa“ ginasi nuo pareikšto reikalavimo iš esmės tais argumentais, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, taip pat nesutinka su žalo dydžiu. Šie atsakovo argumentai paneigti teismo nutarties 13 -15 punktuose, todėl plačiau dėl jų teismas nepasisako. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog krovinio praradimas laikytinas ne atsitiktinumo veiksniu, o vežėjo tyčiai prilyginamu dideliu neatsargumu. Ši situacija negali būti tapatinama su teismų praktikoje suformuota taisykle, kai vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės atlyginti žalą krovinį praradus dėl plėšimo ir taikomas neišvengiamų aplinkybių, kurių tokiu atveju negalėtų numatyti bei išvengti kilusių pasekmių joks rūpestingas vežėjas, kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1024/2003). Taip pat ir krovinio vagystės atveju, kai vežėjo kaltės pobūdis vertinamas, atsižvelgiant į jo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012). Šiuo atveju, jokių objektyvių aplinkybių, kurių vežėjo vairuotojas nebūtų galėjęs išvengti, atsakovas nenurodė (CPK 178 str.). Įvertinus nurodytą, konstatuotina, jog vežėjas neužtikrino pakankamos kontrolės kroviniui išsaugoti, neįvykdė savo pareigos įteikti jam patikėtą gabenti krovinį gavėjui, vežėjas nebuvo maksimaliai rūpestingas ir atidus, nesiėmė visų įmanomų saugumo priemonių, kad apsaugotų krovinio nuo dingimo, tokie veiksmai vertintini kaip neatitinkantys standartinių rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų ir prilyginami tyčiniams CMR Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme ir šiam vežėjui netaikytinos CMR Konvencijos nuostatos, atleidžiančios, taip pat ribojančios jo civilinę atsakomybę.
24. Šiuo atveju sutiktina su ieškovu, jog byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą paneigti minėtą prezumpciją ir atleisti atsakovus – vežėjus UAB „Todema“ bei UAB „Laringa“ nuo atsakomybės už ieškovui atsiradusius nuostolius. Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad krovinio praradimo nebuvo galima išvengti ar kad krovinio praradimas nebuvo nulemtas atsakovų neteisėtų veiksmų. Ginčo byloje nėra, jog UAB „Laringa“ priklausanti transporto priemonė bei ja vežtas krovinys buvo prarastas Hamburgo mieste, Vokietijoje, po to, kai atsakovo UAB „Laringa“ darbuotojai paliko transporto priemonę kartu su neiškrautu kroviniu nesaugomoje aikštelėje. Kadangi atsakovas UAB „Laringa“ nebuvo maksimaliai atidus ir rūpestingas vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus pervežti krovinį į paskirties vietą, tokie neatsargūs atsakovo veiksmai sudaro pagrindą vežėjui netaikyti CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios, taip pat ribojančios jo civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovas pagal CMR konvencijos 3 straipsnį yra atsakingas su juo vežimo sutartį sudariusiam asmeniui, todėl turi pareigą sumokėti ieškovui Bergmile United (duomenys neskelbtini)781,79 EUR sumą. Už krovinio praradimą yra solidariai atsakingi abu atsakovai, todėl ši suma priteistina solidariai iš abiejų atsakovų UAB „Todema“ ir UAB „Laringa“ (CMR konvencijos 36 straipsnis).
Dėl su krovinio vežimu susijusių išlaidų priteisimo
25. Ieškovas papildomai prašo priteisti 3.500,00 EUR už krovinio pristatymą į muitinės sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) mieste bei 1.050,00 EUR krovinio vežimą iš muitinės sandėlio krovinio gavėjui išlaidas, viso 4.550,00 EUR. Atsakovas UAB „Laringa“ kategoriškai nesutinka, nurodydamas, jog šios ieškovo prašomos priteisti sumos nelaikytinomis su vežimu susijusiomis išlaidomis.
26. CMR Konvencijos 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad, be krovinio vertės, turi būti kompensuojamas ir visas užmokestis už vežimą, jeigu prarastas visas krovinys, arba prarasta dalis krovinio, kompensuojama proporcingai nuostolio dydžiui. Net jei teismas konstatuotų, kad krovinys sugadintas ne visiškai, o iš dalies – vežimo užmokestis turi būti proporcingai kompensuojamas pagal CMR Konvencijos 25 straipsnio 1 dalies nuostatas.
27. Aiškinant šią teisės normą Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuomonės, jog nuostoliai, kurie yra nesusiję su vežimu - nekompensuojami. Sprendžiant klausimą, ar reikalaujamos priteisti sumos yra laikytinos su vežimu susijusiomis Įmokomis, turi būti nustatomas tiesioginis priežastinis ryšys tarp netinkamo pervežimo įvykdymo ir krovinio siuntėjo ar gavėjo privalomai atliktu išlaidu. Jei yra tiesioginis priežastinis ryšys, tai laikytina, kad tai įmokos, susijusios su vežimu.
28. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovo reikalaujamas priteisti 3.500,00 EUR krovinio pervežimo užmokestis, kuris sumokėtas kitam vežėjui už krovinio pervežimą iš Kazachstano į muitinės sandėlį Lietuvoje negali būti priskirtas nei prie krovinio vežimo užmokesčio nei prie kitų su krovinio vežimu susijusių išlaidų, nes šios išlaidos patirtos iki sudarant krovinio vežimo sutartį su atsakovu UAB „Todema“. Ši suma taip pat negali būti laikoma kitomis su krovinio vežimu susijusiomis išlaidomis, nes tarp šių ieškovo sumokėtų išlaidų ir atsakovų netinkamai įvykdyto krovinio pervežimo nėra tiesioginio priežastinio ryšio, t. y. šios ieškovo patirtos išlaidos yra visiškai nesusijusios su krovinio pervežimu iš Lietuvos į Vokietiją, kurį vykdė atsakovai.
29. Ieškovo reikalavimas priteisti 1.050,00 EUR išlaidų už krovinio vežimą iš muitinės sandėlio krovinio gavėjui taip pat yra visiškai nepagrįstas, nes duomenų, kad ši suma už krovinio vežimą buvo sumokėta UAB „Todema“ byloje nepateikta, o atsakovas UAB „Todema“ pateikė SEB vietinio mokėjimo nurodymo Nr. 79767 kopiją, iš kurios matyti, kad UAB „Todema“ dar iki ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2015 m. balandžio 14 d. pervedė ieškovui Bergmile United LLP 1050,00 EUR sumą (el. b. I t. b. l. 129). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui nepateikus jokių reikalaujamos sumos sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, šis ieškovo reikalavimas dalyje dėl 4.450,00 EUR sumos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).
31. CMR
konvencijos 27 straipsnyje numatyta teisė reikalauti 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo žalai atlyginti skirtos kompensacijos sumos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu yra pateikiama pretenzija, o jeigu tokios nebuvo, – nuo ieškininio pareiškimo dienos, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Remiantis išdėstytais argumentais, CMR konvencijos 27 straipsnyje numatyto dydžio palūkanos nuo ieškovui atlygintinos 105.781,79 EUR kompensacijos sumos priteistinos solidariai iš atsakovų nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 32. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
34. Ieškovo Bergmile United LLP bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis ir 5.088,80 EUR bylinėjimosi išlaidas, susijusios su advokato pagalba. Pagal pateiktus į bylą duomenis atsakovas UAB „Todema“ patyrė 1.500,00 EUR, atsakovas UAB „Laringa“ – 619,02 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies (byloje buvo patenkinta 96 proc. reikalavimų), proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovų priteisiama 4.885,24 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1.768,36 EUR už sumokėtą žyminį mokestį, viso 6.653,60 EUR, iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis po 3.326,80 EUR. Kadangi yra atmesta 4 procentai ieškovo reikalavimų, atsakovui UAB „Todema“ iš ieškovo priteistina 60,00 EUR, o atsakovui UAB „Laringa“ iš ieškovo priteistina 24,76 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovui iš atsakovo UAB „Laringa“ priteistina 3.302,04 EUR, o iš atsakovo UAB „Todema“ 3.266,80 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, jog visos nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19, 9 punktuose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra.
35. Atmetus ieškinį atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu, atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo UADBB „Draudimo pasaulis“ taip pat įgijo teisę į bylinėjimo išlaidų atlyginimą iš ieškovo Bergmile United LLP. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ įrodymų apie patirtas išlaidas teismui nepateikė. Pagal pateiktus į bylą duomenis trečiasis asmuo UADBB „Draudimo pasaulis“ bylą nagrinėjant visų instancijų teismuose patyrė 4.594,80 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Visos šios išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais tinkamais dokumentais, atitinka konkrečios bylos sudėtingumą ir apimtį, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, yra ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl visoje apimtyje priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
36. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - ieškovo reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemones – atsakovės UAB „Laringa“ turto areštas 105.681,79 EUR sumai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš esmės tenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis)
Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės
37. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5, 1.137 straipsniai, 6.145. - 6.153 straipsniai, CPK 7, 8, 79, 80, 88, 92, 93, 96 straipsniai, 150 straipsnio 2 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 punktas, 185 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui Bergmile United LLP solidariai iš atsakovų UAB „Laringa“ ir UAB „Todema“ 105.781,79 EUR (vienas šimtas penki tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt vienas euras 79 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui Bergmile United LLP iš atsakovo UAB „Laringa“ 3.302,04 EUR (trys tūkstančiai trys šimtai du eurai 04 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui Bergmile United LLP iš atsakovo UAB „Todema“ 3.266,80 EUR (trys tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt šeši eurai 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui UADBB „Draudimo pasaulis“ iš ieškovo Bergmile United LLP 4.594,80 EUR (keturi tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt keturi eurai 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi taikytas, laikinąsias apsaugos priemones, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5, 1.137 straipsniai, 6.145. - 6.153 straipsniai, CPK 7, 8, 79, 80, 88, 92, 93, 96 straipsniai, 150 straipsnio 2 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 punktas, 185 straipsnis).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Vaclovas Paulikas