Civilinė byla Nr. 2-147-847/2018
(Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01003-2017-5)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 2.4.4.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8;
3.1.7.11; 3.1.18.6; 3.2.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 30 d.
Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė,
sekretoriaujant Linai Strautininkienei, Žydrei Kabelienei ir Irmai Oržekauskienei,
dalyvaujant ieškovui R. K., jo atstovui advokato padėjėjui Ryčiui Kazilevičiui,
atsakovei F. Š., jos atstovei advokato padėjėjai Astai Usevičiūtei,
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų - M. K. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Vytautui Cechanavičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. patikslintą ieškinį atsakovei F. Š., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų - M. K. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl namų valdos žemės sklypų bendros ribos ir kelio servituto nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė ieškinį atsakovei dėl namų valdos žemės sklypų bendros ribos nustatymo, prašydamas nustatyti ribą tarp jam ir trečiajam asmeniui M. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovei F. Š. nuosavybės teise priklausančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti 88 m2 bendro ploto kelio servitutą abiems žemės sklypams, iš kurių 44 m2 nustatyti atsakovės sklype ir 44 m2 ieškovo ir trečiojo asmens M. K. sklype; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį pareiškė dėl to, kad tarp šalių nuo 1998 m. tęsiasi ginčas dėl bendro įvažiavimo. Dėl kilusio ginčo atsakovės kadastrinių matavimų rezultatai nebuvo įteisinti, kadastro duomenys nepakeisti ir sklypo ribos nepažymėtos kadastro žemėlapyje. Ginčas atsinaujino 2016 m. gegužės mėn., kai vyko kelio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos darbai, kai buvo daromos įvažos į namų valdas ir ieškovui buvo pasiūlyta įsirengti savo įvažą. Atsakovė inicijavo jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau 2016-08-05 matavimų metu paaiškėjo, kad pažymėjus jos sklypo ribas nustatytuose ribų posūkių taškuose, sklypo apimtis padidėtų daugiau nei leidžia maksimali leistina ribinė paklaida. 2016-09-16 matavimų metu matininkas nustatė atsakovės sklypo ribų posūkių koordinates ir juos pažymėjo riboženkliais taip, kad didžioji dalis bendrai naudotos įvažos buvo priskirta atsakovei ir susiaurinta įvaža į ieškovo sklypą. Susipažinus su matininko pateiktas dokumentais paaiškėjo, kad kadastrinių matavimų metu buvo koreguojami abiejų sklypų bendros ribos parametrai, atsakovės žemės sklypo ribos sutapdintos su dirbtiniais objektais – gyvatvore bei pastatais, neatsižvelgiant į anksčiau įtvirtintus gretimų sklypų riboženklius. Ieškovas nurodo, kad atsakovės sklypo kadastriniai matavimai buvo atliekami kitomis ribomis nei nurodyta privatizavimo dokumentuose, šio sklypo ribos niekada nebuvo aiškios. Siekdamas taikiai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, ieškovas išsiuntė atsakovei registruotą pranešimą su pasiūlymu, tačiau atsakymo nesulaukė. Todėl ieškovas prašo nustatyti sklypų ribą pagal jo pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą planą. Nustačius ribą, patekimas į abu sklypus būtų problematiškas, nes yra įrengta bendra nuovaža iš gatvės pusės, pusės įvažos ploto važiuojant nuo gatvės nepakaktų, kad nebūtų pažeidžiamos kaimyninio sklypo ribos, todėl įvaža turi būti naudojama bendrai abiejų savininkų, o abiems savininkams nustatytas servitutas naudotis kaimyninio sklypo įvaža.
Posėdžio metu ieškovas palaikė reikalavimus ir paaiškino, kad sklypų dokumentai leidžia manyti, kad sklypų riba neaiški, sklypų ribos persidengia, atsakovė sau prisimatuoja didžiąją dalį bendrai naudotos įvažos. Atsakovė atsikėlė gyventi, kai ieškovų namas jau buvo pastatytas, iki 1980 m. sklypų riba buvo ryški ir įvaža suformuota dar prieš atsakovei įsikeliant gyventi. Pateikti dokumentai leidžia manyti, kad sklypų dokumentai yra prieštaringi, atsakovė bandė ginčą išspręsti, pastatė riboženklį, bet manoma, kad jis stovi neteisingoje vietoje, po matavimų didėja atsakovės sklypo apimtis. Pagal turimus dokumentus nėra aiškūs atskaitos taškai, kuriais remiantis buvo atliekami matavimai. (Duomenys neskelbtini) skyrius atliko patikrinimą ir nustatė, kad ieškovo sklypo ribos pažeistos daugiau negu leidžia paklaida, riba turi persislinkti per metrą (duomenys neskelbtini) pusėn. Atsakovės sklypo vakarinėje dalyje neaiškumas su riboženkliais, nėra aišku, nuo kur riba turi prasidėti. Kitas patikrinimas atskleidė, kad persidengia ir pietinės sklypų ribos. Dokumentuose nustatomas skirtingas atsakovės sklypo plotas. Situacijos plane žalia linija siūloma nustatyti sklypų riba, o servituto plotas pažymėtas brūkšniuotai, įvažiavimo ilgis nuo įvažiavimo yra 22 m, remiantis kelininkų įrengtu įvažiavimu. Servituto dydį prašo nustatyti pagal ilgalaikį naudojimą, linija nuo 3 iki 4 žymi servituto kraštą, kol automobilis nepravažiuoja pastatų, ji negali įsukti į jokią pusę. Nuo atsakovės namo servituto linija yra 0,5 m atstumu. Nuo įvažiavimo į ieškovo pusę yra sodiniai, vaismedžiai, yra nuolydis, minimas kelininkų dokumentuose, peraukštėjimas, nes įvaža buvo suformuota aukščiau negu namas, ieškovo namas yra įduboje. Įvaža šioje vietoje arti atsakovės namo yra nuo 1950 m., ji pati statė namą šalia sklypo ribos, visame miestelyje gyventojai nuovažas įsirengė toliau namo, kodėl atsakovė įsirengė įvažą šalia namo, neaišku. Ieškovo senelis nuardė savo tvorą, kad atsakovė galėtų naudotis įvaža normaliai, ji neturi pakankamai nuosavybės, kad galėtų reikšti pretenzijas, į jos 9 a telpa tik jos pastatai, įvaža turi teisę naudotis abi šalys remiantis racionalumo principu. Prašomas servitutas vienodai ribotų abiejų sklypų savininkų teises. Įvažos plotis prie gatvės 5 m, link sklypų siaurėja. Nenustačius servituto, savininkui pasistačius tvorą, naudotis įvažiavimu negalėtų nė viena pusė. Kad sklypų ribos persidengia, nurodyta 2016 m. patikrinimo pažymoje, kur nurodyta, kad pietinė sklypų riba persidengia 15 cm. Nuo šito riboženklio pasiūlymo linija eina (duomenys neskelbtini) link, atsakovės namų link, atstumas apie 74 cm, ji įrengta remiantis įrengta nuovaža ir ilgamečiu naudojimu. Atskiro įvažiavimo įsirengti įvažiavimą ieškovas neturi galimybės, tai konstatavo kelių specialistai, nes šioje vietoje yra landšafto situacija, sklypo peraukštėjimas, yra viskas sutvarkoma, tam reikia didelių pinigų. Įvažiavimo tvarkyti nereikėjo, nebuvo tokio poreikio. Kelininkai atsisakė įrengti antrą nuovažą, nes tai ekonomiškai nepasiteisina, pagal faktinę situaciją buvo daroma, išplatina įvažą iki 5 m, bet tai atitinka faktinį naudojimą.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas iš tiesų siekia naudotis atsakovės įsirengtu įvažiavimu, jam žinoma, kad važiuodamas šiuo įvažiavimu, gadina atsakovės namą. Ieškovas nepateikė jo namo statybą reglamentuojančių dokumentų - statybos leidimo ir pirktos žemės sklypo kopijų. 1953 m. nuotrauka nei patvirtina, nei paneigia, kas formavo įvažą, už abiejų sklypų buvo parapijos žemės, todėl įvaža galėjo būti suformuota ne tik įvažiavimui į abu sklypus, bet ir į parapijos žemę. Nacionalizavus žemę, abiejų sklypų savininkai įvaža naudojosi toliau bendrai. 1999-05-28 buvo surašytas ieškovo žemės valdos ribų paženklinimo abrisas, kurį pasirašė visi tuometiniai namo savininkai, žemės sklypus žymintis taškas prie gatvės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažymėtas taip, kaip faktiškai juo ir buvo naudojamasi, į žemę buvo įkaltas metalinis strypas, kuris iki šiol išlikęs. Šiuo metu toje pat vietoje įkaltas riboženklis, kuris ir buvo privatizuojant sklypus. Kadangi gyvenamojo namo įvažiavimo įrengimui yra tik 3,3 m, vežant žvyrą šiek tiek užsipylė ir ieškovui priklausančio įvažiavimo dalis, buvo užpiltas ir riboženklis, tačiau dėl to ieškovo įvažiavimas tik pagerėjo. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie namo Nr. (duomenys neskelbtini) statybą ir statybą leidžiančius dokumentus bei tuo metu nustatytą atstumą neturi lemiamos reikšmės nustatant šiuo metu ribą tarp sklypų, kadangi tolesnis sklypų naudojimas galėjo ir neatitikti to meto dokumentuose nurodytų ribų, nepaneigta ir aplinkybė, kad tuo metu R. K. nuosavybės teise įvažiavimo į sklypus ir nevaldė. Ieškovo nurodymas, kad atsakovės sklypo dydis 1997 m. A. P. atliekant sklypų matavimus padidėjo nuo 900 m2 iki 998 m2 jokios reikšmės dėl ribos tarp sklypų nustatymo neturi – sklypas padidėjo ryšium su faktiškai naudojama žeme už ūkinių pastatų. Dėl savo amžiaus atsakovė nesuprato, kad turi šiuos matavimus įregistruoti VĮ Registrų centre. Ieškovo sklypo riba buvo nustatyta iki jam nuosavybės teise įsigyjant sklypą ir galėtų būti pakeista tik tuo atveju, jei jo sklypo plotas būtų mažesnis nei pirkimo dokumentuose. Atsakovė nesutinka su servituto nustatymu, nes iki 1999 m. niekas nepretendavo į atsakovės sklypo dalį, nekėlė ginčo dėl sklypo ribų, atsakovė pastoviai naudojosi įvažiavimu, viena jį remontavo; name pradėjus gyventi ieškovui, jis naudojosi įvažiavimu be atsakovės sutikimo, dėl to pradėjo trūkinėti atsakovės namo sienos, santykiai pasidarė įtempti, bendras įvažiavimo tvarkymas ir priežiūra yra negalima. Ieškovas turi galimybę įvažiuoti į savo sklypą nuo gatvės tokio pat pločio įvažiavimu – 3,3 m, jis turi galimybę prasiplėsti įvažiavimą į namo pusę, jam lieka 7,5 m iki namo. Ieškinį prašo atmesti. Neaišku, ką ieškovas laiko faktiškai naudojamu plotu. Paaiškina, kad bendra įvaža buvo ne toje vietoje, kur dabar naudojasi ieškovas, o bendra įvaža buvo ieškovo sklype ir ji iki 1960 m. buvo naudojama abiejų kaimynų. Apie 1960 m. T. Š. praplėtė įvažą į savo pusę, o R. K. ja visai nesinaudojo. Nė viename inventoriniame dokumente nėra nurodyta, kad abu savininkai turėjo bendrai naudojamos žemės dalį.
Posėdžio metu atsakovė parodė, kad kai važiuodavo į savo kiemą, važiuodavo ir per kaimynų žemę, nes buvo mažai vietos jiems įvažiuoti, paskui nutarė pasidaryti matavimus. Vyras važiuodavo su mašina, lengvai įvažiuodavo. Sklypas pailgėjo ir praplatėjo, nes ribą parodė K. dukra, bet tada neįregistravo registre. Kai A. P. atnešė planus, pasirašė kaimynų vaikai. Įvažiavimu ir po to naudojosi bendrai, riba buvo gerai, tapo negerai, kai atsikraustė ieškovas, kuris reikalauja pasidaryti įvažiavimą iš kitos pusės. Sūnus padarė įvažiavimą, atvežė žvyrą, visi tuo įvažiavimu naudojosi bendrai, kol atėjo šitas kaimynas. Kaimynas sako, kad ji neturi teisės nei praeiti, nei pravažiuoti. Matininką pasikvietė žentas, kai jis atvažiavo, kaimynas su juo nesutarė, matininkas išvažiavo. Įvažiavimu ir dabar važiuojama, bet mašinos važiuoja pagal jos sieną, veža malkas, srutas, dreba langai, visos mašinos važiuoja jos puse, nes taip patogiau įvažiuoti. Dvi mašinos prasilenkti nelabai gali, visą laiką važiuoja po vieną. Pagal visus planus rodo, kad atsakovei priklauso 3 m, ji taip nori, kaimynui įvažiavimas gali būti per siauras. Įvažiavimą įrengė sūnus, tai buvo apie 2000 m. Su K. buvo draugystė ir ramybė. Ieškovas gali panaikinti medžius ir pasidaryti puikų įvažiavimą. Ginčas dėl sklypo ribos kilo su R. K., anksčiau 17 m. gyveno ramiai, naudojosi bendrai. Iki 2000 m. įvažą tvarkė buvęs nuomininkas, kas dar tvarkė - nežino, kaimynų pusėje niekas netvarkė. Kai stulpo neliko, yra didelis laisvas plotas. Vyras su sunkvežimiu važiuodavo savo puse, pro savo namo sieną ir siena sutrūkinėdavo, kita namo puse nenorėjo važiuoti, nebuvo pykčių su kaimynais. Dabar nori turėti ribą, nes visi turi ribas, o jai nėra. Riba yra per vidurį dabartinės nuovažos, sutinka, kad ir toliau taip būtų. Nori 3 m iki savo namo ir kad riba būtų ties riboženkliu. Ieškovo pasiūlyto brėžinio nematė. Griovelio žemė buvo valstybinė, ji sumokėjo už tą žemę. Nuosavybė yra 9,2 a, po A. P. matavimo pasidarė beveik 10 a, neįregistravo, nes niekas nepaaiškino, ką reikia daryti. Namą dovanojo mama 1959 m., namas nebuvo pastatytas pilnai, buvo rūsys, stogas, sienos, tas keliukas jau buvo, visi ir važinėjo, niekas tos įvažos nekeitė. Ji liko kaip buvo, o kaimynas liepia pasidaryti įvažiavimą iš kitos pusės. Ieškinio dokumentus gavo ji, paskaitė ir nieko nesuprato, ne to išsilavinimo. Nori, kad įvažiavimas būtų atskirai, kad būtų riba, nes visi, kas nori pirkti, nori atskiro įvažiavimo. Be ribos ji nieko negali padaryti.
Tretysis asmuo M. K. atsiliepime į ieškinį jį palaiko, prašo tenkinti, tokios pozicijos laikosi ir teismo posėdžio metu.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas V. Cechanavičius teismo posėdyje paaiškino, kad buvo atliktas T. B. matavimų patikrinimas. Nustatyta, kad šie žemės sklypo matavimai ir nustatytos sklypo ribos yra teisingos, buvo dirbama su palydovinio ryšio matuokliu. Ieškovo matavimai galimai neteisingi, nors šių matavimų netikrino. Kuo ieškovo užsakymu atlikti jo sklypo matavimai neteisingi, negali pasakyti. Servitutas negali būti nustatomas, nes neturi tiesioginės įtakos, mato, kad R. K. žemės sklypui gali būti nustatyti kitokie įvažos variantai. Negali pasakyti, ar T. B. į sklypo planą įbraižė neregistruotus pastatus, pastatai nėra trečiojo asmens kompetencija. T. B. atliktų matavimų teisėtumo ir pagrįstumo netikrino, patikrino tik pažymėtus posūkio taškus. Rastas riboženklis jei nėra pažymėtas plane, jis nėra aktualus. Ar projektuojant kelio rekonstrukcijos darbus, projektas buvo derintas su Nacionaline žemės tarnyba, pasakyti negali. Projektas gali būti keičiamas ir nauja rekonstrukcija atliekama tik ieškovo prašymu.
Liudytoja T. M. parodė, kad kelias nuo mažų dienų yra jų, ieškovas yra sesers sūnus Kelią darė tėvas, jis sakė, kad va atvažiavo kaimynė (atsakovė), reikia su ja pasikalbėti, klausė, kodėl pasistatė namą taip arti jų žemės, tai ji paaiškino, kad ji su arkliuku įvažiuos, kaimynės įvažiavimas turėjo būti kitoje jos namo pusėje. Tėvelis sakė, kad užtvers tvorą, tai ji įvažiuodavo už tvoros. Š. važinėjo su pašto sunkvežimiu, mašiną statydavo gatvėje, todėl pasiprašė tėvų, kad leistų įvažiuoti tuo įvažiavimu, nuo tada ir įvažiavo jų kelią. Atsakovės sūnus rūpinosi namu, bet naudojosi jų keliu, tėvai leido. Tėvelis tvorą nuardė atsakovės prašymu, į įvažiavimą jie išeidavo takeliu, tas keliukas buvo tėvo įrengtas, tvora buvo nuardyta maždaug 1943 m. Borteliai išlikę, nes buvo paremtas elektros stulpas. Jų kelias buvo iki telefono stulpo į Š. pusę.
Liudytojas K. M. parodė, kad įvažiavimas buvo gal pora metrų iki Š. namo, pradėjo atvažinėti nuo 1964 m., tvora žymėjo sklypų ribą, tvorą reikėjo nuardyti, nes Š. negalėjo įvažiuoti. Jie savo įvažiavimo neturėjo, namas dar nebuvo įrengtas. Uošvis vežė žvyrą.
Liudytoja J. K. parodė, kad kai išmatavo sklypą, atėjo atsakovė ir prašė netverti tvoros, matininkė pasakė, kad kaimynams nėra žemės, matininkė liepė ateiti pasirašyti, nuėjo ir pasirašė. Kad liko apgauti, sužinojo, kai nusipirko žemę R.
Liudytojas R. S. parodė, kad yra F. Š. žentas. Aplinkybę, kad įvažiavimas priklauso F. Š., žino iš jos pačios, iš uošvio, riboženklis buvo atkastas ir buvo pažymėtas matininko A. P., kaimynų įvažiavimu naudojosi Š., bet K. giminės įvažiuodavo savo puse. Jie jokių kliūčių K. įvažiuoti nedaro. Jie ir dabar į savo sklypą įvažiuoja per F. Š. kiemą. Ieškovai turi galimybę įsirengti sau kitą įvažiavimą.
Liudytoja A. S. parodė, kad atstovauja tretįjį asmenį. Čia yra privatus reikalas, atsakovė bylą parengė, kuri kabo ore ir galioja preliminarūs matavimai. Ieškinys turi būti atmestas, nes ieškovas parašė daug skundų, Tarnyba priėmė sprendimą sustabdyti bylą, matavimai atlikti teisingai, leidžiamos nuokrypos ir dėl kelio rekonstrukcijos. Nemato, kad ieškovo prašoma nustatyti riba yra neteisinga, čia jie tegul tariasi, jei F. Š. nesutinka, tegul jie tariasi. Ieškovas matavimų nesidaro, todėl spręsti dėl ribos negalima. Tarnybai nereikia jokių duomenų, privačių interesų nesprendžia, tik patikrina matininko paruoštą bylą, ar nepersidengia sklypai. Žinoma, kad T. B. matavimai atlikti pagal preliminarių matavimų brėžinį, pagal abrisus, atliekant matavimus jų turi laikytis.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl namų valdos žemės sklypų bendros ribos nustatymo, kelio servituto nustatymo
Byloje kilo ginčas dėl namų valdų žemės sklypų bendros ribos nustatymo ir kelio servituto nustatymo.
Byloje nustatyta, kad 2013-04-09 ir 2018-08-02 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis 0,1195 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso M. K. (149/1195 pagal 2013-02-15 dovanojimo sutartį) ir R. K. (299/1195 pagal 2012-06-22 dovanojimo sutartį, 2013-01-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą), taip pat jiems abiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 747/1195 pagal 2012-07-19, 2012-08-20, 2012-09-17, 2012-10-05 pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b.l. 9-10, 3 t., b.l. 54-55), o 2016-07-26 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis 0,0900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso F. Š. pagal 1996-04-05 Apskrities valdytojo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat jai nuosavybės teise priklauso tuo pačiu adresu esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1959-12-28 dovanojimo sutartį (2 t., b.l. 14-15, 16). Ginčas kilo tarp šių greta esančių namų valdų žemės sklypų bendros ribos nustatymo, nes ieškovui ir atsakovei nepavyko susitarti, šalys šiuo metu patekimui į savo kiemus naudojasi vienu įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini). Posėdžio metu nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo atsakovei pasidarius jos namų valdos kadastrinius matavimus, kuriuose nurodyta, kad didžioji dalis bendro įvažiavimo (apie 2/3 dalis) patenka į jos namų valdą. Ieškovui su tuo nesitinkant, atsakovei 2017-08-07 išsiųstas R. ir M. K. pranešimas dėl bendros žemės sklypų ribos ir servituto nustatymo, atsižvelgiant į faktinį naudojimą. Juo siūloma, „kadangi abi pusės šiuo metu rengia savo namų valdos žemės sklypų kadastrinius matavimus, todėl siekdami, jog kadastrinių matavimų metu įrengti riboženkliai nepažeistų abiejų pusių turtinių interesų ir faktinės bendros žemės sklypų ribos, atsižvelgiant į bendroje sklypų riboje įrengtą bendrą nuovažą iš (duomenys neskelbtini) ir faktinį jos naudojimą, teikia F. Š. 2017-07-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą R. K. ir M. K. pasiūlymą dėl bendros žemės sklypų ribos ir servituto nustatymo, kuriame bendra R. K. ir M. K. namų valdos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir F. Š. namų valdos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) riba, einanti viduriu bendros nuovažos iš (duomenys neskelbtini) pusės, nustatyta taškuose A (X koordinatė - 6228086.73, Y koordinatė - 539455.40) ir B (X koordinatė - 6228047.33, Y koordinatė - 539478.15).
Tam, kad abi pusės galėtų naudotis bendra nuovaža iš (duomenys neskelbtini) ir įvažiavimu, įrengtu sklypų bendroje riboje, užtikrinančiu žemės sklypuose esančių statinių tinkamą eksploataciją siūlo nusistatyti po 44 m2 dydžio servituto plotus, taip kaip parodyta 2017-07-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame pasiūlyme, taškuose 1-3-4-5. Todėl prašo iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. savo parašu patvirtinti ir sugrąžinti vieną pasiūlymo egzempliorių arba raštu pateikti savo motyvuotus prieštaravimus. Iki nurodytos dienos nesulaukę F. Š. parašu patvirtinto pasiūlymo egzemplioriaus arba rašytinių prieštaravimų, tai vertins kaip nemotyvuotą ir visišką pasiūlymo atmetimą (1 t., b.l. 45, 46-46A).“ Atsakovė į šį pasiūlymą nereagavo. Iš aukščiau pasakyto aišku, kad tarp šalių ginčas dėl sklypų ribos, einančios per bendrai naudojamą įvažiavimą iš tiesų yra ir šalims nesutariant, šį ginčą sprendžia teismas.
Kad sklypų ribos yra neaiškios, patvirtina byloje esantys įrodymai – matininko T. B. atlikti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, iš kurių matyti, kad žemės sklypo riba paženklinta riboženkliu 2, kurio koordinatės 6228087.16 ir 539456.01, esančiu ant įvažos nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 25), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame plane siūloma riba, pažymėta tašku A, kurio koordinatės 6228086.73 ir 539455.40, yra 0,72 m atstumu į namo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę. Byloje nėra dokumentų, kuriuose būtų konkrečiai nurodytos sklypų ribos įsigyjant juos ar privatizuojant, atsakovės sklypo plotas skirtingų matavimų duomenimis skirtingas.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, savo pasiūlymo dėl ribos ar servituto nustatymo nepateikė, prašo ieškinį atmesti, tačiau esant ginčui tarp šalių, teismas šį ginčą turi išspręsti ir nustatyti ribą. Teismas, nustatydamas ribą, atsižvelgia į faktiškai naudojamą įvažiavimo plotą, į aplinkos objektus, į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, į tai, kad abiejų šalių naudojimasis įvažiavimu būtų racionalus ir protingas.
Ieškovui ir trečiajam asmeniui M. K. šiuo metu priklausančią sodybą 1933-10-30 įsigijo ieškovo senelis R. K., 1936-1938 m. buvo pastatytas namas, o iš 1952-09-16 inventorizuotos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad savininkais nurodyti J. R. ir S. R., valdytojas – F. R.. Pavaizduotas J. R. prie plento statomo medinio gyvenamojo namo projektas, kuriame yra ir situacijos planas M 1:500, kuriuos 1938-06-23 sudarė statybos technikas J. U.. 1938-07-05 Biržų apskrities statybos komisijos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) leista J. R. prie plento pasistatyti medinį gyvenamąjį namą laikantis leidime nurodytų sąlygų (1 t., b.l. 15-16). Pagal šiuos duomenis, (duomenys neskelbtini) namas Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo pastatytas, kai buvo išduotas leidimas namo Nr. (duomenys neskelbtini) statybai.
1936-1938 m. (duomenys neskelbtini) sodybos gyvenamojo namo statybų nuotraukoje matyti, kad sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir kaimyninį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), skiria tvora, įvaža įrengta tolėliau nuo pastato vakarinės sienos (nuotraukoje užfiksuota vakarinė pastato ir sklypo dalis) (1 t., b.l. 11). Nuo to laiko kaimynai naudojosi bendru įvažiavimu, ginčo dėl įvažiavimo nebuvo, atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad kai važiuodavo į savo kiemą, važiuodavo ir per kaimynų žemę, nes jiems buvo mažai vietos įvažiuoti, o liudytojų T. M. ir K. M. paaiškinimais nustatyta, kad jų senelis leido Š. naudotis įvažiavimu. Matininkui A. P. padarius atsakovės sklypo matavimus ir juose pasirašius kaimynų vaikams, visi ir toliau naudojosi tuo įvažiavimu, riba buvo gerai, negerai pasidarė, kai gyventi atsikraustė ieškovas. Įvažiavimu šalys ir dabar naudojasi bendrai.
2016-12-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškinama, kad institucija nagrinėjo 2016-11-07 R. K. ir M. K. prašymą dėl Tarnybos 2016-10-13 ir 2016-10-25 raštuose pateiktos informacijos paaiškinimo (patikslinimo), kuriuose atsakoma į trijuose punktuose asmenų nurodytus argumentus. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo metu jo ribas 1995-12-14 nustatė (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininkė D. B.. Tarnyba negali įvertinti ir nuspręsti, ar šio žemės sklypo situacijos brėžinio sudarymo metu į matuojamą žemės sklypą nepateko žemės plotai, kurie pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus negalėjo būti priskirti namų valdai, įvertinti, ar nepateko kitų asmenų naudojami žemės plotai. Nors 1998 m. birželio mėn. A. P. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ parengtas aukščiau minėto žemės sklypo naudotojų pasirašymo žemės sklypo planas buvo suderintas su Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Biržų r. žemėtvarkos skyriumi, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Panevėžio filialu, tačiau šio žemės sklypo ribos pagal Planą nebuvo pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir žemės sklypo kadastro duomenys neįregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Taip pat Planas nėra laikytinas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentu.
Teismui išvažiuojamajame posėdyje apžiūrint situaciją vietoje nustatyta, kad į namų (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kiemus yra vienas įvažiavimas, kurio nuovaža yra iš (duomenys neskelbtini) rekonstruota, nuovažos plotis ties šaligatvio ir kiemo riba - 4,99 m. Matininko T. B. pastatytas riboženklis šioje atkarpoje yra 1,80 m. nutolęs nuo šaligatvio pabaigos žymos ieškovo pusėje, o ieškovų siūlomos ribos taškas „A“ dalija įrengtą įvažiavimą į dvi lygias dalis (2 t., b.l. 76-77). 2016 m. buvo atliekami valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,0 iki 6,698 km rekonstravimo darbai, kelias eina per (duomenys neskelbtini) ir miestelio dalyje vadinasi (duomenys neskelbtini). Tuo metu ginčo tarp ieškovo ir atsakovės problema buvo žinoma seniūnei, į seniūniją kreipėsi atsakovė F. Š.. Iš 2017-08-30 Biržų r. savivaldybės administracijos Pabiržės seniūnijos atsakymo atsakovei Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dėl papildomų nuovažų įrengimo tikslesnės informacijos F. Š. gali kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos Projektų įgyvendinimo ir techninės priežiūros skyrių. 2016-06-23 F. Š. prašant, aptartas nuovažos įrengimas į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymėtus sklypus, dalyvaujant AB „Panevėžio keliai“ darbuotojai, R. ir M. K. ir F. Š.. Svarstant R. ir M. K. pasiūlyta kreiptis į rekonstravimo darbus atliekančią AB „Panevėžio keliai“ dėl atskiros nuovažos įrengimo. R. K. atsisakė kreiptis, nes jiems atskiros nuovažos nereikia. Siekiant numatyti gyventojų norą ateityje turėti atskirą nuovažą į sklypą, Seniūnija 2016-06-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į AB „Panevėžio keliai“, siūlydama įrengti dvi atskiras nuovažas arba vieną platesnę, kuri apimtų plotą, reikalingą įvažiavimui įrengti į (duomenys neskelbtini) pažymėtą sklypą (1 t., b.l. 105). Seniūnė 2016-06-23 kreipėsi į AB „Panevėžio keliai“ dėl nuovažų į ginčo sodybas įrengimo, paaiškindama, kad (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai naudojasi tuo pačiu įvažiavimu, sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra suformuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centre, o sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas be įvažiavimo ir prašo įrengti du atskirus įvažiavimus arba vieną platesnį, kuris apimtų plotą, reikalingą papildomam įvažiavimui įrengti į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nėra nustatyta, kokiais duomenimis vadovavosi seniūnė pateikdama informaciją, kad namo Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai naudojasi įvažiavimu, esančiu sklype Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau AB „Panevėžio keliai“ pateikė atsakymą, kuriame nurodo, kad „rangovas vykdo projekto „Valstybinės reikšmės krašto kelių kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 0,00 iki 6,698 km su pėsčiųjų taku ruože nuo 2,14 iki 6,90 km rekonstravimas“ darbus pagal su Biržų r. savivaldybės administracija sudarytą sutartį. Rangovas 2016-06-23 gavo Pabiržės seniūnijos raštą, kuriame nurodyta problema dėl nuovažos, esančios (duomenys neskelbtini) ir ji nėra suprojektuota į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šių namų gyventojai naudojasi viena nuovaža. Rangovas prašo šią problemą AB „(duomenys neskelbtini)“ techninės priežiūros vadovą R. Č. išspręsti (1 t., b.l. 161, 162). Iš 2017-08-22 AB „Panevėžio keliai“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016-06-23 Pabiržės seniūnijos rašte nurodyta problema raštu buvo pateikta techninės priežiūros vadovui, prašant ją išspręsti. Atsižvelgus į techninio projekto sprendinius ir gautą F. Š. prašymą, projekto vykdymo priežiūra 2016-07-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė pasiūlymą nuovažą į sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), praplatinti. Užsakovas Biržų r. savivaldybės administracija šiam sprendiniui pritarė. Rangovas AB „Panevėžio keliai“ šiuos darbus atliko 2016 m. (1 t., b.l. 159). Projekto vykdymo priežiūros vadovas 2017-11-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, „kad numatyta viena nuovaža dviems sklypams. Ji suprojektuota atsižvelgiant į esamą situaciją (nuovaža buvo ties sklypų riba). Buvo atliekamas projekto viešinimas, projektiniai pasiūlymai patalpinti savivaldybės puslapyje ir įvyko viešas svarstymas, kurio metu pastatų dėl šios nuovažos negauta. Statybos metu, darbo projekto stadijoje, gautas Pabiržės seniūnės kreipimasis, kuriuo prašoma įrengti dvi atskiras nuovažas arba vieną platesnę. Projektuotojas atsižvelgė į pasiūlymą ir pasiūlė praplatinti esamą nuovažą. Natūroje dviems sklypams įrengta 5 m pločio nuovaža (palyginimui kitos nuovažos įrengtos 3 m pločio)“. Taip pat rašte (prieduose) pridėtas ir brėžinio su nuovaža fragmentas (1 t., b.l. 158, 160).
Iš viso to, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad abiems sklypams įrengta viena 5 m pločio nuovaža, užsakovas Biržų r. savivaldybės administracija šiam sprendiniui pritarė, projektas buvo viešinamas. Todėl ginčo šalims nustatytina riba, kurios taškas, esantis šiaurinėje dalyje, kuri 2017-07-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame plane pažymėta taške A (koordinatė X-6228086.73, koordinatė Y-539455.40), esanti per vidurį įrengtos nuovažos ir B (koordinatė X-6228047.33, koordinatė Y-539478.15).
Prašoma nustatyti sklypo riba subalansuota, nes abiejų sklypų plotai nesumažėja, 2018-10-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta „Žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) preliminari schema M 1:500. Žemės sklypo riba artimiausia juridiniam sklypo plotui“, iš kurio matyti, kad žemės sklypo plotas – 912 m2, juridinis sklypo plotas 900 m2. Šis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), nurodytos koordinatės, užfiksuota kadastriniais matavimais išmatuota, bet neįregistruota žemės sklypo riba, jo riba artimiausia juridiniam sklypo plotui ir faktinai naudojama gretimo žemės sklypo riba (3 t., b.l. 93). Toks nustatymas atitinka šalių ilgametį įvažiavimo naudojimo faktą, atitinka po kelio rekonstrukcijos įrengtos nuovažos naudojimą.
Ieškovas, patenkinus jo ieškinį dalyje dėl bendros sklypų ribos nustatymo, prašo nustatyti kelio servitutą, kuris leistų abiems savininkams naudotis kaimyninio sklypo 2 m pločio žemės plotu, einančiu šalia ribos, servitutinio kelio ilgis 22 m. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.126 str. 1 d. teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Teismo manymu, šiuo atveju servituto nustatymas yra objektyviai būtinas. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (Lietuvos Respublikos CK 4.111 str.), todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Kita vertus, nuosavybės teisės ribojimas reikalauja savininkų bendradarbiavimo nereikalingiems ginčams išvengti.
Dar 1999-05-18 bendros Biržų r. savivaldybės ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos komisijos patikrinimo akte nurodoma, kad buvo patikrintos kaimyninių žemės sklypų ribos. Komisija nustatė, kad kaimyninių namų valdų riba atitinka pagal inventorizacijos bylų sklypų techninius lapus ir atliktus geodezinius matavimus, kuriuos 1998 m. birželio mėn. atliko A. P.. Ji siūlo patikslinti 1996-04-05 Panevėžio apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant F. Š. namų valdos žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), 1,5 pločio ir 18 m ilgio servitutą, kad būtų galima įvažiuoti į (duomenys neskelbtini), namų valdą (1 t., b.l. 19-20). Jau prieš 20 m. buvo siūloma nustatyti servitutą atsakovės žemės sklype, leisiantį ieškovui patekti į savo namų valdą, kas patvirtina, kad kaimynų ginčas dėl bendro įvažiavimo nebuvo išspręstas.
Faktiškai naudojamo bendro įvažiavimo plotis šiuo metu yra apie 4 m. Nustačius sklypų ribą pagal ieškovo pateiktą projektą, kiekvienam savininkui nuosavybėn atitektų ir reikėtų naudotis 2 m pločio bendro įvažiavimo dalimi, kas aiškiai trukdytų saugiai ir tinkamai naudotis įvažiavimu pagal paskirtį, tuo labiau, jei bent vienas kaimynas pasistatytų ant ribos tvorą, kitam, o ypač atsakovei, įvažiavimas į namų valdą taptų praktiškai neįmanomas ir atsirastų pagrindas kilti ginčams. Teismas, išspręsdamas šį ginčą, priima sprendimą, kuris ateityje užkirstų kelią naujiems ginčams kilti. Todėl tenkinamas ieškovo reikalavimas šioje dalyje ir nustatomas kelio servitutas, pagal ieškovo 2017-07-28 UAB „(duomenys neskelbtini)” parengtą planą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
2017-10-16 teismo nutartimi nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrių sustabdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), visas kadastro duomenų tvirtinimo procedūras (1 t., b.l. 64-65). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja (paliktinos galioti) iki teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 3 d.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. R. K. savo atstovui (pagal 2017-08-09 atstovavimo sutartį, 2 t., b.l. 41) advokato padėjėjui R. Kazilevičiui iš viso sumokėjo 1750 EUR už teisinę pagalbą – 800 EUR už ieškinio parengimą (500 EUR pagal 2017-08-11 pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) ir 300 EUR pagal 2017-09-29 pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) už dokumento surašymą, 2 t., b.l. 97, 98-99), 600 EUR už dubliko parengimą pagal 2018-02-20 pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) už dokumento surašymą (2 t., b.l. 97, 100) ir 350 EUR atstovavimo išlaidų pagal 2018-05-15 pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 97, 101). Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais, jos yra teisingos ir protingos, byloje kilęs ginčas truko pakankamai ilgą laiką, buvo surengti septyni teismo posėdžiai, tame tarpe ir išvažiuojamasis, byla yra sudėtinga ir jai tinkamai vesti reikalingos specialios žinios ir nemažos advokato (advokato padėjėjo) darbo laiko sąnaudos. Ieškovo nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių (2 p., 5 p., 7 p., 8.2 p., 8.3 p., 8.19 p., 9 p., 10 p.), todėl tenkinus ieškovo ieškinį visiškai, iš atsakovės pilnai priteistinos ieškovo patirtos 1750 EUR bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą – ieškinio ir dubliko parengimą ir ieškovo atstovavimą teisme, kadangi tokia suma nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos CPK ir Rekomendacijose nustatyti reikalavimai (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
R. K. 2017-09-30 AB „Lietuvos paštas“ mokėjimo dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 150 EUR žyminį mokestį (2 t., b.l. 97, 108), o 2017-10-09 AB „Lietuvos paštas“ mokėjimo dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo dar 100 EUR žyminį mokestį (1 t., b.l. 63 ir 2 t., b.l. 97). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, tai iš atsakovės ieškovui priteistinos ir šios bylinėjimosi išlaidos – iš viso 250 EUR žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 6 p. ir 80 str. 5 d., 93 str. 1 d.).
Be to, R. K. sumokėjo 150 EUR už UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultaciją 2018-04-18 išvažiuojamajame posėdyje pagal 2018-04-18 PVM sąskaitą – faktūrą, serija GEO Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina 2018-04-18 pinigų priėmimo kvitas (2 t., b.l. 97, 102-103) ir 85 EUR už UAB „(duomenys neskelbtini)“ plano „Pasiūlymų brėžinys M 1:500 bendrai ribai tarp sklypų kad Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyti“ žemės sklypo kadastrinius matavimus sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (avansinis mokėjimas) pagal 2017-07-28 PVM sąskaitą – faktūrą, serija GEO Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina 2016-10-17 pinigų priėmimo kvitas (2 t., b.l. 97, 104-105, 106). R. K. sumokėjo iš viso 160 EUR už UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą pagal 2018-07-10 PVM sąskaitą – faktūrą, serija GEO Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina 2018-05-17 ir 2018-07-10 pinigų priėmimo kvitai (2 t., b.l. 119, 120-141, 143, 144-145) ir 2018-10-03 sumokėjo 100 EUR už tos pačios įmonės parengtą „Žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) preliminarią schemą M 1:500. Žemės sklypo riba artimiausia juridiniam sklypo plotui“ pagal šios įmonės 2018-10-04 PVM sąskaitą – faktūrą, ką patvirtina 2018-10-04 pinigų priėmimo kvitas (3 t., b.l. 93, 94-95), t.y. iš viso sumokėjo 495 EUR už šios įmonės suteiktas paslaugas. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais, jos yra protingos, nes namų valdos žemės sklypų bendros ribos ir kelio servituto nustatymo ginčai reikalauja specialių žinių, pats ieškovas tokių žinių neturi, ieškovas turi teisę teikti įrodymus (Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 1 d.), todėl tenkinus ieškovo ieškinį visiškai, irgi pilnai priteistinos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 1 p. ir 10 p., 93 str. 1 d.).
Be to, ieškovas 2018-03-22 sumokėjo 0,35 EUR, 2018-05-18 sumokėjo 0,70 EUR ir 2018-09-12 sumokėjo 1,89 EUR už bylos medžiagos kopijas (2 t., b.l. 69-70, 2 t., b.l. 165-166 ir 3 t., b.l. 90-91), t.y. 2,94 EUR. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais, ieškovas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 1 d.), todėl tenkinus ieškovo ieškinį visiškai, taip pat pilnai priteistinos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 10 p., 93 str. 1 d.).
Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė (už ją – R. S.) 2017-10-24 mokėjimo nurodymu sumokėjo 50 EUR žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 t., b.l. 79-82, 83). Taip pat atsakovė sumokėjo savo atstovei (pagal 2017-10-24 atstovavimo sutartį, 1 t., b.l. 190) advokato padėjėjai A. Usevičiūtei už teisinę pagalbą – 100 EUR pagal 2017-10-24 pinigų priėmimo kvitą, 200 EUR pagal 2018-04-18 pinigų priėmimo kvitą, 100 EUR pagal 2018-05-15 pinigų priėmimo kvitą, 100 EUR pagal 2018-07-18 pinigų priėmimo kvitą ir 100 EUR pagal 2018-10-15 pinigų priėmimo kvitą už atstovavimą (3 t., b.l. 106-107). Tačiau šios bylinėjimosi išlaidos – 50 EUR žyminis mokestis ir 600 EUR už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas iš ieškovo nepriteistinos, kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai ir būtent jo, o ne atsakovės naudai priimtas sprendimas (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).
Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, tai iš atsakovės priteistinos ir iki teismo sprendimo priėmimo susidariusios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei – 23,85 EUR (1 t. pažyma – 17,85 EUR, b.l. 2, 2 t. pažyma – 4,61 EUR ir 3 t. pažyma – 1,39 EUR, Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Daiktiniai įrodymai – R. K. priklausančio žemės sklypo (buvę savininkai E. K., R. J. K., A. K., I. K., B. B., T. M., J. K., V. K.), esančio (duomenys neskelbtini), žemės tvarkymo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas) ir F. Š. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės tvarkymo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas) sprendimui įsiteisėjus grąžintini jas pateikusiai institucijai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui (3 t., b.l. 61, vokas).
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovo R. K. ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio bendraturčiams R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), bendrą ribą su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu F. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) taškuose A (koordinatė X-6228086.73, koordinatė Y-539455.40) ir B (koordinatė X-6228047.33, koordinatė Y-539478.15), pagal 2017-07-28 UAB „(duomenys neskelbtini)” parengtą planą „Pasiūlymų brėžinys M 1:500 bendrai ribai tarp sklypų kad. Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyti”.
Nustatyti 88 m2 bendro ploto kelio servitutą žemės sklypų: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendroje riboje, kurio 44 m2 dydžio kelio servituto dalį nustatyti (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame bendraturčiams R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) taškuose 2 (koordinatė X-6228086.73, koordinatė Y-539455.40), 3 (koordinatė X-6228087.94, koordinatė Y-539457.00), 4 (koordinatė X-6228068.70, koordinatė Y-539468.12) ir 6 (koordinatė X-6228067.56, koordinatė Y-539466.46), o kitą 44 m2 dydžio kelio servituto dalį nustatyti (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame F. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), taškuose 1 (koordinatė X-6228085.58, koordinatė Y-539453.76), 2 (koordinatė X-6228086.73, koordinatė Y-539455.40), 6 (koordinatė X-6228067.56, koordinatė Y-539466.46) ir 5 (koordinatė X-6228066.42, koordinatė Y-539464.81), pagal 2017-07-28 UAB „(duomenys neskelbtini)” parengtą planą „Pasiūlymų brėžinys M 1:500 bendrai ribai tarp sklypų kad. Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyti”.
2017-10-16 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyrių sustabdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), visas kadastro duomenų tvirtinimo procedūras palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės F. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 1750 EUR (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų) už advokato padėjėjo Ryčio Kazilevičiaus teisinę pagalbą, 250 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, 495 EUR (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas ir 2,94 EUR (du eurus devyniasdešimt keturis euro centus) už bylos medžiagos kopijas.
Priteisti iš atsakovės F. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 23,85 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Daiktinius įrodymus – R. K. priklausančio žemės sklypo (buvę savininkai E. K., R. J. K., A. K., I. K., B. B., T. M., J. K., V. K.), esančio (duomenys neskelbtini), žemės tvarkymo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (originalą) ir F. Š. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės tvarkymo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (originalą), sprendimui įsiteisėjus grąžinti jas pateikusiai institucijai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.
Teisėja Valentina Paliulionienė