Civilinė byla Nr. 2-1084-861/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16343-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,
sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,
dalyvaujant ieškovės UAB ,,Velista ir co” advokatui Mariui Grucei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Velista ir co“ ieškinį atsakovei UAB ,, StatVilsta“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 22 614,90 Eur skolos, 6 724,46 Eur baudos, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2019-12-04 sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kuria ieškovė (subrangovas) įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti (duomenys neskelbtini), vidaus ir lauko inžinerinių tinklų renovacijos darbus pagal sutarties priedą Nr. 1 (toliau - Darbai) ir techninį darbo projektą, o atsakovė (rangovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka. Šalys susitarė, kad darbai bus atliekami nuo 2019-12-01 iki 2020-10-30 už 78 600 Eur įskaitant PVM ir priimami dalimis (vieną kartą per mėnesį), o po to visus darbus, kai jie bus atlikti visa apimtimi. Ieškovė teikė 2020-03-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 14 036 Eur sumai ir 2020-04-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 8 578,90 Eur sumai. Nurodo, kad atsakovė nėra apmokėjusi pateiktų sąskaitų faktūrų. Atsakovė vėlavo atsiskaityti nuo 2020 m. kovo mėn. todėl ieškovė atsakovei 2020-05-11 išsiuntė pranešimą su raginimu atsiskaityti bei pridėjo sutarties 9.2 punkto pagrindu išrašytą 2020-05-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudos už vėlavimą atsiskaityti apmokėjimo. Nurodo, kad ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė, apie sutarties nutraukimą atsakovei 2020-05-26 pranešė elektroniniu paštu.
Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad pagal 2019-12-04 subrangos sutartį, subrangos pagrindais, ieškovė atliko vidaus ir lauko inžinerinių turkių renovavimo darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini) Ieškovė ieškinio pareiškime nutyli, kad dalį darbų pagal 2019-12-04 subrangos sutartį atliko nekokybiškai. Atlikti darbų defektai fiksuoti 2020-03-16, 2020-03-25, 2020-04-30 defektiniuose aktuose. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinį grindžia atsakovės nepasirašytais 2020-04-20 atliktų darbų aktu ir pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. 2020-02-25 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog darbai priimami su trūkumais, kurie buvo fiksuoti 2020-03-16 defektiniame akte. Ieškovė iki šiol nepašalino defektiniuose aktuose nurodytų darbų defektų/ trūkumų. Atkreipė dėmesį, kad pažeisdama 2019-12-04 subrangos sutarties 7.2.8. punkto sąlygas, ieškovė nepašalino statybinių atliekų ir šiukšlių iš darbų atlikimo vietos, dėl ko šias šiukšles/atliekas turėjo pašalinti atsakovė ir patyrė 302,50 Eur išlaidų, kurių ieškovė neatlygino. 2019-12-04 subrangos sutarties 4.1., 4.2.1. punkte buvo numatyta, kad PVM sąskaitos faktūros apmokėjimui pateikiamos ir mokėjimai atliekami šalių pasirašomo atliktų darbų akto pagrindu. 2019-12-04 subrangos sutarties 4.3. punkte buvo numatyta, kad atsakovė turi teisę sulaikyti mokėjimus, jei nepašalinti darbų, medžiagų ir/ar dokumentacijos defektai (trūkumai) ir klaidos. Pagal 2019-12-04 subrangos sutarties sąlygas, atsakovė neprivalo mokėti pagal nepasirašytą 2020-04-20 atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę; turi teisę sulaikyti mokėjimus iki pilno defektų/trukumų, fiksuotų defektiniuose aktuose ištaisymo; turi teisę skaičiuoti ir taikyti ieškovei sutartyje numatytas netesybas. Pagal sutartį atsakovė kiekvieną mėnesį sulaikė 5 proc. ieškovės pateiktos PVM sąskaitos sumos be PVM. Teigia, kad ieškovė neturėjo teisės nutraukti 2019-12-04 subrangos sutarties 11.5. punkto pagrindu.
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, 302,50 Eur suma už statybinių atliekų ir šiukšlių pašalinimą yra apmokėta. Iš pateiktos 2020-01-27 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė įgijo pareigą sumokėti ieškovei 8 050,00 Eur. Kadangi sutarties 4.2.1. p. numatė 5 proc. sumos sulaikymą, mokėtina suma pagal minėtą sąskaitą turėjo būti 7 647.50 Eur. Tačiau atsakovė 2020-03-30 atlikdamas mokėjimą pagal minėtą sąskaitą, pervedė ieškovei 7 345,00 Eur, t. y. 302,50 Eur mažiau, tokiu būdu iš karto atlikdama priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą. Atkreipė dėmesį, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis nėra aišku, kuriuose defektiniuose aktuose ir kokius būtent defektus/trūkumus šiai dienai neva nėra pašalinusi ieškovė. Pažymėjo, kad 2020-03-25 defektinis aktas iš esmės yra 2020-03-16 defektinio akto nauja redakcija, nes: abiejų aktų Nr. yra tas pats – 1; abu aktai yra pateikti prie ieškovės 2020-02-25 atliktų darbų ako Nr. (duomenys neskelbtini); abiejuose aktuose iš esmės nurodyti tie patys defektai, tik 2020-03-25 defektinis aktas jų turi mažiau. Atkreipė dėmesį, kad ir iš pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo 2020 m. balandžio mėn. nėra kalbama apie tai, jog ieškovė būtų nepašalinusi kokių nors 2020-03-25 defektiniame akte nurodytų defektų/trūkumų. Ieškovė 2020-04-20 elektroniniu laišku pateikė atsakovei 2020-04-20 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė tik 2020-05-05 elektroniniu paštu pateikė ieškovei 2020-04-30 defektinį aktą. Teigė, kad atsakovė neteikė dokumentų (statybos darbų žurnalo), kad ieškovė galėtų jį sutvarkyti, nes su tuo susijusi ir viena iš 2020-04-30 defektiniame akte nurodytų pretenzijų dėl atitikties/eksploatacinių savybių deklaracijų). 2020-05-07 elektroniniu laišku ieškovė persiuntė atsakovei ir oficialų atsakymą į 2020-04-30 defektinį aktą, kuriame ieškovė motyvuotai atsikirto į visas 7 minėtame 2020-04-30 defektiniame akte nurodytas pozicijas, įrodydama, kad atsakovė visiškai nepagrįstai neatsiskaito už atliktus darbus ir/ar jų nepriima. Pažymėjo, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove ir pagal pasirašytą 2020-02-25 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga.
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad ieškovė ieškinį grindžia nepasirašytais 2020-04-20 atliktų darbų aktu ir pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Akto nepasirašymo priežastimi buvo nustatyti darbų defektai, trūkumai. Atkreipė dėmesį, kad atliktų darbų aktas yra dvišalis bei teisinę galią įgyja tik tada, kai yra pasirašytas abiejų šalių. Atsakovei nepasirašius 2020-04-20 atliktų darbų akto ir pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, paminėtame akte ir pažymoje nurodomi ieškovės darbai nėra priimti ir pareiga už juos mokėti nekilo. Nurodė, kad ieškovė iki šiol nepašalino defektiniuose aktuose nurodytų darbų defektų/trūkumų, dėl ko atsakovė turi teisę nepriimti darbų, sulaikyti mokėjimus ir taikyti ieškovei 2019-12-04 sutartyje numatytas netesybas.
Ieškovės advokatas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinį palaiko jame ir dublike išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad atsakovas pripažįsta darbų atlikimą, jų kiekius, o vieno iš aktų nepriėmė, ignoravo, be to 2020-05-05 pateikė defektinį aktą atbuline data. Atsakovo nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, kad jis neturi pareigos atsiskaityti, konkrečios nurodytos aplinkybės paneigtos su dubliku teiktais įrodymais. Pabrėžė, kad atsakovas neteikė nei priešieškinio, neprašė mažinti sumų ar pan., o jo elgesį parodo ir mediacijos procesas. Baudos yra prašoma už vėlavimą atsiskaityti ir už sutarties nutraukimą pagal jos 11.5 ir 11.6 punktus.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas rangos sutartis, taip pat viena jos rūšių – statybos rangos sutartis, yra atlygintinė sutartis. Statybos rangos sutartimi rangovas (subrangos sutarties atveju – subrangovas) įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangos sutartinių santykių turinį sudarančios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas: rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovų medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės, užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Pagal sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti statybos rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui atitinka šio pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokant sutartyje nurodytą kainą. Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas rangovui (subrangos atveju – generalinis rangovas subrangovui) privalo sumokėti sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Priėmus tinkamai ir laiku atliktą darbų rezultatą, atsiranda užsakovo (generalinio rangovo) prievolė visiškai atsiskaityti su darbus atlikusiu rangovu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2a-207-798/2020).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad darbų, atliktų pagal (statybos) rangos sutartį perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005, 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005, 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Viena iš išimčių, kuria remiasi ir atsakovė nagrinėjamoje byloje, įrodinėdama, kad pagrįstai iki šiol nėra apmokėjusi ieškovės atliktų darbų yra atliktų darbų trūkumai (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).
Nagrinėjamu atveju sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus, taikytinos šalių sudarytos subrangos sutarties nuostatos, statybos rangą reglamentuojančios specialiosios teisės normos, o kiek jos šalių santykių nereglamentuoja – bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Pagal to paties straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Teismų praktikoje dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, turi nurodyti atsisakymo priežastis. Jeigu, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jeigu pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta ir tai, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taigi perdavimo – priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019-12-04 sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė (subrangovas) įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti (duomenys neskelbtini), vidaus ir lauko inžinerinių tinklų renovacijos darbus pagal sutarties priedą Nr. 1 ir techninį darbo projektą, o atsakovė (rangovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka. Šalys susitarė, kad darbai bus atliekami nuo 2019-12-01 iki 2020-10-30 už 78 600,00 Eur įskaitant PVM ir priimami dalimis (vieną kartą per mėnesį), o po to visus darbus, kai jie bus atlikti visa apimtimi. Ieškovė, už atliktus darbus, pateikė atsakovei 2020-03-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 14 036 Eur sumai ir 2020-04-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 8 578,90 Eur sumai. Atsakovė teigia, kad pagal 2019-12-04 subrangos sutartį ieškovė darbus atliko nekokybiškai. Darbų defektai fiksuoti 2020-03-16, 2020-03-25, 2020-04-30 defektiniuose aktuose, todėl jai nekyla pareiga atsiskaityti su ieškove. Ieškovė nurodo, kad nėra aišku, kuriuose defektiniuose aktuose ir kokius būtent defektus/trūkumus nėra pašalinusi ieškovė. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020-03-25 defektiniame akte yra nurodyti iš esmės tapatūs 2020-03-16 defektinio akto trūkumai. 2020-03-25 defektiniame akte nurodyta mažiau trūkumų nei 2020-03-16 defektiniame akte. Atsakovė to neginčijo, priešingų duomenų neteikė. Į bylą pateiktas 2020 m. balandžio mėn., šalių elektroninis susirašinėjimas, kuriame nėra kalbama apie tai, jog ieškovė būtų nepašalinusi kokių nors 2020-03-25 defektiniame akte nurodytų defektų/trūkumų. Nustatyta, kad 2020-05-07 elektroniniu laišku ieškovė persiuntė atsakovei oficialų atsakymą į 2020-04-30 defektinį aktą kartu su įrodymais, t. y. elektroniniu susirašinėjimu su projektuotoju. Teismas vertina, kad minėtame atsakyme ieškovė detaliai paaiškino, kodėl atsakovės 2020-04-30 defektiniame akte nurodyti trūkumai nėra laikytini trūkumais. Atsakovė neteikė papildomų duomenų, paaiškinimų, todėl teismas vertina, kad atsakovė nepagrįstai neatsiskaitė už atliktus darbus ir jų nepriėmė. Teismas pažymi, kad atsakovė neįrodinėjo savo teisės mažinti atliktų darbų kainą dėl darbų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų, nenurodė, kiek šių trūkumų šalinimas kainavo bei, kad apskritai ji juos šalino ar/ir užsakovas su atsakove neatsiskaitė už atliktus darbus/sumažino kainą dėl trūkumų (CK 6.678 straipsnis, 6.699 straipsnis). Tokiu atveju teismas, neperžengdamas byloje vykstančio ginčo ribų, nesprendžia, ar darbai turėjo kokių neesminių trūkumų, kurie netrukdė darbų priėmimo-perdavimo pasirašyti. Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2020-04-20 elektroniniu laišku pateikė atsakovei 2020-04-20 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-04-28 elektroniniu laišku ieškovė kreipėsi į atsakovė dėl to, jog negauna jokio atsakymo dėl 2020-04-20 pateiktų dokumentų. 2020-05-05 atsakovė elektroniniu paštu pateikė ieškovei 2020-04-30 defektinį aktą. 2020-05-07 elektroniniu laišku ieškovė priminė atsakovei apie vėlavimą atsiskaityti už 2020-02-25 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus darbus. Nurodė, kad iš atsakovės negauna dokumentų (statybos darbų žurnalo), kad galėtų jį sutvarkyti, nes su tuo yra susijusi viena iš 2020-04-30 defektiniame akte nurodytų pretenzijų dėl atitikties/eksploatacinių savybių deklaracijų. Vertintina, kad atsakovė nesudarė galimybių ieškovei laiku šalinti trūkumus, neteikė ieškovės prašomų duomenų.
Vadovaujantis CK 6.650 straipsnio 1 dalimi rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus). Vadinasi, nagrinėjamu atveju atsakovei pasitelkus savo užduočiai, gautai iš užsakovo, įvykdyti – sutartyse numatytus darbus – būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti kokią dalį savo pareigų ar visas pareigas dėl darbų atlikimo ji perkėlė ieškovei pagal tarp bylos šalių sudarytą subrangos sutartį (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Atsakovė, teigė, kad ji nepasirašė ieškovės atliktų darbų akto, dėl to, kad ieškovės atlikti darbai turėjo trūkumų, todėl neturėjo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Teismas šią atsakovės prielaidą atmeta kaip neįrodytą. Nustatyta, kad pateikti darbų atlikimo aktai buvo už konkrečius ieškovės atliktus darbus atsakovei. 2020-02-25 atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas atsakovės, o 2020-04-20 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirašytas atsakovės, tačiau pasirašytas ieškovės. Atsakovė nurodo, kad pagal sutarties sąlygas ji neprivalo mokėti pagal nepasirašytą 2020-04-20 atliktų darbų aktą. Teismas vertina, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovė nenurodė, kokie konkrečiai yra atliktų darbų kokybės trūkumai. Teismas vertina, kad atsakovė neįrodinėjo šioje byloje, kad trūkumai yra tokio masto ir esmingumo, kad dėl jų neįmanoma naudoti statybos darbų rezultato pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas/užsakovas negali pašalinti, kas sudarytų pagrindą atsakovei atsisakyti pasirašyti ieškovės atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 6 dalimi.
Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepašalino statybinių atliekų ir šiukšlių iš darbų atlikimo vietos. Jas turėjo pašalinti atsakovė, dėl to patyrė 302,50 Eur išlaidų. Į bylą pateikta 2020-01-27 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad 302,50 Eur suma už statybinių atliekų ir šiukšlių pašalinimą yra apmokėta. Iš į bylą pateiktos 2020-01-27 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad atsakovė įgijo pareigą sumokėti ieškovei 8 050,00 Eur. Kadangi sutarties 4.2.1. p. numatė 5 proc. sumos sulaikymą, mokėtina suma pagal minėtą sąskaitą turėjo būti 7 647,50 Eur (8 050,00 Eur – 5 proc.). Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2020-03-30 atlikdama mokėjimą pervedė ieškovei 7 345 Eur, t. y. 302,50 Eur mažiau, tokiu būdu iš karto atlikdama priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą. Atsakovė to neginčijo, priešingų duomenų neteikė, todėl atsakovės argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Ieškovė nurodė, jog darbai buvo atlikti laiku ir tinkamai. Visa bendra atliktų darbų pagrindu ieškovės pateikta apmokėti sąskaitų suma buvo 22 614,90 Eur. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), todėl pripažintina, kad ieškovės reikalavimas dėl 22 614,90 Eur skolos už atliktus rangos darbus yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.694 straipsnio 4-6 dalys).
Ieškovė taip pat prašė iš atsakovės priteisti 6 724,46 Eur baudos (subrangos sutarties 9.2, 11.6 punktai). Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009). Taigi, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Išaiškinta, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl subrangos sutarties 9.2 punkte numatytų netesybų dydžio tarp šalių nekilo, t. y., atsakovė neįrodinėjo, jog nurodytas netesybų dydis yra neprotingai didelis. Taip pat teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, neturi pagrindo spręsti, jog netesybų dydis yra neprotingai didelis, neatitinkantis sąžiningumo, teisingumo reikalavimų ar pažeidžiantis sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Sutarties 9.2 punktu šalys susitarė dėl baudos už delsimą atsiskaityti, todėl laiku atsakovei neapmokėjus pateiktų PVM sąskaitų faktūrų susidarė 2 100,00 Eur baudos suma. Taip pat šalys Sutarties 11.6 punktu susitarė dėl 10 procentų dydžio baudos nuo neįvykdytų darbų sumos sutarties nutraukimo atveju, todėl nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės, nebuvo užbaigti visi pagal sutartį sulygti darbai. Sutartimi buvo sutarta atlikti darbų už 78 600 Eur, o faktiškai darbų buvo atlikta už 32 355,40 Eur, pagal sutarties 11.6 punktą 10 procentų bauda skaičiuotina nuo 46 244,60 Eur sumos (78 600,00 Eur - 32 355,40 Eur) ir sudaro 4 624,46 Eur sumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei nesant duomenų, kurie paneigtų paskaičiuotų netesybų pagrįstumą, vadovaujantis subrangos sutarties 9.2, 11.6 punktais, ieškovės prašymas priteisti 6 724,46 Eur baudą tenkintinas.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 29 339,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2020-06-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 1 860,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,49 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 8,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „StatVilsta“, į. k. 125440955, 22 614,90 Eur skolą, 6 724,46 Eur baudą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (29 339,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 860,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB ,,Velista ir co”, į. k. 301741674, naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB „StatVilsta“, į. k. 125440955, į valstybės biudžetą 8,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Donata Kravčenkienė