Civilinė byla Nr. 2S-1690-436/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10418-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.2.2.2.; 3.3.2.4.

(s)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16986-752/2017 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei N. G., su trečiuoju asmeniu – notare M. Č. dėl sandorio – testamento pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

1. Ginčas kilęs dėl ieškinio, kuriuo reiškiamas reikalavimas pripažinti testamentą negaliojančiu, teismingumo.
2. Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu 2014 m. birželio 27 d. testamentą, kurį surašė A. T., patvirtino Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarė M. Č.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti, išaiškino ieškovei, kad ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu gali būti paduotas pagal atsakovės gyvenamąją vietą, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei 41 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:
1. Ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija tik testamentą, kuriuo atsakovė įgijo teisę paveldėti testatorės turtą, tačiau nereiškia reikalavimų į testatorei priklausiusius nekilnojamuosius daiktus ar kitą turtą, byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra įgijusi nuosavybės teises į testatorei priklausiusį turtą, ieškinį teismo sprendimu patenkinus, ieškovės turtinė padėtis nepasikeistų, todėl toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis, o jo teismingumas nustatytinas pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 26, 27 straipsnių taisykles, o ne pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį.
2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakove šioje byloje yra N. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, ieškinys yra neteismingas Kauno apylinkės teismui.

3. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį. Skunde nurodo, kad teismas be pagrindo atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, nes jis priskirtinas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai pagal CPK 787 straipsnio 1 dalį, kadangi atsakovė Lietuvoje turi turto, o ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas (butas adresu (duomenys neskelbtini) - palikimas, kuris atsirado Lietuvoje.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., CPK 38 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė teismo nutartį skundžia iš esmės vieninteliu argumentu – netinkamu procesinės teisės normų taikymu (CPK 787 str.).
12. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako ieškinį priimti. Vienas iš tokių atvejų yra negalimumas ginčą nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) tuomet, kai ginčas pagal pateiktą ieškinį nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pripažinti testamentą negaliojančiu, atsakove nurodydama N. G., nuolat gyvenančią Rusijos Federacijoje. Ieškiniu siekiama pripažinti negaliojančiu ieškovės V. K. močiutės A. T. surašytą ir notarės M. Č. patvirtintą testamentą, kuriuo palikėja visą savo turtą paliko atsakovei - savo dukrai N. G. Iš ieškinio reikalavimo bei faktinio pagrindo matyti, kad pagal šį ieškinį keltina byla turi užsienio (tarptautinį) elementą. Dėl tokios bylos teismingumo (priskirtinumo Lietuvos Respublikos ar užsienio teismų jurisdikcijai) teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva) pagal CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriuje „Teismingumas ir normų taikymas“ įtvirtintas taisykles (CPK 782 str.). CPK nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
14. Ginčo byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip neteismingą ieškovės ieškinį, ir tokį savo procesinį sprendimą grindė CPK 29 straipsnio nuostatomis, pagal kurias ieškinys, nesant pagrindo taikyti išimtinio teismingumo taisykles, reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad reiškiamas ieškinys turi tarptautinį (užsienio) elementą, neįvykdė savo pareigos patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams pagal CPK VII dalies LIX skyriaus trečiojo skirsnio 787 straipsnio ir tarptautinės sutarties, kurios dalyvėmis yra Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija, nuostatas, tokiu būdu pažeidė proceso teisės normas ir priėmė nepagrįstą teismo nutartį.
15. Pažymėtina, kad teismo jurisdikcijos nagrinėti konkrečią bylą (tiksliau, dėl konkretaus byloje pareikšto reikalavimo) patikrinimą sudaro du elementai: 1) teisės akto, pagal kurį turi būti sprendžiamas jurisdikcijos klausimas, nustatymas; 2) jurisdikcijos klausimo pagal nustatytą teisės aktą nagrinėjimas iš esmės.
16. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju vienos iš šalių – atsakovės – nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, taikytina 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sudaryta tarptautinė sutartis „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis). Iš ieškinio ir prie jo pridedamų dokumentų bei atskirajame skunde dėstomų aplinkybių nustačius, kad ginčo byloje ieškovė (apeliantė) reiškia reikalavimą pripažinti testamentą negaliojančiu tuo siekdama paveldėti turtą pagal įstatymą, laikytina, kad ginčas susijęs su paveldėjimu ir atsakovei nuolat gyvenant Rusijos Federacijoje, taikytinos Dvišalės sutarties 45 straipsnio nuostatos, numatančios specialiąsias taisykles paveldėjimo bylose. Šiame straipsnyje išskirta, kad kilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja įstaigos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja įstaigos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas. Šios nuostatos taikomos ir ginčams paveldėjimo bylose (nurodyto straipsnio 1-4 dalys). Taigi, tarptautinės dvišalės sutarties nuostatos, kurioms taikytinas prioritetas prieš nacionalinės teisės normas, įpareigoja ginčus, susijusius su paveldėjimo santykiais nagrinėti atsižvelgiant į palikėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą ir į nekilnojamojo turto, jei jis yra paveldėjimo objektas, buvimo vietą.
17. Ginčo byloje nustatyta, kad palikėja A. T. nuolat gyveno Lietuvoje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir šis nekilnojamasis daiktas yra paveldėjimo objektas, todėl akivaizdu, kad ieškovės reiškiamas ieškinys dėl testamento, kuriuo paliktas tiek kilnojamasis, tiek ir nekilnojamasis turtas (visas palikimas palikėjos mirties dieną) pripažinimo negaliojančiu, nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme, konkrečiai - Kauno apylinkės teisme.
18. Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio teismingumo, pažeidė tarptautines proceso normas, todėl nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti. Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina grąžinant klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovės V. K. ieškinio atsakovei N. G. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                    Arūnas Rudzinskas