Administracinė byla Nr. A-3262-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02080-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Ž. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 8 208 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d., iš viso 108 dienas, buvo kalinamas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas  kamerose, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, lentynėlės, atskiro oro šalinimo sistemos, dėl ko tekdavo kentėti smarvę, tualetas nebuvo atitvertas. Natūralus apšvietimas buvo per mažas, dirbtinis nepakankamas. Esant grotoms ant langų, nebuvo galimas natūralus vėdinimas, o mechaninės patalpų vėdinimo sistemos nebuvo. Žiemą kamerose buvo labai šalta, nebuvo galima užsandarinti langų. Grindys betoninės, ištrupėjusios, sienų, lubų tinkas taip ištrupėjęs. Naujai atvykę asmenys netikrinami, ar jie turi parazitų. Patalpos apleistos, ant sienų ir lubų pelėsis, dezinfekavimo priemonės neišduodamos, pagrindinis valymas neatliekamas. Patalpose tarakonai, remontas nedaromas. Čiužiniai ir antklodės išduodami be apvalkalų, pagalvės užvalkalai ir paklodės išduodami tik retkarčiais. Rankšluosčiai neišduodami, patalynė tik dezinfekuojama, nevaloma. Tualetinio popieriaus skirdavo per mažai. Apatinių ir viršutinių rūbų nemokomai neplaudavo. Toks laikymas nežmoniškomis sąlygomis, kai jam tekdavo mažiau nei 1 kv. m kameros ploto, prilygsta kankinimui ir neteisėtam kalinimui, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą.
3. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių etapuotas 2016 m. gegužės 13 d. ir įstaigoje laikytas iki 2016 m. liepos 19 d. Pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 63, kurioje būdavo 2-4 asmenys. Pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,63 kv. m iki 6,03 kv. m gyvenamasis plotas.  Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius ir dezinfekcinė medžiaga yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Sanitarinis mazgas įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta atitikimo higienos normoms patikrinimų. Priėmimo paskirstymo patalpose yra atskira švarinimo patalpa, ir tik atlikus švarinimą, t. y. patikrinus, ar asmuo nėra užsikrėtęs utelėmis ar niežais, jis yra paskiriamas į gyvenamąsias patalpas. Pagrindinis patalpų valymas yra atliekamas kas mėnesį, esant reikalui atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas. Pareiškėjui buvo išduodama visa teisės aktais numatyta patalynė, kuri yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama. Apatiniai rūbai skalbiami nemokomai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, tokių neturint, kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokomai. Tualetinis popierius buvo išduodamas pagal nustatytas normas. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus.

II.

5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad Ž. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas iš atsakovo pateiktos 2016 m. spalio 12 d. pažymos Nr. 60/09-36335 „Dėl Ž. J.“ nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. liepos 29 d. Aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kameroje Nr. 63 kalinamas 185 dienas, po 3-5 asmenis kameroje, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,63 kv. m iki 6,05 kv. m kameros ploto. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 76 dienas, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, tad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. 
7. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. pažymoje Nr. 61/04-2353 „Dėl Ž. J.“  nurodyta, kad nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėjas Ž. J. nesikreipė su skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų.
8. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016 m. spalio 5 d. pažymoje Nr. 62/08-690 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus korpuse gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, Lietuvos higienos normos HN 76:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais. Vadovaujantis aukščiau minimais teisės aktais visose gyvenamosiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai). Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, atitverti ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, padengti lengvai valoma danga. Dirbtinis apšvietimas įrengtas pagal higienos normų reikalavimus, tačiau dėl pačių nuteistųjų netinkamo elgesio, gadinant įrenginius, būna ir mažesnis. Švarą ir tvarką kameroje turi palaikyti patys suimtieji, valymo inventorius jiems išduodamas. Kamerų dezinfekcija atliekama kasdien, kas mėnesį vykdoma deratizacija. Patalynė perkama periodiškai, netinkama nurašoma, ji dezinfekuojama. Užtikrinamas patalynės ir apatinių drabužių nemokomas skalbimas, viršutiniai drabužiai skalbiami už asmenines lėšas, jų neturint, kartą per tris mėnesius skalbiami nemokomai. Iš teismui pateiktos „Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 837“ matyti, jog pareiškėjui buvo išduotas numatytas teisės aktais patalynės kiekis, bei išduodamos pagal numatytus kiekius higienos priemonės, tame tarpe ir rankšluosčiai, paklodės, pagalvės užvalkalai, tualetinis popierius. Teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra. Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 tvarką, suimtiesiems užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parą. Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarką, asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokomai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-243 patikslintą viršutinių rūbų skalbimo ir cheminio valymo tvarką suimtiesiems, neturintiems pinigų, kartą per 3 mėnesius užtikrinamas nemokomas viršutinių rūbų skalbimas. Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras neatliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje. 2015 m. gegužės 18 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, kad gumbuotų čiužinių nerasta, minkštas inventorius dezinfekuojamas. Graužikų ir buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, dezinsekcija ir deratizacija atliekama pagal suimtų asmenų prašymus. 2015 m. balandžio 22 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, kad daiktų sandėlyje čiužiniai švarūs, nesuplyšę, negumbuoti, netinkamas nurašomas, minkštas inventorius dezinfekuojamas, sąlygos skalbti apatinius ir viršutinius drabužius skalbykloje yra. Valymo inventorius švarus, tvarkingas, išduodamas pagal prašymus. 2015 m. spalio 7 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, kad patalpos dezinfekuojamos, darbai registruojami, profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas vykdomas. Minkštas inventorius dezinfekuojamas, daiktų sandėlyje inventorius švarus, nesuplyšęs, netinkamas naudoti nurašomas. 2015 m. kovo 13 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, kad graužikų ir buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, dezinsekcija ir deratizacija atliekama pagal suimtų asmenų prašymus. 2013 m. liepos 9 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, kad priėmimo paskirstymo skyriuje yra kratų atlikimo ir švarinimo patalpos, pastarojoje yra trys persirengimo kabinos, jos švarios. Teismas atkreipė dėmesį, jog visi šie patikrinimai atlikti ne pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu, tačiau kadangi nurodyti pažeidimai yra sisteminiai, nesusiję su konkrečiu atveju ar vieta, tad jie buvo atitinkamai vertinami.
9. Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas Ž. J. pas gydytojus kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) (pačioje kalinimo pradžioje). Kad šie susirgimai būtų susiję su netinkamomis sąlygomis kameroje, nenurodė. 
10. Pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas jam tenkantis plotas ir netinkamos sąlygos apgyvendinimo kamerose. Iš pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, be to, pareiškėjui iš jo būtų skundžiamu laikotarpiu 78 dienų tik 22 nepilnas dienas teko 3,63 kv. m gyvenamojo ploto, kitomis dienomis teko ne mažiau kaip 4,54 kv. m kameros ploto. Pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms nebuvo paneigtas, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje, nei buvo atliekami patikrinimai kameroje pagal pateikiamus skundus, kas leido konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo. Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisės aktų reikalavimais, visgi pažymėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taip pat, atsižvelgiant, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, buvo vertinama kaip pagrįsta. Atmestas argumentas dėl per mažai išduodamo tualetinio popieriaus, jis buvo išduodamas pagal nustatytas normas, duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl papildomo kiekio ir jam šis kiekis nebūtų suteiktas, nėra. Taip pat nebuvo pateikta įrodymų dėl netinkamai ar per mažai išduodamos patalynės, prašymų ją pakeisti dėl netinkamos kokybės nebuvo, nėra įrodymų dėl netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo. Atmestas argumentas dėl negalėjimo išsiskalbti apatinių ir viršutinių drabužių, teismui pateikti teisės aktai leido tvirtinti, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra numatyta tvarka, pagal kurią pareiškėjas turėjo galimybę nemokomai skalbti apatinius drabužius, bei už savo lėšas – ir viršutinius, o kartą per tris mėnesius, neturint lėšų, nemokomai skalbti ir viršutinius drabužius, duomenų, jog jis būtų norėjęs pasinaudoti šia teise ir jam nebūtų leista, nebuvo. Atmestinas argumentas dėl didelio šalčio kamerose, pareiškėjas skunde nurodo, jog žiemos metu nepakeliamai šalta, tačiau jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tik nuo gegužės 13 d. iki liepos 29 d., t. y., šiltuoju metų laiku. Atkreiptas dėmesys į esančius pareiškime prieštaravimą, kai vienu metu nurodoma, jog per langus negalimas joks vėdinimas, o nurodant apie žemą temperatūrą nurodoma, jog nekeičiami net sudužę langai.
11. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nebuvo duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
12. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje  tinkamas laikymo sąlygas, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
13. Sprendžiant dėl pareiškėjui neturtinės žalos priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgta į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas visą laiką būtų laikomas kamerose, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta, tad šios abejonės vertinamos pareiškėjo naudai, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (buvimas kamerose, kur higienos reikalavimai vykdomi nebuvo, ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką galimai nebuvo užtikrinti teisės aktuose nustatyti higienos reikalavimai kamerose ir kitose patalpose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisės, yra neilgas, ne daugiau kaip 78 dienos, ir neapibrėžtas, kadangi tiek pareiškėjas savo skunde visiškai nedetalizuoja jo atžvilgiu padarytų pažeidimų,  tad negalima teigti, jog visą laiką  kameroje buvo pažeidžiamos higienos normos, atsižvelgiant į visus skunde išdėstytus argumentus bei atsikirtimus į juos, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų sąlygų kamerose ir kitose Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpose pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III.

14. Pareiškėjas Ž. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.
15. Pažymi, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtos perteklinės lovos, dėl kurių buvo žymiai sumažintas laisvas plotas. Todėl teismas netinkamai apskaičiavo laisvo ploto normos pažeidimus. Mano, kad pažeidimo pripažinimas nėra adekvatus pareiškėjo patirtiems išgyvenimams. Nuolatinis asmeninės erdvės pažeidimas vyko visą parą ir miego metu. Laisvas kameros plotas siekia 2 kv. m, o likusį plotą užima baldai ir sanitarinis mazgas.
16. Teismas nevertino ir kitų aplinkybių, kurios turėjo reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui. Gultai yra dviejų aukštų, bet nėra kopėtėlių. Tualetas yra bendroje erdvėje. Tualetas matosi prižiūrėtojui žiūrint per durų langelį. Naudotis skalbykla galėjo tik turintys pinigų asmeninėje sąskaitoje, taip buvo diskriminuojami socialiai pažeidžiami asmenys.
17. Teigia, kad pareiškėjo reikalaujama neturtinės žalos suma atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.
18. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
19. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.
20. Pažymi, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo Ž. J. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
22. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms nebuvo paneigtas, be to, sanitarinio mazgo įrengimas, nors ir atitiko teisės aktų reikalavimus, bet nebuvo tinkamas užtikrinti asmens privatumą, o kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus ir nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas apsiriboti pažeidimo pripažinimu ir nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
25. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su deramu teisingumo vykdymu, teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo priimamo sprendimo pobūdžio ir turi būti nulemta kiekvienos bylos aplinkybių. Vis dėlto teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
26. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.
27. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Bylai reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis byloje esančiais įrodymais, kuriuos įvertino tinkamai taikydamas procesiniame įstatyme įtvirtintas normas.
28. Visų pirma, kiek tai liečia pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl ploto pažeidimo apskaičiavimo, teisėjų kolegija pabrėžia, jog, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju taikytinas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužes 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punktas, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad šiuo atveju apskaičiuojant pareiškėjui tekusį plotą, turėjo būti išskaičiuotas baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Akcentuotina, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą, iš jo eliminuoti baldais užstatytą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą, t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą Konvencijos 3 straipsnio kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). Kita vertus, ši aplinkybė savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros baldų ir įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Taigi baldų ir sanitarinio mazgo užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. liepos 29 d. Šiaulių TI nebuvo pažeista jo teisė į minimalų 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą: pareiškėjui teko 3,63–6,05 kv. m ploto.
31. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad Šiaulių TI gultai yra dviejų aukštų, pažymėtina, kad teisės aktuose nėra draudimo kamerose įrengti ne vieno, o kelių aukštų lovas, taip pat neįtvirtinta, jog dviaukščiai gultai privalomai turėtų būti su kopėtėlėmis. Pareiškėjas nurodė tik apibendrintus teiginius dėl dviaukščių lovų, jų nedetalizavo, nenurodė, ar pats pareiškėjas turėjo lipti į lovos antrą aukštą. Todėl šiuo aspektu konstatuoti pažeidimą nebuvo pagrindo.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog tualetas yra matomas prižiūrėtojų. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas konstatavo, jog sanitarinio mazgo įrengimas, kai tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, nėra tinkamas užtikrinti asmens privatumą. Taigi nurodyta aplinkybė buvo įvertinta ir atitinkamai konstatuotas pažeidimas.
33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su naudojimusi skalbykla, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Iš į bylą pateikto Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akto Nr. EP-153 (b. l. 79–82) matyti, kad patikrinus Šiaulių TI, nustatyta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims sudarytos sąlygos apatinius drabužius skalbti ir džiovinti įstaigoje veikiančioje skalbykloje (vykdoma registracija), o viršutinius drabužius skalbti ir valyti yra galimybė viešoje skalbykloje (sudaryta sutartis su skalbykla). Taigi galimybė skalbti Šiaulių TI yra suteikta. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viršutinių drabužių skalbimo paslaugų apmokestinimas nėra neteisėtas, kai vienoda tvarka galioja visiems įstaigoje laikomiems asmenims ir egzistuoja galimybė raštu kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai, jeigu suimtasis ar nuteistasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų (žr., pvz., 2016 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016).
34. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
35. Kiek tai susiję su argumentais, kad turėjo būti vadovaujamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pabrėžtina, jog EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai. Dėl priteistinos žalos dydžio remiantis subsidiarumo doktrina pirmiausia sprendžia nacionalinis teismas, taikydamas šioje valstybėje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei teismų praktikoje nustatytus kriterijus, įvertinęs konkrečiu atveju patirtą žalą. Taigi pagal subsidiarumo doktriną pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Cocchiarella prieš Italiją (pareiškimo Nr. 64886/01), 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Edificaciones March Gallego S.A. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 28028/95) ir kt.).
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, į nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę (nustatyta, kad pareiškėjas 185 dienas buvo laikomas Šiaulių TI kameroje, kurioje sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrina asmens privatumo, be to, pareiškėjo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms liko nepaneigtas), į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 2 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
37. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 2 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui Ž. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai               Artūras Drigotas

              Dainius Raižys

              Virginija Volskienė