Skundas Nr. 1S-781-195/2013

    Procesinio sprendimo kategorija:

2.2.1.4.2.; 2.12.3.; 2.12.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Nerijaus Marcinkevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo A. G. skundas, dėl prokuroro 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą, panaikinimo,

n u s t a t ė:

A. G. 2013 m. birželio 17 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narį su prašymu, kuriame prašė ištirti (duomenys neskelbtini) darbuotojų galimai nepakankamus veiksmus vykdant savo tarnybines pareigas, kas nulėmė netinkamą AB „(duomenys neskelbtini)“ priežiūrą bei leido šiam bankui tapti nemokiu ir bankrutuoti. Prašyme taip pat piktinosi prokurorų nenoru tirti (duomenys neskelbtini) darbuotojų veiksmus ir aiškintis, ar šie tinkamai atliko jiems pavestas pareigas vykdyti bankų priežiūrą bei operatyviai imtis teisės aktų numatytų priemonių užkirsti kelią įtartinai finansų rinkos dalyvių veiklai, laiku kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimai nusikaltimo požymių turinčių veikų (duomenys neskelbtini) prižiūrimų subjektų veikloje ir pan.

Šis prašymas persiųstas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kurioje buvo įvertintas kaip pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Nerijus Marcinkevičius (toliau tekste - prokuroras) 2013 m. liepos 4 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal minėtą pareiškimą, konstatavęs, kad yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė (nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika).

Pareiškėjas šį prokuroro nutarimą kaip nepagrįstą skundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2013 m. liepos 18 d. nutartimi tenkino pareiškėjo skundą, panaikino prokuroro 2013 m. liepos 4 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kaip nepagrįstą.

Prokuroras 2013 m. rugpjūčio 21 d. pakartotinai dėl pareiškėjo nurodytų tų pačių faktų priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjas minėtą 2013 m. rugpjūčio 21 d. prokuroro priimtą nutarimą apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad prokuroro nutarime konkrečiai ir pareiškėjui suprantamai nepaaiškinta, kodėl prokuroras padarė išvadą, kad bankroto bylos iškėlimas bankui AB „(duomenys neskelbtini)“, prokuroro vertinimu, niekaip priežastiniu ryšiu nesusijęs su galimu (duomenys neskelbtini) atsakingų darbuotojų netinkamu pareigų atlikimu, t. y. kodėl konstatuota, kad yra aiški Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė ir tai laikytina esminiu skundžiamo nutarimo trūkumu. Žemesnės instancijos teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas ne dėl to, jog prokuroro nutarimas yra neteisingas, tačiau dėl to, kad jis yra nepakankamai argumentuotas, juo nepaneigti įtarimai, kad (duomenys neskelbtini) atsakingi darbuotojai nepakankamai pareigingai atliko jiems teisės aktais pavestas funkcijas, dėl ko yra pagrindo įtarti, jog (duomenys neskelbtini) neveiklumas ir nepakankamai greitas reagavimas į blogą finansinę situaciją „(duomenys neskelbtini)“ prisidėjo prie to, kad minėtas bankas bankrutavo. Prokuroras privalo visapusiškai atsižvelgti į 2013 m. liepos 18 d. teisėjos nutartį ir niekaip negali jos ignoruoti. Prokuroro dėmesys turėjo būti sutelktas į pareiškėjo nurodytus duomenis, o svarbiausia, suprantamai paaiškinta ar (duomenys neskelbtini) darbuotojai, vykdydami AB „(duomenys neskelbtini)“ priežiūrą, atliko visas pareigas, kurias privalėjo atlikti, ar nepažeidė jiems pagal tarnybą keliamų reikalavimų, pareigybinių instrukcijų reikalavimų ir pan.

Skundu aukštesnės instancijos teismui prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį, kuria panaikintas prokuroro 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir palikti šį nutarimą galioti.

Skunde prokuroras remiasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-822-2297-12, o taip pat Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 27 punktu bei nurodo, kad pareiškėjo pareiškimo turinyje akivaizdžiai figūruoja jo asmeninė nuomonė, neparemta jokiais faktiniais duomenimis, kurie keltų įtarimus ir jais remiantis būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą, o nesant nusikalstamos veikos požymių, pradėti ikiteisminį tyrimą nėra įstatymo numatytų pagrindų. Be to, pareiškėjas prašyme nenurodė konkrečių (duomenys neskelbtini) pareigūnų ar jų veiksmų, o tik abstraktų manymą, jog minėtos finansų priežiūros institucijos darbuotojų galimai aplaidus pareigų atlikimas buvo viena priežasčių, dėl kurių laiku nebuvo užkirstas kelias AB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumui atsirasti, dėl ko jis patyrė finansinės žalos.

Prokuroro vertinimu, ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje visiškai nepagrįstai teigiama, kad šiuo atveju, kai iš gauto skundo nėra galimybės patikimai nuspręsti ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas, nes ikiteisminis tyrimas pradedamas tuo atveju, kai iš faktinių duomenų galima nustatyti nusikalstamos veikos požymius. Teiginys, jog bankinės veiklos priežiūra yra būtent (duomenys neskelbtini) funkcija, todėl bent jau formaliai galima kelti įtarimus, negali būti laikomas faktiniais duomenimis, dėl kurių būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš nutarties turinio galima suprasti, kad pareiškėjui net ir nemotyvuotai suabejojus bet kokio pareigūno veikla, turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nustatinėjama ar šio veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Prokuroras pažymi, kad nei prokuratūra, nei ikiteisminio tyrimo įstaigos nėra audito, inspektavimo, priežiūros ar kokio kito tikrinimo įstaigos, kurios gali ir privalo tikrinti pareigūnų veiklą. Šiuo atveju faktinių duomenų apie nusikalstamos veikos požymius nenustatyta, todėl nėra įstatymo numatytų pagrindų pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą.

Skunde nurodoma, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato abstrakčių pareiškėjo prielaidų, spėlionių tikrinimo. Vadovaujantis pareiškėjo nuomone, neparemta jokiais faktiniais duomenimis, negalima prieš (duomenys neskelbtini) darbuotojus vykdyti baudžiamojo persekiojimo veiksmų. Taip pat nėra nei pagrindo, nei galimybių atlikti Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. numatytus pareiškimo patikslinimo veiksmus, kaip teigiama ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje - tikrinti (duomenys neskelbtini) darbuotojų pareigines instrukcijas, analizuoti jų veiksmus, apklausti atsakingos darbuotojus ir padaryti išvadas ar šie tinkamai atliko pareigas. Visų pirma, daugelis (duomenys neskelbtini) dokumentų yra konfidencialūs, norint juos paimti, reikia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl poėmio, kurios nenumato Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. pareiškimo tikslinimo procedūra. Antra, net ir gavus konfidencialius dokumentus, jų negalima viešinti, t. y. pridėti prie pareiškimo medžiagos ar viešinti jų turinio prokuroro nutarime. Trečia, per įstatymo numatytą 10 dienų patikslinimo laikotarpi neįmanoma išanalizuoti visų (duomenys neskelbtini) pareiginių instrukcijų, AB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą sąlygojusių dokumentų ir tuo pagrindu padaryti išvadą dėl (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmų. Norint apklausti asmenį apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, prokurorui reikia priimti nutarimą (Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 3 d.), kurio taip pat nenumato pareiškimo patikslinimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. Taigi atlikti pareiškimo patikslinimo veiksmus, kurie nurodyti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, nėra nei įstatyminio pagrindo, nei procesinių galimybių.

Skunde taip pat nurodoma, kad patiktinus prokuratūros informacinėje sistemoje bei susipažinus su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje dėl didelės vertės turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo AB „(duomenys neskelbtini)“ esančia (duomenys neskelbtini) inspektavimo ataskaita, kurios pagrindu buvo sustabdyta AB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, bei kita minėtos bylos medžiaga, (duomenys neskelbtini) įstatymo pažeidimų ar nusikalstamų veikų (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmuose nebuvo nustatyta. Detaliau nutarime analizuoti (duomenys neskelbtini) darbuotojų veiksmus ir tuo pagrindu daryti išvadas, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, negalima, nes taip bus paviešinta konfidenciali informacija, be to, (duomenys neskelbtini) inspektavimo ataskaitos bei kitos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos analizuoti negalima, kadangi tai yra vykstančio ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios atskleidimas pareiškėjui, o vėliau galimai ir kitiems asmenims, galėtų pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Be to, prokuroras, organizuojantis minėtą ikiteisminį tyrimą, nėra leidęs skelbti ikiteisminio tyrimo duomenų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. G. nurodė, kad žemesnės instancijos teismo nutartis jį tenkina, prašė jos nekeisti.

Sundas netenkintinas.

Teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo išdėstyti įtarimai dėl to, kad bankrutavus „(duomenys neskelbtini)“ tikėtina ir (duomenys neskelbtini) atsakomybė, kaip institucijos turėjusios tinkamai prižiūrėti šio banko veiklą ir imtis priemonių, kad bankas nebankrutuotų ir nebūtų padaryti finansiniai nuostoliai piliečiams bei kitiems banko klientams, bei (duomenys neskelbtini) darbutotojų veiksmuose yra galimi aplaidumo ar kitų nusikalstamų veikų požymiai. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad tokia informacija yra pakankama ikiteisminiam tyrimui pradėti, iš jos aišku,  kokie veikamai turi būti atlikti ir kokios faktinės aplinkybės turi būti nustatytos siekiant nustatyti ir tinkamai įvertinti banko darbuotojų, turėjusių prižiūrėti bankrutavusio banko veiklą veiksmus (ar neveikimą). Atsižvelgiant į banko bankrutavimo pasekmes (nuostolius jo klientams, žala valstybei, pasitikėjimo bankine sistema pakirtimu ir pan.), banko bankrutavimo priežastis, kurios gali būti susiję su nusikalstamais veiksmais, neabejotnai turi būti ištirtos iš išsiaiškintos visos aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos tokiems veiksmams atlikti ir tokioms pasekmėms atsirasti, tame tarpe ir banko veiklą prižiūrinčių pareigūnų aplaidumas ar kita veika, sudariusi tam galimybes. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsisakymas net pradėti ikiteisminį tyrimą ir aiškintis šias aplinkybes atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, yra nepagrįstas. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė BPK 168 str. nuostatas kurioms esant prokuroras ar ikiteisminio tyrimo preigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo laikyti, kad pareiškime nurodyti faktai aiškiai neteisingi (pareiškime nurodyta loginė prielaida, kad banko bankrotas galėjo būti ir netinkamos jo veiklos priežiūros pasekmė), ar yra aiškios BPK 3 str.1 d. nurodytos aplinkybės (jos neaiškios ir turi būti išsiaiškintos atliekant ikiteisminį tyrimą).

Tokiu būdu teismo išvada, kad atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą nepaneigti įtarimai, kad banko bankroto priežastimi tam tikra apimtimi gali būti ir jo veiklą prižiūrinčio banko darbuotojų kaltė, bei tai, kad atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą nepakankamai argumentuotas sprendimas net neatlikti tyrimo veiksmų ir iš karto primti spremdimą atsisakyti tokį tyrimą pradėti, yra pagrįsta. 

Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad atsisakymas taip pat negali būti grindžiamas argumentu, kad pilietis nenurodė konkrečių nusikalstamų veiksmų ar konkrečių asmenų galimai padariusių nusikalstamas veikas. Neabejotina, kad atsižvelgiant į tai, jog keliamas klausimas dėl valstybės institucijos, kurios veikla yra iš esmė nevieša, darbuotojų veiksmų, pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir negali būti nurodyti konkretūs asmenys ar jų padarytos veikos. Tai turi būti nustatyta atlikus konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Keliant klausimą dėl tokio pobūdžio įtarimų, negali būti reikalaujama, kad pilietis pareiškime nurodytų, kokius konkrečius veiksmus jis laiko nusikalstamais ir juos išvardintų savo pareiškime, ar nurodytų konkrečius asmenis kuriuos jis įtaria tuos veiksmus padarius, tuo labiau, kad negalima teigti, kad pareiškime nėra jokios informacijos apie galimus nusikalstamus veiksmus ir šiuo atveju galima vadovautis skunde cituojamais Vyriausiojo adminstracinio teimo teiginiais, nes iš pareiškimo galima nesunkiai padaryti  išvadą, kad keliamas klausimas dėl netinkamos bankrutavusio banko veiklos priežiūros ir netinkamai savo pareigas atlikusių pareigūnų patraukimo atsakomybėn nustačius jų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Negalima sutikti su skundo argumentu, kad šis konkretus atvejis gali būti prilyginamas nemotyvuotam piliečio suabejojimui bet kurio pareigūno veikla, dėl kurio negali būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Šiuo konkrečiu atveju pagrįstai ir logiškai keliamas klausimas dėl netinkamo bankrutavusio banko veiklos kontroliavimo, kurį pagal įstatymą turėjo atlikti konkretūs prižiūrinčio banko pareigūnai (pareiškėjas dėl suprantamų priežąsčių jų konkrečiai negali nurodyti, nes nežino kas tą kontrolę banke atliko). Tokiu būdu šiuo konkrečiu atveju galima teigti, kad pareiškime prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl konkrečių kontrolę atlikusių pareigūnų (tik jų neįvardijant tiksliais anketiniais duomenimis), ir dėl konkrečios jų veikos (netinkamo pareigų atlikimo). Neatlikus reikiamų tyrimo veiksmų nėra pakankamo pagrindo laiktyti, kad nenustatyti duomenys apie nusikalstamos veikos požymius. Nepagrįstas ir skundo motyvas kad prokuratūra neturi galimybių tikrinti ir tirti dokumentus, apkausti reikiamus asmenis ar atlikti kitus veiksmus  bei daryti išvadas ar jie tinkamai atliko savo pareigas tik dėl to, kad įstatymas numato trumpą pareiškimų tikslinimo terminą ar kad dalis banko dokumentų yra konfidencialūs, tai yra tam tikra prasme laikyti pagrįstu aiškinimą, kad tyrimo institucijos ne visais atvejais turi galimybes ištirti padarytas nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad apylinkės teismo teisėjo nutartis yra pagrįsta, priimtas sprendimas teisingas ir jo keisti pagrindo nėra. Skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Nerijaus Marcinkevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarties atmesti.

              Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                       Artūras Šumskas