Civilinė byla Nr. e2-819-407/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01307-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Irmanto Šulco ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties, kuria netenkintas J. B. prašymas atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir atsisakyta tvirtinti jo finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Envorsa“ nemokumo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Envorsa“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Vytautas Geležinis. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d.
2. Pareiškėjas J. B. pateikė prašymą atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti J. B. 31 802,54 Eur dydžio trečios eilės finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Envorsa“ nemokumo byloje. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, su pareiškimu nesutiko, prašė termino neatnaujinti, o, jeigu jis būtų atnaujintas, prašymą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo J. B. prašymo dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir atsisakė tvirtinti jo finansinį reikalavimą BUAB „Envorsa“ bankroto byloje.
4. Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo nurodė, kad iš nemokumo administratoriaus kartu su atsiliepimu pateiktų elektroninių susirašinėjimų matyti, jog BUAB „Envorsa“ nemokumo administratorius 2022 m. vasario 24 d. išsamiai nurodė pareiškėjui, kad pareiškėjas iki 2022 m. kovo 2 d. turi teisę pateikti finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Pareiškėjas 2022 m. vasario 25 d. elektroniniu laišku informavo nemokumo administratorių, kad pareiškėjas jam siųstą laišką gavo ir kad rengia informaciją administratoriui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 7 d. administratoriui pateikė prašymą (pranešimą) dėl dokumentų įteikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis. Teismas sutiko su bankroto administratoriaus argumentais, kad tai nėra pareiškėjo pateiktas pareiškimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas, atlikęs minėtus veiksmus, suprato, jog šiuo dokumentu pareiškia finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nebuvo aktyvus ir nepagrįstai delsė pareikšti finansinį reikalavimą.
5. Teismas pažymėjo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 78 straipsnio požiūriu laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teismine gynyba. Tuo tarpu paties asmens pasirinkimas aktyviai ginti savo teises ar pasyviai dalyvauti procese yra išimtinai nuo jo valios priklausantis elgesio modelis. Pareiškėjas neįrodė, kad visą laikotarpį nuo nemokumo administratoriaus informavimo elektroniniu laišku iki finansinio reikalavimo pareiškimo teismui dienos, objektyviai neturėjo galimybės tinkamai pasirūpinti savo interesais. Teismo nuomone, pareiškėjo argumentai nepatvirtina buvus svarbių priežasčių, realiai sutrukdžiusių pareiškėjui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą.
6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir nemokumo administratoriaus nurodytas aplinkybes dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, sprendė, kad pareiškėjo pateikti į bylą duomenys, paaiškinimai apie darbo užmokesčio įsiskolinimą, paskolos sutarties sudarymą bei kitos aplinkybės nėra pakankami įrodymai finansiniam reikalavimui pagrįsti, todėl atsisakė tvirtinti pareiškėjo 31 802,54 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas J. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartį ir atnaujinti terminą pateikti finansinį reikalavimą bei patvirtinti jo finansinį reikalavimą BUAB „Envorsa“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Sprendžiant klausimą dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo, prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti kreditorinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Aplinkybė, kad su pareiškėju, kaip bankrutuojančios įmonės darbuotoju, nebuvo atsiskaityta, yra svarbi priežastis, sudaranti teisinį pagrindą terminui atnaujinti, nes prioritetas turi būti teikiamas buvusio įmonės darbuotojo teisėtų interesų gynimui.
7.2. Kaip matyti iš kartu su pareiškimu pateikto pranešimo apie finansinio reikalavimo pateikimą, pareiškėjui šis pranešimas buvo išsiųstas tik 2022 m. vasario 24 d., o terminas finansiniam reikalavimui pateikti buvo nustatytas 2022 m. kovo 2 d., taigi pareiškėjas finansiniam reikalavimui pateikti turėjo vos 6 kalendorines dienas. Galimybė asmeniui pasinaudoti jam suteikta teise turi būti reali, o ne formali.
7.3. Net pareiškėjui formaliai praleidus terminą finansiniam reikalavimui pateikti, nemokumo administratorius jam suteikė lūkesčių, kad jis dar turi galimybę pateikti finansinį reikalavimą surinkęs jį pagrindžiančius dokumentus, o pareiškėjas neturėjo pagrindo nepasitikėti nemokumo administratoriumi. Pareiškėjo sutuoktinė 2022 m. kovo 8 d. informavo bankroto administratorių, kad pareiškėjas renka savo finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus.
7.4. Pareiškėjas yra fizinis asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, kurio profesinė veikla yra susijusi su statybomis, tad jis neturi specialiųjų žinių apie bankroto procedūras. Todėl 2022 m. kovo 8 d. pateikdamas įmonės dokumentus nemokumo administratoriui laikė, kad nemokumo administratorius iš šių dokumentų matys pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumą. 2022 m. vasario 28 d. pagal nemokumo administratoriaus pateiktą formą užpildytame pareiškėjo prašyme (pranešime) buvo nurodyta, kad formą užpildęs asmuo yra kreditorius, todėl pareiškėjas suprato, jog, užpildydamas šią formą, yra pareiškęs finansinį reikalavimą BUAB „Envorsa“.
7.5. Visi kreditoriaus finansinį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai buvo pas nemokumo administratorių. Pareiškėjas nuolat skambino ar rašė nemokumo administratoriui prašydamas leisti susipažinti su pateiktais dokumentais ir pasidaryti jų kopijas. Nemokumo administratorius tik 2022 m. gegužės 12 d. informavo pareiškėją, kad tokios galimybės jam nesuteiks, nors, kaip matyti iš ankstesnio susirašinėjimo, pareiškėjui iki šios datos buvo suteiktas lūkestis, kad ši galimybė jam bus suteikta, ir tokiu būdu jis galės surinkti dokumentus savo finansiniam reikalavimui pagrįsti. Viso proceso metu pareiškėjas buvo aktyvus ir sąžiningas, siekdamas kuo skubiau įgyvendinti savo teises.
7.6. Nemokumo administratorius turi visą informaciją apie pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumą, tačiau teismui šios informacijos nepateikė. Byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo finansinio reikalavimo dydį.
7.7. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina nemotyvuota ir tai yra absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškimo reikalavimo dėl termino atnaujinimo iš esmės apsiribojo nemokumo administratoriaus atsiliepimo argumentų perrašymu, visiškai nenagrinėdamas pareiškėjo motyvų ir argumentų bei jo pateiktų įrodymų.
8. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atsiliepime prašė pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
8.1. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl pagrindo atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti niekaip nepatvirtina nutarties neteisėtumo, nes jie yra išimtinai susiję su pareiškėjo J. B. subjektyviu aplinkybių vertinimu, o ne nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimu, todėl tokie samprotavimai nesudaro prielaidų panaikinti nutartį. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas J. B. nebuvo aktyvus ir nepagrįstai delsė pareikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje.
8.2. J. B. naudojasi kvalifikuoto teisininko paslaugomis, todėl deklaratyvus teiginys, kad pareiškėjas yra neturintis teisinio išsilavinimo asmuo, yra paneigiamas jo paties teikiamais įrodymais ir nelemia išvados, jog pareiškėjas nesuprato ir (ar) negalėjo nesuprasti jam kilsiančių neigiamų pasekmių, jeigu laiku nebus pateiktas finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje.
8.3. Nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d., taigi pareiškėjas J. B. savo reikalavimą turėjo pareikšti iki 2022 m. kovo 2 d., tačiau pateikė tik 2022 m. gegužės 13 d. Ne nemokumo administratorius nustatė terminus, per kuriuos turėjo būti pateiktas finansinis reikalavimas, šie terminai buvo nustatyti JANĮ.
8.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatvirtino pareiškėjo J. B. finansinio reikalavimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo, bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
10. Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: elektroninį susirašinėjimą, 2022 m. gegužės 12 d. elektroninį laišką, neišmokėto darbo užmokesčio lentelę, didžiosios knygos operacijų žurnalą, kasos pajamų orderį. Nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus. Nemokumo administratorius prašė naujai teikiamų įrodymų nepriimti, kadangi jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, atskirajame skunde nurodomi argumentai, kurie nebuvo analizuoti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliantas, keisdamas savo gynybinę poziciją, elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai.
11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad su atskiruoju skundu teikiamas elektroninis susirašinėjimas su nemokumo administratoriumi jau buvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, su atskiruoju skundu teikiama tik šio susirašinėjimo tąsa, nemokumo administratorius galėjo susipažinti su teikiamu įrodymu ir pateikti dėl jo paaiškinimus, prašomi prie bylos pridėti įrodymai ir jų vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, su atskiruoju skundu teikiamą elektroninį susirašinėjimą priima.
12. Teisėjų kolegija nesprendžia kitų su atskiruoju skundu teikiamų dokumentų pridėjimo prie bylos klausimo (žr. šios nutarties 27 punktą).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
15. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl termino, nustatyto finansiniam reikalavimui pareikšti, atnaujinimo ir finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Envorsa“ bankroto byloje.
Dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo
16. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Todėl asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti bankrutuojančio juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų.
17. Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus įstatyme nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
18. Kadangi iš esmės analogiškos nuostatos dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir termino jiems pateikti atnaujinimo buvo numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), galiojusiame iki 2019 m. gruodžio 31 d., tikslinga remtis teismų praktika, suformuluota galiojant ĮBĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).
19. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nei CPK, nei JANĮ (o anksčiau – ir ĮBĮ) nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
20. Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą turėtų būti nustatyta, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar nemokumo administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat, ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012).
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai priežiūros institucijos interneto svetainėje paskelbiama apie teismo nutartį iškelti bendrovei bankroto bylą. Iš viešai prieinamų duomenų neįmanoma nustatyti, kada apie teismo nutartį iškelti UAB „Envorsa“ bankroto bylą buvo paskelbta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos puslapyje. Tačiau šio pranešimo detalioje informacijoje nurodyta kreditorių finansinių reikalavimų pareiškimo data – 2022 m. kovo 2 d. (CPK 179 straipsnis), dėl šio termino ginčo tarp šalių nėra. Taigi neturi esminės teisinės reikšmės aplinkybė, kad pareiškėjas tik 2022 m. vasario 24 d. elektroniniu laišku buvo informuotas apie galimybę ir terminus finansiniam reikalavimui pareikšti. Pažymėtina, kad JANĮ termino, per kurį turi būti pareikšti finansiniai reikalavimai, nesieja su potencialių kreditorių informavimu apie iškeltą bankroto bylą. Priešingai, kreditoriai bankroto procese dalyvauja pareikštiniu būdu, šiuo atveju būtent kreditoriams tenka pareiga būti aktyviems ir domėtis skolininko teisine padėtimi.
22. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad nemokumo administratorius 2022 m. vasario 24 d. elektroniniu laišku išsiuntė J. B. pranešimą, kuriame informavo apie terminą finansiniams reikalavimams pateikti ir jo praleidimo pasekmes, 2022 m. vasario 25 d. J. B. patvirtino apie elektroninio laiško gavimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas siekė gauti įvairius jo finansinį reikalavimą patvirtinančius dokumentus: 2022 m. kovo 7 d. įvyko susitikimas su nemokumo administratoriumi, 2022 m. gegužės 11 d. vis dar buvo renkama ir su nemokumo administratoriumi aiškinamasi informacija dėl transporto priemonės Toyota, nemokumo administratorius elektroniniame laiške nurodė, kad 2022 m. gegužės 11 d. UAB „Envorsa“ buhalterė dar nebuvo perdavusi paskutinių archyvo dokumentų, iškelta prielaida, kad pareiškėjui reikalingi dokumentai yra ne pas nemokumo administratorių, o pas buhalterę (DOK-21680, priedas Nr. 2). Iš su atskiruoju skundu pridėtų elektroninių laiškų matyti, kad nemokumo administratorius 2022 m. gegužės 11 d. sutiko leisti susipažinti ir pasidaryti kopijas tų dokumentų, kurie nemokumo administratoriui buvo perduoti.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas aktyviai rinko duomenis ir informaciją apie savo finansinį reikalavimą ir siekė gauti tai pagrindžiančius dokumentus. Reikšminga yra ir tai, kad pareiškėjas savo finansinį reikalavimą kildina iš to, jog nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, 2020 m. lapkričio mėnesį suteikė paskolą įmonei, už įmonę atliko mokėjimus už transporto priemonę, taigi jam tenka pareiga surinkti įrodymus ir finansinį reikalavimą pagrįsti trimis savarankiškais pagrindais, įvairiais dokumentais už skirtingą laikotarpį. Atskirajame skunde teisingai pažymima, kad galimybė asmeniui pasinaudoti jam suteikta teise turi būti reali, o ne formali.
24. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas sąmoningai delsė pateikti finansinį reikalavimą. Priešingai, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pareiškėjas dar 2022 m. gegužės 11 d. turėjo teisėtą lūkestį susipažinti su nemokumo administratoriui pateiktais dokumentais ir pasidaryti jų kopijas. Tą pačią dieną, kai 2022 m. gegužės 12 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad jam visgi nebus leista susipažinti su dokumentais, jis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi tiesiogiai į UAB „Envorsa“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pareiškėjas viso proceso metu buvo aktyvus ir sąžiningas, siekė kuo skubiau įgyvendinti savo teises.
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik aplinkybe ir kritiškai vertino argumentus, jog pareiškėjas 2022 m. kovo 7 d. nemokumo administratoriui pateikęs prašymą (pranešimą) dėl dokumentų įteikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis negalėjo nesuprasti, kad jis dar nėra pareiškęs paties finansinio reikalavimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino teikiamo finansinio reikalavimo masto, jo sudėtingumo, susirašinėjimo tarp kreditoriaus ir nemokumo administratoriaus turinio, iš kurio matyti, kad dar 2022 m. gegužės 11 d. su nemokumo administratoriumi buvo derinama informacija dėl dokumentų gavimo finansiniam reikalavimui pagrįsti. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl termino atnaujinimo išnagrinėjo neatsižvelgęs į visas bylai reikšmingai aplinkybes ir todėl nepagrįstai atsisakė jį atnaujinti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino, nustatyto finansiniam reikalavimui pareikšti, atnaujinimo klausimą, skundžiama nutartimi neišsamiai išanalizavo bylos medžiagą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, kurį, remiantis atskirojo skundo motyvais, yra pagrindas naikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjui J. B. atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui UAB „Envorsa“ bankroto byloje pareikšti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl paties finansinio reikalavimo, jo iš esmės neanalizavo. Teismas nesiaiškino ir neanalizavo, kokie dokumentai galėtų pagrįsti ar paneigti, kad J. B. nebuvo mokėtas darbo užmokestis, nevertino į bylą pateiktos paskolos sutarties ir jos ryšio su kitais byloje esančiais duomenimis – kasos išlaidų ir pajamų orderiais, kasos knyga ir kt. Visų šių aplinkybių vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų kreditoriaus reikalavimo nagrinėjimą beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka tikslo ir paskirties. Todėl yra pagrindas nutarties dalį, kuria atsisakyta patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą, panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai, teisėjų kolegija nesprendžia su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų, susijusių su finansinio reikalavimo esme, prijungimo klausimo ir palieka tai spręsti pirmosios instancijos teismui.
28. Grąžindama dalį bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo J. B. prašymas dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjui J. B. terminą finansiniam reikalavimui UAB „Envorsa“ bankroto byloje pareikšti.
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria atsisakyti tvirtinti pareiškėjo J. B. finansinį reikalavimą, panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo J. B. finansinio reikalavimo tvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Marius Bajoras
Irmantas Šulcas
Vigintas Višinskis