(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M.C. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. C. D. ieškinį atsakovei V. S. dėl teisės į bendrosios dalinės nuosavybės objektus gynimo nuo pažeidimų, tretieji asmenys R. P., Š. L., J. S. bei A. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. C. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė teismo įpareigoti atsakovę V. S. išsikelti iš neįrengtos pastogės patalpų, esančių už buto (duomenys neskelbtini), unikalus buto Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtų indeksu Nr. 18-1 ; įpareigoti atsakovę užmūryti angą buto (duomenys neskelbtini), unikalus buto Nr. (duomenys neskelbtini), lubose į neįrengtos pastogės patalpas, esančias už buto (duomenys neskelbtini), unikalus buto Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 17-1 ; įpareigoti atsakovę atkurti šilumos izoliaciją neįrengtos pastogės patalpose, esančiose už buto (duomenys neskelbtini), unikalus buto Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtose indeksu 17-1 bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovas ir tretieji asmenys yra butų, esančių name adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), savininkai. Ieškovui šiame name priklauso butas Nr. 16, atsakovei butai Nr. 14 bei Nr. 14A ir pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektai, t. y. neįrengtos pastogės patalpos ir rūsys, iki šiol tarp bendraturčių nėra atidalinti bendraturčiams nesusitariant dėl atidalijimo būdo, be to, už ieškovui priklausančio buto patalpų yra neįrengta pastogės patalpa, į kurią galima patekti iš buto Nr. 16. Ieškovo teigimu, atsakovė į neįrengtą pastogės patalpą prakirto angą buto Nr. 14 lubose ir pro šią angą patenka į neįrengtą pastogės patalpą bei šioje patalpoje vykdo statybos darbus, siekdama patalpoje įsirengti gyvenamąsias patalpas. Aplinkybes apie prakirstą į patalpą angą, angos dangtį, sutvirtintus angos kraštus, neįrengtos pastogės patalpos išklojimą plytelėmis, statybinių medžiagų laikymą patalpose ir įrengtus laikinus laiptus patvirtina antstolio R. Vižainiškio 2004-06-11 bei 2004-10-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir 2004-10-29 antstolio R. Vižainiškio aktas, o tai, kad nurodytos aplinkybės egzistuoja ir šiuo metu, patvirtina 2018-12-07 antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to, atsakovė kėsinasi užimti ir kitą neįrengtos pastogės patalpą, kurioje atsakovė laiko savo asmeninius daiktus ir jau yra pradėjusi rengti analogiškos aprašytai angai angos parengiamuosius darbus ir ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina 2004-10-09 antstolio R. Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei 2004-10-29 antstolio R. Vižainiškio aktas. Nurodytais veiksmais atsakovė pažeidė ieškovo, t. y. kaip neįrengtų pastogės patalpų, bendraturčio teisę į bendrosios dalinės nuosavybės objektus ir dėl atsakovės tokių veiksmų bendrosios dalinės nuosavybės objektų atidalijimas ateityje gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovė trukdė atlikti legalius pastato perdangos virš antro aukšto ir stogo avarinės būklės likvidavimo darbus, kadangi 2004-10-09 atsakovė užmūrijo angą buto Nr. 16 sienoje, įrengtą siekiant atidengti antro aukšto perdangos sijas ir įvertinti jų būklę, nes yra iškilusi būtinybė kai kurias iš sijų pakeisti ir ši aplinkybė taip pat yra konstatuota nurodytuose antstolių dokumentuose. 2008-01-17 ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018-12-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu yra patvirtinta tai, jog dėl nurodytų atsakovės veiksmų buvo pašalinta šilumos izoliacija neįrengtose pastogės patalpose, esančiose už ieškovui priklausančio buto.

3.       Atsakovė V. S. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame su ieškininiais reikalavimais nesutiko. Atsakovės teigimu, priešingai negu nurodyta ieškinyje, angos į neįrengtą patalpą atsakovė niekada nekirto ir šioje patalpoje statybų ji niekada nevykdė bei nevykdo, o ginčo anga atsirado tik dėl nuolatinio lubų bei sienų užpylimo, įgriuvus atsakovei priklausančio buto luboms. Po įgriuvimo, siekiant patekti į pastogės patalpas bei suremontuoti avarinės būklės stogą ir jį tinkamai prižiūrėti, bendraturčių sprendimu atsakovė įrengė laiptus į pastogės patalpas ir šias aplinkybes patvirtina atsakovės pateikiami duomenys. Be to, ieškinyje taip pat neteisingai yra nurodyta, jog atsakovė naudojosi neįrengtomis pastogės patalpomis, kadangi iki Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išnagrinėjimo nėra aišku, kaip ir kam bus atidalintos ginčo patalpos, todėl atsakovė šiomis patalpomis ir nesinaudoja, o šią aplinkybę patvirtina tai, jog nuo 2004 metų iki dabar patalpos nėra įrengtos ir jos realiai nėra naudojamos ir šioje civilinėje byloje duomenų apie tai, kad atsakovė realiai naudotųsi patalpomis, nėra. 2018-12-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukose užfiksuoti daiktai atsakovei nepriklauso nuosavybės teise ir yra laikytini statybinėmis atliekomis. Be to, iš atsakovės pateiktų duomenų turinio matyti, jog neįrengtoje pastogės patalpoje greta ieškovo lango yra laikomi daiktai, tačiau faktinių aplinkybių konstatavimo protokole tai nėra užfiksuota. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės du kartus, t. y. 2015-03-27 bei 2018-11-05, atlikus vietos apžiūrą buvo nustatyta, kad į neįrengtas pastogės patalpas nėra galimybės patekti iš atsakovei priklausančio buto per liuką, kadangi patekimas yra užblokuotas sunkiais daiktais. Be to, duomenų apie tai, jog pastogės patalpos yra įrengtos ir/arba naudojamos taip pat nebuvo užfiksuota. Ieškovo reikalavimas dėl šilumos izoliacijos atkūrimo taip pat nėra teisiškai pagrįstas, kadangi 2006-08-12 Vilniaus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros departamento rašte yra nurodyta, kad teiginiai apie šiluminės varžos sumažėjimą yra neatitinkantys tikrovės ir anga palėpės patalpose yra palikta tikslingai, be to, šiluminės izoliacijos būtinybė yra pagrįsta avarinės būklės reikalavimo planu. Atsakovė taip pat nurodė, jog LR CK nuostatose numatytą bendraturčių bendradarbiavimo pareigą pažeidžia ne atsakovė, o būtent pats ieškovas kartu su trečiuoju asmeniu J. S., kadangi trečiasis asmuo yra neteisėtai užėmęs bendrojo naudojimo patalpas, esančias greta pastato buto Nr. 15 ir šias aplinkybes patvirtina 2004-09-24 savavališkos statybos aktas, 2009-09-24 protokolas administracinės teisės pažeidimo byloje, 2004-09-30 nutarimas administracinio pažeidimo byloje skirti nuobaudą trečiajam asmeniui, 2004-10-04 nutartis atmesti trečiojo asmens skundą bei 2004-10-11 Vilniaus miesto savivaldybės raštas. Be to, ieškovas yra bandęs griauti sieną tarp jam priklausančio buto ir palėpės, tačiau jį sustabdė atsakovė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybės palaikė pilnai ir prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti, bei papildomai nurodė, jog 2018 lapkričio mėnesį buvo palėpės patalpose ir tose patalpose nieko nėra bei nieko nevyksta ir tai patvirtinta ir teismo apžiūros protokolas kitoje civilinėje byloje. Atsakovė jokia apimtimi palėpės patalpa nesinaudoja, į šią patalpą ji neina ir niekas ten nevyksta.

4.       Trečiasis asmuo R. P. per teismo nustatytą procesinį terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus palaikė ir prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

5.       Trečiasis asmuo Š. L. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškininiais reikalavimais nesutinka, kadangi ieškovas su trečiuoju asmeniu J. S. gyvena bute Nr. 15 nuo 1998 metų ir be bendrasavininkų leidimų bei neturėdami projektų ir statybos leidimų neteisėtai prijungė prie buto Nr. 15 didžiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektų mansardoje, taip neteisėtai atidalindami bei užvaldydami šias patalpas. Be to, 2001 metais ieškovas įsigijo butą Nr. 16 mansardiniame aukšte bei įrengė duris su spyna, taip užkirsdamas kelią patekti į mansardinio aukšto laiptinę. Ieškovas niekada nesirūpino yrančia stogo būkle ir užkirto kelią stogu rūpintis kitiems bendrasavininkiams, o dėl suirusio stogo į atsakovės butą įgriuvo dalis pastato lubų. Stogo avarinė būklė buvo likviduota atsakovės pastangomis, padedant visiems bendraturčiams, išskyrus ieškovą bei trečiąjį asmenį J. S.. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog atsakovė savavališkai bendrojo naudojimo objektų nėra užėmusi ir jokių bendraturčių teisių naudotis bendrąja nuosavybe atsakovė neriboja. Pažymėtina tai, kad trečiasis asmuo J. S. savavališkai bandė užgrobti bendrojo naudojimo objektus, t. y. pastato rūsį, ir riboti į jį bendrasavininkų patekimą ir už tai ji jau yra bausta administracine tvarka. Be to, ieškovas su trečiuoju asmeniu J. S. savo neteisėtais veiksmais siekia užgrobti pastato palėpę ir šie asmenys prie bendrosios nuosavybės objektų priežiūros neprisideda.        

6.       Trečiasis asmuo J. S. per teismo nustatytą procesinį terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ieškovo ieškinyje išdėstytus argumentus palaikė ir prašė teismo patikslintą ieškinį tenkinti.

7.       Trečiasis asmuo A. S. teismo posėdžio metu atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus palaikė ir prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinio atsisakymą pagal patikslintą ieškinį dėl dalies ieškininių reikalavimų atsakovei V. S., t. y. įpareigoti atsakovę išsikelti iš neįrengtos pastogės patalpų, esančių už buto (duomenys neskelbtini), unikalus buto Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtų indeksu Nr. 18-1, civilinėje byloje Nr. 2-272-599/2019, priėmė ir civilinės bylos, iškeltos pagal ieškovo M. C. D. ieškinį atsakovei V. S. dėl teisės į bendrosios dalinės nuosavybės objektus gynimo nuo pažeidimų, tretieji asmenys R. P., Š. L., J. S. bei A. S., nagrinėjimą šioje dalyje nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

9.       Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog būtent atsakovė iškirto, išgriovė ar kitokiu tai mechaniniu būdu padarė ginčo angą. Priešingai, atsakovė nuo pat šios civilinės bylos iškėlimo momento šią aplinkybę neigia ir nėra jokio atsakovės prisipažinimo dėl angos iškirtimo. Be to, atsakovė nurodė aplinkybę apie tai, jog ginčo angos į neįrengtą patalpą ji niekada nekirto ir šioje patalpoje statybų ji niekada nevykdė bei nevykdo, o ginčo anga atsirado tik dėl nuolatinio lubų bei sienų užpylimo, avarinėje situacijoje įgriuvus atsakovei priklausančio buto luboms, todėl teismas ieškovo argumentai šioje dalyje atmetė.

10.       Teismas taip pat nustatė, jo atsakovė po įgriuvimo, siekiant patekti į pastogės patalpas bei suremontuoti avarinės būklės stogą ir jį tinkamai prižiūrėti, bendraturčių sprendimu ji įrengė laiptus į pastogės patalpas. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, t. y. esant tokiai komplikuotai ir avarinei namo situacijai, tokie atsakovės veiksmai yra laikytini logiškais bei teisėtais, be to, atsakovė, atlikdama šiuos veiksmus, turėjo bendraturčių sprendimą (sutikimą) atlikti tokius veiksmus ir šis bendraturčių sprendimas (sutikimas) nėra nuginčytas, todėl ir šioje dalyje ieškovo argumentus teismas laikė nepagrįstais ir neįrodytais. Ieškovas neįrodė tos aplinkybės, jog atsakovė naudojosi bei šiuo metu naudojaisi neįrengtomis pastogės patalpomis, ir šią aplinkybę patvirtina tai, kad nuo 2004 metų iki šiol ginčo patalpos nėra įrengtos ir jos realiai nėra naudojamos. Be to, teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog ieškovo ieškininis reikalavimas dėl šilumos izoliacijos atkūrimo taip pat nėra teisiškai pagrįstas ir įrodytas šioje civilinėje byloje, kadangi 2006-08-12 Vilniaus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros departamento rašte yra nurodyta ta aplinkybė, kad teiginiai apie šiluminės varžos sumažėjimą yra neatitinkantys tikrovės ir anga palėpės patalpose yra palikta tikslingai, šiluminės izoliacijos būtinybė yra pagrįsta avarinės būklės reikalavimo planu. Ieškovas taip pat neįrodė aplinkybės apie tai, kad šilumos izoliacija neįrengtos pastogės patalpose visgi yra pažeista ir kuom šie pažeidimai realiai pasireiškia, kadangi teismas kritiškai vertino į šią civilinę bylą ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus (t. y. ekspertizės aktus, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus ir kt.) iš kitos civilinės bylos, kadangi kitoje civilinėje byloje dalyvauja kitos proceso šalys, yra kitas ieškinio dalykas bei pagrindas bei yra nustatinėjamos kitos faktinės aplinkybės ir į šią civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kurie yra įvardinami ir šioje civilinėje byloje ekspertizės aktu, negali būti laikytini ekspertizės aktais LR CPK nuostatų prasme.

11.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog ieškovas šioje civilinėje neįrodė savo ieškininių reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl ieškovo patikslintą ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovas M. C. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 sausio 28 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovo ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.        Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

13.1.                      Teismas klaidingai vertindamas byloje esančius įrodymus padarė nepagrįstą išvadą, kad anga Buto Nr. 14 lubose ir erdvės 17-1 grindyse atsirado dėl įvykusios avarijos įgriuvus perdangai tarp aukštų, nes iš esančių įrodymų akivaizdu, kad anga įrengta mechaniškai, atliekant statybos darbus. Iš byloje esančio 2004-06-11 antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 116-04-24, matyti, kad antstolis konstatavo, jog erdvės 17-1 grindyse-perdangoje yra iškirsta anga, kuri uždengta panašia į medžio drožlių plokšte. Taigi apelianto teigimu, antstolis konstatavo, kad anga buvo būtent iškirsta, o ne atsirado įvykus avarijai ir įgriuvus Buto Nr. 14 luboms. Be to, iš byloje esančių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ir pateiktų nuotraukų matyti, kad aptariama ginčo anga yra taisyklingos stačiakampio formos, o paprastai avarijos metu taisyklingo stačiakampio formos lubų „įgriuvimo“ nebūna. Jei tai būtų lubų įgriuvimo avarijos padarinys, tai negalėtų būti tokios taisyklingos formos anga, kuri kraštuose yra papildomai sutvirtinta.

13.2.                       Teismas neįvertino to, kad tik prasidėjus bylos nagrinėjimui, dar prieš ją sustabdant, Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismas 2004-10-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-05/04 patenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei V. S. vykdyti bet kokius statybos darbus neįrengtos palėpės patalpose. Apelianto teigimu, atsakovė palėpėje nevykdė statybos darbų tik todėl, kad tokius darbus buvo uždrausta vykdyti pagal nurodytą teismo nutartį. Tai, kad atsakovė laikėsi nurodytos laikinosios apsaugos priemonės įpareigojimų, nereiškia, kad negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas atsakovei užmūryti Buto Nr. 14 lubose esančią angą. Byloje esantys įrodymai (t. y. antstolio V. Č. 2004-10-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio R. Vižainiškio 2004-10-29 aktas Nr. 128-1204/04) taip pat patvirtina, kad iki Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2004-10-27 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visgi statybos darbus atsakovė ginčo pastogės patalpose 17-1 vykdė.

13.3.                       Nustatant ar ieškovo reikalavimas atstatyti pastogės erdvių 17-1 ir 18-1 šilumos izoliacijos sluoksnį, teismas iš esmės vadovavosi tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-08-12 raštu, kuriame nėra konstatuota, kad termoizoliacinio sluoksnio panaikinimas neturi įtakos Buto Nr. 16 šiluminės varžos sumažėjimui. Jame tik nurodyta, kad nebuvo įtakos konkrečiu momentu, kuomet butas ir taip nebuvo šildomas, ne šildymo sezono metu. Tuo tarpu siekiant įrengti butą Nr. 16 ir jį apšiltinti, ginčo anga ir pastogės erdvėse 17-1 ir 18-1 esančios termoizoliacinis sluoksnis neabejotinai turės įtaką Buto Nr. 16 šiluminei varžai ir jo šildymo kaštams. Šios aplinkybės yra aiškiai ir išsamiai konstatuotos jau aptartame ir byloje esančiame eksperto S. R. 2008-01-17 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo. Atsakovė taip pat pati pripažino, kad savo iniciatyva pašalino erdvėje 17-1 ir erdvėje 18-1 buvusį sluoksnį, kuris buvo ant aukštų perdangos ir skirtas šilumos izoliacijai, t. y. apšiltinti mansardinį Butą Nr. 16. Be to, akivaizdu pašalinus plukto smėlio termoizoliacinį sluoksnį nuo perdangos tarp aukštų taip yra pabloginama šios perdangos šiluminė varža.

13.4.                       Pastato perdangoje tarp antrojo ir mansardinio aukštų atsakovei įrengus ginčo angą buvo mechaniškai paveiktos ne tik pastogės 17-1 erdvės grindys, tačiau kartu ir pati pastato perdanga, kuri pagal nurodytą CK 4.82 straipsnio 1 dalį yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas ir liuko perdangoje įrengimui turėjo būti gautas kitų pastato aukšto perdangos bendraturčių sutikimas ar pritarimas tokiems darbams. Nei į ieškovą, nei trečiąjį asmenį J. S. dėl sutikimų nebuvo kreiptasi ir jie nedavė sutikimo atsakovei pakeisti pastato laikančiosios konstrukcijos, tarpaukštinės perdangos būklę, ten įrengiant ginčo angą. Taigi atsakovė nepateikė įrodymų, jog anga buvo iškirsta ir įrengta visų bendraturčių sutarimu.

13.5.                       Nėra aišku kokią ilgalaikę įtaką viso pastato konstrukciniam vientisumui daro tokios angos įrengimas vienoje iš laikančiųjų konstrukcijų – perdangoje tarp antrojo ir mansardinio aukštų. Todėl būtina šią neteisėtai įrengtą angą atstatyti į buvusią būklę bei sutvirtinti pažeistą buvusios perdangos konstrukciją. Be to, net jeigu byloje būtų nustatyta, kad atsakovės Buto Nr. 14 lubos įgriuvo dėl avarinės būklės, apelianto nuomone, atsakovė turėjo teisę šią perdangą atstatyti – atkurti į jos buvusią būklę, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad įgriuvus perdangai atsakovė įgyja teisę šioje perdangoje savavališkai įrengti angą tikslu patekti į mansardoje esančias pastogės dalis. Tokie atsakovės veiksmai, net jeigu jie buvo vykdomi po įvykusios avarijos, laikytini neteisėtais, nes buvo atlikti nesant bendrosios dalinės nuosavybės objekto – tarpaukštinės perdangos – bendraturčių bendram sutarimui, o taip pat bendraturčiai apie tokį avarinį įvykį net nebuvo informuoti.

14.       Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

17.       Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

18.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

19.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl teisės į bendrosios dalinės nuosavybės objektus gynimo. Ieškovas M.C. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę užmūryti angą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lubose į neįrengtos pastogės patalpas, esančias už buto (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 17-1, bei įpareigoti atsakovę atkurti šilumos izoliaciją neįrengtos pastogės patalpose, esančiose už buto (duomenys neskelbtini), pažymėtose indeksu 17-1. Ieškovo teigimu, atsakovė į neįrengtą pastogės patalpą prakirto angą buto Nr. 14 lubose ir pro šią angą patenka į neįrengtą pastogės patalpą bei šioje patalpoje vykdo statybos darbus, siekdama patalpoje įsirengti gyvenamąsias patalpas. Dėl nurodytų atsakovės veiksmų buvo pašalinta šilumos izoliacija neįrengtose pastogės patalpose, esančiose už ieškovui priklausančio buto, todėl atsakovė privalo šiuos pažeidimus pašalinti. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog būtent atsakovė iškirto, išgriovė ar kitokiu tai mechaniniu būdu padarė ginčo angą, o ginčo anga atsirado tik dėl nuolatinio lubų bei sienų užpylimo, avarinėje situacijoje įgriuvus atsakovei priklausančio buto luboms, todėl teismas ieškovo argumentus šioje dalyje atmetė. Teismas taip pat nustatė, jo atsakovė po įgriuvimo, siekiant patekti į pastogės patalpas bei suremontuoti avarinės būklės stogą ir jį tinkamai prižiūrėti, bendraturčių sprendimu ji įrengė laiptus į pastogės patalpas. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė nepadarė jokių neteisėtų veiksmų. Be to, atsakovė, atlikdama šiuos veiksmus, turėjo bendraturčių sprendimą (sutikimą) atlikti tokius veiksmus ir šis bendraturčių sprendimas (sutikimas) nėra nuginčytas, todėl ir šioje dalyje ieškovo argumentus teismas laikė nepagrįstais ir neįrodytais. Ieškovo ieškininis reikalavimas dėl šilumos izoliacijos atkūrimo taip pat nėra teisiškai pagrįstas ir įrodytas šioje civilinėje byloje, kadangi 2006-08-12 Vilniaus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros departamento rašte yra nurodyta ta aplinkybė, kad teiginiai apie šiluminės varžos sumažėjimą yra neatitinkantys tikrovės ir anga palėpės patalpose yra palikta tikslingai, šiluminės izoliacijos būtinybė yra pagrįsta avarinės būklės reikalavimo planu. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus ieškovo įrodymus, todėl padarė klaidingas išvadas dėl ginčo angos įrengimo, dėl atsakovės veiksmų įrengiant ginčo angą, dėl savavališko termoizoliacinio sluoksnio pašalinimo, dėl termoizoliacinio sluoksnio nebuvimo įtakos Buto Nr. 16 šiluminei varžai ir kitų svarbių aplinkybių. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl teisės į bendrosios dalinės nuosavybės objektus gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20.       Kaip matyti iš apelianto pateikto apeliacinio skundo, ieškovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad teismas klaidingai vertindamas byloje esančius įrodymus padarė nepagrįstą išvadą, kad anga buto Nr. 14 lubose ir erdvės 17-1 grindyse atsirado dėl įvykusios avarijos įgriuvus perdangai tarp aukštų, nes iš esančių įrodymų akivaizdu, kad anga įrengta mechaniškai, atliekant statybos darbus. Iš byloje esančio 2004-06-11 antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 116-04-24, matyti, kad antstolis konstatavo, jog erdvės 17-1 grindyse-perdangoje yra iškirsta anga, kuri uždengta panašia į medžio drožlių plokšte. Taigi apelianto teigimu, antstolis konstatavo, kad anga buvo būtent iškirsta, o ne atsirado įvykus avarijai ir įgriuvus buto Nr. 14 luboms. Be to, iš byloje esančių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ir pateiktų nuotraukų matyti, kad aptariama ginčo anga yra taisyklingos stačiakampio formos, o paprastai avarijos metu taisyklingo stačiakampio formos lubų „įgriuvimo“ nebūna. Tačiau su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

21.       Vertindamas šiuos apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas visų prima pažymi, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

22.       CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

23.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis LR CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

24.       Viena vertus sutiktina su apelianto argumentu, jog ginčo anga yra taisyklingos stačiakampio formos, o paprastai avarijos metu taisyklingo stačiakampio formos lubų „įgriuvimo“ nebūna. Jei tai būtų lubų įgriuvimo avarijos padarinys, tai negalėtų būti tokios taisyklingos formos anga, kuri kraštuose yra papildomai sutvirtinta, tačiau išanalizavusi bei įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog būtent atsakovė iškirto, išgriovė ar kitokiu tai mechaniniu būdu padarė ginčo angą į pastogės patalpą 17-1. Tokių įrodymų, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Priešingai, atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ginčo angos į neįrengtą patalpą ji niekada nekirto ir šioje patalpoje statybų ji niekada nevykdė bei nevykdo, o ginčo anga atsirado tik dėl nuolatinio lubų bei sienų užpylimo, avarinėje situacijoje įgriuvus atsakovei priklausančio buto luboms. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnijos 2002-12-13 Patalpų (duomenys neskelbtini) apžiūros aktą, kuriame yra konstatuota, kad patalpose Nr. 14-4/17.80, 14-3/12.54, 14-2/8.76, 14-1/4.54 bei 146-/3.10 yra matomos sienų užpylimo žymės, o 2003-09-05 ginčo patalpoje Nr. 14-2/8.76 vizualiai matoma apie 4,0 kv. m. ploto išgriuvusi lubų perdanga (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnijos 2003-09-05 Patalpų (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas). Atsakovė taip pat nurodė, kad po lubų įgriuvimo, siekdama patekti į pastogės patalpas bei suremontuoti avarinės būklės stogą ir jį tinkamai prižiūrėti, bendraturčių sprendimu ji įrengė laiptus į pastogės patalpas. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės į bylą pateikti duomenys. Kaip nurodyta Senamiesčio ūkio 2004-06-30 rašte „Dėl laiptų įrengimo” bei 2004-06-18 viešo aptarimo protokole, nutarimas dėl laiptų įrengimo iš buto (duomenys neskelbtini), į bendro naudojimo palėpę ir avarinės būklės likvidavimo priimtas bendraturčių daugumos balsais, namo administratoriui laikantis sprendimų dėl bendrosios dalinės nuosavybės tvarkymo priėmimo procedūros. Pažymėtina, kad dauguma bandraturčių, t. y. butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkai netgi notarine tvarka yra pateikę sutikimus, jog atsakovė V. S. likviduotų namo stogo dalies avarinę būklę, esančią virš jos buto ir naudotųsi pastogės dalimi, esančia virš jos buto virtuvės bei koridoriaus, o Vilniaus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006-08-12 raštu konstatavo, kad anga yra palikta tikslingai.

25.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovė nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, t. y. esant tokiai komplikuotai ir avarinei namo situacijai, tokie atsakovės veiksmai yra laikytini logiškais bei teisėtais. Be to, kaip minėta, atsakovė, atlikdama šiuos veiksmus, turėjo bendraturčių sprendimą (sutikimą) atlikti tokius veiksmus ir šio bendraturčių sprendimo (sutikimo) apeliantas nepaneigė ir nenuginčijo, todėl ieškovo teiginiai, jog anga įrengta mechaniškai, atliekant statybos darbus, o ne atsirado įvykus avarijai ir įgriuvus buto Nr. 14 luboms, vertintini kaip deklaratyvūs ir neatitinkantys faktinės situacijos. Šiuo atveju ieškovas neįrodė, kad ginčo anga buvo būtent iškirsta, nepridėjo jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Abstraktūs teiginiai apie ginčo angos iškirtimą, jų nekonkretizavus ir neįrodžius, nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ginčo anga atsirado tik dėl nuolatinio lubų bei sienų užpylimo, avarinėje situacijoje įgriuvus atsakovei priklausančio buto luboms, pagal byloje esančius įrodymus (šalių paaiškinimai, atitinkamų institucijų raštai, paklausimai, atsakymai, fotonuotraukos ir kt.) yra laikytina byloje įrodyta aplinkybe.

26.       Kitokio aiškinimo, remiantis aukščiau išdėstytu, nelemia ir ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė ginčo pastogės patalpose 17-1 vykdė statybos darbus.

27.       Kaip jau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03- 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

28.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, aplinkybę, jog atsakovė nesinaudoja neįrengtomis pastogės patalpomis patvirtina tai, kad nuo 2004 metų iki šiol ginčo patalpos nėra įrengtos ir jokia forma atsakovės nenaudojamos. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo pateiktame 2018-12-07 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matomi objektai yra atsakovės daiktai. Priešingai, byloje esančioje aktualioje palėpės 17-1 fotonuotraukoje, kurią pateikė atsakovė, matoma, kad būtent ieškovas ginčo palėpėje 17-1 greta savo lango laiko daiktus, tokius kaip stalus, katės konteinerį, kitus neaiškios paskirties daiktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad 2018-12-07 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nesimato šios palėpės pusės (nėra tokių nuotraukų), tik papildomai patvirtina apelianto nesąžiningumą, su antstole tikslingai fotografuojant tik vieną patalpos pusę, bet nefotografuojant kitos pusės su ieškovo daiktais. Be to, Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovų V. S., Š. L., R. P. ieškinį atsakovams J. S., M. C. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl kurios ši nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta, net du kartus t. y. 2015-03-27 ir 2018-11-05, buvo atlikta vietos apžiūra. 2015-03-27 protokole konstatuota, kad į palėpę 17-1 apskritai nėra galimybės patekti iš atsakovė buto per liuką, nes patekimas iš viršaus užblokuotas sunkiais daiktais, o pastogės patalpoje 18-1 neužfiksuoti jokie naudojimo ar įrengimo požymiai. 2018-11-05 protokole taip pat nėra jokių duomenų apie kokį nors palėpės įrengimą ar jos naudojimą. Taigi nesant byloje jokių duomenų apie kokius nors atsakovės veiksmus palėpės 17-1 atžvilgiu, apelianto teiginiai, kad atsakovė ginčo pastogės patalpose 17-1 vykdė statybos darbus taip pat atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

29.       Apeliantas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu taip pat prašė įpareigoti atsakovę atkurti šilumos izoliaciją neįrengtos pastogės patalpose, esančiose už buto (duomenys neskelbtini), unikalus buto Nr. duomenys neskelbtini), pažymėtose indeksu 17-1. Apeliaciniame skunde, nesutikdamas su skundžiamo sprendimo motyvais, kuriais remdamasis teismas atmetė šį reikalavimą, apeliantas nurodo, kad nustatant ar ieškovo reikalavimas atstatyti pastogės erdvių 17-1 šilumos izoliacijos sluoksnį, teismas iš esmės vadovavosi tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-08-12 raštu, kuriame nėra konstatuota, kad termoizoliacinio sluoksnio panaikinimas neturi įtakos Buto Nr. 16 šiluminės varžos sumažėjimui. Apelianto teigimu, jame tik nurodyta, kad nebuvo įtakos konkrečiu momentu, kuomet butas ir taip nebuvo šildomas, ne šildymo sezono metu. Tuo tarpu siekiant įrengti butą Nr. 16 ir jį apšiltinti, ginčo anga ir pastogės erdvėje 17-1 esantis termoizoliacinis sluoksnis neabejotinai turės įtaką buto Nr. 16 šiluminei varžai ir jo šildymo kaštams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, bei faktinius bylos duomenis, sprendžia, jog nėra jokio teisinio pagrindo sutikti ir su šiais apelianto teiginiais.

30.       Remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-08-12 raštu, matyti, jog ieškovo teiginiai, kad butų Nr. 15 ir Nr. 16 šiluminė varža žymiai sumažėjo neatitinka tikrovės. Minėtame rašte, priešingai nei akcentuoja apeliantas, Vilniaus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros departamentas aiškiai pažymėjo, kad angą į palėpės patalpas palikti yra tikslinga. Ji jokios įtakos ieškovo ir trečiojo asmens butų šiluminei varžai neturi. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiluminės izoliacijos pašalinimo būtinybė yra pagrįsta avarinės būklės likvidavimo planu, kadangi būtent dėl apelianto šiluminės izoliacijos sluoksniu įvardijamo balastinio šlako, grunto ir šiukšlių ir susidarė perdangos avarinė būklė bei įgriuvo atsakovės buto lubos. Jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų šias byloje nustatytas aplinkybes, apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepateikė. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2019-01-28 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-470-560/2019 pagal ieškovų V. S., Š. L., R. P. ieškinį atsakovams J. S., M. C. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl kurios ši nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta, atsakovai J. S. ir M. C. D. taip pat akcentavo ginčo palėpės yra jų butų termoizoliacinę funkciją, tačiau šią aplinkybę tiek Vilniaus apygardos teismas 2019-01-28 sprendime, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019-06-06 nutartyje vertino kritiškai, konstatuodami, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių patvirtinti atsakovų (t. y. J. S. ir M. C. D.) nurodomą ginčo patalpų ir ieškovo butų šiluminės varžos funkcinį ryšį, o netgi priešingai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-08-12 rašte į paklausimą atsakoma, kad šiluminė varža 15 ir 16 bute nesumažėjo dėl ginčo palėpėse atliktų darbų. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo reikalavimas dėl šilumos izoliacijos atkūrimo nėra teisiškai pagrįstas ir įrodytas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, todėl apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Vilniaus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-08-12 raštą yra visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti šioje dalyje teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

31.       Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami argumentai dėl šilumos izoliacijos atkūrimo, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas išsamiai, remdamasis bylos duomenimis, išnagrinėjo, o jokių kitų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, apeliantas nepateikė. Be to, sprendžiant teisės į bendrosios dalinės nuosavybės objektus gynimo nuo pažeidimų klausimą, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu pažymėti, kad ginčas tarp bendraturčių kilo iš esmės dėl tos priežasties, kad ieškovas ir trečiasis asmuo J. S. savavališkai ir neteisėtai yra užėmė dalį palėpės patalpų. Trečiojo asmens J. S. veiksmų neteisėtumą patvirtina byloje esantys įrodymai: 2004-10-11 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento raštas Nr. 63-(2831)-3701, kad buto Nr. 15 antro aukšto (mansarda) plotas neatitinka inventorinėje byloje pažymėto ploto. Mansardoje išardytos sienų pertvaros, perdengimo konstrukcijos, patalpos yra išplėstos prijungiant palėpėje esančias bendro naudojimo patalpas. Buto rekonstrukcija atlikta nesuderinus su pastatą administruojančia bendrove ir seniūnija, todėl galima konstatuoti, kad rekonstrukcija atlikta savavališkai (2004-09-27 savavališkos statybos aktas; 2004-09-27 Administracinio teisės pažeidimo protokolas; 2004-09-30 nutarimas administracini teisės pažeidimo byloje). Dėl tų pačių neteisėtų ieškovo ir trečiojo asmens veiksmų atsakovė V. S. objektyviai neturėjo galimybės patekti į pastogės patalpas bei suremontuoti avarinės būklės stogą ir jį tinkamai prižiūrėti. Bendraturčių sprendimu (išskyrus ieškovą ir trečiąjį asmenį) atsakovė V. S. įrengė laiptus į pastogės patalpas, kas ir lėmė tarp šalių šio ginčo atsiradimą nagrinėjamoje civilinėje byloje.

32.       Dėl apeliacinio skundo argumento, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektai turi būti valdomi bendraturčių sutarimu, tačiau įrodymų, jog laiptai buvo įrengti visų bendraturčių sutarimu, atsakovė nepateikė, kadangi nei ieškovas, nei trečiasis asmuo J. S. tokio sutikimo nedavė, teisėjų kolegija nurodo, jog daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises - valdymo ir naudojimo - balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Taigi, kai sprendimai priimami pagal CK 4.85 straipsnio nuostatas, reikalingas tam tikras kvorumas (t. y. balsų dauguma) visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų skaičiaus, o ne visų butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas, kaip kad apeliaciniame skunde nurodo apeliantas.

33.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) yra 6 butai. 2004 m. birželio 18 d. sprendimą dėl laiptų įrengimo iš atsakovei priklausančio buto Nr. 14 į bendrojo naudojimo palėpę ir avarinės būklės likvidavimo butų savininkai priėmė balsų dauguma, t. y. 4 butai davė sutikimą atsakovei atlikti tokius veiksmus, kas sudaro 66,6 procentai nuo visų butų savininkų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, jog sprendimas dėl laiptų įrengimo iš atsakovei priklausančio buto Nr. 14 į bendrojo naudojimo palėpę buvo priimtas ne visų bendraturčių sutarimu, taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

34.       Šiame kontekste teisėjų kolegijos nuomone verta pažymėti, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-01-28 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-470-560/2019 pagal ieškovų V. S., Š. L., R. P. ieškinį atsakovams J. S., M. C. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl kurios ši nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta, vienu iš ieškinio reikalavimu ieškovai V. S. (nagrinėjamoje byloje atsakovė), Š. L. ir R. P. (nagrinėjamoje byloje tretieji asmenys) prašė atidalinti ieškovų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių palėpės patalpų, pripažįstant ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teisę proporcingai jų nuosavybės teise turimam naudingajam plotui į palėpės patalpą 18-1 ir į palėpės patalpos 17-1 dalį (4,67 kv. m.), pažymėtą plane (priedas Nr. 2) raide (m), o atsakovui M. C. D. (nagrinėjamoje byloje ieškovas) nuosavybės teisę į palėpės patalpos 17-1 dalį (2,84 kv. m.), pažymėtą plane raide (n). 4. Ieškovai nurodė, kad pastate yra 33,38 kv. m. ploto bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausančių palėpės patalpų. Atsižvelgiant į bendraturčių dalių proporcijas, dalijant palėpės patalpas bendraturčiams natūra, ieškovams bendrai priklausytų 63,2% palėpės patalpų, kas sudaro 21,10 kv. m. Kadangi atsakovė J. S. yra užėmusi bei naudoja didesnę negu jai teisėtai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių palėpės patalpų dalį, likusi palėpės dalis, nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylose pažymėta 18-1 ir 17-1, ieškovų teigimu, turi būti dalintina tik tarp ieškovų ir atsakovo M. C. D.. Iš atsakovo buto į palėpės patalpą 17-1 yra langas, todėl atsakovui M. C. D. būtų patogiausia naudoti palėpės patalpos 17-1 dalį, esančią ties atsakovo langu, pažymėtą raide (n). Likusią palėpės patalpos 17-1 dalį galės naudoti ieškovai, nes minėta palėpės patalpa yra virš ieškovei V. S. priklausančio buto. Vilniaus apygardos teismas 2019-01-28 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2019-06-06 Lietuvos Apeliaciniam teismui išnagrinėjus atsakovų J. S. ir M. C. D. apeliacinį skundą, konstatavęs, jog pastogės patalpos, Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje pažymėtos 17-1 ir 18-1 yra bendrojo naudojimo patalpos, priklausančios butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ieškovų siūlomas palėpių atidalijimo variantas yra artimesnis atidalijimui natūra, t. y. šalys gauna kuo didesnę likusio atsakovės J. S. neužimto palėpių ploto dalį ir jis geriausiai atitinka bendraturčių dalis dalinant turtą natūra, nedaro neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeidžia kitų asmenų teisių, ieškovų ieškinį tenkino iš dalies. Teismas atidalino ieškovų V. S., R. P. ir Š. L. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių palėpės patalpų pripažįstant ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teisę proporcingai jų nuosavybės teise turimam naudingajam plotui į palėpės patalpą 18-1 ir į palėpės patalpos 17-1 dalį (4,67 kv. .m.), esančią virš ieškovei V. S. priklausančio buto, pažymėtą plane raide (m), atsakovei J. S. nuosavybės teisę į savavališkai užimtas palėpės patalpas SUP1 ir SUP2 (14,55 kv. m.), o atsakovui M.C. D. nuosavybės teisę į palėpės patalpos 17-1 dalį (2,84 kv. m.), esančią ties atsakovo langu, pažymėtą raide (n). Pažymėtina, jog atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia. Nagrinėjamu atveju ieškovų V. S., R. P. ir Š. L. bendroji dalinė nuosavybė su atsakovais M.C. D. ir J. S., pasibaigė.

35.       Taigi įvertinus šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-470-560/2019 išsprendus tarp šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atidalinus V. S., R. P. ir Š. L. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių palėpės patalpų 17-1 ir 18-1, dėl kurių šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs ginčas (t. y. ieškovas M.C. D. prašo įpareigoti atsakovę V. S. užmūryti angą buto (duomenys neskelbtini), lubose į neįrengtos pastogės patalpas 17-1, bei įpareigoti atsakovę atkurti šilumos izoliaciją neįrengtos pastogės patalpose 17-1), ginčo patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei V. S. ir tretiesiems asmenims R. P. ir Š. L.. Nei ieškovas M.C. D., nei trečiasis asmuo J. S. nėra pastogės patalpų 17-1 ir 18-1, dėl kurių šioje byloje tarp šalių vyksta ginčas, savininkai, todėl, atitinkamai, neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės V. S. užmūryti ginčo angą ir atkurti šilumos izoliaciją, neįrengtos pastogės patalpose 17-1, kas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovo ieškinį dėl teisės į bendrosios dalinės nuosavybės objektus gynimo nuo pažeidimų.

36.        Teisėjų kolegija išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, bei faktinius bylos duomenis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas skunde iš esmės pakartoja ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, iš esmės nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimo. Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, akivaizdu, kad visos apeliantų nurodomos aplinkybės dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų buvo aptartos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Taigi vien apelianto nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja išvados, jog teismas priėmė netinkamą sprendimą. Apeliantas, skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių faktinių aplinkybių bei įrodymų turinio. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir faktinių aplinkybių neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, šio teismo išdėstytų faktinių aplinkybių bei jų vertinimo ir motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti. Juolab apeliacinės instancijos teismui nustačius savarankišką pagrindą (t. y. nei ieškovas M.C. D., nei trečiasis asmuo J. S. nėra pastogės patalpų 17-1 ir 18-1, dėl kurių šioje byloje tarp šalių vyksta ginčas, savininkai) atmesti ieškovo ieškinį dėl teisės į bendrosios dalinės nuosavybės objektus gynimo nuo pažeidimų.

37.       Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių, todėl pagrįstai sprendė, jog ieškovo M.C. D. reikalavimai įpareigoti atsakovę V. S. užmūryti angą buto (duomenys neskelbtini), lubose į neįrengtos pastogės patalpas 17-1, bei atkurti šilumos izoliaciją neįrengtos pastogės patalpose 17-1 yra neteisėtai ir nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl procesinės bylos baigties

38.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą atmesti ieškovo ieškinį dėl teisės į bendrosios dalinės nuosavybės objektus gynimo nuo pažeidimų. (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, bei apeliacinės instancijos teismo nustatytą faktinę aplinkybę, kad nei ieškovas M.C. D., nei trečiasis asmuo J. S. nėra pastogės patalpų 17-1 ir 18-1, dėl kurių šioje byloje tarp šalių vyksta ginčas, savininkai, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

39.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40.       Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, netenkinamas ir apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Vaclovas Paulikas

                                                                Rūta Petkuvienė

                                                                Inga Staknienė