Civilinė byla Nr. e2A-560-553/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00626-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija

2.6.11.4.1.

                                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui dėl viešojo pirkimo mokinių maitinimo paslaugoms įsigyti sąlygų teisėtumo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Bruneros“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei biudžetinei įstaigai (toliau – BĮ) Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui (toliau – ir perkančioji organizacija), kuriuo prašė pripažinti neteisėtomis ir panaikinti perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo „Mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“ (toliau – Pirkimas) sąlygas:

7.24.1 punkto dalį, kurioje numatytas Antrasis kriterijus „aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategija (sveiko maitinimo skatinimo priemonės, informacinės priemonės, švenčių / renginių tematikos atsispindėjimas valgykloje) (B)“;

7.24.2.2 punktą (su visais papunkčiais), aprašančius Antrojo kriterijaus vertinimą;

1.6.7 punktą (su visais papunkčiais);

7.24.2.1.3 punkto dalį, kurioje aprašytas Pirmojo kriterijaus vertinimas: „Papildomas maitinimas – užkandžių stalas (bufetas) ir jo patiekalai (užkandžiai) patrauklūs tokio amžiaus vaikams (pavyzdžiui, mėsainių, dešrainių, kebabų formos, maisto pateikimas estetiškas ir patrauklus (kaip nurodyta http://sam.lrv.lt/, pasirenkant veiklos sritys>visuomenės sveikatos priežiūra>mityba ir fizinis aktyvumas>Valgiaraščiai ir technologinės kortelės ugdymo bei gydymo įstaigoms)“, taip pat šio punkto formuluotę „nuotraukos turi būti <...> kokybiškos“;

1.6.6.3 punkto formuluotę „nuotraukos turi būti <...> kokybiškos“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė teigia, kad Pirkimo sąlygų nuostatos dėl pasiūlymų ekonominio vertinimo Pirmojo („Papildomas maitinimas – užkandžių stalas (bufetas) ir jo patiekalai (užkandžiai) patrauklūs tokio amžiaus vaikams“) bei Antrojo („aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategija (sveiko maitinimo skatinimo priemonės, informacinės priemonės, švenčių / renginių tematikos atsispindėjimas valgykloje)“) kriterijų prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimams ir tuo pažeidžia ieškovės, kaip Pirkimo dalyvės, teisėtus interesus.

3.       Pagal Pirkimo sąlygų 7.24.2.2.2 punktą kartu su pasiūlymu pateikiama: aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategija, ne mažiau kaip 10 akcijų spalvotos vizualizacijos, pagal Pirkimo sąlygų 1.6.7 punkto reikalavimus. Pirkimo sąlygų 7.24.2.2.3 punkte pateiktas toks šio Antrojo kriterijaus vertinimo aprašymas: „Ne mažiau nei viena kiekvienam mokslo metų mėnesiui parinkta teminė akcija ir pateikta jos sąsaja su konkrečia data (ne mažiau nei 10 teminių akcijų). Tiekėjas pateikia aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategiją, kurioje detaliai aprašytos teminės akcijos, t. y. nurodant tokios akcijos (temos) aktualumą mokiniams, nurodant priemones ir / ar medžiagas, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta. Tiekėjui bus suteiktas balas, jeigu: • teminės akcijos bus detaliai aprašytos;
• nurodytos priežastys, kodėl teminė akcija svarbi, aktuali; • nurodytos priemonės ir / ar medžiagos, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta; • pateikti kiekvienai akcijai (temai) spalvotas vizualizacijas elektronine forma (jos turi būti kokybiškos), atvaizduojančias valgyklos patalpas kiekvienu atveju (kaip kiekviena teminė akcija atsispindės valgyklos patalpose). Perkančioji organizacija pabrėžia, kad, jeigu tiekėjas nepateiks kurios iš aukščiau nurodytos informacijos arba ją pateiks nepilna apimtimi, perkančioji organizacija nevertins šios informacijos ir neprašys paaiškinti / patikslinti. Jeigu tiekėjas nepateiks kurios iš aukščiau nurodytos informacijos, pasiūlymui bus skiriama 0 balų už šį kriterijų.“

4.       Ieškovės vertinimu, dalis nustatytų Antrojo kriterijaus vertinimo kriterijų yra visiškai neaiškūs, abstraktūs ir objektyviai nepamatuotini. Nei iš ginčijamų Pirkimo sąlygų, nei iš Pirkimo dokumentų visumos nėra aišku, kada bus laikoma, kad teminės akcijos bus aprašytos detaliai, o kada ne, kokius parametrus atitinkančios vizualizacijos bus laikomos kokybiškomis, o kokiu atveju jau nebe. Tokie vertinimo kriterijų neaiškumai yra nesuderinami su viešųjų pirkimų skaidrumo principu, kadangi tuo atveju, jei tiekėjas nepateiks nurodytos informacijos arba ją pateiks nepilna apimtimi, už Antrąjį kriterijų tiekėjas gaus 0 balų, nepriklausomai nuo visų kitų duomenų pagal šį kriterijų pateikimo. Kitaip tariant, bet koks tiekėjo pasiūlymo įvertinimas pagal Antrąjį kriterijų priklauso išimtinai nuo subjektyvaus perkančiosios organizacijos vertinimo pagal iš anksto neišviešintus vertinimo parametrus.

5.       Antrasis kriterijus yra betikslis, neskatina ir neužtikrina tiekėjų konkurencijos, kadangi vertinimo balai skiriami vien tik už tai, kad tiekėjai pateiks strategiją, kurioje bus detaliai aprašytos teminės akcijos, šių akcijų aktualumas / svarbumas, temų įgyvendinimo priemonės, ir pridės vizualizacijas, tačiau šių strategijų turinys, aktualumo / svarbumo pagrįstumas, kiti kokybiniai parametrai (kaip reali ekonominė nauda perkančiajai organizacijai) nebus vertinami. Tai reiškia, kad faktiškai pagal šį vertinimo kriterijų balus gaus visi tiekėjai, net jei jų pateiktos strategijos turinio prasme bus nekokybiškos, tačiau formaliai atitiks Pirkimo sąlygų 7.24.2.2.3 punkto reikalavimus. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad perkančioji organizacija pasieks deklaruojamus tikslus, jog tiekėjas aktyviai dalyvautų mokyklos gyvenime, vykdomomis akcijomis realiai skatintų įvairų ir sveiką mokinių maitinimą, kūrybiškai teiktų maitinimo paslaugas. 

6.       Reikalavimas pateikti paties tiekėjo parengtas valgyklos vizualizacijas suteikia nepagrįstą konkurencinį pranašumą maitinimo atitinkamoje valgykloje paslaugas jau teikiančiam (teikusiam) tiekėjui. Toks tiekėjas turi išskirtines (palankesnes) galimybes pasidaryti valgyklos nuotraukų vizualizacijoms parengti – tikėtina, tam gali panaudoti ir realių praėjusiais mokslo metais vykusių renginių nuotraukas (tokiu būdu vizualizacijos rengimui toks tiekėjas apskritai nepatirtų jokių laiko ar piniginių kaštų). Tuo pačiu ankstesnių mokslo metų renginių nuotraukų turėjimas tiekėjui leidžia pasiūlymą parengti kur kas greičiau nei konkurentams (nes pastariesiems tenka ne tik atskirai vykti apžiūrėti bei nusifotografuoti patalpas, bet ir surinktus duomenis apipavidalinti vizualizacijomis), tokiu būdu paslaugas jau teikiantis (ar teikęs) tiekėjas įgyja pranašumą prieš konkurentus ir pasiūlymo pateikimo laiku (kas gali būti aktualu tuo atveju, jeigu keli tiekėjai surinktų vienodą balų skaičių).

7.       Pagal Pirkimo sąlygų 7.24.2.1.2. punktą, kartu su pasiūlymu pateikiama: papildomo maitinimo (bufeto) patiekalų sąrašas (ne mažiau 5 patiekalų ir ne daugiau nei 7 patiekalų), kiekvieno patiekalo technologinė kortelė, kiekvieno patiekalo nuotrauka pagal Pirkimo sąlygų 1.6.6. punkto reikalavimus. Pirkimo sąlygų 7.24.2.1.3 punkte, pateikiant Pirmojo kriterijaus vertinimo aprašymą, be kita ko nurodyta, kad: „Papildomas maitinimas – užkandžių stalas (bufetas) ir jo patiekalai (užkandžiai) patrauklūs tokio amžiaus vaikams (pavyzdžiui, mėsainių, dešrainių, kebabų formos, maisto pateikimas estetiškas ir patrauklus (kaip nurodyta http://sam.lrv.lt/, pasirenkant veiklos sritys>visuomenės sveikatos priežiūra>mityba ir fizinis aktyvumas>Valgiaraščiai ir technologinės kortelės ugdymo bei gydymo įstaigoms). Tiekėjas pasiūlymo formoje nurodo, kad prisiima vykdyti tokį įsipareigojimą (vertinama pagal pateiktą patiekalų sąrašą, pagal patiekalų technologinėse kortelėse nurodytą informaciją, pateiktas ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 7 papildomo maitinimo patiekalų nuotraukas). Tiekėjas pateikia: • papildomo maitinimo užkandžių stalo (bufeto) patiekalų sąrašą (ne mažiau 5 patiekalų ir ne daugiau nei 7 patiekalų); • papildomo maitinimo užkandžių stalo (bufeto) kiekvieno patiekalų sąraše nurodyto patiekalo technologinę kortelę; • papildomo maitinimo (bufeto) patiekalų sąraše nurodytų ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 7 papildomo maitinimo patiekalų nuotraukas elektroniniame formate (nuotraukos turi būti spalvotos, kokybiškos).“

8.       Pirkimo sąlygos, kuriose nustatyti Pirmojo kriterijaus vertinimo kriterijai, yra neteisėtos, kadangi dalyje taip pat suformuluotos ne konkrečiai, o abstrakčiai. Nėra aišku, koks objektyviai turėtų būti užkandžių stalas (bufetas) ir jo patiekalai (užkandžiai), kad būtų patrauklūs tokio amžiaus vaikams, kas yra estetiškas ir patrauklus maisto pateikimas. Nors Pirkimo sąlygose ir yra nuoroda į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Estetiško maisto patiekimo rekomendacijas vaikų ugdymo įstaigoms (toliau – Rekomendacijos), tačiau šios taip pat yra itin bendro pobūdžio, abstrakčios. Tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nėra pateikusi konkretesnių rekomendacijų, neatleidžia atsakovės nuo pareigos suformuluoti aiškius, nedviprasmiškus ir objektyvius vertinimo kriterijus Pirkime. Tokiu būdu perkančioji organizacija turės labai plačią diskrecijos teisę pagal objektyviai nepamatuotinus kriterijus (o tiksliau pagal subjektyvų komisijos narių estetikos suvokimą) nuspręsti, kad nuotraukose pateikti bufeto patiekalų pavyzdžiai yra „neestetiški“ ir „nepatrauklūs“. Nors perkančioji organizacija teigia, kad estetiškas ir patrauklus maisto pateikimas turi būti suprantamas bendrąja prasme: gražiai, patraukliai pateiktas ir tuo turi sudominti vaikus, tačiau estetika, grožis, patrauklumas yra itin subjektyvūs kriterijai, priklausantys išskirtinai nuo vertintojo suvokimo.

9.       Pirkimo sąlygose objektyvių estetikos ir patrauklumo kriterijų nėra nustatyta, todėl vertinant pasiūlymus – tiekėjų nuotraukose atvaizduotų patiekalų estetiškumą ir patrauklumą, skirtingų tiekėjų bufeto pavyzdžiai bus lyginami tarpusavyje, kas iš esmės yra ydinga, kadangi kai kurių patiekalų pateikimas visada bus mažiau estetiškai patrauklus už kitų patiekalų pateikimą. Nors Pirkimo sąlygos tiesiogiai skirtingų pasiūlymų lyginimo tarpusavyje nenumato, tačiau tokį lyginimą natūraliai suponuoja itin subjektyvus šio kriterijaus pobūdis: nesant objektyviai apibrėžtų estetikos ir patrauklumo parametrų, natūraliai kyla grėsmė, kad vertindamas kiekvieną paskesnį pasiūlymą Pirkimo komisijos narys nesąmoningai jį lygins su anksčiau matyto pasiūlymo turiniu ir tam pasiūlymui suteiktu balų skaičiumi.

10.       Pirmojo kriterijaus tikslingumas ir teisėtumas yra kvestionuotinas ir tuo aspektu, kad jis yra nesuderinamas su Ketvirtuoju kriterijumi. Pagal Pirkimo sąlygų 7.24.2.4.2 punkte aprašytą Ketvirtąjį kriterijų, atsakovė pirmenybę teikia ir daugiau balų skiria tiekėjams, kurie įsipareigoja užtikrinti pilną arba bent dalinai švedišką stalą. Turint omenyje, kad Pirmasis kriterijus daugiausiai apima estetišką maisto serviravimą, o siekdami surinkti daugiau balų pagal Ketvirtąjį kriterijų tiekėjai mokiniams privalės užtikrinti švediško stalo galimybę, mokiniams patiekalus į lėkštę įsidedant patiems (ir tuo patiems nulemiant maisto paserviravimo lėkštėje estetiką), Pirmasis vertinimo kriterijus švediško stalo opcijos pasirinkimo atveju tampa fikcija.

11.       Tiekėjai neturi jokių galimybių Pirkimo sutarties vykdymo metu įgyvendinti (o perkančioji organizacija – reikalauti užtikrinti) pagal Pirmąjį kriterijų prisiimtą įsipareigojimą maistą pateikti estetiškai būtent taip, kaip nurodyta su pasiūlymu pateiktose patiekalų nuotraukose. Galiausiai, Pirmojo kriterijaus aprašyme vėlgi nėra atskleista, kas yra kokybiškos nuotraukos. Nors perkančioji organizacija nurodo, kad reikalavimas pateikti kokybiškas nuotraukas reiškia, kad nuotraukos turi būti aiškios, įžiūrimos, tačiau ši Pirkimo sąlyga ir yra ginčijama būtent dėl to, kad nėra aišku, kokių formatų ir / ar raiškos nuotraukos turi būti pateiktos, kad jas vertinant nekiltų ginčų dėl jų kokybės, aiškumo bei įžiūrimumo. Pasiūlymų vertinimas pagal nuotraukų pateikimą apskritai ydingas ir nesuteikiantis realios pridėtinės vertės.

12.       Atsakovė BĮ Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų 7.24.2.2.3 punkto formuluotė reiškia, kad sąlyga, aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategiją aprašyti „detaliai“ bus tenkinama, jeigu strategijos aprašyme bus išdėstyti Pirkimo sąlygoje nurodyti elementai – atskleistas akcijos aktualumas bei nurodomos priemonės ir / ar medžiagos, kuriomis akcija bus įgyvendinta. Taigi, Pirkimo sąlygose vartojamos sąvokos „detaliai“ turinys yra aiškus ir tikslus, kadangi tikslią reikšmę šio žodžio turiniui (objektyvius kriterijus) suteikia toliau tame pačiame Pirkimo sąlygų punkte išvardinti strategijoje turintys būti aprašyti elementai. Be to, Antrąjį kriterijų aprašančių sąlygų teisėtumas jau buvo patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1273-553/2019, nusprendus, kad viešojo pirkimo sąlygos, kurios iš esmės yra identiškos šio ginčo Pirkimo sąlygų Antrajam kriterijui, nepažeidžia viešųjų pirkimų principų ir yra objektyviai patikrinamas.

13.       Pirkimo sąlygų 7.24.2.2.3 punkto reikalavimo esmė yra vizualizacijų pagalba atvaizduoti siūlomas temines akcijas. Vizualizacijos, atvaizduojančios valgyklos patalpas kaip kiekviena teminė akcija atsispindės valgyklos patalpose, gali būti parengtos ne nuotraukų pagrindu, o kompiuterinės grafikos būdu, t. y. kompiuteriu sukuriant grafinius vaizdus, imituojančius patalpas ir atvaizduojančias, kaip kiekviena teminė akcija atsispindės valgyklos patalpose. Visi suinteresuotieji tiekėjai, įskaitant ir ieškovę, turi vienodą galimybę atvykti aplankyti mokyklos valgyklos patalpas, taip pat prašyti atsakovės pateikti valgyklų nuotraukas, jeigu ketina vizualizacijas rengti būtent konkrečios valgyklos nuotraukų pagrindu. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog vizualizacijas nuotraukų pagrindu parengti būtų paprasčiau ar greičiau, nei vizualizacijas kompiuterinės grafikos pagrindu.

14.       Teikdamas pasiūlymą tiekėjas pasirenka, sutikti ar nesutikti aktyviai dalyvauti mokyklos gyvenime, skatinti mokinius sveikai maitintis, kartu puoselėjant ir lietuviškas tradicijas. Jeigu tiekėjas pasiūlyme įsipareigojimo neprisiims, tiekėjui nebus suteiktas balas pagal šį ekonominio vertinimo kriterijų (Pirkimo sąlygų 7.24.2.2.3 punktas), tačiau dėl to nebus laikoma, kad tiekėjo pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų. Atsakovė Antrojo kriterijaus nelaiko formaliu ir betiksliu. Pasiūlymas vertinamas kaip pranašesnis, jeigu Pirkimą laimėjęs tiekėjas nebus tik pasyvus maitinimo paslaugų teikėjas, o aktyviai dalyvautų mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime (švenčių / tradicijų / renginių tematikos atsispindėjimas valgykloje), kiekvienam mokslo metų mėnesiui parinktų temines akcijas, tuo skatintų įvairų ir sveiką mokinių maitinimą, kūrybiškai teiktų mokinių maitinimo paslaugas, kad valgykla taptų mokiniams patrauklia erdve ir mokiniai norėtų maitintis mokyklos valgykloje. Tokiu tiekėjo įsipareigojimu maitinimo paslaugas teiksiantis tiekėjas taps perkančiosios organizacijos bendruomenės dalimi.

15.       Pirkimo sąlygos, įskaitant ir Pirkimo sutartį, aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja tiekėją vykdyti temines akcijas, jeigu tokį įsipareigojimą tiekėjas prisiėmė, teikdamas pasiūlymą. Tai reiškia, kad tiekėjo pranašumas, už kurį jam buvo skiriami ekonominio naudingumo balai (jeigu tokie buvo skiriami vertinant pasiūlymą), yra materializuojamas (panaudojamas), vykdant Pirkimo sutartį. Už įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą tiekėjui yra numatyta atsakomybė.

16.       Pirmojo vertinimo kriterijaus aprašyme naudojamo išsireiškimo „patrauklūs tokio amžiaus vaikams“ turinys yra Pirkimo sąlygose toliau paaiškintas: nurodomi mokiniams patrauklių patiekalų (užkandžių) pavyzdžiai: „mėsainių, dešrainių, kebabų formos“. Iš Pirkimo sąlygų turinio yra aišku, kad perkančioji organizacija šio Pirkimo kontekste įprastai vadinamą „greitą maistą“ laiko kaip patrauklų tokio amžiaus vaikams, t. y. mokiniams. Taigi, iš nurodyto pavyzdžio, kuriuo atskleidžiamas / konkretizuojamas Pirkimo sąlygos nuostatos „patrauklus tokio amžiaus vaikams“ turinys, bet kuriam vidutiniškai apdairiam savo rinkoje veikiančiam tiekėjui (profesionalui) yra aišku (negali būti neaišku), kad vaikams patrauklus, jų pamėgtą, populiarų ar „greitą maistą“, pavyzdžiui mėsainius, dešrainius, kebabus primenantis ar panašus maistas.

17.       Estetiškam ir patraukliam maisto pateikimui specialieji ar specifiniai reikalavimai nėra keliami, t. y. estetiškas ir patrauklus maisto pateikimas suprantamas bendrąja prasme: gražiai, patraukliai pateiktas ir tuo turi sudominti vaikus. Sąvoka „estetiškas pateikimas“ vaikų maitinimo kontekste nėra subjektyvi, kadangi jos turinys yra atskleidžiamas per Pirkimo sąlygose nurodytų teisės aktų turinį. Pirmojo kriterijaus aprašyme nurodoma, kad maistas turi būti tiekiamas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamus valgiaraščius, technologines korteles ugdymo bei gydymo įstaigoms. Estetiško maisto patiekimo rekomendacijose vaikų ugdymo įstaigoms aiškiai nurodomos gairės, koks maisto tiekimas yra laikytinas estetišku bei nuotraukų pavidalu pateikiami keli estetiško maisto patiekimo pavyzdžiai. Atsakovės vykdomo Pirkimo komisijų nariai tiekėjų pateiktų bufeto užkandžių estetinį patiekimą vertins, atsižvelgiant į šias Rekomendacijas, pavyzdines estetiško maisto patiekimo nuotraukas. Pirkimo sąlygų nuostatos nenumato, jog tiekėjų nuotraukose pavaizduoti patiekalai (jų estetiškumo ar patrauklumo aspektu) būtų lyginami tarpusavyje.

18.       Pirmuoju kriterijumi daugiausia akcentuojamas estetiškas maisto patiekimas, o Ketvirtasis kriterijus įtvirtina galimybę tiekėjui prisiimti įsipareigojimą dėl maisto tiekimo savitarnos (švediško stalo) principu. Vien tai, kad mokiniai būtų aptarnaujami savitarnos principu (tiekėjui prisiėmus tokį įsipareigojimą), niekaip neeliminuoja tiekėjo pareigos maistą tiekti estetiškai (pagal Pirmąjį kriterijų). Rekomendacijos yra lygiai taip pat aktualios maistą tiekiant ir savitarnos principu.

19.       Pirmąjį kriterijų aprašančių sąlygų teisėtumas jau buvo patikrintas teisme. Vilniaus apygardos teismas (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01071-2019-6) sprendė, kad viešojo pirkimo sąlygos, kurios iš esmės yra identiškos šio ginčo Pirkimo sąlygų Pirmajam kriterijui, yra suformuluotos taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems pirkimo dalyviams žinoti tikslią nurodyto kriterijaus apimtį, todėl nėra naikintinos (yra teisėtos).

20.       Pirkimo sąlygų 7.24.2.1.3 ir 7.24.2.2.3 punktų reikalavimai, kad maisto patiekalų nuotraukos ir teminių akcijų vizualizacijos būtų kokybiškos, yra aiškūs ir tikslūs. Vizualizacijų (ir atitinkamai – nuotraukų) kokybė turi būti gera ta apimtimi, kad jose turi būti matomas aiškus vaizdas ir įskaitomas tekstas. Jokių išskirtinių reikalavimų vizualizacijų / nuotraukų kokybei nekeliama. Atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką, ekonominio naudingumo kriterijų nustatymo tikslus, bet kuriam vidutiniškai atidžiam ir rūpestingam tiekėjui yra aišku (negali būti neaišku), kad nuotraukų ir vizualizacijų kokybė turi būti tokia, kad jos galėtų būti normaliai peržiūrimos (tekstas įskaitomas, o vaizdas aiškus) standartiniame kompiuterio ekrane. Jeigu nuotraukų ar vizualizacijų kokybei atsakovė keltų aukštus, specifinius reikalavimus – jie būtų nurodyti Pirkimo sąlygose.

21.       Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, kadangi jos pasiūlymai, pateikti kituose viešuosiuose pirkimuose mokinių maitinimo paslaugoms įsigyti pagal identiškas ginčo Pirkimo sąlygas (ieškovė ir Kauno „Šilo“ pradinė mokykla sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl maitinimo paslaugų teikimo, Kauno Šv. Kazimiero progimnazijos viešojo pirkimo komisija iki pirkimo sustabdymo įvertino ieškovės pasiūlymą dėl jo atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams ir patvirtino, kad pasiūlymas jas atitinka), buvo pripažinti jas atitinkančiais ir ekonomiškai naudingiausiais. Taigi, Pirkimo sąlygomis nepažeidžiamos ieškovės subjektinės teisės.

22.       Ieškovė teismui pateiktame dublike, o atsakovė – triplike, laikėsi ieškinyje ir atitinkamai atsiliepime į jį išreikštų pozicijų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

23.       Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė Kauno miesto savivaldybės administracijai iš ieškovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24.       Teismas vertino, kad nors kitų perkančiųjų organizacijų vykdomuose pirkimuose pagal identiškas sąlygas ieškovės pateikti pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais visus vertinimo kriterijus ar netgi sudaryta sutartis su ieškove, kaip pirkimo laimėtoja, tai savaime nereiškia, kad atsakovė ieškovės pasiūlymą įvertins tapačiai, o tuo labiau – pripažins laimėjusiu ir su ja sudarys sutartį. Tai, kad ieškovė yra laimėjusi Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos pirkimą ir šio pirkimo sąlygų neginčijo, nepaneigia jos teisės ginčyti ginčo Pirkimo sąlygas. Šiuo atveju nepaneigtas ieškovės suinteresuotumas ginčyti Pirkimo sąlygas.

25.       Teismas sprendė, kad atsakovė, pateikdama reikalavimus maisto patrauklumui ir estetiškumui, pateikė pavyzdžius bei nuorodas, paaiškinančias (detalizuojančias) nurodytus reikalavimus. Iš pavyzdžio, kuriuo atskleidžiamas Pirkimo sąlygos nuostatos „patrauklus tokio amžiaus vaikams“ turinys, bet kuriam vidutiniškai apdairiam savo rinkoje veikiančiam tiekėjui profesionalui turėtų būti aišku, kad vaikams patrauklus maistas šiuo atveju galėtų būti, pavyzdžiui mėsainių, dešrainių, kebabų formos ar panašus maistas. Tiekėjams neabejotinai turėtų būti suvokiamas ir estetiško maisto vaikams patiekimas, juolab kad atsakovė pateikė nuorodas į estetiško maisto patiekimo gaires. Kartu perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, taip pat turės vadovautis pačios nustatytais reikalavimais ir juos detalizuojančiais aprašymas.

26.       Ieškovės teiginys, kad Pirmasis kriterijus, kiek tai liečia patrauklų ir estetišką maisto pateikimą ir serviravimą, yra nesuderinamas su Ketvirtuoju kriterijumi – mokinių aptarnavimo forma (atsakovė siekia įsigyti savitarnos principu įgyvendinamą mokinių maitinimą, Pirkimo sąlygų
7.24.2.4.2 punktas) nepagrįstas. Maisto patiekimas estetiškai yra aktualus ne tik jį patiekiant lėkštėse porcijomis, bet ir savitarnos principu, kai į lėkštes maistą įsidės patys mokiniai. Taigi tai, kad atsakovė prioritetą teikia maisto tiekimui savitarnos (švediško stalo) principu, nepaneigia tiekėjo pareigos maistą tiekti estetiškai. Be to, Pirmasis kriterijus yra skirtas papildomo maitinimo, t. y. užkandžių stalo (bufeto) kokybės, patrauklumo vertinimui, o Ketvirtuoju kriterijumi perkančioji organizacija siekia įvertinti mokinių aptarnavimo formą.

27.       Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė neturi teisės reikalauti Pirkimo sąlygas aprašyti taip detaliai (iki smulkmenų aprašyti kiekvieno potencialiai galimo paruošti patiekalo ir jo sudėtinių dalių pateikimo būdą), kad tuo būtų sukuriama neproporcingai didelė našta perkančiajai organizacijai ir viršytų tai, kas būtina siekiamam tikslui pasiekti. Šių ir aukščiau aptartų argumentų pagrindu, teismas konstatavo, kad Pirmojo kriterijaus aprašymo dalis yra proporcinga siekiamam tikslui ir neužkerta kelio objektyviam pasiūlymų vertinimui.

28.       Teismas nustatė, kad atsižvelgdama į Antrojo kriterijaus tikslus (nustatyti, ar tiekėjas yra pasirengęs maitinimo paslaugas teikti aktyviai įsitraukiant į mokyklos gyvenimą, atspindėti atitinkamų švenčių ar tematikų valgyklos patalpose, tuo skatintų įvairų ir sveiką mokinių maitinimą, kūrybiškai teiktų mokinių maitinimo paslaugas, kad valgykla taptų mokiniams patrauklia erdve, skatintų mokinius joje maitintis), atsakovė numatė Pirkimo dokumentuose reikalavimą tiekėjui pateikti aktyvaus dalyvavimo mokyklos gyvenime strategiją, kurioje būtų detaliai aprašytos teminės akcijos, t. y. nurodant tokios akcijos (temos) aktualumą mokiniams ir priemones ir / ar medžiagas, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta. Taigi, atsakovė ne tik numatė reikalavimą pateikti detaliai aprašytas akcijas, bet ir detalizavo, kokia informacija jose konkrečiai turėtų būti nurodyta. Teismo vertinimu, nėra abejonių, kad perkančioji organizacija akcijų detalų aprašymą sieja su dviem elementais: strategijoje turi būti nurodytos priežastys, kodėl teminė akcija svarbi, aktuali bei nurodytos priemonės ir / ar medžiagos, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta. Todėl būtent šioje apimtyje ir turės būti vertinami tiekėjų pasiūlymai, sprendžiant dėl ekonominio naudingumo balų skyrimo pagal Antrąjį kriterijų.

29.       Teismas vertino, kad pranašumo tiekėjui suteikimas už įsipareigojimą dalyvauti mokyklos gyvenime, už kurį tiekėjui yra skiriami ekonominio naudingumo balai pagal Antrąjį kriterijų, yra susijęs su Pirkimo objektu, atitinka siekiamą tikslą, todėl nėra nei betikslis, nei formalus.

30.       Teismas sprendė, kad jokių išskirtinių kokybinių reikalavimų nenustatymas leidžia daryti išvadą, kad vizualizacijos / nuotraukos (kaip papildomas įrodymas vertinant tiekėjų pasiūlymus) šiuo atveju turi būti kokybiškos tokia apimtimi, kad leistų įprastai naudojamos raiškos kompiuteryje jas peržiūrėti bei suprasti, kas jose pavaizduota ir parašyta. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad Pirkimo sąlygos, kuriose yra įtvirtinti reikalavimai pateikti kokybiškas vizualizacijas / nuotraukas, neužtikrins objektyvaus pasiūlymų vertinimo. Prašant pateikti vizualizacijas, „atvaizduojančias valgyklos patalpas“, iš tiekėjų nėra reikalaujama teminių akcijų vizualizacijas parengti būtent tų mokyklų valgyklų nuotraukų pagrindu, todėl šis reikalavimas nepažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

31.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei atmesti atsakovės reikalavimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

31.1.                      Pirkimo sąlygų formuluotė „patrauklūs tokio amžiaus vaikams“ yra visiškai neaiški ir ydinga tuo aspektu, jog Pirkimo objektas – mokinių maitinimo paslaugos – yra skirtos visiškai skirtingo amžiaus vaikams, kadangi perkamų maitinimo paslaugų gavėjų spektras yra nuo pradinukų iki gimnazistų. „Patrauklumas“ kaip savybė ir kaip Pirkimo sąlygų vertinimo kriterijus nėra ir negali būti objektyvus, kadangi šios estetinės kategorijos turinys visiškai priklauso nuo vertinančio asmens požiūrio ir subjektyvaus suvokimo. Tokiu būdu teismo išvada, kad ginčo Pirkimo sąlygų formuluotė dėl patiekalų patrauklumo esanti aiški, yra logiškai klaidinga, nes ji priimta idem per idem (lot. tas pats per tą patį) aiškinimu: tai, kad teismui konkretus Pirkimo sąlygose nurodytas patiekalas (mėsainių, dešrainių, kebabų forma) yra „patrauklus“, savaime nereiškia to patiekalo objektyvaus „patrauklumo“ visų amžiaus grupių moksleiviams, o teismo argumentacijoje objektyvios „patrauklumo“ išraiškos realiai nėra paaiškintos.

31.2.                      Tai, kad Pirkimo sąlygose buvo nurodyti trys patrauklūs tokio amžiaus vaikams patiekalų pavyzdžiai – „mėsainių, dešrainių, kebabų formos“, nepaneigia, kad ginčijama Pirkimo sąlygos formuluotė yra neapibrėžta ir subjektyvi, kadangi net ir nurodžius šiuos tris pavyzdžius Pirkimo sąlygose, išlieka visa eilė galimybių subjektyviai ir pagal iš anksto aiškiai neapibrėžtus kriterijus įvertinti pasiūlymus, pavyzdžiui: (1) yra tikimybė (nepaneigta), kad tiekėjų pasiūlyti kiti, o ne „mėsainių, dešrainių, kebabų formos“ patiekalai, automatiškai bus laikomi nepatraukliais; (2) net jei taip nenutiktų, nėra objektyviai apibrėžta, kas dar perkančiosios organizacijos manymu būtų laikoma „patraukliais“ patiekalais „tokio amžiaus vaikams“; (3) nėra įtvirtinta, kaip objektyviai būtų nustatoma, ar tiekėjo pasiūlytas kitas (ne „mėsainių, dešrainių, kebabų“ formos) patiekalas yra „patrauklus tokio amžiaus vaikams“; (4) neaišku, kas būtų vertinama kaip „patrauklūs“ „mėsainių, dešrainių, kebabų formos“ patiekalai: ar atsakovė siekia, jog užkandžių stalą sudarytų mėsainiai, dešrainiai, kebabai ir kitas greitasis maistas, ar kiti patiekalai, kurių tik forma primintų pastaruosius.

31.3.                      Vien tai, kad ieškovė yra savo srities ir viešųjų pirkimų profesionalė, visiškai nereiškia, kad ji (ir / ar kiti tiekėjai) ir perkančioji organizacija vienodai (nesant iš anksto išviešintų objektyvių kriterijų) supranta, koks maistas yra patrauklus tokio amžiaus vaikams.

31.4.                      Estetiškumas kaip ir patrauklumas yra visiškai subjektyvaus pobūdžio, o ne objektyviai pamatuotini kriterijai. Rekomendacijos daugelyje punktų taip pat yra itin bendro pobūdžio, abstrakčios, todėl perkančiajai organizacijai suteikia nepagrįstai didelę teisę subjektyviai spręsti dėl pasiūlymo atitikimo Pirmajam kriterijui.

31.5.                      Tais atvejais, kai tiekėjai prisiims įsipareigojimus sudaryti sąlygas mokiniams patiekalus į lėkštę įsidėti patiems (t. y. pagal Ketvirtąjį pasiūlymų vertinimo kriterijų nurodys taikysiantys švedišką stalą), tiekėjai neturės jokių galimybių Pirkimo sutarties vykdymo metu įgyvendinti (o atsakovė – reikalauti užtikrinti) pagal Pirmąjį kriterijų prisiimtą įsipareigojimą maistą paserviruoti estetiškai būtent taip, kaip nurodyta su pasiūlymu pateiktose patiekalų nuotraukose ir aptariamose Rekomendacijose (pats pirmasis maistą iš „švediško stalo“ sau į lėkštę besidėsiantis mokinys suardys tą „estetiškumą“ ir tvarką, kuriuos tiekėjas sukūrė, patiekdamas maistą į bufetą). Tokiu atveju tiekėjo įsipareigojimai pagal Pirmąjį kriterijų tampa deklaratyvūs ir sutarties vykdymo etape nebesuteikia perkančiajai organizacijai šiuo kriterijumi siekiamo ekonominio naudingumo – o taip būti negali, vadinasi, Pirmojo kriterijaus reikalavimai yra netinkami.

31.6.                      Pirkimo sąlygų 7.24.2.2.3 punkte nurodyta, kad tiekėjui bus suteiktas balas, jeigu jis pateiks strategiją (Antrasis kriterijus), atitinkančią išdėstytus keturis reikalavimus: 1) akcijos detaliai aprašytos, 2) nurodytos priežastys dėl akcijų aktualumo, 3) nurodytos priemonės / medžiagos, 4) pateiktos vizualizacijos. Tad, priešingai, nei sprendė teismas, nurodžius akcijų aktualumą ir priemones / medžiagas, bus įgyvendinti tik antrasis ir trečiasis (iš keturių) reikalavimai, tačiau lieka neapibrėžta Pirkimo sąlygose nurodyto pirmojo reikalavimo „detaliai aprašytos akcijos“ apimtis, kurios paaiškinimas veda prie absurdiško ir neaiškaus rezultato. Tokiu būdu atsakovei paliekama itin plati ir objektyviai neapibrėžta diskrecijos teisė spręsti, ar teminės akcijos yra aprašytos detaliai ar ne, ir ar tiekėjui pagal šį vertinimo kriterijų skirti atitinkamus balus. Kita vertus, jeigu Antrajam kriterijui patenkinti pirmojo papunkčio taikymas apskritai nereikalingas (kas išplaukia iš teismo išvados), tai teismas turėjo bent iš dalies patenkinti ieškinį ir panaikinti pirmąjį papunktį.

31.7.                      Teismas niekaip nepagrindė, kokiu būdu tiekėjų pateiktos strategijos (kurių turinio vertinimas nėra numatytas Pirkimo sąlygose) gali prisidėti prie atsakovės deklaruojamų tikslų, jog Pirkimą laimėjęs tiekėjas aktyviai dalyvautų mokyklos gyvenime, vykdomomis akcijomis realiai skatintų įvairų ir sveiką mokinių maitinimą, kūrybiškai teiktų maitinimo paslaugas. Antrojo kriterijaus aprašyme išvis nėra reikalavimo temines akcijas sieti su sveiku mokinių maitinimusi, todėl, net jei tiekėjas pateiktų strategiją, kuri būtų nesuderinama su sveikos mitybos principais, bet atitiktų visus Pirkimo sąlygų 7.24.2.2.3. punkte numatytus kriterijaus aprašymo reikalavimus, atsakovė neturėtų jokio teisėto pagrindo tokiam tiekėjui neskirti balų už Antrąjį kriterijų. Todėl Pirkimo sąlygos, kurios tik imituoja konkurencijos skatinimą, tačiau nesuteikia atsakovei realios ekonominės vertės, turėtų būti pašalintos iš Pirkimo sąlygų kaip perteklinės.

31.8.                      Pirkimo objektas yra konkrečios mokyklos konkrečioje valgykloje teiksimos vaikų maitinimo paslaugos. Antruoju kriterijumi nustatyti teminių akcijų reikalavimai yra susieti išimtinai su šių akcijų forma ir vizualiniu įgyvendinimu. Sistemiškai vertinant Pirkimo sąlygas, kiekvienam vidutiniškai apdairiam savo rinkoje veikiančiam tiekėjui profesionalui reikalavimas „pateikti kiekvienai akcijai (temai) spalvotas vizualizacijas elektronine forma (jos turi būti kokybiškos), atvaizduojančias valgyklos patalpas kiekvienu atveju (kaip kiekviena teminė akcija atsispindės valgyklos patalpose)“, neabejotinai suprantamas kaip reikalavimas pateikti konkrečios mokyklos valgyklos vizualizacijas. Tokiu būdu aptariamas reikalavimas suteikia nepagrįstą konkurencinį pranašumą maitinimo atitinkamoje valgykloje paslaugas jau teikiančiam (teikusiam) tiekėjui.

31.9.                      Tai, kas yra laikoma „kokybiškomis nuotraukomis / vizualizacijomis“, nėra pakankamai apibrėžta ir todėl neturi lemti pasiūlymų vertinimo. Konkrečių, objektyvių dydžių nurodymas reikštų ne itin specifinių ir aukštų reikalavimų nustatymą, bet minimalių reikalavimų įvardijimą, kas neabejotinai suteiktų aiškumą tiek tiekėjams, rengiantiems pasiūlymus, tiek perkančiajai organizacijai, juos vertinant, tiek teismui, sprendžiant galimai kilusius ginčus. Dabartinės Pirkimo sąlygų nuostatos atsakovei suteikia neribotą teisę spręsti, ar pateiktos nuotraukos / vizualizacijos yra „pakankamos kokybės“ ar ne ir tokiu būdu leidžia ekonominio naudingumo vertinimo balus skirti arba neskirti pagal asmenines perkančiosios organizacijos simpatijas. Tinkamu atitinkamos situacijos sprendimu galėtų būti arba atitinkamo nuotraukų / vizualizacijų kokybės reikalavimo patikslinimas objektyviais parametrais, arba šio reikalavimo pašalinimas. Reikalavimo pašalinimas nelemtų tiekėjo teisės teikti nekokybiškas nuotraukas ar vizualizacijas, tačiau leistų, perkančiajai organizacijai konkrečiu atveju nutarus, kad kokybė nepakankama, pateikti geresnės techninės kokybės vizualizaciją ar nuotrauką, nekeičiant jos turinio.

31.10.                      Atsakovės prašymas Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai priteisti iš ieškovės išlaidų atlyginimą už Kauno miesto savivaldybės administracijai (ne atsakovei) suteiktas teisines paslaugas ir sprendimas šį prašymą tenkinti yra nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas Kauno miesto savivaldybės administracijai nepatenka nė į vieną įstatyme numatytą bylinėjimosi išlaidų priteisimo atvejį: (i) atsakovė buvo atstovaujama įgaliotų teisininkių – fizinių asmenų, (ii) į bylą pateikta atstovavimo sutartis buvo sudaryta ne su atsakove ar jos įgaliotomis atstovėmis, o su byloje jokiu statusu nedalyvavusiu asmeniu, (iii) teisinės paslaugos buvo suteiktos, už jas sąskaita išrašyta ne atsakovei, o byloje nedalyvavusiai Kauno miesto savivaldybės administracijai, (iv) įstatyme nėra numatyta atvejų, kai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ne bylos šaliai, o kitam asmeniui, (v) paslaugų pagal pateiktą sutartį objektas yra paslaugos ne šioje civilinėje byloje.

32.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

32.1.                      Apeliantė absoliučiai neatsižvelgdama į Pirkimo sąlygų turinį, selektyviai jas cituodama ir iš esmės ignoruodama pateiktus maisto pavyzdžius, izoliuotai vartoja ir akcentuoja žodį „patrauklus“ ir tuo pagrindu Pirkimo sąlygą aiškina kaip subjektyvaus pobūdžio. Apeliantė nepagrįstai plečiamai aiškina Pirkimo sąlygas, jų turinį siedama su kitais, Pirkimo sąlygose aiškiai neišviešintais reikalavimais. Pirmojo kriterijaus aprašyme nurodyta, kad „Papildomas maitinimas – užkandžių stalas (bufetas) ir jo patiekalai (užkandžiai) patrauklūs tokio amžiaus vaikams (pavyzdžiui, mėsainių, dešrainių, kebabų formos) <...>“. Iš nurodyto pavyzdžio, kuriuo atskleidžiamas / konkretizuojamas Pirkimo sąlygų nuostatos patrauklus tokio amžiaus vaikams turinys, yra akivaizdu, kad vaikams patrauklus jų pamėgtą, populiarų maistą primenantis ar panašus maistas. Todėl tiekėjas siūlomus patiekalus užkandžių stalui turi paruošti tokius, kad šio standarto būtų laikomasi. Siekiant neriboti tiekėjų galimybės pasiūlyti įvairius patiekalus ir tuo, atitinkamai, nepagrįstai neribojant tiekėjų konkurencijos, Pirkimo sąlygoje nėra pateiktas išsamus galimų siūlyti užkandžių sąrašas.

32.2.                      Net jei apeliantei kažkuri Pirkimo sąlygų nuostata yra neaiški (arba tariamai neaiški), tai savaime nelemia tokios Pirkimo sąlygos neteisėtumo, kadangi pirkimo sąlygos aiškumas yra vertintinas iš protingo, atidaus, rūpestingo profesionalo pozicijos. Pirkimo sąlygose pateikti „patrauklaus tokio amžiaus vaikams“ užkandžių pavyzdžiai, nustato standartą, kurio privalo laikytis ne tik tiekėjas, siekdamas pateikti Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą, bet ir atsakovė, tokį pasiūlymą vertindama.

32.3.                      Lingvistiškai aiškinant minėtą Pirkimo sąlygą, t. y. pagal jos tekstinę išraišką, akivaizdu, kad tiekėjo užkandžių stalui siūlomi gaminiai turėtų būti pavyzdyje nurodyto greito maisto patiekalų formos (ar kito panašaus greito maisto, nes tai yra tik pavyzdys, o ne baigtinis sąrašas). Perkančioji organizacija šio Pirkimo kontekste, įprastai vadinamą „greitą maistą“ laiko patraukliu tokio amžiaus vaikams, todėl ir siekiama, kad tiekėjas valgykloje tiekiamą maistą pristatytų taip, jog jis būtų panašus į vaikų įprastai mėgstamą „greitą maistą“. Su proporcingumo principu būtų nesuderinama pareiga atsakovei aprašyti visus įmanomus sukurti ir pasiūlyti užkandžių patiekalus.

32.4.                      Apeliantė, absoliučiai neatsižvelgdama į ginčijamų Pirkimo sąlygų turinį, selektyviai jas cituodama ir iš esmės ignoruodama Rekomendacijas (kartu su pateiktais patiekalų estetiško patiekimo pavyzdžiais), kurie būtent ir atskleidžia sąvokos „maisto patiekimas estetiškas“ turinį, izoliuotai vartoja ir akcentuoja žodį „estetiškas“ ir todėl nepagrįstai Pirkimo sąlygą aiškina kaip subjektyvaus pobūdžio. Rekomendacijos (ir kartu su jomis pateikti estetiško maisto patiekimo pavyzdžiai) nustato gaires, standartą, kurių ir turi laikytis tiekėjai, rengdami pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos juos vertindamos. Šios taisyklės visiškai nepriklauso nuo to, ar maistas bus įdedamas vaikams, ar tiekiamas savitarnos principu. Apeliantė, tendencingai ir selektyviai cituodama Rekomendacijas, siekia paneigti, kad jos yra lygiai taip pat aktualios maistą tiekiant ir savitarnos principu.

32.5.                      Pirkimo sąlygose dėl Antrojo kriterijaus vartojamos sąvokos „detaliai“ turinys yra aiškus ir tikslus, kadangi tikslią reikšmę šio žodžio turiniui (objektyvius kriterijus) suteikia toliau tame pačiame Pirkimo sąlygų punkte išvardinti strategijoje turintys būti aprašyti elementai: (i) strategijoje privalo būti nurodytas akcijos (temos) aktualumas mokiniams; (ii) nurodomos priemonės ir (ar) medžiagos, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta. Sąvoka „detaliai aprašytos“ turi tokią pačią reikšmę tiek antraštinėje Pirkimo sąlygų 7.24.2.2.3 punkto dalyje, tiek paskesniame sakinyje, nurodančiame, kokiomis sąlygomis tiekėjui yra skiriamas ekonominio naudingumo balas. Kitoks šių Pirkimo sąlygų nuostatų aiškinimas nebūtų logiškas nei sąlygas aiškinant lingvistiškai, nei sistemiškai.

32.6.                      Atrinkto tiekėjo (tiekėjo pasiūlymo) pranašumas, tenkinantis Antrojo kriterijaus reikalavimus, yra materializuojamas, vykdant viešojo pirkimo sutartį. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tiekėjui įsipareigojus aktyviai dalyvauti mokyklos gyvenime, teikiant maitinimo paslaugas, jis šių įsipareigojimų galėtų nevykdyti, kas iš tiesų lemtų Antrojo kriterijaus betiksliškumą. Apeliantė, iš esmės reikalaudama pašalinti Antrąjį kriterijų, kaip betikslį, iš tiesų kvestionuoja perkančiosioms organizacijoms suteiktą diskreciją pasirinkti kriterijus, pagal kuriuos ji vertins pasiūlymo ekonominį naudingumą.

32.7.                      Pirkimo sąlygose nereikalaujama valgyklos patalpas atvaizduojančias vizualizacijas pateikti, būtent, nuotraukų pagrindu, vizualizacijos gali būti parengtos kompiuterinės grafikos būdu ir nėra reikalaujama pateikti būtent tos konkrečios mokyklos valgyklų nuotraukų pagrindu. Tokios išvados negalima daryti, nei Pirkimo sąlygas aiškinant lingvistiškai, nei sistemiškai. 

32.8.                      Šiuo atveju, nekeliant jokių specifinių reikalavimų nuotraukų / vizualizacijų kokybei, atsakovė Pirkimo sąlygų 7.24.2.1.3 ir 7.24.2.2.3 punktuose nurodė, jog nuotraukos turi būti kokybiškos. Tai suponuoja, kad jose pateikiamas vaizdas turi būti suprantamas, o tekstas – įskaitomas. Tiek ieškovei, tiek ir kitiems tiekėjams yra suprantamas (negali būti nesuprantamas) vizualizacijų / nuotraukų teikimo ir naudojimo tikslas – įvertinti, kaip bus pristatomos teminės akcijos (nustatant pasiūlymo atitiktį Pirmajam kriterijui) ir kokie bus siūlomi maisto patiekalai (nustatant pasiūlymo atitiktį Antrajam kriterijui). Vertinant Pirkimo sąlygas tiek lingvistiškai, tiek sistemiškai, nėra galimybės suabejoti vizualizacijų / nuotraukų panaudojimo tikslu, todėl nėra prielaidų tiekėjui manyti, kad jų kokybė turi būti kitokia (pavyzdžiui, aukštesnė), nei reikalinga šiam tikslui pasiekti.

32.9.                      Bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis asmuo, faktiškai atsiskaitė už suteiktas teisines paslaugas. Už byloje suteiktą advokato teisinę pagalbą atsiskaitė Kauno miesto savivaldybės administracija, kuri įgyvendina atsakovės steigėjos – Kauno miesto savivaldybės – teises ir pareigas. Atsakovė teismui pateikė detalų jos naudai suteiktų ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apmokėtų teisinių paslaugų aprašymą bei išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos. Tai įrodo tiek suteiktos advokato teisinės pagalbos faktą, tiek suteiktos advokato teisinės pagalbos turinį. Teisinių paslaugų sutartis yra sudaryta dėl visų ginčų, susijusių su „VšĮ „Bruneros“ ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-1811-601/2020 bei visuose su tuo susijusiuose kliento ir VšĮ „Bruneros“ ginčuose ir kituose teismuose visose instancijose“. Kauno miesto savivaldybė, kaip ugdymo įstaigų steigėja, kurios teises ir pareigas įgyvendina Kauno miesto savivaldybės administracija, turi bendrą interesą su perkančiosiomis organizacijomis (atsakove šioje byloje ir atsakovėmis civilinėje byloje Nr. e2-1811-601/2020) įvykdyti ginčo viešuosius pirkimus bei užtikrinti tinkamą maisto tiekimą ugdymo įstaigoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

34.       BĮ Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus vykdomo viešojo pirkimo „Mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“ sąlygose nustatė, kad Pirkime pateikti pasiūlymai vertinami pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus (Pirkimo sąlygų 7.8 punktas). Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas tik kokybės kriterijų pagrindu (Pirkimo sąlygų 7.9, 7.24 punktai). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai: Pirmasis kriterijus – papildomo maitinimo – užkandžių stalo (bufeto) kokybė, patrauklumas; Antrasis kriterijus – aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategija (sveiko maitinimo skatinimo priemonės, švenčių / renginių tematikos atspindėjimas valgykloje); Trečiasis kriterijus – ekologiškų arba Nacionalinės kokybės produktų (NKP) produktų maisto gaminimui naudojimas, Ketvirtasis kriterijus – mokinių aptarnavimo forma; Penktasis kriterijus – patiekalų pateikimo įvairovė (Pirkimo sąlygų 7.24.1 punktas).

35.       VšĮ „Bruneros“, susipažinusi su Pirkimo sąlygomis, kreipėsi į perkančiąją organizaciją su pretenzija, kurioje prašė panaikinti (pašalinti) Pirkimo sąlygų 7.24.1 punkto dalį, kurioje numatytas Antrasis kriterijus, 7.24.2.2 punktą (su visais papunkčiais), aprašančius Antrojo kriterijaus vertinimą, 1.6.7 punktą (su visais papunkčiais) (nutarties 7 punktas); 7.24.2.1.3 punkto dalį, kurioje aprašytas Pirmojo kriterijaus vertinimas, taip pat šio punkto formuluotę „nuotraukos turi būti <...> kokybiškos“, 1.6.6.3 punkto formuluotę „nuotraukos turi būti <...> kokybiškos“ (nutarties
3 punktas). Pretenzija grindžiama šiais argumentais: (1) nei iš ginčijamų sąlygų, nei iš Pirkimo dokumentų visumos nėra aišku, kada bus laikoma, kad teminės akcijos bus aprašytos detaliai, o kada ne, kokius parametrus atitinkančios vizualizacijos bus laikomos kokybiškomis, o kokiu atveju jau nebe, (2) Antrasis kriterijus yra betikslis, kadangi vertinimo balai skiriami vien tik už tai, kad tiekėjai pateiks strategiją, kurioje bus aprašytos teminės akcijos, jų aktualumas / svarbumas, temų įgyvendinimo priemonės, ir pridės vizualizaciją, tačiau šių strategijų turinys, aktualumo / svarbumo pagrįstumas, kiti kokybiniai parametrai nebus vertinami; tokiu būdu Antrasis kriterijus neužtikrina ir neskatina konkurencijos, yra betikslis ir Pirkimo objektui nesuteikia realios pridėtinės vertės,
(3) reikalavimas pateikti paties tiekėjo parengtas valgyklos vizualizacijas suteikia nepagrįstą konkurencinį pranašumą atitinkamoje valgykloje paslaugas jau teikiančiam (šiuo metu ar praeityje) tiekėjui – toks tiekėjas turi išskirtines (palankesnes) galimybes pasidaryti valgyklos nuotraukų vizualizacijoms parengti ir tokiu būdu įgyti pranašumą prieš konkurentus pasiūlymo pateikimo laiku, (4) Pirkimo sąlygos, kuriose nustatyti Pirmojo kriterijaus vertinimo kriterijai, yra neteisėtos, kadangi dalyje taip pat suformuluotos abstrakčiai – nėra aišku, koks objektyviai turėtų būti užkandžių stalas (bufetas) ir jo patiekalai (užkandžiai), kad būtų patrauklūs tokio amžiaus vaikams, kas yra estetiškas ir patrauklus maisto pateikimas (nors Pirkimo sąlygose yra nuoroda į Estetiško maisto patiekimo rekomendacijas vaikų ugdymo įstaigoms, šios taip pat yra abstrakčios), (5) dėl anksčiau nurodytų priežasčių skirtingų tiekėjų bufeto pavyzdžiai bus ydingai lyginami tarpusavyje, (6) Pirmojo kriterijaus aprašyme nėra atskleista, kas yra kokybiškos nuotraukos, dėl ko kyla reali grėsmė, kad tiekėjai ir perkančioji organizacija šį reikalavimą supras skirtingai, (7) Pirmasis kriterijus yra nesuderinamas su Ketvirtuoju kriterijumi, nes pasiūlius švediško stalo principą maisto paserviravimas lėkštėje (kai mokiniai patiekalus į lėkštę įsidės patys) bus visiškai nepriklausomas nuo tiekėjų veiksmų.

36.       Perkančioji organizacija, atmesdama VšĮ „Bruneros“ pretenziją, nurodė, kad: (1) Pirkimo sąlygų 7.24.2.2.3 punkte paaiškinta, kad vertinant pasiūlymus balas bus suteiktas, jeigu tiekėjas pateiks aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategiją, kurioje pateiks detaliai aprašytas temines akcijas (ne mažiau nei viena kiekvienam mokslo metų mėnesiui parinkta teminė akcija ir pateikta jos sąsaja su konkrečia data (ne mažiau nei 10 teminių akcijų) nurodant priežastis, kodėl teminė akcija svarbi, aktuali ir nurodant priemones ir / ar medžiagas, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta bei teminių akcijų aprašyme nurodytų priemonių atvaizdavimui (vaizdiniam suvokimui) pateikiant spalvotas vizualizacijas elektronine forma (jos turi būti kokybiškos) kiekvienai akcijai (temai), atvaizduojančias valgyklos patalpas kiekvienu atveju (kaip kiekviena teminė akcija atsispindės valgyklos patalpose), t. y. perkančioji organizacija aiškiai nurodė Antrojo kriterijaus aprašymą ir privalomus pateikti dokumentus, (2) vizualizacijos turi būti pateikiamos su pasiūlymu elektroninėje formoje, jos turi būti spalvotos, jų kokybė turi būti tiesiog gera: turi būti matomas aiškus vaizdas ir įskaitomas tekstas; jokių išskirtinių reikalavimų vizualizacijai ar jos kokybei nekeliama, (3) perkančioji organizacija nenumato atlikti Antrojo kriterijaus (jo vertinimui pateiktų dokumentų) ekspertinio vertinimo, neturi tikslo Pirkime organizuoti geriausios aktyvaus dalyvavimo mokyklos gyvenime strategijos ir geriausių teminių akcijų išrinkimo; šiuo atveju tiekėjui suteikiami balai, jei jis prisiima įsipareigojimą (kuris nėra privalomas ir jo neprisiėmus pasiūlymas nebus atmestas) įgyvendinti atitinkamą ekonomiškai naudingiausiu kriterijumi nustatytą perkančiajai organizacijai sukuriamą naudą, (4) Antrasis kriterijus nėra betikslis bet kokia prasme, jį taikant pasiekiamas juo siekiamas tikslas, kad konkursą laimėjęs tiekėjas aktyviai dalyvautų mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime (švenčių / renginių tematikos atsispindėjimas valgykloje), kiekvienam mokslo metų mėnesiui parinktų temines akcijas, tuo skatintų įvairų ir sveiką mokinių maitinimą, kūrybiškai teiktų mokinių maitinimo paslaugas, kad valgykla taptų mokiniams patrauklia erdve ir mokiniai norėtų maitintis mokyklos valgykloje, (5) Pirkimo sąlygose nėra reikalavimo vizualizacijas pateikti nuotraukų pagrindu, jos gali būti parengtos kompiuterinės grafikos būdu, pageidaujant vizualizaciją pateikti nuotraukų pagrindu, valgyklos patalpas galima nusifotografuoti, be to, valgyklos patalpų nuotraukos yra viešinamos ir mokyklos internetinėje svetainėje,(6) Pirkimo sąlygų 7.24.2.1.3. punkto dalyje, aprašančioje Pirmojo kriterijaus vertinimą, paaiškinta, kad užkandžių stalas (bufetas) ir jo patiekalai (užkandžiai) patrauklūs tokio amžiaus vaikams yra, pavyzdžiui, mėsainių, dešrainių, kebabų formos, t. y. iš nurodyto pavyzdžio akivaizdu, kad vaikams patrauklus, jų pamėgtą, populiarų maistą primenantis ar panašus maistas, (7) estetiškam ir patraukliam maisto pateikimui specialieji ar specifiniai reikalavimai nėra keliami, t. y. estetiškas ir patrauklus maisto pateikimas suprantamas bendrąja prasme: gražiai, patraukliai pateiktas ir tuo turi sudominti vaikus, (8) tiekėjų nuotraukose atvaizduotų patiekalų estetiškumas ir patrauklumas tarp skirtingų tiekėjų nebus vertinamas ir užkandžių stalo (bufeto) pavyzdžiai nebus lyginami, (9) nuotraukos, sudarančios tiekėjo pasiūlymą, laimėjimo atveju taps viešojo pirkimo sutarties dalimi, todėl tiekėjas negalės sutarties vykdymo metu „pamiršti“ prisiimtus įsipareigojimus, dėl kurių galimai tapo laimėtoju, ir tiekti patrauklumu nepasižymintį, vaikams nepatrauklų maistą, (10) perkančioji organizacija nenustatė nuotraukų kokybei konkrečių reikalavimų, tokiais apribojimais neapsunkinant tiekėjų, todėl Pirkimo sąlygų 1.6.6.3 punktas „nuotraukos turi būti spalvotos, kokybiškos“, turi būti suprantamas bendrąja prasme: nuotraukos turi būti spalvotos, įžiūrimos.

37.       Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu VšĮ „Bruneros“, laikydamasi pretenzijoje išdėstytų argumentų, kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu perkančiajai organizacijai dėl aukščiau aptartų Pirkimo sąlygų panaikinimo. Pirmosios instancijos teismui ieškinio netenkinus, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame, iš esmės laikydamasi ieškinyje išdėstytos pozicijos, teigia, kad Kauno apygardos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo (nutarties 31.1 – 31.10 punktai) bei atsiliepimo į jį (nutarties 32.1 – 32.9 punktai) argumentus, sprendžia, kas apeliacijos ribas sudaro ginčijamų Pirkimo sąlygų bei bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš ieškovės atsakovei pirmosios instancijos teisme, teisėtumo klausimai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

38.       VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti (VPĮ 55 straipsnio 5 dalis).

39.       Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismo) praktiką).

40.       Teisingumo Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad tiek vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, jog viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip pat nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378-2018 ir joje nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Priešingu atveju, pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tokia situacija neatitinka VPĮ nustatyto skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sąlygos yra neteisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018).

41.       Pirkimo sąlygose perkančiosios organizacijos taip pat turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42.       Apeliantės ginčijamo Pirmojo kriterijaus aprašyme nurodyta, kad „Papildomas maitinimas – užkandžių stalas (bufetas) ir jo patiekalai (užkandžiai) patrauklūs tokio amžiaus vaikams (pavyzdžiui, mėsainių, dešrainių, kebabų formos), maisto pateikimas estetiškas ir patrauklus (kaip nurodyta http://sam.lrv.lt/, pasirenkant veiklos sritys>visuomenės sveikatos priežiūra>mityba ir fizinis aktyvumas>Valgiaraščiai ir technologinės kortelės ugdymo bei gydymo įstaigoms). <...>“. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai ieškovės teiginiams, nurodyta Pirkimo sąlyga, apibūdinanti Pirmąjį kriterijų, yra aiški bei objektyviai pamatuojama.

43.       Perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimą, kad patiekalai būtų „patrauklūs tokio amžiaus vaikams“, jį detalizavo ir paaiškino, kad vaikams teikiamas maistas galėtų būti, pavyzdžiui, mėsainių, dešrainių ar kebabų formos. Toks paaiškinimas rodo, kad mokiniams patraukliu maistu yra laikomas maistas, pateiktas taip, kad savo išvaizda ir forma primintų paprastai vaikų mėgstamą, populiarų „greitą maistą”, pavyzdžiui, atsakovės išvardintą maistą ar kitą panašų maistą. Tokiu būdu pateikdama konkrečius pavyzdžius, kaip turėtų būti pateikiamas maistas mokiniams, atsakovė atskleidė minėtos sąvokos turinį, į kurį turėtų orientuotis tiek tiekėjai, teikdami pasiūlymus Pirkime, tiek ir atsakovė, vertindama pateiktų pasiūlymų atitiktį Pirmajam kriterijui. Apeliantės teiginiai, jog tokiu atveju yra tikimybė, kad tiekėjų pasiūlyti kiti, o ne „mėsainių, dešrainių, kebabų formos“, patiekalai automatiškai bus laikomi nepatraukliais, yra nepagrįsti. Pirmojo kriterijaus aprašyme iš esmės atskleistas sąvokos „patrauklūs tokio amžiaus vaikams“ turinys, pateikiant mokyklinio amžiaus vaikams įprastai patrauklaus maisto pavyzdžius, į kuriuos tiekėja gali orientuotis, aiškiai patvirtina, jog ne tik „mėsainių, dešrainių, kebabų formos“ maistas laikytinas patraukliu. Aplinkybė, jog Pirkimo sąlygose nėra pateiktas išsamus visų galimų siūlyti užkandžių sąrašas, kaip iš esmės bando teigti ieškovė, nepatvirtina jų neaiškumo. Reikalavimas perkančiajai organizacijai Pirkimo sąlygose pateikti visus įmanomus siūlytinus užkandžius ne tik nesuderinamas su proporcingumo principu, bet iš esmės apribotų ir tiekėjų galimybes pasiūlyti įvairius patiekalus, o kartu ir tiekėjų konkurenciją Pirkime. Tuo tarpu argumentai, kad skirtingo amžiaus vaikų suvokimas, kas yra patrauklu, gali nesutapti nei tarpusavyje, nei juo labiau su atsakovės ar tiekėjų suvokimu, šiuo atveju nėra reikšmingi. Vertinant, ar Pirkimo sąlyga, apibūdinanti Pirmąjį kriterijų, yra pakankamai apibrėžta, yra aktualu nustatyti, ar iš jos turinio galima (o kaip nustatyta aukščiau – galima) nesunkiai spręsti, kas yra laikoma patraukliai mokiniams pateiktu maistu, o, ne kokia yra objektyvi patrauklumo samprata.

44.       Pirkimo sąlygose pateikta sąvoka „estetiškas“, vartojama apibūdinant maisto pateikimo būdą, taip pat nėra abstrakti ir priklausoma vien tik nuo vertinančiojo asmens subjektyvaus suvokimo. Siekdama tinkamai atskleisti šios sąvokos turinį atsakovė nurodė, kad estetiškai ir patraukliai pateikto maisto samprata turėtų būti suprantama taip, kaip ji yra apibūdinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtose Rekomendacijose, kuriose išdėstytos bendros estetiško maisto patiekimo mokiniams gairės, pavyzdžiui, nurodyti reikalavimai indams, kuriuose mokiniams turėtų būti teikiamas maistas, maisto tekstūrai, serviravimui ir pan. Tiek Rekomendacijose, tiek ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainės skiltyje, kuria nurodė remtis atsakovė, yra pateiktos nuotraukos, kuriose pavaizduoti estetiškai mokiniams teikiamo maisto pavyzdžiai. Minėta, iš perkančiųjų organizacijų negalima reikalauti, jog viešojo pirkimo sąlygose būtų nurodyti ir aprašyti visi galimi situacijų sprendiniai, iki smulkmenų detalizuoti visi vertinimo kriterijai, paaiškinta kiekviena sąvoka ir pan. Tai sukurtų atsakovei nepagrįstai didelę naštą ir negalėtų būti laikoma adekvačiu bei proporcingu reikalavimu keliamiems tikslams. Todėl ieškovės teiginiai, kuriais įrodinėjama, kad vienokiu ar kitokiu būdu supjaustytas maistas, ar kad vienas maistas jau savaime atrodo patraukliau nei kitas, nepaneigia ginčo Pirkimo sąlygą esant aiškią bei suprantamą.

45.       Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad Pirmasis kriterijus, nustatantis, kad maistas mokiniams turi būti pateikiamas estetiškai, yra nesuderinamas su Ketvirtuoju kriterijumi, pagal kurį tiekėjai turėtų suteikti prioritetą savitarnos principu įgyvendinamam mokinių maitinimui. Ieškovė nurodo, kad mokiniams patiekalus į lėkštę įsidedant patiems (ir tuo patiems nulemiant maisto paserviravimo lėkštėje estetiką), maisto estetiškumas iš esmės bus suardytas. Akcentuotina, kad Pirkimo sąlygose keliamas reikalavimas yra skirtas estetiškam maisto pateikimui užkandžių stalui, t. y. tiekėja, su kuria bus sudaryta Pirkimo sutartis, turės užtikrinti, kad ant užkandžių stalo pateikiamas maistas būtų patiektas estetiškai, o ne užtikrinti ir maisto paserviravimo mokinio lėkštėje estetiką. Natūralu, jog mokiniams maitinantis ant užkandžių stalo esančiu maistu, pirminė patiekto maisto estetika pakis. Šiuo atveju tiekėjai iš esmės keliamas reikalavimas pasirūpinti, kad mokiniams siūlomas maistas atrodytų estetiškai jo pateikimo momentu. Todėl vien tai, kad mokiniai būtų aptarnaujami savitarnos principu (tiekėjui prisiėmus tokį įsipareigojimą), niekaip neeliminuoja tiekėjo pareigos maistą tiekti estetiškai (pagal Pirmąjį kriterijų). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog, net ir prisiėmę įsipareigojimą įgyvendinti mokinių maitinimą savitarnos principu, tiekėjai turėtų vadovautis Estetiško maisto patiekimo rekomendacijose vaikų ugdymo įstaigoms nurodytomis gairėmis ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais pavyzdžiais. 

46.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-491-790/2021, kurioje buvo sprendžiamas ginčas pagal VšĮ „Bruneros” ieškinį dėl analogiškų viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, išaiškino, kad ieškovė, nurodydama, kad Pirmojo kriterijaus aprašymas, kuriame maisto patiekimo būdas yra apibūdintas sąvokomis „patrauklus“ ir „estetiškas“, yra neaiškus ir objektyviai nepamatuojamas, minėtas sąvokas vertina autonomiškai, neatsižvelgdama į bendrą aptariamos nuostatos formuluotę ir nurodytų sąvokų vartojimo kontekstą. Atsižvelgiant į aukščiau nutartyje nustatytas aplinkybes, tokia pati išvada daroma ir nagrinėjamu atveju.

47.       Įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartas Pirkimo sąlygos 7.24.2.1.3 punkte nurodytas Pirmojo kriterijaus aprašymas yra suformuluotas pakankamai konkrečiai ir aiškiai tam, kad bet kuris informuotas ir pakankamai rūpestingas tiekėjas galėtų suprasti jam keliamus reikalavimus, o atsakovė galėtų pagal šį aprašymą objektyviai įvertinti tiekėjų pateiktus pasiūlymus.

48.       Ieškovė taip pat ginčija ir Antrąjį kriterijų, kuriuo perkančioji organizacija pasiūlė tiekėjams pateikti aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategiją, siejamą su sveika gyvensena, maitinimu ir (ar) lietuviškų tradicijų puoselėjimu. Siekdami gauti balus pagal šį vertinimo kriterijų, tiekėjai turėtų pasiūlyti perkančiosioms organizacijoms ne mažiau nei vieną kiekvienam mokslo metų mėnesiui parinktą teminę akciją ir pateikti jos sąsają su konkrečia data (ne mažiau nei dešimt teminių akcijų). Ieškovė šį vertinimo kriterijų ginčija keliais aspektais. Pirma, ieškovė nurodo, kad Antrasis kriterijus yra perteklinis ir nesuteikia atsakovei jokios realios pridėtinės vertės. Antra, jame nėra atskleista, kiek detaliai turi būti aprašytos konkrečios tiekėjų siūlomos teminės akcijos, todėl atsakovei yra suteikiama teisė savo nuožiūra nuspręsti dėl pateiktų aprašymų atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams. Trečia, šio vertinimo kriterijaus aprašyme nustatytas reikalavimas pateikti teminių akcijų vizualizacijas suteikia nepagrįstą pranašumą tiekėjams, kurie šiuo metu ar anksčiau yra teikę maitinimo paslaugas perkančiajai organizacijai. 

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad tiekėjo įsipareigojimas vykdyti jo pateiktose strategijose nurodytas temines akcijas yra formalus, o nurodytas vertinimo kriterijus – beprasmis. Nors ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja, kad tiekėjų pateiktos strategijos gali padėti pasiekti atsakovės deklaruojamus tikslus ir nurodo, jog atsakovė, nustačiusi šį vertinimo kriterijų, negaus jokios realios pridėtinės vertės, tokie ieškovės deklaratyvūs teiginiai patys savaime nepatvirtina, kad Antrasis kriterijus turėtų būti pašalintas iš Pirkimo sąlygų kaip perteklinis ir nesuteikiantis jokios naudos atsakovei. Pasiūlydama tiekėjams kūrybiškai teikti maitinimo paslaugas atsakovė siekė sudominti mokinius tiekėjų organizuojamomis teminėmis akcijomis ir tokiu būdu skatinti juos maitintis būtent mokymo įstaigos valgykloje, kurioje mokiniams turėtų būti tiekiamas nustatytus reikalavimus atitinkantis, kokybiškas ir sveikas maistas. Nors, kaip teisingai nurodo apeliantė, Antrojo kriterijaus, nustatyto Pirkimo sąlygų 7.4.2.2.3. punkte, aprašyme nėra reikalavimo temines akcijas sieti su sveiku mokinių maitinimusi, tačiau tokia tiekėjos pareiga numatyta Pirkimo sąlygų 1.6.7 punkte. Pagal Pirkimo sąlygų 1.6.7.1 punktą, aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategija, siejama su sveika gyvensena / maitinimu ir (ar) lietuviškų tradicijų puoselėjimu, pateikiant kiekvienos (ne mažiau kaip 10) teminių akcijų aprašymą, organizuojamų kiekvienam mokslo metų mėnesiui, nurodant tokios akcijos (temos) aktualumą mokiniams, nurodant sveiko maitinimo skatinimo priemones, informacines priemones, švenčių / renginių tematikos atsispindėjimą valgykloje, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta. Taigi, tiekėjai, Pirkime pateikę aktyvaus dalyvavimo švietimo įstaigos gyvenime strategiją ir gavę papildomus ekonominio naudingumo balus pagal šį vertinimo kriterijų, Pirkimo laimėjimo atveju, būtų prisiėmę įsipareigojimą organizuoti jų pateiktuose Pirkimo dokumentuose nurodytas akcijas ir taip realiai prisidėtų skatinant vaikus maitintis mokykloje.

50.       Pažymėtina, kad klausimas dėl tokio pobūdžio ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus teisėtumo ir jo sąsajų su pirkimo objektu jau buvo sprendžiamas kitose civilinėse bylose. Lietuvos apeliacinis teismas tiek 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1273-553/2019, tiek minėtoje 2021 m. vasario 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-491-790/2021, pripažino šį kriterijų susijusiu su viešojo pirkimo objektu ir teisėtu. Teismai nurodė, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose neprivalo apsiriboti tik reikalavimų dėl maisto paruošimo nustatymu, tačiau gali siekti, jog maistas būtų paruoštas ir patiektas taip, kad būtų patrauklus mokiniams ir jie rinktųsi valgyti mokykloje pagamintą maistą. Taigi, teismų praktikoje taip pat yra laikomasi pozicijos, kad tokio pobūdžio pasiūlymų vertinimo kriterijai gali būti nustatomi, vykdant mokinių maitinimo paslaugų viešuosius pirkimus, ir jie nėra nei formalūs, nei beprasmiai.

51.       Analogiškai nepagrįstais laikytini ir ieškovės argumentai dėl Antrojo kriterijaus aprašymo neaiškumo. Pirkimo sąlygų 7.24.2.2.3 punkte pateiktoje lentelėje nurodyta, kad tiekėjas, įgyvendindamas šį reikalavimą „<...> pateikia aktyvaus dalyvavimo mokyklos, kaip švietimo įstaigos, gyvenime strategiją, kurioje detaliai aprašytos teminės akcijos, t. y. nurodant tokios akcijos (temos) aktualumą mokiniams, nurodant priemones ir / ar medžiagas, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta“. Šioje lentelėje taip pat detalizuota, kad tiekėjui bus suteiktas balas, jeigu: teminės akcijos bus detaliai aprašytos; bus nurodytos priežastys, kodėl teminė akcija svarbi, aktuali; bus nurodytos priemonės ir (ar) medžiagos, kuriomis atitinkama tema bus įgyvendinta; bus pateiktos kiekvienai akcijai (temai) spalvotos vizualizacijos elektronine forma, atvaizduojančios valgyklos patalpas kiekvienu atveju (kaip kiekviena teminė akcija atsispindės valgyklos patalpose). Taigi, aptariamoje Pirkimo sąlygų nuostatoje yra aiškiai nurodyta, kad reikalavimas detaliai aprašyti temines akcijas šio vertinimo kriterijaus kontekste būtų išpildytas tuo atveju, jeigu tiekėjas strategijoje paaiškintų, kodėl teminė akcija yra aktuali mokiniams ir nurodytų priemones (medžiagas), kurios bus pasitelktos, siekiant įgyvendinti konkrečią temą. Įvertinus pateiktą vertinimo kriterijaus aprašymą, nėra pagrindo manyti, kad atsakovė, vėliau toje pačioje lentelės grafoje detalizuodama, jog ekonominio naudingumo balai bus skirti detaliai aprašytoms teminėms akcijoms, šiam reikalavimui suteikė jau kitokią, anksčiau pateikto apibūdinimo neatitinkančią reikšmę. Iš Pirkimo sąlygose pateikto Antrojo kriterijaus aprašymo matyti, kad ekonominio naudingumo balai tiekėjams pagal šį vertinimo kriterijų būtų suteikiami tuo atveju, jeigu jie detaliai aprašytų temines akcijas – atskleistų minėtų akcijų aktualumą mokiniams ir priemones (medžiagas), kurios bus panaudotos jas įgyvendinti – ir pateiktų kiekvienai akcijai vizualizacijas. Todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentams, kad kitoks šios Pirkimo sąlygų nuostatos aiškinimas nebūtų logiškas nei sąlygas aiškinant lingvistiškai, nei sistemiškai.

52.       Ieškovė Antrąjį kriterijų vertina kaip neteisėtą dar ir dėl to, jog, jos vertinimu, pagal šį kriterijų nepagrįstas pranašumas yra suteikiamas tiems tiekėjams, kurie šiuo metu ar anksčiau teikė maitinimo paslaugas BĮ Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjuje. Tokias išvadas ieškovė daro dėl to, kad pagal ją vizualizacijos, atspindinčios, kaip valgyklos patalpose bus įgyvendinamos tiekėjo strategijoje nurodytos teminės akcijos, turėtų būti parengtos šios mokymo įstaigos valgyklos nuotraukų pagrindu. Tačiau nei Pirkimo sąlygų 1.6.7.2 punkte, nei 7.24.2.2.3 punkte pateiktoje lentelėje, kurioje yra aprašytas minėtas reikalavimas, nėra tiesiogiai ar netiesiogiai nurodyta, kad teminių akcijų vizualizacijos turėtų būti parengtos, atsižvelgiant į konkrečios mokymo įstaigos valgyklos patalpas ir kad jose turi atsispindėti kaip teminės akcijos bus pristatytos būtent šioje valgykloje. Šios nutarties 36 punkte nurodyta, kad atsakydama į ieškovės pretenziją atsakovė jai paaiškino, jog tiekėjų turimos pateikti vizualizacijos neturi būti parengtos nuotraukų pagrindu, tačiau gali būti parengtos kompiuterinės grafikos būdu sukuriant grafinius vaizdus, imituojančius valgyklos patalpas. Tuo pačiu ieškovei buvo nurodyta, kad pageidaujant vizualizacijas pateikti nuotraukų pagrindu, tiekėja gali tiek atvykti šias patalpas nusifotografuoti, tiek valgyklos patalpų nuotraukas rasti mokyklos internetinėje svetainėje. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės argumentai, jog aptartos Pirkimo sąlygos gali sukurti nepagrįstą pranašumą tam tikriems ūkio subjektams, yra nepagrįsti.

53.       Be pirmiau nurodytų aplinkybių, ginčydama abu aptartus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, ieškovė taip pat nurodo, kad juose netinkamai suformuluoti reikalavimai tiekėjų turimų pateikti nuotraukų ir vizualizacijų kokybei – Pirkimo sąlygose atsakovė nurodė, kad tiekėjų teikiamos nuotraukos ir vizualizacijos turi būti kokybiškos, tačiau nedetalizavo kokia turėtų būti teikiamų nuotraukų kokybė. Dėl šios priežasties, ieškovės vertinimu, atsakovei yra suteikta neribota teisė spręsti, ar pateiktos nuotraukos ir vizualizacijos yra pakankamai kokybiškos ir atitinkamai skirti arba neskirti balus pagal nurodytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais nesutinka.

54.       Pirmojo kriterijaus aprašyme nurodyta, kad tiekėjai turėtų pateikti „papildomo maitinimo (bufeto) patiekalų sąraše nurodytų <...> patiekalų nuotraukas elektroniniame formate (nuotraukos turi būti spalvotos, kokybiškos)“. Antrojo kriterijaus aprašyme nurodyta, kad tiekėjai turi „pateikti kiekvienai akcijai (temai) spalvotas vizualizacijas elektronine forma <...>, atvaizduojančias valgyklos patalpas kiekvienu atveju <...>“. Tokie reikalavimai nustatyti siekiant, kad atsakovei būtų sudaryta galimybė įvertinti, kaip tiekėjai ketina išpildyti šių kriterijų reikalavimus, t. y. siekiant įvertinti, kokie patiekalai bus siūlomi mokiniams, įgyvendinant Pirmąjį kriterijų, ir kaip, įgyvendinant Antrąjį kriterijų, valgyklose bus pristatomos konkrečios tiekėjų pasirinktos teminės akcijos. Pirkimo sąlygose šioms nuotraukoms ir vizualizacijoms nėra teikiama jokia papildoma reikšmė, ką perkančioji organizacija akcentavo savo atsiliepime į ieškovės pretenziją (nutarties
36 punktas) ir nėra keliama jokių specialių reikalavimų jų kokybei. Todėl reikalavimas, kad teikiamos nuotraukos ir vizualizacijos būtų kokybiškos, šiame kontekste pagrįstai yra suprantamas kaip reikalavimas pateikti tokios kokybės ir raiškos nuotraukas bei vizualizacijas, kad atsakovė įprastinėmis sąlygomis galėtų jas peržiūrėti ir suprasti, kas jose pavaizduota. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad nuotraukų ir vizualizacijų kokybei yra keliami kokie nors aukštesni, specifiniai reikalavimai, kurių nesilaikę tiekėjai negautų ekonominio naudingumo balų pagal Pirmąjį ir Antrąjį kriterijus.

Dėl procesinės bylos baigties

55.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos yra neteisėtos ir turėtų būti panaikintos. Iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad ieškovės kvestionuojamos formuluotės ir sąlygos yra pakankamai atskleistos ir detalizuotos, todėl jos neužkerta kelio objektyviai ir skaidriai vykdyti ginčo Pirkimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, priteisimo

56.       Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmetęs ieškovės reikalavimus, iš dalies patenkino atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė Kauno miesto savivaldybės administracijai iš ieškovės 1 500 Eur išlaidų, patirtų Kauno miesto savivaldybės administracijai atsiskaičius už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą. Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija šią teismo sprendimo dalį.

57.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

58.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, pirmiausia, turi nustatyti, ar šios išlaidos yra padarytos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teismas, priteisdamas išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, visais atvejais turi taikyti realumo kriterijų, t. y. turi nustatyti, kad šiems asmenims už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Išlaidos tokiais atvejais yra suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Iš aptartų kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų matyti, kad dalyvaujantiems byloje asmenims gali būti atlyginamos tik realiai patirtos ir tinkamai įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Kita vertus, teismų praktikoje nėra nustatyta draudimo atlyginti dalyvaujančio byloje asmens išlaidas tuo atveju, kai už suteiktas teisines paslaugas atsiskaito ne jis pats, bet kitas asmuo.

59.       Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

60.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atlyginti Kauno miesto savivaldybės administracijai išlaidas, kurios buvo patirtos atsiskaičius už šioje byloje atsakovei suteiktas teisines paslaugas. Atsakovė nurodė, kad ji yra Kauno miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga ir yra visiškai išlaikoma iš jos biudžeto lėšų, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos išlaidos, patirtos jai atsiskaičius už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas, turėtų būti vertinamos kaip atsakovės bylinėjimosi išlaidos ir priteistos Kauno miesto savivaldybės administracijai. Atsakovė nurodė, kad šiuo atveju nėra reikšminga, ji ar Kauno miesto savivaldybės administracija atlygino byloje patirtas išlaidas, nes faktiškai abiem atvejais šios išlaidos būtų atlygintos iš atsakovės steigėjos, užtikrinančios jos veiklos finansavimą, lėšų. Kartu su prašymu atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovė pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos ir advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ 2020m. rugsėjo 7 d. teisinių paslaugų sutarties išrašą, kuriame nurodyta, kad minėta advokatų kontora veiks kaip kliento teisinis patarėjas ir atstovas teisminiuose, arbitražo ir (ar) taikinimo procesuose, susijusiuose su VšĮ „Bruneros“ ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-1811-601/2020 bei visuose su tuo susijusiuose kliento ir VšĮ „Bruneros“ ginčuose ir kituose teismuose visose instancijose, taip pat su minėta byla susijusiose, iš to paties ginčo kylančiose civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose bylose visuose Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teismuose, taip pat advokatų kontoros Kauno miesto savivaldybės administracijai išrašytas sąskaitas ir suteiktų paslaugų detalizacijas, kuriose aiškiai nurodyta, kad paslaugos buvo suteiktos nagrinėjant šią civilinę bylą, bei mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

61.       Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir pirmiau aptartoje teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės nurodytos atstovavimo išlaidos yra patirtos nagrinėjamoje byloje, todėl teismas turėjo išspręsti klausimą dėl jų atlyginimo. Nors iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad teisinių paslaugų sutartis ir sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas buvo išrašytos ne atsakovei, bet Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuri ir atsiskaitė su advokatų kontora už suteiktas teisines paslaugas, tačiau šie dokumentai taip pat aiškiai patvirtina, jog teisinės paslaugos buvo teikiamos būtent nagrinėjamoje byloje, kurioje ieškovė buvo pareiškusi reikalavimus atsakovei. Bylos duomenimis, atsakovė yra Kauno miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga, taigi, įgyvendina savivaldybės funkcijas ir yra išlaikoma iš jos biudžeto asignavimų (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu atsakovė ir jos steigėja susitarė užtikrinti kvalifikuotą atsakovės teisinį atstovavimą šioje byloje, taip pat nepaisant to, jog formaliai už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė Kauno miesto savivaldybės administracija, šios išlaidos buvo susijusios su nagrinėjama byla ir apmokėtos teisinės paslaugos faktiškai suteiktos atsakovei. Kitoks šios situacijos vertinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų pernelyg formalus.

62.       Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atlyginti išlaidas Kauno miesto savivaldybės administracijai. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra suteikta šaliai, kurios atžvilgiu yra priimtas palankus teismo sprendimas, o ne kitiems, byloje nedalyvaujantiems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje patirtas atstovavimo išlaidas priteisė ne atsakovei, kuriai buvo teikiamos teisinės paslaugos byloje ir kuri dėl to patyrė išlaidų, o byloje jokiu teisiniu statusu nedalyvaujančiai Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuri, kaip minėta, tik faktiškai atsiskaitė už atsakovei suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo dalis, kuria Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo priteistos 1 500 Eur atstovavimo išlaidos, tikslintina, priteisiant atstovavimo išlaidas atsakovei BĮ Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui. 

63.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę, kad būtų atlygintos jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Prašyme priteisti 2 597,87 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurių faktą bei dydį patvirtina prie prašymo pridėti įrodymai (PVM sąskaita faktūra, Paslaugų ataskaita bei kredito įstaigos mokėjimo nurodymas), prašoma priteisti Kauno miesto savivaldybės administracijai. Kadangi šios teisinės paslaugos taip pat buvo suteiktos atsakovei, o Kauno miesto savivaldybės administracija tik atsiskaitė už Kauno miesto biudžetinei įstaigai teikiamas paslaugas, šios išlaidos, kaip ir pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos, priteistinos atsakovei.

64.       Kadangi atsakovės prašomos priteisti sumos už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį – 1 891,24 Eur (1 454,8 Eur (užpraėjusio, t. y.
2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis)) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas)), atsakovei iš ieškovės priteistina 1 891 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

65.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti atsakovei visą prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą. Apeliaciniame skunde keliami klausimai nėra ypatingai sudėtingi ir nereikalavo iš atsiliepimą į šį skundą rengusių teisininkų kokių nors specifinių žinių ar didesnių laiko sąnaudų. Be to, analogiško pobūdžio ginčai jau ne kartą nagrinėti (Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1273-553/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-491-790/2021). Atsakovė, įrodinėdama, kad šiuo atveju turėtų būti atlygintos visos nurodytos atstovavimo išlaidos, teigia, jog dalis prašomos priteisti sumos (450,87 Eur) – tai mokėtinas pridėtinės vertės mokestis, todėl ši suma nepriskirtina bylinėjimosi išlaidoms ir negali būti laikoma advokato atlygiu, tačiau tokios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018). Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tinkamai atlygins
1 891 Eur suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

                Patikslinti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos šalių patirtos atstovavimo išlaidos ir išdėstyti ją taip:

„Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ atsakovei biudžetinei įstaigai Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ atsakovei biudžetinei įstaigai Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui 1 891 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                     Danutė Gasiūnienė

                                                                                     Danguolė Martinavičienė

                                                                             Aldona Tilindienė