Administracinė byla Nr. eA-3950-415/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02192-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Meidaga“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Meidaga“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra, pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Meidaga“ (toliau – ir atsakovas) 4 803,59 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 14 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos.
2. Agentūra prašyme nurodė, jog Atsakovas 2016 m. birželio 4 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir gyvulius paraišką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2016 m. Paraiška). NMA pakartotinai įvertinusi 2016 m. Paraišką nustatė, kad atsakovui išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 4 803,59 Eur dydžio grąžintina išmokos suma, kurią atsakovas privalo grąžinti NMA. 2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 3D-345 redakcija) (toliau – ir Taisyklės).
3. Agentūra išdėstė aplinkybes, susijusias su 2016 m. Paraiškoje deklaruotomis žemė ūkio naudmenomis, detalizavo 2016 m. Paraiškos vertinimo metu nustatytus Taisyklių pažeidimus ir nurodė, kad NMA priėmė 2017 m. rugpjūčio 3 d. skolos sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuris atsakovui buvo išsiųstas kartu su 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. BR6-8346 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. BR6-9960 ir 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. BRK-5528 atsakovas apie NMA skolos sprendimą informuotas pakartotinai.
4. Agentūra pabrėžė, kad Atsakovas NMA 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis teisines pasekmes. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintomis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 ir 7.1.3 papunkčiais, 14 ir 15.1 papunkčiais, NMA nuo 2017 m. spalio 14 d., t. y. praėjus 60 kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo dienos, pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 4 803,59 Eur sumos.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino visiškai ir priteisė jam iš atsakovo 4 803,59 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, nuo 2017 m. spalio 14 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo UAB „Meidaga“ apeliacinį skundą dėl regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimo, atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu (pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą).
III.
7. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Regionų apygardos administraciniame teisme buvo gautas atsakovo UAB „Meidaga“ atsiliepimas į Agentūros prašymą.
8. Atsakovas nurodė, jog Agentūra, kreipdamasi į administracinį teismą, sąmoningai nuslėpė aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose jau buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-4813-886/2019 pagal Agentūros ieškinį atsakovui dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovas (NMA) nepašalino 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, todėl ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ir savo dabartiniame prašyme, kuris identiškas ieškiniui, nepateikė jokių duomenų, kaip susidarė prašyme nurodytos sumos, kokia metodika remiantis šios sumos apskaičiuotos ir kaip jos nustatytos, t. y. pareiškėjas nepateikė duomenų, kaip apskaičiuota prašoma priteisti iš atsakovo suma.
9. Atsakovas pastebėjo, kad prašyme Agentūra pateikia prieštaringus duomenis dėl neteisingai deklaruoto ploto paramai gauti, savo prašymą grindžia neegzistuojančiu Taisyklių papunkčiu (Taisyklių 74.2.3 p.). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose pareiškėjo prašymas buvo gautas 2019 m. spalio 6 d., o civilinėje byloje galutinis teismo procesinis sprendimas buvo priimtas tik 2019 m. gruodžio 10 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, toks pareiškėjo prašymas negalėjo būti net priimtas nagrinėti administracine tvarka.
10. Agentūra pateikė papildomus paaiškinimus, jog nuo 2018 metų atsakovo buveinės adresas yra pasikeitęs. Atsakovo procesinis elgesys nebuvo sąžiningas civilinės bylos nagrinėjimo metu, kadangi atsakovas proceso metu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bei terminais laiku nepateikė prieštaravimų, o tik pradėjus antstolei įsiteisėjusio teismo įsakymo vykdymo veiksmus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl prieštaravimų pateikimo. NMA, kaip valstybės institucija, ėmėsi visų veiksmų, kad atsakovas būtų informuota apie NMA 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimo priėmimą, t. y. kreipėsi į atsakovą 2016 m. Paraiškoje nurodytu adresu, atsakovui negavus procesinio dokumento, buvo kreipiamasi pakartotinai, taip pat susisiekta su atsakovu telefonu, prašant patikslinti įmonės buveinės adresą. NMA nuomone, šiuo konkrečiu atveju buvo imtasi visų priemonių, siekiant įteikti atsakovui informaciją apie skolos susidarymą ir susigrąžinimą.
IV.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 29 d. sprendimu Agentūros prašymą tenkino ir priteisė Agentūrai iš UAB „Meidaga“ 4 803,59 Eur dydžio skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų sumos nuo 2017 m. spalio 14 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai sugrąžinta.
12. Teismas, be kitų aplinkybių, nustatė, jog atsakovas 2016 m. birželio 4 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); Agentūra pakartotinai įvertinusi 2016 m. Paraišką nustatė, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka (iki 2016 m. spalio 28 d. pagal 2016 m. Paraišką atsakovui buvo išmokėta 2 131,60 Eur tiesioginių išmokų suma, 1 651,99 Eur žalinimo išmokos suma, 1 020,00 Eur išmokėta už pirmuosius hektarus), todėl susidarė 4 803,59 Eur dydžio grąžintina išmokos suma, kurią atsakovas privalo grąžinti. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 3 d. priėmė skolos sprendimą, kuris atsakovui išsiųstas kartu su 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. BR6-8346 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. BR6-9960 „Dėl jums adresuoto laiško persiuntimo“ ir 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. BRK-5528 „Dėl jums adresuoto laiško persiuntimo“ atsakovas apie Sprendimą buvo informuotas pakartotinai.
13. Teismas vadovavosi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4, 7 ir 11 punktais ir nurodė, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo yra pagrindas šias lėšas susigrąžinti. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria pripažinta, kad neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas, teismas pabrėžė, kad atsakovui Agentūros 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimo dėl skolos neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, Agentūrai atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi teisės aktai nenumatė Agentūrai teisės (išskyrus minėtą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) Sprendime nurodytų sumų, teismo vertinimu, Agentūra dėl lėšų išieškojimo (priteisimo) turi kreiptis į teismą (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 p., 17.3 p., 19 p.).
14. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad prašyme Agentūra nepateikė jokių duomenų, kaip susidarė prašyme nurodytos sumos, kokia metodika remiantis šios sumos apskaičiuotos ir kaip jos nustatytos, kadangi visi šie duomenys ir skolos skaičiavimo metodika bei pagrindimas buvo nurodyti skolos sprendime.
15. Teismas vadovavosi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11; 14 punktų ir 15.1 papunkčio nuostatomis ir nustatė, jog Agentūra 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. BR6-8346 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. BR6-9960 „Dėl jums adresuoto laiško persiuntimo“, 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. BRK-5528 „Dėl jums adresuoto laiško persiuntimo“ informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie tai, kad jos negrąžinus, bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Atsakovui nurodytu terminu (per 60 kalendorinių dienų nuo informacinio rašto išsiuntimo datos) nesumokėjus skolos, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 14 d. atsakovui pagrįstai pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos.
16. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas pripažino pareiškėjo reikalavimą priteisti 4 803,59 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintų lėšų, teisėtu ir pagrįstu, todėl jį tenkino. Teismas nurodė, kad sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, todėl konstatavo, kad atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
17. Atsakovas UAB „Meidaga“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Agentūros prašymą atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsakovo teigimu, teismas bylos duomenis vertino formaliai, neatsižvelgė, kad Agentūra, kreipdamasi į administracinį teismą, nuslėpė, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose jau buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-4813-886/2019 pagal Agentūros ieškinį atsakovui dėl identiško reikalavimo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi įpareigojo ieškovą (Agentūrą) pašalinti ieškinio trūkumus, o 2019 m. spalio 1 d. nutartimi konstatavo, kad Agentūra nepašalino ieškinio trūkumų, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu. Agentūros prašymas šioje administracinėje byloje yra identiškas jos ieškiniui Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-4813-886/2019.
19. Atsakovas nurodo, kad teismas nesiėmė priemonių pašalinti Agentūros prašyme nurodytų prieštaringų duomenų, susijusių su netinkamo paramai ploto nustatymu vertinant 2016 m. Paraišką, neaišku, koks yra tikslus atsakovo deklaruotas plotas – 54,64 ha; 0,02 ha ar 0,57 ha – ir kaip šie plotai susiję su Agentūros prašoma priteisti skola.
20. Atsakovas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo Agentūros vienašališkai priimto 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimo, privalėjo atlikti dabartiniu prašymu prašomos priteisti iš atsakovo skolos dydžio pagrįstumo vertinimą. Prašyme Agentūra nepateikė duomenų, kaip susidarė jame nurodytos sumos (2 131,60 Eur, 1 651,99 Eur ir 1 020,00 Eur), kokia metodika remiantis šios sumos apskaičiuotos ir kaip jos nustatytos, t. y. Agentūra nepateikė duomenų, kaip apskaičiuota prašoma priteisti iš atsakovo suma. Teismas savo sprendime taip pat nepateikė jokių motyvų, kodėl būtent 4 803,59 Eur skolos dydis yra teisingas ir pagrįstas. Tikėtina, kad teismui skolos dydžio buvo neįmanoma pagrįsti, kadangi, kaip minėta, iš teismo pateikiamų išvadų liko neaišku, koks yra tikslus atsakovo neteisingai deklaruotas plotas.
21. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
22. Agentūra nurodo, kad prašyme nurodyta 4 803,59 Eur skolos suma, kuri susidarė pagal atsakovo 2016 m. Paraišką; atsakovui buvo pritaikytos neteisingo deklaravimo sankcijos, kurios detalizuotos 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendime. Prašyme yra minimas 0,02 ha paramai netinkamas plotas bei Agentūros patikros vietoje metu nustatytas 0,57 ha pažeidimo plotas – minėti 0,02 ha bei 0,57 ha plotai patenka į bendrą neteisingai deklaruotą 54,64 ha plotą, todėl šiuo atveju atsakovo neteisingai deklaruotas plotas yra 54,64 ha. Agentūra pastebi, kad bendrosios kompetencijos teismui teiktame ieškinyje ir prašyme administraciniam teismui buvo padaryta techninė klaida dėl Taisyklių punkto taikymo, t. y. Agentūros skolos sprendime nurodomas tinkamas Taisyklių 70 punktas.
23. Pareiškėjas pabrėžia, kad Agentūros 2017 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimas yra galiojantis ir sukeliantis atsakovui teisines pasekmes. Būtent minėtas sprendimas yra pagrindas Agentūrai iš Atsakovo susigrąžinti minėtą skolą. Atsakovas minėtame sprendime nustatytu terminu nurodytų lėšų negrąžino, todėl Agentūrai atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, todėl reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. Atsakovo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovo UAB „Meidaga“ 4 803,59 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 14 d. nuo negrąžintos skolos dalies iki visos skolos sugrąžinimo dienos, pagrįstumo.
25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
26. Tikrinant sprendimo negaliojimo pagrindus, nurodytus ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo vienas teisėjas, o ne teisėjų kolegija.
27. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra ne tik proceso atnaujinimo, bet ir procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio (pagal pareigas). Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (ABTĮ 43 straipsnis), teismas buvo šališkas, buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (ABTĮ 44 straipsnis). Teismo sudėtis gali būti neteisėta ne tik dėl to, kad neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus jo skyrimo arba bylų paskirstymo tvarką (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1019/2002).
28. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį administraciniuose teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, kai bylą leidžiama nagrinėti vienam teisėjui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, administracinės bylos dėl grąžintinų lėšų, susidariusių tais atvejais, kai fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti, skolos ir palūkanų priteisimo aptartu reguliavimu neįtrauktos į išimtinį sąrašą ir turi būti nagrinėjamos pagal bendrą taisyklę – trijų teisėjų kolegijos, ir pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo apimtis bylos pobūdžio ir kategorijos nepakeičia.
29. Paminėtina, kad paramos lėšų grąžinimas, nesilaikius sutartų sąlygų, nėra sankcija (nors ši sąvoka dažnai ir vartojama) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-968-2020). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis procesinės teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-442/2021, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-622/2021, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021; kt.).
31. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu nustačius besąlyginį jo negaliojimo pagrindo egzistavimą – byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju skundžiamas sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra priimamas teismo galutinis procesinis dokumentas, todėl nėra teisinių prielaidų spręsti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Meidaga“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys