Civilinė byla Nr. e2A-25-538/2017

                            Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11241-2015-8

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                        2.3.2.4.3; 2.3.2.9; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NU T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. (V. R.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė:

1. ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 7948,83 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę lėšų dalį, priteisti iš atsakovo 6000 Eur vienkartinę išlaikymo sumą, priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes.
2. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, nepilnamečių vaikų neturi. Gyvenant santuokoje atsakovas nuolat psichologiškai terorizavo ieškovę, dėl ko pablogėjo ieškovės sveikata. Šiuo metu ieškovei nustatyta (duomenys neskelbtini) grupė. Atsakovas (duomenys neskelbtini) paliko ieškovę dėl kitos moters ir pradėjo gyventi atskirai. Nuo to laiko šalys bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena. Ieškovė turi duomenų, kad atsakovas turi santaupų banko sąskaitoje, kurios laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paaiškina, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio gyvenant santuokoje ieškovė patyrė didelius išgyvenimus, pablogėjo sveikata. Dėl šios priežasties ieškovės naudai iš atsakovo turi būti priteista neturtinė žala.
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokos metu turėtas pavardes - „R.“, ,,R. “. Priteisė iš atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur vienkartinę išlaikymo kompensaciją, ieškovei A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisė iš atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 42,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
4. Teismas padarė išvadą, kad šalys nebuvo lojalios viena kitai, nesistengė puoselėti šeimos bei tarpusavio bendrų santykių, nesistengė išsaugoti šeimos, todėl išsaugoti šalių santuoką nebėra jokios galimybė ir konstatavo, kad santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės. Nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovui išplaukus į jūrą, ieškovė iš atsakovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) metais į savo banko sąskaitą įmokėjo 15 997,05 Eur (55 234,61 Lt), taigi, ieškovė savo reikmėms panaudojo net daugiau, nei jai priklauso dalis atsakovo pajamose (darbo užmokesčio ir dienpinigių). Be to, atsakovas nesinaudojo ieškovės gaunamomis pajamomis (neįgalumo pensijos), todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė iki gyvenimo su atsakovu skyrium pradžios yra gavusi jai priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, todėl ieškinio reikalavimą dėl 7948,83 Eur piniginės kompensacijos priteisimo atmetė. Teismo vertinimu, pagal byloje esamus duomenis įrodytas 1000 Eur dydžio išlaikymo būtinumas ieškovei.
5. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 1 000 Eur vienkartinė išlaikymo kompensacija ieškovei A. R. ir proporcingai priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas; jei būtų tenkintas pirmasis apeliacinio skundo reikalavimas, prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 170 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, nurodant, kad iš ieškovės priteista 660 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai; taip pat priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
6. Nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad galėtų save išlaikyti. Ieškovei neįrodžius išlaikymo jai būtinumo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir/ar faktinio pagrindo iš atsakovo ieškovei priteisti išlaikymo kompensaciją, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-28 sprendimo dalis, kuria ieškovei priteista išlaikymo kompensacija, yra nepagrįsta, prieštarauja CK 3.72 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl naikintina. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, pagrįstai nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Remiantis tuo, jog dėl santuokos iširimo kalta ir pati ieškovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jos ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo iš atsakovo. Pažymi, kad ieškovė turi pilnametę dukrą iš ankstesnės santuokos, su kuria glaudžiai bendrauja, dukra ieškovę lydėjo ir į teismo posėdžius, todėl teismui nustačius, kad ieškovė vis dėl to yra nedarbinga ir jai reikalinga parama, nesuprantama teismo pozicija, kodėl atsakovas, o ne pilnametė ieškovės dukra yra įpareigotas ieškovei mokėti išlaikymo kompensaciją. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė, jog jos turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos ir jai yra reikalingas išlaikymas, o teismui pateiktais dokumentais įrodyta, jog ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai gera visiškai save išlaikyti, be to, dėl santuokos iširimo yra kalta ir pati ieškovė. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2016-06-28 sprendimu 83 procentus ieškovės reikalavimų atmetė, atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudarė 830 Eur, todėl atsižvelgus į ieškovės ir atsakovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą (ieškovės naudai – 170 Eur, atsakovo naudai – 830 Eur), matyti, kad iš ieškovės A. R. atsakovo V. R. naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro 660 Eur (830 Eur – 170 Eur = 660 Eur), tačiau dėl atsakovui nežinomų priežasčių, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą  2016-06-28 sprendimą, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo iš viso nesprendė, nors atsakovas prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus teismui pateikė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2016-06-28 sprendimo dalis, kuria bylinėjimosi išlaidos priteistos tik iš atsakovo V. R. ieškovės A. R. naudai, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės A. R. atsakovo V. R. naudai, prieštarauja CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatoms, yra neteisėta ir naikintina.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės skundžia teismo sprendimo dalis dėl 1000 Eur vienkartinės išlaikymo kompensacijos ieškovei A. R. priteisimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl teisėjų kolegija pasisako tik šiais klausimais.

Dėl 1000 eurų išlaikymo ieškovei.

11. Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 1000 eurų išlaikymą, nes ieškovė neįrodė, jog jos turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos ir jai yra reikalingas išlaikymas, o teismui pateiktais dokumentais įrodyta, jog ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai gera visiškai save išlaikyti, be to, dėl santuokos iširimo yra kalta ir pati ieškovė. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka.
12. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 4 dalys).
13. Kaip byloje nustatyta, šalių santuoka yra nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šios sprendimo dalies nė viena iš šalių neginčijo, jokių išlygų ir išimčių įstatymų leidėjas nėra numatęs, todėl nustatęs, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 1000 eurų išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).
14. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis).
15. Kaip byloje nustatyta, ieškovė savo prašymą priteisti jai išlaikymą motyvavo tuo, kad dėl  netinkamo atsakovo elgesio santuokoje iš esmės pablogėjo jos sveikata, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų pirmosios instancijos teismui nepateikė, taip pat ieškovė pirmosios instancijos teismui taip pat nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jos sunkią turtinę padėtį (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), gauna apie 300 Eur per mėnesį, išlaikomų asmenų neturi, duomenų apie kokias nors ieškovės patiriamas būtinas išlaidas nėra, taip pat teisėjų kolegija vertina ir tą aplinkybę, kad ieškovė turi pilnametę dukterį. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (572 Eur vertės). Atsakovas kito nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu gyvena su savo (duomenys neskelbtini) motina jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
16. Esant nustatytoms aplinkybėms, nurodytam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo ieškovei 1000 eurų išlaikymą netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas keistinas ir šis reikalavimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 41 Eur žyminis mokestis ir 1000 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Šioje byloje mokėtinas 489 Eur žyminis mokestis (už reikalavimą nutraukti santuoką – 41 Eur, už reikalavimą priteisti 7948,83 Eur kompensaciją – 238,46 Eur, už reikalavimą priteisti 6000 Eur išlaikymą – 180 Eur, už reikalavimą priteisti 1000 Eur neturtinės žalos – 30 Eur), ieškovė nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista iš dalies, sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio. Taip pat atsakovas pateikė duomenis, kad už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 600 eurų, paduodant apeliacinį skundą sumokėjo 23 eurus žyminio mokesčio.
18. Išnagrinėjus atsakovo apeliacinį skundą nustatyta, kad iš esmės tenkintas vienas ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovei iš atsakovo priteisti 41 eurą žyminio mokesčio ir 170 eurų advokato išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteisti 830 eurų advokato išlaidų, taikant tarpusavio įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 619 eurų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2, 4, 5 dalys).
19. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai teisėjų kolegija nepasisako.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant teismo sprendimo dalį dėl 1000 eurų kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovui iš ieškovės priteisiant 619 eurų bylinėjimosi išlaidų, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistina 623 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
22. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 1000 eurų kompensacijos ieškovei A. R. iš atsakovo V. R. (V. R.) priteisimo ir šį reikalavimą atmesti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti atsakovui V. R. (V. R.) iš ieškovės A. R. 619 eurų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. R. (V. R.) iš ieškovės A. R. 623 eurus bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                Erinija Kazlauskienė

                                                        Almantas Padvelskis

                                                        Alonas Romanovienė