Baudžiamoji byla Nr. e1-463-932/2022
Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00155-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;
1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 1.2.17.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jorūnės Žeberskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, Baltarusijos Respublikos pilietis, baltarusis, vedęs, dirbantis ČTUP „M.“ buhalteriu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
R. M. 2022 m. gruodžio 7 d., apie 09.00 val., dviračiu iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, vykdamas į Lietuvos Respubliką su savimi gabeno 8 000 Eur, kuriuos laikė su savimi, o kitą dalį, t. y. 9 350 Eur buvo įdėjęs savo rankinėje, ir pažeisdamas: Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, kad vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, raštu arba elektroniniu būdu deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę; 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija Nr. XIII-2584, 2019 m. gruodžio 3 d., paskelbta TAR 2019 m. gruodžio 19 d., i. k. 2019-20552) reikalavimą, kuris nustato, kad tais atvejais, kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti, neužpildė Grynųjų pinigų deklaracijos formos, patvirtintos 2021 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, ir privalomu būdu nedeklaravo į Europos Sąjungą gabenantis iš viso 17 350 Eur, tai yra didesnę nei 250 MGL dydžio sumą. Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamojo R. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. M. savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Parodė 2022 m. gruodžio 7 d. dviračiu vykęs iš Baltarusijos Respublikos į Vilnių per Medininkų kelio postą. Vyko dviračiu, kadangi per šį kelio postą pėstiesiems keliauti draudžiama, į autobusą jis pavėlavo, šiuo atveju jo transportas buvo dviratis, kurį jis pasiskolino iš pažįstamo asmens. Su savimi gabeno grynuosius pinigus, iš viso 17 350 Eur, šie pinigai nuosavybės teise priklauso jam, už juos ketino įsigyti televizorių ir garso sistemą, šiuos daiktus planavo įsigyti Lenkijoje, kur šiuo metu dirba. Nuo Lietuvos iki Lenkijos būtų vykęs autobusu. Tai, kad gabenant pinigus iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungos šalis yra būtina deklaruoti, jis nežinojo. Kai muitinės pareigūnas jo paklausė, ar jis gabena daiktus, kuriuos reikia deklaruoti ar pateikti muitinės pareigūnui, jam pasakė tokių daiktų negabenantis. Kai jo paklausė, ar gabena daugiau nei 10 000 Eur sumą, nuo kurios yra būtina pateikti gabenamų grynųjų pinigų deklaraciją, jis muitinės pareigūnui pasakė, kad su savimi gabena tik 3 000 Eur, kodėl taip pasakė, nurodyti negali, nes nežino. Tuomet pareigūnas tikrinimo metu jo striukės kišenėje aptiko 5 000 Eur, o vėliau muitinio tikrinimo metu, kuris vyko tarnybinėse patalpose, jo rankinėje rado kitą grynųjų pinigų sumą. Iš viso jis gabeno 17 350 Eur. Pinigų nedeklaravo, nes nežinojo, kad juos yra būtina deklaruoti; kodėl į užduotą muitinės pareigūno klausimą atsakė gabenantis tik 3 000 Eur, atsakyti negali, pasielgė spontaniškai. Apklausiamas R. M. taip pat parodė, kad vykstant iš Baltarusijos, Baltarusijos pasienio kelio poste jam muitinės pareigūnai pasakė, kad reikia deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, kuriuos jis ir deklaravo Baltarusijoje prieš atvykdamas į Medininkų kelio postą. Grynųjų pinigų deklaracijos antrojo egzemplioriaus, gauto iš Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnų, jis neturi. Dėl ko taip pasielgė, t. y. dėl kokių priežasčių šių gabenamų grynųjų pinigų Medininkų kelio poste jis nedeklaravo, nurodyti negali, pasielgė spontaniškai ir lengvabūdiškai, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad procesinių dokumentų vertimo raštu jam nereikia, kadangi visuose procesiniuose veiksmuose dalyvavo advokatas ir vertėjas, kuris visus dokumentus jam išvertė į suprantamą rusų kalbą. Sutinka, kad iš šių paimtų pinigų būtų apmokėta teismo jam paskirta bauda. Taip pat sutinka gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu: rmrmre60@gmail.com. (b. l. 87-90).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 7 d. apklaustas kaip liudytojas G. B. (Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste vyriausiasis inspektorius) parodė dirbantis pamainomis nuo 09.00 iki kitos dienos 09.00 val. Pagal darbo funkcijas atlieka dokumentinį ir fizinį asmenų, transporto priemonių, daiktų, gabenamų daiktų tikrinimą. 2022 m. gruodžio 7 d. buvo paskirtas dirbti lengvųjų automobilių atvykimo į Lietuvos Respubliką aikštelę, apie 10.00 val. į Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos dviračiu atvyko Baltarusijos Respublikos pilietis R. M., kuris pateikė savo pasą, tuomet jis jo paklausė apie gabenamas prekes, o būtent, ar jis su savimi turi daiktų, kuriuos yra būtina deklaruoti ir/ar pateikti muitinės kontrolei. Vykstančių iš Baltarusijos Respublikos yra klausiama apie gabenamas akcizines prekes (cigaretes bei alkoholį), taip pat užduodamas klausimas apie gabenamus grynuosius pinigus, kuriuos yra būtina deklaruoti, jei jų sumą viršija 10 000 Eur. Šiuos klausimus uždavė konkrečiai ir R. M., pastarasis jam atsakė, kad akcizinių prekių, daugiau nei leidžiama, negabena, o su savimi turi 3 000 Eur, kuriuos paprašytas parodė. Atliekant Baltarusijos Respublikos piliečio R. M. muitinį tikrinimą, dar kartą paklausė, ar šis turi daugiau nei leistina cigarečių, alkoholio bei daugiau nei 10 000 Eur, pastarasis žodžiu jam atsakė, kad akcizinių prekių, daugiau nei leidžiama, su savimi neturi, o grynųjų pinigų su savimi turi 3 000 Eur. Atliekant fizinį tikrinimą šio asmens striukės vidinėje kišenėje užčiuopė kažką panašaus į pinigus, todėl išėmė ir pamatė, kad tai yra eurų banknotai, tikrinamasis asmuo paaiškino, kad apie šiuos pinigus jis buvo pamiršęs. Tuomet vėl pasiteiravo, kiek pastarasis su savimi gabena grynųjų pinigų, ir jis pasakė, kad su savimi turi dar šiuos 5 000 Eur, kuriuos jis ir surado. Kilus įtarimui, kad pas šį asmenį dar gali būti nedeklaruotų grynųjų pinigų, nusprendė šį asmenį fiziškai detaliai patikrinti tarnybinėse patalpose; pastarajam sutikus, nuėjo į tarnybines patalpas, kur jo gabenamoje rankinėje tarp rūbų rado gumele apjuostus eurų banknotus. Po muitinio tikrinimo kartu su R. M. buvo suskaičiuoti pas jį rasti pinigai, iš viso buvo rasta 17 350 Eur. R. M. paaiškino, kad vyksta į Lenkiją, o už šiuos pinigus planavo nusipirkti televizorių ir kitą garso aparatūrą. Apie įvykį informavo pamainos viršininką, kuriam perdavė šio asmens pasą ir 17 350 Eur (b. l. 17-20).
2022 m. gruodžio 7 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto pamainos viršininkas T. B. savanoriškai pateikė grynuosius pinigus – 17 350 Eur ir R. M. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos jam pateikė Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyresnysis inspektorius G. B.. (b. l. 23-24).
2022 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole buvo apžiūrėti pas Baltarusijos Respublikos pilietį R. M. rasti ir 2022 m. gruodžio 7 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu pateikti grynieji pinigai – iš viso yra 17 350 (septyniolika tūkstančių trys šimtai penkiasdešimt) Eur: 5 (penkios) 500 Eur nominalo kupiūros, iš viso 2 500 Eur; 31 (trisdešimt viena) 100 Eur nominalo kupiūra, iš viso 3 100 Eur; 235 (du šimtai trisdešimt penkios) 50 Eur nominalo kupiūros, iš viso 11 750 Eur (b. l. 59-61).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 3 dalį
Šioje baudžiamojoje byloje R. M. yra pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kontrabandos dalyku gali būti ir grynieji pinigai, nes jų gabenimas per valstybės sieną yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį Reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Prievolė deklaruoti laikoma neįvykdyta, jeigu pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami. Siekiant patikrinti, kaip vykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti, kompetentingų institucijų pareigūnai įgaliojami, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tikrinti fizinius asmenis, jų bagažą ir jų naudojamas transporto priemones (4 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
Įvertinęs anksčiau išdėstytų duomenų, pripažintinų įrodymais, visumą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. M. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Padarytą nusikalstamą veiką pirmiausia patvirtina paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pakankamai išsamiai nurodė jos padarymo aplinkybes, patvirtino, kad dviračiu su savimi gabeno grynuosius pinigus iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną, iš viso 17 350 Eur. Pareigūnas klausė, ar jis gabena daugiau nei 10 000 Eur sumą, tačiau elgdamasis spontaniškai ir lengvabūdiškai nurodė turintis tik 3 000 Eur, o likusių gabenamų grynųjų pinigų nepateikė, Medininkų kelio poste jis išvis nedeklaravo grynųjų pinigų, dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 87-90). Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai: liudytojo G. B. parodymai (b. l. 17-20) savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 23-24), kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 59-61). Iš kaltinamojo patikrą atlikusio pareigūno, apklausto liudytoju, G. B. parodymų matyti, kad jis tikrino į Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos atvykusį R. M.. Liudytojas paklausė kaltinamojo apie gabenamus grynuosius pinigus, kuriuos yra būtina deklaruoti, jei jų sumą viršija 10 000 Eur, tačiau kaltinamasis atsakė su savimi turintis tik 3 000 Eur. Liudytojui tikrinant kaltinamąjį, striukės vidinėje kišenėje buvo aptikti eurų banknotai, kuriuos kaltinamasis neva pamiršo. Kilus įtarimui, kad kaltinamasis dar gali turėti grynųjų pinigų, liudytojas priėmė sprendimą kaltinamąjį fiziškai detaliai patikrinti, po ko buvo rasti iš viso 17 350 Eur. Liudytojas parodė apie įvykį informavęs pamainos viršininką, kuriam perdavė šio asmens pasą ir 17 350 Eur. Tokie duomenys užfiksuoti ir 2022 m. gruodžio 7 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole, kuriame nurodyta, kad 17 350 Eur ir R. M. pasą Nr. (duomenys neskelbtini) pamainos viršininkui T. B. pateikė G. B.. Be to, visi paimti eurų banknotai buvo apžiūrėti ir suskaičiuoti, tai užfiksuota 2022 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole. Taigi bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno 17 350 Eur, kas viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą. Visi šie duomenys yra sutampantys tarpusavyje, vieni kitus papildantys, todėl laikytini įrodymais, patvirtinančiais tiek nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, tiek R. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką. Laikytina, kad tokie R. M. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. su tuo sutiko. Jis suprato proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes. Prašė pagal galimybę skirti kuo mažesnę baudą ir sumažinti konfiskuotiną sumą, kadangi yra vienintelis šeimos maitintojas, išlaiko mažametį vaiką, žmona nedirba, jo atlygis siekia tik 600 Eur. Prašė atsižvelgti ir į tai, kad buvo sulaikytas (b. l. 55-58).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, sukeltas pasekmes, R. M. asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. M. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) ekonomikai ir verslo tvarkai. Nusikalstama veika tyčinė, baigta. Kontrabandos dalyko vertė viršija 250 MGL ribą ir sudaro iš viso 347 MGL, tačiau pabrėžtina, kad žalos valstybės interesams, finansinei ar mokesčių sistemai nebuvo padaryta, nusikalstama veika nesukėlė materialių pasekmių. Nenustatyta, kad kaltinamasis grynuosius pinigus būtų gabenęs naudoti juos nusikalstamais ar kitais neteisėtais tikslais. Kaltinamasis yra dirbantis, vedęs, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. anksčiau nėra teistas (b. l. 112), tik vieną kartą užfiksuotas pastarojo greičio viršijimas, tačiau dėl šio įvykio procesinis sprendimas dar nepriimtas (b. l. 110-111). R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (past. – prokurorės pareiškime klaidingai nurodytas BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta už nusikaltimo padarymą paskiriant sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmę – baudą, kurios dydis atitinka BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą minimalų šioje normoje numatytą baudos dydį. Prokurorės siūloma bausmė šiuo atveju laikytina pakankama bausmės paskirčiai pasiekti, todėl kaltinamajam skirtina 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. Teismo vertinimu, pagal R. M. padarytą nusikaltimą ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o R. M. prisipažino kaltu dėl nusikaltimo padarymo, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2022 m. gruodžio 7 d., 13.00 val., iki 2022 m. gruodžio 7 d., 18.31 val. (b. l. 47-50, 102-104), išbūtas laikas, t. y. viena para, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai. Laikytina, jog galutinė bauda yra 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda. Paskirtos baudos išieškojimas nukreiptinas į pinigines lėšas, kurios kaip daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, yra įneštos ir saugomos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „Medicinos bankas“ depozitinėje sąskaitoje Nr. LT807230000000120020 (pabrėžtina, kad apklausiamas ir pats kaltinamasis prašė, jog paskirta bauda būtų apmokėta iš šių lėšų).
Dėl grynųjų pinigų konfiskavimo
BK 72 straipsnyje yra įtvirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnį R. M. per valstybės sieną gabenti pinigai, privalomai nepateikti muitinės kontrolei, kaip kontrabandos dalykas, taip pat atitinka konfiskuotino turto požymius. Tuo pačiu tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-53-1073/2019), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2019 m. liepos 11 d. sprendimas byloje Sadocha prieš Ukrainą, peticijos Nr. 77508/11; 2019 m. spalio 22 d. sprendimas byloje El Ozair prieš Rumuniją, peticijos Nr. 41845/12) laikomasi nuostatos, kad taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, be kita ko, turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo proporcingumas. Bylos duomenimis nepaneigta R. M. per valstybės sieną gabentų pinigų kilmė, t. y. tai, kad pinigai (ar bent dalis jų, atsižvelgiant į kaltinamojo nurodytą nedidelį 600 Eur mėnesinį atlyginimą) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Taigi nenustatyta, kad per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, gauti kaip pajamos iš kokios nors nusikalstamos ar kitos neteisėtos veiklos. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pinigai, kurie nebuvo deklaruoti, buvo gabenami turint tikslą juos panaudoti neteisėtai veiklai. Analizuojant kaltinamojo asmenybę ir elgesį nustatyta, jog R. M. anksčiau neteistas, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų nėra, pastarasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl jo veiksmų reali žala valstybės interesams nepadaryta. Visgi atsižvelgtina ir į tai, kad grynieji pinigai su savimi gabenti, juos padalinus į kelias dalis, laikant skirtingose vietose, kas leidžia manyti, jog R. M. tokiu būdu iš anksto siekė jų nedeklaruoti, pareigūnui kaltinamasis teigė gabenantis tik 3 000 Eur. Pradėjus tikrinimą ir pareigūnui aptikus didesnę dalį grynųjų pinigų, kaltinamasis ir toliau teigė, kad daugiau pinigų neturi, o likusi dalis buvo rasta tik atlikus detalų patikrinimą. Šios aplinkybės yra vertintinos sprendžiant dėl turto konfiskavimo iš R. M. proporcingumo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šiuo atveju R. M. skirtinas minimalus baudžiamajame įstatyme numatytas baudos dydis, kuris, esant įstatyme numatytiems pagrindams, mažintinas trečdaliu ir, įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, galutinis baudos dydis siekia tik 98 MGL. Atsižvelgiant į nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pinigų gabenimo per valstybės sieną būdą, kaltinamojo elgesį muitinio tikrinimo metu, bausmės dydį, spręstina, kad dalinis grynųjų pinigų konfiskavimas bus proporcinga kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui baudžiamojo poveikio priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalies nuostatomis, konfiskuotina dalis kontrabanda gabentų piniginių lėšų – 6 000 Eur.
Įvykdžius baudos bausmę ir turto konfiskavimą, likusi pinigų suma – 6 450 Eur, kurie kaip daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, yra įnešti ir saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „Medicinos bankas“ depozitinėje sąskaitoje Nr. LT807230000000120020, grąžintini R. M..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pripažinti R. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gruodžio 7 d., 13.00 val., iki 2022 m. gruodžio 7 d., 18.31 val., t. y. vieną parą, prilyginant ją 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, bei laikyti, jog galutinė bauda yra 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda.
Paskirtos baudos išieškojimą nukreipti į pinigus, kurie kaip daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, yra įnešti ir saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „Medicinos bankas“ depozitinėje sąskaitoje Nr. LT807230000000120020
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti R. M. dalį kontrabanda gabentų piniginių lėšų – 6 000 Eur.
Įvykdžius baudos bausmę ir turto konfiskavimą, likusią pinigų sumą – 6 450 Eur, kurie kaip daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, yra įnešti ir saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „Medicinos bankas“ depozitinėje sąskaitoje Nr. LT807230000000120020, grąžinti R. M..
R. M. išaiškinti, kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė