Civilinė byla Nr. e2-18094-1176/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13437-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 3.2.4.4; 3.2.4.11
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė,
sekretoriaujant Agnei Taukytei,
dalyvaujant ieškovui J. G., jo atstovei advokatei Aurelijai Juodienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Novum Situm“ atstovui A. J.,
atsakovės atstovei advokatei Justinai Stuckai-Klimavičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Novum Situm“ dėl avanso grąžinimo ir netesybų pagal preliminariąją sutartį priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Novum Situm“ 20 000 Eur avansą, 20 000 Eur sutartines netesybas, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2021 m. lapkričio 28 d. sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ŽG10-KL, o 2022 m. kovo 2 d. pasirašė preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ŽG10-KL pratęsimą dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2022 m. balandžio 29 d. Paaiškino, jog ieškovas 2022 m. balandžio 6 d. el. laišku kreipėsi į atsakovę prašydamas pateikti numatytų darbų atlikimui reikiamus dokumentus (leidimus, projektus ir kt. dokumentus, reikalingus darbams atlikti) bei išreikšdamas abejones dėl tinkamų įsipareigojimų vykdymo pagal preliminariąją sutartį, t. y. dėl to, jog nėra elektros įvado į minimą butą bei lifto įrengimo iki penkto aukšto. Atsakovė 2022 m. balandžio 20 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog vėluoja atlikti preliminariojoje sutartyje numatytus darbus – oro šalinimo sistemos įrengimą, šarvuotų durų montavimo darbus, betoninių grindų lyginimą ir šlifavimą. Taigi, atsakovė pripažino, jog vėluoja atlikti darbus, kurie buvo numatyti preliminariojoje sutartyje, dėl to nepakvietė ieškovo pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo akto, minimos sutarties terminui pasibaigus. Atsakovės siūlymas nebaigtus darbus atlikti po pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, neperkeliant pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties termino ir nekeičiant sandorio sąlygų, būtų itin nenaudingas, kadangi ieškovas, įsigijęs butą ir sumokėjęs visą jo kainą nebeturėtų jokių svertų reikalauti tų darbų atlikimo ir taptų visiškai priklausomas nuo atsakovės valios. Atsakovė yra savo rizikas profesionaliai vertinantis juridinis asmuo – verslininkas, prisiėmęs įsipareigojimą pagal preliminariąją sutartį nurodytus buto pilnos apdailos darbus atlikti iki preliminariojoje sutartyje (kurios terminas kartą buvo pratęstas) nurodyto termino. Be to, atsakovė nepateikė ieškovui notarinės buto pirkimo-pardavimo sutarties projekto suderinimui bei įregistravo butui sutartinę hipoteką, nors ieškovas tokio sandorio sudarymui sutikimo nedavė.
3. Ieškovas taip pat nurodo, kad siekdamas geranoriškai išspręsti kilusius nesutarimus, pasiūlė atsakovei nutraukti preliminariąją sutartį tarpusavio susitarimu iki 2022 m. balandžio 29 d., numatant, kad atsakovė grąžina ieškovui jo sumokėtą avansinę įmoką (20 000 Eur) bei kompensuoja ieškovo patirtas išlaidas buto vertinimui apmokėti per 3 darbo dienas nuo tokio susitarimo sudarymo. Tokiu atveju ieškovas įsipareigojo nereikalauti jokių netesybų ar kitų nuostolių atlyginimo iš atsakovės. Tuo atveju, jei atsakovė nesutiktų šalių susitarimu nutraukti preliminariosios sutarties sąlygomis, neperdavus ieškovui tinkamai atliktų buto pilnos apdailos įrengimo darbų priėmimo-perdavimo aktu ir/ar neperdavus su šių darbų tinkamo atlikimo įrodymu susijusių dokumentų (pirmiausia - suderinto bei patvirtinto elektros įvado projekto), ir/ar nepateikus pagal preliminariosios sutarties sąlygas parengto notarinės pirkimo-pardavimo sutarties projekto, bei dėl to nustatytu terminu nesudarius notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovas laikys, kad pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės ir šalių prievolė sudaryti šią sutartį bus pasibaigusi. Tokiu atveju ieškovas pasiliko teisę reikalauti preliminariojoje sutartyje numatytos baudos. Taigi, atsakovei iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties termino (2022 m. balandžio 29 d.) neužbaigus dalinės apdailos darbų, nepakvietus sudaryti buto darbų priėmimo-perdavimo akto, nepateikus ieškovo prašomų dokumentų, ieškovas 2022 m. balandžio 30 d. pretenzija konstatavo, kad atsakovė pažeidė preliminariosios sutarties 1.2., 2.3., 4.2.2 – 4.2.3 straipsnius, dėl atsakovės kaltės nebuvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino, t. y. 2022 m. balandžio 29 d. Ieškovas nurodė atsakovei per 15 kalendorinių dienų grąžinti sumokėtą avansinę įmoką, lygią 20 000 Eur, taip pat kompensuoti ieškovo patirtas turto vertinimo (250 Eur, vėliau patikslinta – 200 Eur) ir teisinių paslaugų išlaidas (603,32 Eur) – iš viso 853,32 Eur. Per nurodytą terminą negrąžinus nurodytos avansinės įmokos ir nekompensavus ieškovo nurodytų tiesioginių nuostolių, ieškovas nurodė reikalausiantis sumokėti sutartines netesybas ir nebeteiks kitų atsakovei palankių pasiūlymų. Per nurodytą terminą atsakovė negrąžino sumokėtos avansinės įmokos, o galiausiai nurodė, jog pasilieką ją kaip minimalius nuostolius dėl neįvykusio sandorio tarp atsakovės ir ieškovo.
4. Ieškovo teigimu, atsakovei neįvykdžius savo sutartinių pareigų ir negalėjus pakviesti ieškovo pasirašyti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, atitinkančios preliminariosios sutarties sąlygų, laikytina, kad atsakovė dėl savo kaltės atsisakė/vengė sudaryti pagrindinę sutartį, atitinkančią preliminariosios sutarties sąlygas, nepaisant to, kad pagrindinę sutartį norėjo sudaryti neįvykdžiusi savo pareigų, o ieškovas, atsakovei pažeidus preliminariosios sutarties sąlygas, neturėjo pareigos ir pagrindo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir jos teisėtai bei pagrįstai nesudarė. Taigi, nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties ne dėl pirkėjo kaltės, avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti. Vadinasi, atsakovė privalo grąžinti sumokėtą 20 000 Eur avansą. Be to, minėtoje preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, kad atsakovei pradelsus savo įsipareigojimų vykdymą ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų, ieškovas turi teisę šią sutartį nutraukti dėl atsakovės kaltės ir reikalauti iš atsakovės jai iki sutarties nutraukimo sumokėtos sumos grąžinimo bei baudos, lygios 20 000 Eur. Pasak ieškovo, akivaizdu, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievoles pagal preliminariąją sutartį, todėl yra pagrindas šias netesybas priteisti ieškovui naudai, o ieškovas, prašydamas nustatytų netesybų, neturi įrodinėti kokių nors realių turtinių nuostolių patyrimo ir tokių nuostolių dydžio.
5. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Novum Situm“ prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškinys galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jei ieškovas įrodytų, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Paaiškino, jog ieškovas buvo išreiškęs norą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį 2022 m. balandžio 7 d., tačiau vėliau informavo brokerį, kad šios sutarties sudaryti nebenori, dėl to atsakovė prašė ieškovo informuoti ar šis sutinka, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta iki 2021 m. gegužės 1 d. Atsakovės teigimu, ji visus darbus atliko iki minėtos preliminariosios sutarties pratęsime numatyto termino. Be to, ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad atsakovė buvo pasiruošusi sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį ir ji nebuvo patvirtinta notarine tvarka dėl to, kad ieškovas nenorėjo jos sudaryti. Taigi, sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, o ginčo preliminariosios sutarties 5.2. punkte numatyta, kad jei ieškovas pradelsia savo įsipareigojimų vykdymą ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų arba persigalvojo pirkti patalpas, atsakovė turi teisę nutraukti sutartį dėl ieškovo kaltės. Tokiu atveju atsakovė įgyja teisę reikalauti 20 000 Eur baudos iš ieškovo bei negrąžinti šio įmokėtų sumų tiek, kiek jos neviršija numatytos baudos dydžio. Vis dėlto, atsakovė ir toliau sutinka sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir ginčą užbaigti taikiai.
6. Atsakovė pabrėžė, jog ieškovas nei iki sprendimo nepasirašyti pagrindinės sutarties, nei vėliau nerodė jokio noro ir pastangų apžiūrėti atliktus darbus ir įsivertinti likusių darbų apimties. Pažymėjo, kad bute yra išvedžiota elektros instaliacija, yra gautos elektros prisijungimo sąlygos. Atsakovė negali sudaryti elektros tiekimo sutarties ieškovo vardu, todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad elektros įvado klausimas yra neišspręstas. Papildomai nurodė, kad preliminariąja sutartimi atsakovė neįsipareigojo įrengti lifto, toks ieškovo reikalavimas yra klaidingas. Be to, ieškovas niekada iš anksto prieš pagrindinio sandorio sudarymą neprašė atsakovės pateikti dokumentus, kurių pareikalavo, kai nusprendė nesudaryti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties. Notarų biure yra suformuota praktika, kad sutarties projektas šalims yra atsiunčiamas vieną dieną prieš sandorio pasirašymą, todėl darbuotojai jo nespėjo pateikti šalims, nes iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos ieškovas informavo atsakovę, kad nebenori sudaryti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties. Taip pat atsakovės žiniomis ieškovas nei karto nesikreipė į notarų biurą, nesidomėjo ar iš atsakovės pusės yra pateikti visi reikalingi dokumentai sandoriui sudaryti, nesiteiravo ar jos dokumentai (pateikti per brokerį) yra teisingi, neprašė biuro darbuotojų pateikti sutarties projekto susipažinimui. Atsakovė patvirtino, kad preliminariojoje sutartyje buvo padaryta rašybos klaida ir nenurodyta hipoteka, tačiau ieškovas žinojo ir buvo brokerio informuotas apie šią hipoteką bei šią informaciją teikė savo kreditoriui prieš pasirašant garantinį raštą. Taigi, visi aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl ne atsakovė privalo grąžinti ieškovui 20 000 Eur avansą ir sumokėti tokio paties dydžio baudą, bet atsakovė turi teisę negrąžinti ieškovui jo sumokėto 20 000 Eur avanso.
7. 2022 m. rugpjūčio 16 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovo atstovė papildė ieškinio faktinį pagrindą, nurodydama, kad paaiškėjo, jog pastato, kuriame yra ginčo butas, stogas praleidžia vandenį.
8. 2022 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje žodinius paaiškinimus davė ieškovas J. G. ir jo atstovė advokatė Aurelija Juodienė, atsakovės UAB „Novum Situm“ atstovas (vadovas) A. J. ir atsakovės atstovė advokatė Justina Stucka-Klimavičė, taip pat parodymus davė liudytojas K. L.
9. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir pareikštus reikalavimus, atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir poziciją dėl ieškinio reikalavimų.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
10. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 28 d. tarp ieškovo J. G. ir atsakovės UAB „Novum Situm“ buvo pasirašyta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis Nr. ŽG-10-KL (toliau – preliminarioji sutartis). Šia sutartimi atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigojo parduoti ir perduoti ieškovui, kaip pirkėjui, nuosavybės teise, o ieškovas įsipareigojo nupirkti ir priimti nuosavybės teise iš atsakovės nekilnojamąjį turtą – atsakovei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas / butą, esančias adresu (duomenys neskelbtini), bendras projektinis plotas – 69,59 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. Preliminariosios sutarties 1.1 ir 2.2 punktus). Preliminariosios sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad pirkėjo mokama bendra kaina už Turtą yra lygi 249 000 Eur. Šalys susitarė, kad preliminariosios sutarties pasirašymo dieną pirkėjas pardavėjui sumoka 20 000 Eur avansą. Byloje ginčo nėra, kad šią sumą ieškovas atsakovei sumokėjo. Preliminariosios sutarties 1.2 punkte šalys numatė, kad: objektas, aprašytas šios sutarties 2 straipsnyje, parduodamas su pilna daline apdaila. Patalpų statybos darbų užbaigimas ir registravimas registrų centre 85 proc. baigtumas; darbai bus priimami pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktą; darbų sąrašas: grindinis šildymas (centrinis-kolektorinis), santechnika, elektra, vidinės pertvaros, sienos tinkuotos, oro šalinimo sistema su oro šalinimo įrenginiu, kondicionieriaus sistemos variniai izoliuoti freono vamzdžiai (vidiniai ir išoriniai blokai nebus statomi), 3-jų stiklo paketų mediniai langai , šarvuotos buto durys. 1.3. punktu šalys susitarė, kad pardavėjui priklausantis nekilnojamasis turtas bus parduotas ieškovui pagal pirkimo – pardavimo sutartį, kuri bus sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės. 2.3 punktu sutarties šalys įsipareigojo pasirašyti pagrindinę notarine tvarka tvirtinamą pirkimo – pardavimo sutartį iki 2022 m. kovo 1 d. Šalys 2022 m. kovo 2 d. pasirašė Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties Nr. ŽG10-KL pratęsimą. Preliminariosios sutarties 2.3 punkte nurodytą terminą pratęsė iki 2022 m. balandžio 29 d., susitardami, kad iki šio termino jie privalo pasirašyti pagrindinę notarine tvarka tvirtinamą pirkimo – pardavimo sutartį. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.
11. Teismas konstatuoja, kad minėta šalių pasirašyta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius: šalys aiškiai susitarė ateityje sudaryti nekilnojamojo turto (buto) pirkimo – pardavimo sutartį iš anksto aptartomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis); sutartis yra rašytinės formos (CK 6.165 straipsnio 2 dalis); sutartyje šalys nustatė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti (kaip jau minėta, iš pradžių terminas buvo nustatytas iki 2022 m. kovo 1 d., 2022 m. kovo 2 d. pratęstas iki 2022 m. balandžio 29 d.) (CK 6.165 straipsnio 3 d.).
12. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais). Preliminariosios sutartys, įskaitant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, gali būti priskirtos vartojimo sutarčių kategorijai, jei jos atitinka vartojimo sutarties požymius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, e3K-3-161-403/2020).
13. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis butą pirko, norėdamas jame gyventi kartu su savo šeima, taigi, šeimos poreikiams tenkinti. Preliminariosios sutarties kita šalis, t. y. atsakovė, yra verslininkas. Byloje ginčo dėl to, kad paruoštą preliminariąją sutartį ieškovui pateikė atsakovės brokeris, nėra. Taigi, yra pagrindas šiuo atveju šalių sudarytą preliminariąją sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį. Šiame kontekste pažymėtina, kad esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 40 punktas). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.).
Dėl ieškovo atsisakymo sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį teisinio vertinimo
14. Ieškovas byloje įrodinėja, kad dėl atsakovės kaltės nebuvo sudaryta notarinė pirkimo – pardavimo sutartis iki Preliminariojoje sutartyje nurodyto termino – 2022 m. balandžio 29 d. Atsakovės kaltę iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė pažeidė Preliminariosios sutarties 1.2, 2.3, 4.2.2 – 4.2.3 straipsnius. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad pagal Preliminariosios sutarties 1.2 punktą atsakovė negalėjo perduoti ieškovui šių darbų: „elektra“ ir „oro šalinimo įrenginys“. Detalizuoja, kad nors atsakovė 2022 m. balandžio 28 d. nurodė, kad yra užsakytas oro šalinimo įrenginys, tačiau įrenginys nurodytu terminu nebuvo nei gautas, nei sumontuotas (ieškinio 20 punktas). Be to, iš ieškovo ieškinyje išdėstytų motyvų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų galima spręsti apie tai, kad ieškovas yra įsitikinęs, kad atsakovė, įsipareigodama atlikti darbus „elektra“, taip pat privalėjo iki ketinamo pirkti buto atvesti elektros įvadą, tačiau šie darbai nebuvo atlikti. Taip pat ieškovas ieškinyje mini, kad atsakovė, paprašyta ieškovui pateikti dokumentus: suderintą elektros įvado į perkamą butą projektą, suderintą lifto įrengimo projektą; jų nepateikė. Pažymi ir tai, kad jis, vadovaujantis Preliminariosios sutarties 1.2 punktu, nebuvo pakviestas priimti darbus pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktą. Taip pat ieškovas nurodo, kad jam paprašius, atsakovė nepateikė suderinimui pirkimo – pardavimo sutarties projekto. Ieškovas Preliminariosios sutarties 4.2.2-4.2.3 punktų pažeidimą įrodinėja tuo, kad nors atsakovė Preliminariojoje sutartyje pareiškė ir garantavo, kad turtas nėra ir iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos nebus įkeistas, tačiau paaiškėjo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. butui yra įregistruota sutartinė hipoteka Nr. 20120200056502 ir ieškovas apie tai nebuvo informuotas, taigi, nebuvo iš jo gautas sutikimas tokiam sandoriui sudaryti. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovas papildomai nurodė, kad nors name yra įrengtas naujas stogas, tačiau pro jį teka vanduo ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikė 2022 m. (duomenys neskelbtini) kasmetinį statinio apžiūros aktą Nr. 2022-06-066/01, kurį parengė namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti ir elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ikisutartiniuose santykiuose dalyvaujantiems asmenims taikoma sąžiningo elgesio principas (CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
16. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 23 punktas).
17. Iš byloje pateiktų šalių elektroninių susirašinėjimų matyti, kad šalys buvo susitarusios 2022 m. balandžio 7 d. sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Iš 2022 m. balandžio 20 d. atsakovės elektroninio laiško, adresuoto ieškovui, matyti, kad atsakovė pripažino, kad yra vėluojama atlikti preliminariojoje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytus buto darbus, susijusius su parduodamu daiktu, t. y. oro šalinimo sistema, su oro šalinimo įrengimu, įėjimo į butą šarvuotų durų montavimo darbai; betoninių grindų lyginimas ir šlifavimas. Laiške atsakovė nurodė, kad ieškovui buvo pasiūlyta sudaryti papildomą susitarimą dėl darbų atlikimo bei nustatyti darbų atlikimo terminą ir nusimatyti netesybas, jei bus vėluojami darbai, taip pat papildomai numatė bendrųjų patalpų remonto darbus, t. y. lifto įrengimą. Atsakovė laiške taip pat mini, kad pirkėjas sutiko, taip pat buvo susitarta, kad pardavėjas paruoš papildomą susitarimą dėl darbų atlikimo. Pirkėjas bendravo su brokeriu ir išreiškė norą 2022 m. balandžio 7 d. sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Šiame laiške taip pat atsakovė nurodė, kad 2022 m. balandžio 3 d. UAB „Novum Situm“ brokeris išsiuntė pirkėjui paruoštą papildomą susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau 2022 m. balandžio 6 d. ryte pirkėjas informavo brokerį, kad sandorio sutartu 2022 m. balandžio 7 d. laiku sudaryti nebenori. 2022 m. balandžio 7 d. atsakovė išdėstė poziciją, kad buto darbų pratęsimo terminas iki 2022 m. balandžio 30 d. nėra esminis kriterijus, dėl kurio buto negalima būtų įregistruoti daikto 100 proc. baigtumo kreditoriaus nustatytu terminu. Pirkėjas tolimesniuose susirašinėjimuose, taip pat ir teismo posėdžio metu neneigė fakto, kad buvo susitarta pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą sudaryti 2022 m. balandžio 7 d., ir kad buvo tartasi dėl darbų atlikimo termino (iš elektroninių susirašinėjimų galima spręsti apie tai, kad buvo siekiama pratęsti terminą iki 2022 m. balandžio 30 d. t. y. kad darbus iš esmės galima bus pabaigti atlikti po pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo), taip pat ieškovas teismo posėdžio metu neneigė, kad dieną prieš nurodytą datą, kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, jis informavo atsakovę, jog neatvyks sudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties (tai taip pat įrodo byloje pateiktas 2022 m. balandžio 6 d. ieškovo laiškas, adresuotas atsakovei).
18. 2022 m. balandžio 28 d. atsiliepime į pretenziją atsakovė nurodė, kad pretenzijos pateikimo dieną yra atlikti šie darbai: grindinis šildymas (centrinis-kolektorinis), santechnika, elektra (elektros instaliacija yra įrengta taip, kaip norėjo pirkėjas ir užsakytos sąlygos), vidinės pertvaros, tinkuotos ir glaistytos sienos (pirkėjo prašymu viena siena buvo netinkuojama ir neglaistoma), oro šalinimo sistema, užsakytas oro šalinimo įrenginys, kondicionieriaus sistemos variniai izoliuoti freono vamzdžiai, 3-jų stiklo paketų mediniai langai, šarvuotos buto durys. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji negalėjo pasiūlyti ieškovui pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą, nes ieškovas nusprendė nebeįsigyti buto. Atsakovė tiek teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime į ieškinį laikėsi pozicijos, jog ji atliko visus preliminariosios sutarties 1.2 punkte nurodytus darbus iki pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti pratęsto termino.
19. Įvertinus proceso šalių pateiktų procesinių dokumentų turinį bei teismo posėdžio metu teiktus proceso šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovės nėra bendro sutarimo, kokios apimties darbai turėjo būti atlikti pagal preliminariosios sutarties 1.2 punktą, joje nurodant darbus „elektra“. Preliminariojoje sutartyje nėra detalizuota, kokie konkrečiai darbai įeina į sąvoką „elektra“. Kaip minėta, teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad preliminariąją sutartį jam paruoštą pateikė atsakovės brokeris. Tai patvirtino ir pats brokeris K. L., duodamas teismo posėdžio metu parodymus kaip liudytojas. Liudytojas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis paruošė preliminariosios sutarties projektą ir ją pateikė abiem sandorio šalims tam, kad būtų suderintos sutarties sąlygos. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas patvirtino, kad prieš pasirašant preliminariąja sutartį, didžioji dalis elektros instaliacijos darbų buvo padaryta, paaiškino, kad šie darbai buvo atliekami pagal dizainerės parengtą projektą, kurį, kaip paaiškino liudytojas K. L., buvo pateiktas ieškovui susipažinti kartu su preliminariąja sutartimi. Atsakovės vadovas taip pat paaiškino, kad po preliminariosios sutarties pasirašymo buvo atliekamos tam tikros elektros instaliacijos korekcijos pagal ieškovo pageidavimus. Atsakydamas į klausimą, kodėl į preliminariąją sutartį buvo įtraukti darbai „elektra“, nors jau esminiai elektros instaliacijos darbai buvo atlikti, atsakovės vadovas paaiškino, kad taip buvo padaryta, nes elektros instaliacijos darbai laikytini sudėtine dalinės apdailos dalimi. Ieškovas neginčijo fakto, kad jam buvo žinoma apie tai, kad esminiai elektros instaliacijos darbai buvo atlikti prieš pasirašant preliminariąją sutartį ir kad jis buvo supažindintas su dizainerės projektu, pagal kurį buvo atlikti tokie darbai. Iš tiesų, preliminariosios sutarties 1.2 punkte išvardinti pilnos dalinės apdailos darbai turi būti vertinami kaip reikalavimai, kuriuos turi atitikti perkamas nekilnojamasis objektas, į kuriuos atsižvelgiama vertinant, ar butas gali būti laikomas atitinkančiu pirkėjo norus ir gali būti sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis. Taigi, vien tai, kad į preliminariąją sutartį, be kita ko, buvo įtraukti darbai „elektra“, nors buto instaliacijos darbai buvo padaryti prieš preliminariosios sutarties sudarymą, šiuo atveju nėra pakankama aplinkybė daryti išvadai, kad buvo susitarta ir dėl kitokių elektros darbų, – kad atsakovė įsipareigojo taip pat iki buto atvesti elektros įvadą, – nes, kaip minėta, 1.2 punkte išvardinti darbai iš esmės apibrėžia buto kokybę. Dėl šios priežasties siekiant išsiaiškinti tikrąją preliminariosios sutarties pasirašiusių šalių valią, preliminariosios sutarties 1.2 punktas vertintinas kitų įrodymų apimtyje.
20. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu neigė, kad pagal sutartį jis privalėjo iki buto atvesti įvadą, tvirtino, kad visi darbai „elektra“, yra atlikti. Tuo tarpu pirkėjas, atsikirsdamas į tai pažymėjo, kad jis, kaip vartotojas, kuris butą pirko tam, kad galėtų jame gyventi su šeima, buvo įsitikinęs, kad butą įsigys su nuolatiniu, o ne su laikinu elektros tiekimu į butą. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvadas iki buto nėra atvestas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovu, kad jis, kaip vartotojas, turėjo pagrįstą lūkestį įsigyti būtą, kuriame jau būtų užtikrintas nuolatinis elektros tiekimas. Teismas nesutinka su atsakove, kad jos ieškovui pateiktos AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. spalio 22 d. prisijungimo sąlygos Nr. TS21-96976 (toliau – raštas dėl prisijungimo sąlygų) įrodo, jog ieškovui nėra jokių kliūčių įsirengti įvado iki buto.
21. Rašte dėl prisijungimo sąlygų klientui nurodoma, kad klientas turi susipažinti su prisijungimo paslaugos sutartimi, numatoma apskaitos įrengimo vieta ir sumokėti įmoką. Taip pat nurodyta, kad klientas turi pasirinkti ir užsisakyti reikiamą kvalifikaciją turinčią įmonę, kuri atliks jo vidaus elektros instaliacijos iki nuosavybės ribos su bendrove įrengimą / patikrinimą. Rašte pateikta interneto nuoroda, kurioje galima pažiūrėti, kaip turi būti paruoštas elektros įvadas. Rašte taip pat nurodyta, kad klientas prisijungimo sąlygų dokumento kopiją turi pateikti pasirinktai kvalifikaciją turinčiai įmonei, kuri atlikusi darbus turės pateikti Elektros energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą, patvirtinantį kliento objekto vidaus tinklo įrengimo kokybę. Taip pat nurodyta per kokią interneto nuorodą kliento pasirinkta įmonė turės pateikti rangovo aktą. Kaip jau minėta, atsakovės vadovas patvirtino, kad į butą elektros įvadas nėra įvestas.
22. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymo Dėl elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo NR. 1-127 (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2022 m. kovo 2 d.) 10 punkto antroje pastraipoje nurodyta, kad prijungiant vartotojo elektros įrenginius prie skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklų prijungimo sąlygos nurodomos prijungimo paslaugos sutartyje, išskyrus šio punkto trečioje pastraipoje nurodytus atvejus. 10 punkto trečioje pastraipoje nurodyta, kad skirstomųjų tinklų operatorius rengia prijungimo sąlygas kaip atskirą dokumentą, kai aprašo 14 punkte numatytais atvejais asmenys savo lėšomis rengia prisijungimo prie elektros tinklų projektą, taip pat kitais atvejais, kai asmuo to prašo.
23. Aprašo 14 punkte, be kita ko, nurodyta, kad: 1) projektavimo darbus, susijusius su esamo vartotojo elektros įrenginių, prijungtų prie skirstomųjų tinklų leistinosios naudoti galios didinimu ar mažinimu, elektros energijos tiekimo patikimumo kategorijos keitimu ar įrengtojo vienfazio atvado keitimu trifaziu ar trifazio atvado keitimu vienfaziu bei vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklų ir šiam prijungimui reikalingą perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių elektros tinklų plėtrą iki elektros tinklų nuosavybės ribos tarp skirstomųjų tinklų operatoriaus ir vartotojo, organizuoja ir koordinuoja skirstomųjų tinklų operatorius. Šių paslaugų sąnaudos įskaičiuojamos į prijungimo paslaugos sąnaudas, kurias vartotojas apmoka Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnyje nustatyta tvarka. 2) visų kitų vartotojų, gamintojų ir asmenų, pageidaujančių prijungti energijos kaupimo įrenginius, elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų, įskaitant atvejus, kai projektuojami operatoriaus elektros įrenginiai bus įrengiami vartotojo statiniuose, taip pat Aprašo V skyriuje nurodyto vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų, elektros tinklų perkėlimo ar rekonstravimo, skirstomųjų tinklų įrengimo nenumačius vartotojų atvejais bei Aprašo 481 punkte nurodytais atvejais projekto rengimo ir derinimo procedūras, vadovaudamiesi operatoriaus parengtomis prijungimo sąlygomis bei sutartimis, vykdo vartotojai, gamintojai, statytojai (užsakovai), asmenys, siekiantys perkelti ar rekonstruoti elektros tinklus, ar asmenys, pageidaujantys prijungti energijos kaupimo įrenginius. 3) vartotojui, gamintojui ar statytojui (užsakovui) pageidaujant, suderinus su operatoriumi ir sudarius prijungimo paslaugos sutartį (skirstomųjų tinklų įrengimo nenumačius vartotojų atveju – skirstomųjų tinklų įrengimo nesant elektros energijos vartotojo objektų sutartį), operatoriaus elektros tinklų dalies projektavimo darbus, pagal vartotojo, gamintojo ar statytojo (užsakovo) pateiktus privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus, ir derinimo procedūras, susijusias su valstybinės svarbos energetikos objektų, esančių valstybei svarbių ekonominių projektų teritorijose ir (ar) valstybinės svarbos energetikos objektų, skirtų valstybei svarbių ekonominių projektų įgyvendinimo metu sukurtai (kuriamai) infrastruktūrai ir (ar) statiniams aptarnauti, prijungimą prie operatoriaus elektros tinklų organizuoja ir vykdo statybos užbaigimo procedūras operatorius. Šių paslaugų sąnaudos įskaičiuojamos į prijungimo paslaugos sąnaudas, kurias vartotojas, gamintojas ar statytojas (užsakovas) apmoka Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnyje nustatyta tvarka.
24. Tiek 2022 m. gegužės 11 d. atsiliepime į pretenziją, tiek atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad pagal paraiškos sąlygas elektros įvado atvedimo projektą rengia arba klientas, arba Akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO). Teikiant paraišką, atsakovė pasirinko, kad projektavimo darbus, reikalingus elektros įvado atvedimui, atliks ESO. Kadangi projektą rengė ESO, per 5 darbo dienas nuo paraiškos pateikimo, klientui pateikia prisijungimo paslaugos sutarties sąlygas bei sutartį ir apmokėjus numatytą mokestį pasirašoma sutartis. Įvertinus sprendimo 22-23 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą, pritartina atsakovei, kad jai buvo galimybė pasirinkti, kad vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų projekto rengimo ir derinimo procedūras, vadovaudamiesi operatoriaus parengtomis prijungimo sąlygomis bei sutartimis, vykdys pats klientas, arba suderinus su operatoriumi ir sudarius prijungimo paslaugos sutartį operatoriaus elektros tinklų dalies projektavimo darbus, derinimo procedūras, taip pat organizuos ir vykdys statybos užbaigimo procedūras operatorius (ESO). Šiuo gi atveju atsakovė nurodo, kad pasirinko antrąjį variantą.
25. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju turi būti įvertinta tai, kad ieškovas yra vartotojas, jis butą ketino įsigyti tam, kad joje būtų galima gyventi su šeima. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo sąžiningumu, jam nurodant, kad jis tikėjosi, kad įsigijus butą bus atlikti visi su elektra susiję darbai, įskaitant ir tuos darbus, kurie užtikrintų nuolatinį elektros tiekimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pasirašant preliminariąją sutartį ieškovas nebuvo įspėtas apie tai, kad bute nėra užtikrintas nuolatinis elektros tiekimas. Todėl akivaizdu, kad sutartyje abstrakčia formuluote nurodant, kad bus atlikti darbai „elektra“, atskirai nei žodžiu, nei raštu pačioje sutartyje neaptarus, jog butas parduodamas be elektros įvado, turint omenyje ir tai, kad šiems darbams įvykdyti yra reikalingos papildomos išlaidos ir dokumentai, ieškovui, kaip pirkėjui, turėjo būti suprantamas tik taip, kad bus atlikti ne tik buto vidaus elektros instaliacijos darbai, bet ir visi kiti darbai, būtini tam, kad bute būtų užtikrintas nuolatinis elektros tiekimas. Teismas, įvertinęs tai, kad preliminariosios sutarties projektas buvo siunčiamas susipažinti ne tik ieškovui, bet ir atsakovei, ir atsakovė jokių korekcijų dėl preliminariojoje sutartyje išvardintų darbų atlikimo neprašė atlikti, be to, atsakovė pati į ESO kreipėsi su paraiška, pati, kaip ji nurodo, pasirinko, kad projektavimo darbus, reikalingus elektros įvado atvedimui, atliktų ESO, patvirtina, kad vis dėl to atsakovė preliminaria sutartimi įsipareigojo parduoti butą su elektros įvadu iki buto. Tai įrodo ir tas faktas, kad pagal Aprašo 14 punkte numatytą 3 atvejį operatoriui yra privaloma pateikti privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus, kuriais nėra abejonių disponuoja atsakovė. Akivaizdu, kad esant kitokiai situacijai, atsakovė su elektros įvado įvedimu susijusių veiksmų nebūtų atlikusi, nes tai privalėtų daryti ieškovas, ateityje tapęs buto savininku. Atsakovės 2022 m. balandžio 28 d. atsiliepime į pretenziją nurodyti argumentai, kad ji negali pasirinkti elektros tiekėjo ir sudaryti elektros tiekimo sutarties pirkėjo vardu, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes tokia sutartis pasirašoma jau kai yra užbaigiami visi su elektros įvado įrengimu susiję darbai.
26. Aukščiau aptarti motyvai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė preliminariąja sutartimi įsipareigojo parduoti ieškovui butą, kuriame butų atlikta ne tik vidinė elektros instaliacija, tačiau ir atlikti kiti elektros darbai, kurie yra reikalingi tam, kad būtų užtikrintas bute nuolatinis elektros tiekimas, taigi, ir elektros įvado iki buto įrengimas. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad elektros įvado šiuo metu nėra, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad preliminariosios sutarties 1.2 punkte nurodyti darbai „elektra“ iki datos, kada buvo sutarta sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, nebuvo atlikti, taigi, butas neatitinka preliminariojoje sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų.
27. Ieškovas ieškinyje atsakovės kaltę dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo įrodinėja ir tuo, kad jam paprašius, atsakovė nepateikė suderinto lifto įrengimo projekto. Kaip matyti iš preliminariosios sutarties 10.11 punkto, atsakovė įsipareigojo liftą priduoti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Atsakovė 2022 m. gegužės 11 d. atsiliepime į pretenziją, taip pat atsiliepime į ieškinį nurodo, kad liftas nėra preliminariosios sutarties objektas, todėl atsisakė dėl lifto pasisakyti.
28. Teismas pažymi, kad preliminariosios sutarties vienas iš bruožų yra tai, kad tai yra susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų. Aptariamu atveju dalyku yra butas, kurį ieškovas ketino nusipirkti ateityje. Liftas yra bendrojo naudojimo objektas, todėl jis negali būti pirkimo – pardavimo sutarties dalyku, tačiau neatsiejamai palengvinantis patekimą į butą, taigi, apsprendžiantis naudojimosi butu kokybę įvertinus tai, kad ketinamas įsigyti butas yra įrengtas pastogėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė preliminaria sutartimi įsipareigojo, kad iki 2022 m. gruodžio 31 d. bus priduotas liftas, tokiu būdu patvirtindamas šio objekto svarbą perkant butą. Tai patvirtina ir atsakovės skelbimas, kuriame buvo pateikta informacija apie tai, kad bus naujas stiklinis liftas. Todėl nėra abejonių, kad lifto įrengimas, nors ir įsipareigojus jį įrengti vėliau, nei bus sudaryta pagrindinė sutartis, buvo viena iš sąlygų, nulėmusių ieškovo apsisprendimą įsigyti preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą, taigi, ir išliekančia sąlyga (reikalavimu), nulemiančią pirkėjo apsisprendimą sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį. Dėl šios priežasties, artėjant pagrindinės sutarties pasirašymo terminui, ieškovas, kaip pirkėjas, iš atsakovės reikalaudamas dokumentų, garantuojančių, jog nėra techninių ar kitokių kliūčių ateityje įrengti liftą, elgėsi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi atsakingas pirkėjas. Todėl ieškovo nesąžiningo elgesio šiuo atveju negalima konstatuoti. Priešingai, atsakovė, atsisakydama ieškovui teikti ne tik dokumentus, bet ir bet kokius paaiškinimus dėl šių darbų vykdymo eigos, elgėsi nesąžiningai, nors suprato lifto įrengimo praktinę reikšmę ieškovui, todėl tokiomis aplinkybėmis ieškovas turėjo pakankamą pagrindą suabejoti, jog ateityje liftas bus įrengtas, taigi, ir atsisakyti sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį.
29. Kaip minėta, šalys buvo susitarusios pagrindę pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą sudaryti 2022 m. balandžio 7 d., atsakovė siūlė ieškovui dėl likusių neatliktų darbų pasirašyti susitarimą, kad bus pratęstas terminas iki 2022 m. balandžio 30 d. darbams atlikti. Teismas nesutinka su atsakove, kad ieškovas, atsisakydamas sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį sutartu laiku ir atsisakydamas pasirašyti susitarimą dėl darbų atlikimo pratęsimo, elgėsi nesąžiningai. Preliminariąja sutartimi sandorio šalys buvo susitarusios pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2022 m. balandžio 29 d., taigi, nustatytas terminas nebuvo pažeistas, o ieškovas, turėdamas abejonių, ar nupirktas butas ateityje atitiks preliminariojoje sutartyje numatytus reikalavimus, turėjo teisę reikalauti iš atsakovės papildomos informacijos bei dokumentų, kurie pašalintų tokias ieškovo abejones. Šiame kontekste taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovė, kaip savo srities profesionalė, nustatydama terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti turėjo įvertinti savo fizines, finansines ir kitokias galimybes įvykdyti preliminariojoje sutartyje išvardintus darbus nustatytu terminu, tačiau akivaizdu, kad to nepadarė, nes nors terminas pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti buvo pratęstas ieškovo, o ne atsakovės iniciatyva, jis bandė su ieškovu tartis dėl darbų atlikimo termino pažeidžiant pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęstą terminą, t. y. iki 2022 m. balandžio 30 d. Todėl ieškovui paaiškėjus, kad sutartu sudaryti pas notarą laiku (2022 m. balandžio 7 d.) dalis darbų nebus padaryta ir jam vis tiek siūloma sudaryti pagrindę sutartį, jis pagrįstai iš atsakovės reikalavo dokumentų ir paaiškinimų dėl atliekamų darbų.
30. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad preliminariosios sutarties 1.2 punktu buvo susitarta, kad darbai bus priimami pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktą. Teismas nesutinka su atsakove, kad ieškovas turėjo inicijuoti darbų priėmimą – perdavimą. Būtent atsakovei geriausiai yra žinoma, kada yra atlikti darbai, todėl tokia pareiga kyla jai. Tokios pareigos egzistavimą atsakovei suponuoja ir tai, kad atsakovė yra verslininkė ir profesionalė, o ieškovas – vartotojas. Atsakovė byloje įrodinėja, kad jis atliko visus preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties 1.2 punkte numatytus darbus iki preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pratęsime numatyto termino. 2022 m. gegužės 11 d. atsiliepime į pretenziją atsakovė nurodė, kad ji laikėsi pareigos priduoti visus darbus, tačiau to negalėjo padaryti, nes pirkėjas nusprendė nebeįsigyti buto. Tačiau iš 2022 m. balandžio 22 d. pretenzijos turinio tokios išvados nebuvo galima daryti, nes ieškovas tokią versiją iškėlė tokiu atveju, jei atsakovė iki 2022 m. balandžio 29 d. neperduos jam tinkamai atliktų buto apdailos įrengimo darbų priėmimo – perdavimo aktu ir / ar neperduos su šių darbų tinkamo atlikimo įrodymų, susijusių dokumentų (pirmiausia – suderinto bei patvirtinto elektros įvado projekto), ir / ar nepateiks pagal preliminariosios sutarties sąlygas parengto notarinės pirkimo – pardavimo sutarties projekto. Atsakovė 2022 m. gegužės 11 d. atsiliepime į pretenziją (pasibaigus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti) nurodė, kad 2022 m. balandžio 28 d. vakare sumontavo oro šalinimo įrenginį (pažymėtina, kad atsiliepimą į 2022 m. balandžio 22 d. pretenziją atsakovė pateikė 2022 m. balandžio 28 d.), tačiau apie šią aplinkybę ieškovo iki pat 2022 m. gegužės 11 d. neinformavo, nors iš atsakovo anksčiau pateiktos informacijos galima buvo spręsti, kad įrengus oro šalinimo įrenginį, bus atlikti visi preliminariojoje sutartyje nurodyti darbai. Todėl esant tokiam atsakovės pasyviam elgesiui kyla abejonių, kad oro šalinimo įrenginys buvo sumontuotas nurodytu laiku. Kita vertus, jei ir pasitvirtintų faktas, kad oro šalinimo įrenginys buvo sumontuotas atsakovės nurodytu laiku, atsakovė visų preliminariojoje sutartyje nurodytų darbų ieškovui perduoti nebūtų galėjusi, nes, kaip konstatuota šiame sprendime, darbai „elektra“ nebuvo įvykdyti visa apimti.
31. Teismas sprendime plačiau nepasisako dėl ieškovo iškeltų galimų namo, kuriame parduodamas butas, stogo trūkumų, nes yra reikalingos specialios žinios tam, kad būtų nustatyta priežastis, kodėl atsirado vanduo bute, esančiame po ieškovui parduodamo buto. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini), Vilnius kasmetinis statinio apžiūros aktas Nr. 2022-06-06/01 parengtas namo savininkų bendrijos. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad aktas buvo paruoštas pasitelkiant specialių žinių turinčiu asmenis.
32. Preliminariosios sutarties 4.2.2-4.2.3 punktuose nurodyta, kad: pardavėjas šios sutarties pasirašymo dienai taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turtas nėra ir iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos nebus <...> įkeistas ar suvaržytas taip, kad suvaržytų pirkėjo disponavimo šiuo turtu teisę; iki nuosavybės teisės perėjimo termino, numatyto pagrindinėje Turto pirkimo – pardavimo sutartyje, nenukrypstant nuo šios sutarties nuostatų, neįkeis <...> Turto tretiesiems asmenims <...>, jeigu Sutartyje neaptarta kitaip arba su pirkėju raštiškai nebus susitarta kitaip.
33. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad remiantis viešai prieinamais duomenimis paaiškėjo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. butui yra įregistruota sutartinė hipoteka. Jis apie tai nebuvo informuotas, nebuvo gautas jo sutikimas tokiam sandoriui sudaryti. Ieškovui nėra žinoma, kokiomis sąlygomis ir terminais būtų išregistruota sutartinė hipoteka jam sudarius pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Tuo tarpu ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie hipoteką jis sužinojo 2022 metų kovo gale arba balandžio pradžioje (tikslios datos nurodyti ieškovas negalėjo) iš banko, į kurį kreipėsi 2022 m. vasario mėnesį dėl kredito išdavimo, bankui nurodžius, kad reikia gauti papildomus dokumentus dėl hipotekos. Jis nesuprato, kad hipoteka seka paskui daiktą, apie tai vėliau jam paaiškino advokatė, todėl iš pradžių jis atsakovei nereiškė pretenzijų.
34. Atsakovė tiek 2022 m. balandžio 28 d. atsiliepime į pretenziją, tiek atsiliepime į ieškinį nurodo, kad preliminariojoje sutartyje buvo padaryta rašybos klaida, todėl nebuvo nurodyta hipoteka. Kaip jau minėta, liudytojas K. L. teismo posėdžio metu davė parodymus, kad preliminariosios sutarties projektą teikė susipažinti abiem sandorio šalims, todėl atsakovė, kaip juridinis asmuo, suprasdama hipotekos fakto atskleidimo svarbumą parduodant nekilnojamąjį turtą, turėjo inicijuoti preliminariosios sutarties korekcijas, tokiu būdu ieškovui atskleisdamas visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su perkamu Turtu. Dėl šios priežasties abejotinai vertinti atsakovės teiginiai dėl padarytos rašybos klaidos. Teismas mano, kad analizuojamu atveju labiau tikėtina, kad atsakovė vengė ieškovui atskleisti hipotekos egzistavimo faktą sandorio sudarymo metu. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad ši rašybos klaida nebuvo pašalinta papildomais susitarimai, nors preliminariojoje sutartyje buvo susitarta, kad įkeitimo klausimai bus sprendžiami rašytine forma (4.2.3 punktas). Nors atsakovė byloje bandė akcentuoti, kad ieškovas žinojo apie hipoteką, jis apie ją buvo informuotas brokerio, tačiau byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti, kad tai buvo padaryta prieš pasirašant preliminariąją sutartį ar pasirašymo metu (2022 m. balandžio 28 d. atsiliepime į pretenziją atsakovė nurodė, kad informaciją ieškovui pateikė prieš pasirašant garantinį raštą, tačiau šis raštas byloje nėra pateiktas). Pažymėtina, kad ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie hipoteką jis sužinojo 2022 metų kovo gale arba balandžio pradžioje (tikslios datos nurodyti ieškovas negalėjo) iš banko, į kurį kreipėsi 2022 m. vasario mėnesį dėl kredito išdavimo, bankui nurodžius, kad reikia gauti papildomus dokumentus dėl hipotekos. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu šių ieškovo paaiškinimų nebandė paneigti.
35. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė preliminaria sutartimi garantavo, kad sandorio sudarymo metu nėra įkeistas ketinamas parduoti turtas ir kad jis nebus įkeistas tretiesiems asmenims iki pagrindinės sutarties sudarymo, byloje nėra duomenų, įrodančių egzistavus rašytiniam susitarimui dėl galimybės atsakovei įkeisti ketinamą parduoti turtą, konstatuotinas preliminariosios sutarties 4.2.2-4.2.3 punktų pažeidimas. Tačiau toks sutarties pažeidimas, teismo vertinimu, preliminariosios sutarties nesudarymui neturėjo esminės reikšmės, nes, kaip patvirtino pats ieškovas teismo posėdžio metu, sužinojęs apie hipoteką, jis iš pradžių ketino sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.
36. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nesuprato, kad hipoteka seka paskui daiktą, apie tai vėliau jam paaiškino advokatė, todėl iš pradžių jis atsakovei nereiškė pretenzijų. 2022 m. balandžio 22 d. pretenzijoje ieškovas pareiškė nuogąstavimus, kad jam nėra žinoma, kokiomis sąlygomis ir kokiais terminais būtų išregistruota sutartinė hipoteka. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas apie hipoteką sužinojo tik po preliminariosios sutarties pasirašymo, ieškovas yra vartotojas ir jam galėjo būti nesuprantami hipotekos pagrindu atsiradę suvaržymai, atsakovė, būdama sąžininga pardavėja, turėjo pareigą suteikti visą pirkėjui rūpimą informaciją, susijusią su buto įkeitimu, tuo labiau, kad hipotekos išregistravimo klausimai nebuvo aptarti pačioje preliminariojoje sutartyje. Tačiau, kaip matyti iš 2022 m. balandžio 28 d. atsiliepimo į pretenziją turinio, atsakovė šių sąlygų ieškovui neatskleidė, apsiribodama paaiškinimais, kad šios sąlygos aptariamos pagrindinėje pirkimo – pardavimo sutartyje ir jei ieškovas būtų kreipęsis į notaro biurą, jam jos būtų išaiškintos. Toks atsakovės elgesys vertinamas kaip nesąžiningas.
37. Minėta, ieškovė byloje atsakovės kaltę dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo taip pat motyvavo tuo, kad atsakovė jam nepateikė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties projekto. Tačiau pirkimo – pardavimo sutarties projektą rengė notaras, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo žinoma kokiame notarų biure bus ruošiamas projektas, tačiau nebandė susisiekti su notaru ir paprašyti projekto. Be to, ieškovas, atvykęs pas notarą sutartu laiku, būtų galėjęs ne tik susipažinti su sutarties projektu, bet tiek notarei, tiek atsakovei užduoti visus rūpimus klausimus dėl sutarties sąlygų ir siūlyti korekcijas. Esant tokiai faktinei situacijai atsakovės kaltės šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti. Kita vertus, ieškovas, turėdamas abejonių, ar jam parduodamas turtas pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną atitiks preliminariojoje sutartyje numatytus reikalavimus, įvertinus tai, kad darbai tą dieną pagal preliminariąją sutartį nebuvo atlikti visa apimtimi, turėjo pagrįstą teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį sutartu laiku ir atidėti vėlesniam laikui, nes pagal preliminariąją sutartį terminas šiai sutarčiai sudaryti dar nebuvo suėjęs. Dėl šios priežasties ieškovo elgesys negali būti laikomas nesąžiningu, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Tačiau teismas mano, kad atsakovės pasyvus elgesys neteikiant ieškovui informacijos apie hipotekos išregistravimo sąlygas, nors jam jos buvo žinomos, laikytinas netinkamu elgesiu ikisutartiniuose santykiuose, nes terminas pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti pagal susitarimą nebuvo dar suėjęs, be to, klausimai, susiję su hipoteka preliminariojoje sutartyje visiškai nebuvo aptarti. Taigi, atsakovė turėjo pareigą bendradarbiauti su ieškovu ir jam suteikti tokio pobūdžio informaciją. Tai, kad buvo gautas atsakovės kreditorės (banko) sutikimas dėl antrinio turto įkeitimo šiuo atveju nelaikytina informacija, leidžiančia pirkėjui nuspręsti dėl pagrindinės sutarties pasirašymo. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties turėjo pagrindą nesudaryti ir dėl tokio atsakovės netinkamo elgesio.
38. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl spręstinas ieškovo sumokėtų pinigų (ne) grąžinimo ir atsakovės civilinės atsakomybės klausimas.
Dėl ieškovo atsakovei sumokėtų 20 000 Eur
39. Nagrinėjamu atveju pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir pripažinta, kad ji buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokių teisinių padarinių tai sukelia. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 20211 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011). Preliminariosios sutarties sąlygos leidžia spręsti, kad ieškovas 20 000 Eur sumą atsakovei sumokėjo kaip perkamo turto kainos dalį, t. y. kaip avansą (3.2 punktas ir jo papunkčiai), taip pat ši suma atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją (5.2 punktas). Kadangi ieškovas atsakovei 20 000 Eur sumą sumokėjo ir kaip turto kainos dalį, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovė neteko pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinti ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas jam iš atsakovės priteisti 20 000 Eur sumą, kurią jis sumokėjo atsakovei kaip avansą, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl 20 000 Eur baudos
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Sutartinių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.).
42. Ieškovas 20 000 Eur sutartines netesybas iš atsakovės prašo priteisti vadovaudamasis preliminariosios sutarties 5.3 punktu. Preliminariosios sutarties 5.3 punkte nurodyta, kad jei pardavėjas pradelsia savo įsipareigojimų vykdymą ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų, pirkėjas turi teisę nutraukti šią dėl pardavėjo kaltės. Tokiu atveju pirkėjas įgyja teisę reikalauti iš pardavėjo jam iki sutarties nutraukimo sumokėtos sumos grąžinimo bei iš pradelsusio įsipareigojimus vykdyti pardavėjo reikalauti baudos, lygios 20 000 Eur.
43. Įvertinus Preliminariosios sutarties 5.3 punkte išdėstytą sąlygą, esminė sąlyga, kuriai esant pirkėjas įgyja teisę reikalauti iš pardavėjo baudos, yra tai, kad pardavėjas pradelsia savo įsipareigojimų vykdymą ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Pagrindinis preliminariąja sutartimi abiejų sandorio šalių prisiimtas įsipareigojimas – iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pasirašyti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Kadangi preliminariojoje sutartyje nebuvo nustatyti terminai 1.2 punkte išvardintiems darbams atlikti, yra pagrindas daryti išvadą, kad šie darbai turėjo būti atlikti iki termino, kuriuo buvo apibrėžta galutinė data pagrindinei sutarčiai sudaryti, nes detalizuotų darbų rezultatas turėjo apspręsti butui keliamus reikalavimus. Aptariamu atveju nustatyta, kad atsakovė iki pagrindinei sutarčiai sudaryti nustatyto termino visų darbų pagal preliminariąją sutartį neatliko, todėl butas neatitiko preliminariojoje sutartyje nustatytų reikalavimų, taigi, dėl šios ir kitų šiame sprendime aptartų priežasčių (nesąžiningo atsakovės elgesio) dėl atsakovės kaltės sutartu laiku nebuvo pasirašyta pagrindinė sutartis. Vadinasi, atsakovė pradelsė ne tik darbų atlikimo terminus, bet ir terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl šie pažeidimai laikytini, patenkančiais į Preliminariosios sutarties 5.3 punkto taikymo sritį. Tai, kad preliminarioji sutartis laikoma pasibaigusia, o preliminariosios sutarties 5.3 punkte vartojama sutarties nutraukimo sąvoka, nesudaro pagrindo situacijos vertinti kitaip. Pažymėtina, kad aptariamoje sutarties sąlygoje nėra detalizuojami kokie konkrečiai preliminariosios sutarties įsipareigojimai turi būti pradelsti tam, kad būtų galima konstatuoti šioje sąlygoje įtvirtintą pažeidimą. Be to, šį punktą taikant tik tais atvejais, kai dar nėra suėjęs terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, pirkėjas atsidurtų nelygiavertėje padėtyje taikant pardavėjui atsakomybę, kai yra pradelsiami įsipareigojimai, nustatyti preliminariojoje sutartyje iki termino pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, ir kai yra pradelsiami esminiai ir pagrindiniai preliminariosios sutarties įsipareigojimai (atlikti sutartus darbus ir sudaryti pagrindę sutartį iki nustatyto termino), kurie yra siejami su data pagrindinei sutarčiai sudaryti. Paskutiniu atveju pirkėjas negalėtų reikalauti iš anksto sutartų netesybų, kurių nereikia įrodinėti. Akivaizdu, kad toks aiškinimas pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus ir neatitiktų preliminariosios sutarties esmės. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė pradelsė esminius preliminariojoje sutartyje nustatytus įsipareigojimus, todėl yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti Preliminariosios sutarties 5.3 punkte sutartas netesybas, ir priteisia iš atsakovės ieškovei 20 000 Eur baudą.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti procesines palūkanas
44. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo sprendimu yra tenkinami visi pagrindiniai ieškovo pareikšti ieškinyje materialiniai teisiniai reikalavimai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovui priteistini 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 40 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas visa apimti, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo atstovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės ieškovui 2 329,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, yra protingos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių dydžių. Byloje yra pateiktas 2022 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 22822329, kuris įrodo, kad ieškovas yra sumokėjęs 825 Eur dydžio žyminį mokestį.
46. Ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, jos naudai iš atsakovės priteistini 3 154,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Novum Situm“, juridinio asmens kodas 302630463, 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) negrąžinto avanso, 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) sutartinių netesybų, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 40 000 Eur (keturiasdešimties tūkstančių eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 154,70 Eur (tris tūkstančius šimtą penkiasdešimt keturis eurus ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Ražanauskienė