Civilinė byla Nr. e2-138-798/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00308-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės 4K PLUS ENTERPRISE LTD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria panaikintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ECORNUS“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių kompanija“ skundas dėl 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Nemokumo administratorė skunde prašė pripažinti negaliojančiu bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „ECORNUS“ 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 1-uoju darbotvarkės klausimu ir 2-uoju darbotvarkės klausimu. Kreditorių susirinkimas 1-uoju darbotvarkės klausimu nutarė perduoti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą hipotekos kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) 4K PLUS ENTERPRISE LTD. Nutarimas nepagrįstas, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 97 straipsnio 1 dalies imperatyvą. Bendrovei priklausantis ir 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB įkeistas nekilnojamasis turtas negalėjo būti perduotas hipotekos kreditoriui, nes hipotekos kreditorius pritarė, kad nekilnojamasis turtas būtų naudojamas vykdant atsakovės ūkinę komercinę veiklą, t. y. nuomojant nekilnojamąjį turtą 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB nurodytam asmeniui – UAB Kmtsm.
2. Nutarimu 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta: patvirtinti bendrą iki 9 837,18 Eur (įskaitant PVM) dydžio bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą (t. y. nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo), neskaitant bazinio ir kintamo atlyginimo nemokumo administratoriui. Patikslinta administravimo išlaidų sąmata nebuvo patvirtina nepagrįstai. Todėl nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu naikintinas ir tvirtintina bendrovės nemokumo administratoriaus pasiūlyta administravimo išlaidų sąmata.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi nemokumo administratorės skundą patenkino iš dalies. Nutarė panaikinti BUAB „ECORNUS“ 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu (dėl bendrovės nekilnojamojo turto perdavimo hipotekos kreditoriui 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB); panaikinti BUAB „ECORNUS“ 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2 – uoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir patvirtinti 19 414,85 Eur (įskaitant PVM) dydžio BUAB „ECORNUS“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto pradžios iki kreditorių susirinkimo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad kreditorė UAB „DDV Trans“ skundą grindė procedūriniais pažeidimais ir nurodė, kad priimant nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu buvo pažeistos procesinės teisės normos. Teismas tokių pažeidimų nenustatė, todėl kreditorės skundą atmetė.
5. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarta bendrovę pripažinti likviduojama dėl bankroto. Laikytini pagrįstais skundų argumentai, kad esant priimtai teismo nutarčiai dėl bendrovės likvidavimo, vadovaujantis JANĮ 97 straipsnio 1 dalies norma, 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkime nutarimas dėl įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditoriui negalėjo būti priimtas.
6. Nutarimas laikytinas nepagrįstu taip pat ir dėl to, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla
Nr. e2-1691-854/2024 dėl hipotekos sandorių, kuriais 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB įkeistas BUAB „ECORNUS“ turtas, teisėtumo. Taigi, vyksta teisminis ginčas dėl 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB, kaip įkaito turėtojo materialinių teisių. Teismui panaikinus hipotekos sandorius, 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB, neturėtų privilegijuotos teisės į šiuo metu jai įkeistą BUAB „ECORNUS“ nekilnojamąjį turtą. Todėl ginčijamas nutarimas dėl įkeisto nekilnojamojo turto perdavimo hipotekos kreditoriui prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
7. Nemokumo administratoriaus su skundu pateikta 2024 m. liepos 16 d. negyvenamųjų patalpų ir kilnojamojo turto nuomos sutartis, kurios 3 punktu sutarties šalys susitarė, kad šia sutartimi nuomotojas (bendrovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus) išnuomoja turtą nuomininkui (UAB Kmtsm) iki nuomotojo (bendrovės) kreditorių susirinkimas priims sprendimą turtą parduoti arba perduoti hipotekos / įkaito turėtojui bei bus surašytas Turto nuosavybės perdavimo aktas. Taigi, iš esmės JANĮ 97 straipsnio 1 dalies norma nėra pažeista.
8. Apibendrindamas tai kas išdėstyta, įvertinęs teisinį reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad BUAB „ECORNUS“ 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtas pažeidžiant imperatyvią JANĮ 97 straipsnio 1 dalies normą, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes priimtas vykstant teisminiam ginčui dėl įkaito turėtojo materialinių teisių, todėl turi būti pripažintinas neteisėtu ir panaikintas.
9. Taip pat teismas nusprendė panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta 9 837,18 Eur (įskaitant PVM) dydžio BUAB „ECORNUS“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata ir tvirtinti 19 414,85 Eur administravimo išlaidų sąmatą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atskirajame skunde trečiasis asmuo 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – BUAB „ECORNUS“ nemokumo administratorės UAB „Bankroto administratorių kompanija“ ir UAB „DDV Trans“ skundus dėl BUAB „ECORNUS“ 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo metu minima Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis nebuvo įsiteisėjusi, taigi ji jokios įtakos sprendimo dėl įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditorei priėmimui negalėjo turėti (ši nutartis buvo apskųsta ir nėra įsiteisėjusi iki šiol), juo labiau kad dalis kreditorių balsavo raštu dar iki minimos 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties priėmimo. Akivaizdu, kad nesant įsiteisėjusios nutarties, BUAB „ECORNUS“ tuo metu negalėjo būti laikoma bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
10.2. Kreditorė 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditorei, nemokumo administratoriui pateikė dar 2024 m. liepos 18 d. Nemokumo administratorė susirinkimo nesušaukė ir sureagavo tik tada, kai pati hipotekos kreditorė, sušaukė kreditorių susirinkimą, ir nesilaikydama 14 dienų termino, savo iniciatyva papildė kreditorių susirinkimo darbotvarkę klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo.
10.3. Kreditoriai suskubo teismui teikti prašymą dėl BUAB „ECORNUS“ likvidavimo. Šio prašymo vienintelis tikslas buvo sukliudyti kreditoriams priimti sprendimą dėl įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditorei.
10.4. Kreditorė taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad BUAB „ECORNUS“ 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 1-uoju darbotvarkės klausimu yra laikytinas neteisėtu ir dėl to, kad Vilniaus apygardos teisme šiuo metu yra nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje BUAB „ECORNUS“ ginčija su kreditore 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB sudarytą hipotekos sutartį. Šiuo metu hipotekos sutartis nėra teismo pripažinta negaliojančia, taigi nėra jokio pagrindo jos vertinti kaip neteisėtos, taip pat nėra jokių kitų teisės aktais ar teismų sprendimais taikomų ribojimų hipotekos gavėjui naudotis savo teisėmis. Vien tik visiškai nepagrįsto ieškinio pateikimas ir civilinės bylos dėl minimos sutarties pripažinimo negaliojančia inicijavimas ar nagrinėjimas savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti pagrindu stabdyti ar atidėti / vilkinti bankroto procedūras. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pats kreditorių susirinkimo nutarimas dėl įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditorei 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB savaime nepakeičia turto statuso, jo nuosavybės. Šis sprendimas, kuris savo esme tėra kreditorių daugumos valios bei pozicijos išraiška yra tik būtinoji turto perleidimo hipotekos kreditorei sąlyga, tačiau pačiu sprendimu turtas nėra perduodamas – jis, vadovaujantis kreditorių susirinkimo sprendimu, tik gali būti perduotas ateityje. Taigi civilinės bylos nagrinėjimas negali būti kliūtis kreditorių susirinkimui apskritai spręsti dėl turto perdavimo hipotekos kreditorei bei išreikšti šiuo klausimu savo valią / poziciją.
10.5. Nesutinka su skundžiama nutartimi taip pat ir dalyje, kuria yra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Visų pirma, neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas bankroto administravimo išlaidų sąmatą patvirtino nuo bankroto proceso pradžios iki kreditorių susirinkimo. Antra, Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai patvirtino 6 285,50 Eur nemokumo administratoriaus faktiškai patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms. Trečia, kreditorės 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB įsitikinimu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat be pagrindo į BUAB „ECORNUS“ bankroto administravimo išlaidų sąmatą įtraukė 8 000 Eur sumą, būtiną BUAB „ECORNUS“ turto vertinimui atlikti. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino ir į administravimo išlaidų sąmatą įtraukė anksčiau BUAB „ECORNUS“ patirtas 414,68 Eur išlaidas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimui. Penkta, Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi taip pat nepagrįstai patvirtino 726 Eur išlaidas už UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atliktą „nuomos vertės paskaičiavimą“. Šešta, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad nemokumo administratorius pagrindė atliekų tvarkymui reikalingas 3 459,29 Eur sąnaudas.
10.6. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nutartis dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra neskundžiama, mano, jog turi teisę teikti skundą dėl nurodytos dalies.
10.7. Kreditorė 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas kreditorei UAB „DDV Trans“ priteisė visas byloje patirtas 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vis dėlto, šios išlaidos, kaip matyti iš pateiktų sąskaitų, buvo patirtos ne tik už skundo dėl 2024 m. rugsėjo 16 d. BUAB „ECORNUS“ kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės parengimą, tačiau ir už atsiliepimo į BUAB „ECORNUS“ nemokumo administratoriaus pateiktą skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratoriaus skundas buvo patenkintas tik iš dalies (t. y. 60 proc.), UAB „DDV Trans“ galėjo būti priteista tik atitinkama už atsiliepimo į skundą parengimą patirtų išlaidų dalis.
11. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1691-854/2024 dėl hipotekos sandorių, kuriais 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB įkeistas BUAB „ECORNUS“ turtas, panaikinimo. Todėl turto perdavimas įkaito turėtojui, kreditorės nuomone, šiuo atveju nėra galimas. Taip pat svarbu tai, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimas vyko jau po nutarties likviduoti BUAB „ECORNUS“ priėmimo. Dėl šios priežasties VMI prie FM kreditorių susirinkime balsavo „PRIEŠ“ turto perdavimą hipotekos kreditorei. Pažymėjo ir tai, kad nutartis dėl administravimo išlaidų sąmatos yra neskundžiama.
12. Trečiasis asmuo UAB „DDV Trans“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nurodė, kad nors pateiktame atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad sprendimo dėl įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditoriui priėmimas užsitęsė dėl nemokumo administratoriaus neveikimo, tačiau nepateikė jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, apsiribodama deklaratyviais pasvarstymais ir prielaidomis.
12.2. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kreditorei UAB „DDV Trans“ priteisė 1 936,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skundžiamos nutarties 61 punkte pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nemokumo administratorius skundą pateikė dėl dviejų susirinkimo nutarimų. Panaikinti abu nutarimai, tačiau 2-uoju darbotvarkės klausimu teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmatos suma artima jau patvirtintai kreditorių susirinkimo. Todėl nemokumo administratoriaus skundas laikytinas patenkintu 60 procentų. Kreditorius UAB „DDV Trans“ skundė vieną nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu, jis patenkintas 100 procentų.
13. Atsakovė BUAB „ECORNUS“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankroto administratorių kompanija“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. 2024 m. gruodžio 19 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria nutarė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą bei konstatavo, kad – JANĮ 83 straipsnyje nustatytos sąlygos pripažinti BUAB „ECORNUS“ likviduojama dėl bankroto iš esmės jau buvo nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-676-933/2024, kurioje buvo sprendžiama dėl bendrovės 2024 m. balandžio 19 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtų sprendimų, įskaitant sprendimo kreiptis į teismą dėl bendrovės pripažinimo likviduojama, teisėtumo. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos, kurioms esant teismas, suėjus įstatyme numatytiems terminams, negavęs prašymo nutraukti bendrovės bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį, turi teisę savo iniciatyva spręsti dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto.
13.2. Papildomai Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamu atveju pagal JANĮ 83 straipsnio nuostatas, klausimas dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto galėjo būti sprendžiamas iš esmės nuo 2024 m. sausio 27 d., todėl 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB siekis netaikyti likvidavimo procedūros vien dėl ketinimo perimti jai įkeistą bendrovės turtą, dėl kurio (įkeitimo) yra kilęs ir šiuo metu nėra išnagrinėtas ginčas, yra nepagrįstas, nes prieštarauja JANĮ 83 ir 97 straipsnių nuostatoms, juolab kad tarp šalių kilęs ginčas dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais nėra išnagrinėtas.
13.3. Priešingai nei atskirtajame skunde teigia bendrovės kreditorė 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB, tai nutartis dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatos yra neskundžiama.
14. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, o nutartis dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatos yra neskundžiama.
15. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo dėl atskirojo skundo (ne)tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.
16. Trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Belvista“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. M., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
17. Kreditorė UAB „Argentina“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, pirma, kreditorių susirinkimo pirmininkė UAB „Argentina“ pritaria kreditorės 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB atskirojo skundo argumentui, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria BUAB „ECORNUS“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, priėmimas neatėmė iš kreditorių susirinkimo teisės svarstyti klausimą dėl BUAB „ECORNUS“ priklausančio įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditorei. Antra, faktas, jog šiuo metu yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-1691-854/2024, kurioje yra ginčijamos hipotekos ir įkeitimo sutartys, kuriomis BUAB „ECORNUS“ turtas buvo įkeistas hipotekos kreditorės 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB naudai, nėra reikšmingas vertinant 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu teisėtumą. Trečia, absoliuti dauguma BUAB „ECORNUS“ kreditorių mano, kad nemokumo administratoriaus prašoma patvirtinti administravimo išlaidų sąmata yra nepagrįsta.
18. Trečiasis asmuo V. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, o nutartis dalyje dėl administravimo išlaidų sąmatos yra neskundžiama.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
20. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkinti kreditorių skundai dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu
21. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais šioje dalyje apeliantė pirmiausia nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo metu minima Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis nebuvo įsiteisėjusi, taigi ji jokios įtakos sprendimo dėl įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditorei priėmimui negalėjo turėti (ši nutartis buvo apskųsta ir nėra įsiteisėjusi iki šiol), juo labiau kad dalis kreditorių balsavo raštu dar iki minimos 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties priėmimo. Akivaizdu, kad nesant įsiteisėjusios nutarties, BUAB „ECORNUS“ tuo metu negalėjo būti laikoma bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios nutarties priėmimo metu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis yra palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1011-567/2024, vadinasi įsiteisėjusi. Taigi, pripažinus pirmosios instancijos teismo nutartį teisėta ir pagrįsta, šiuo metu prarado aktualumą apeliantės skundo argumentai, kad paskelbus apie planuojamą rengti kreditorių susirinkimą, kreditoriai piktybiškai suskubo teikti prašymą pripažinti BUAB „ECORNUS“ likviduojama dėl bankroto.
23. Dar daugiau, susipažinus su Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1011-567/2024 nustatyta, kad JANĮ 83 straipsnyje nustatytos sąlygos pripažinti BUAB „ECORNUS“ likviduojama dėl bankroto iš esmės jau buvo nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-676-933/2024, kurioje buvo sprendžiama dėl bendrovės 2024 m. balandžio 19 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtų sprendimų, įskaitant sprendimo kreiptis į teismą dėl bendrovės pripažinimo likviduojama, teisėtumo. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos, kurioms esant teismas, suėjus įstatyme numatytiems terminams, negavęs prašymo nutraukti bendrovės bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį, turi teisę savo iniciatyva spręsti dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto.
24. Apeliacinis teismas, be kita ko paminėtoje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartis, kuria patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas, įsiteisėjo 2023 m. spalio 26 d. Per 3 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo bendrovės nemokumo administratorė nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Taigi, pagal JANĮ 83 straipsnio nuostatas, klausimas dėl bendrovės pripažinimo likviduojama pirmosios instancijos teismo iniciatyva galėjo būti sprendžiamas nuo 2024 m. sausio 27 d., t. y. pasibaigus 3 mėnesiams po nutarties patvirtinti bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi atmetė bendrovės kreditoriaus V. V. prašymą pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto, nustatęs, kad tik 2024 m. vasario 27 d. įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti nemokumo administratorės ginčytą didžiausios kreditorės 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB finansinį reikalavimą, sudarantį daugiau kaip 90 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, be to, 2024 m. balandžio 12 d. turėjo įvykti pirmasis bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame turėjo būti sprendžiami klausimai dėl bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimo ir bendrovės likvidavimo.
25. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi panaikino minėtus kreditorių susirinkimo sprendimus ir patvirtino nemokumo administratorės pasiūlytų sprendimų projektus, t. y. nevykdyti bendrovės ūkinės komercinės veiklos bankroto proceso metu ir kreiptis į teismą likviduoti bendrovę dėl bankroto. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria teismas patvirtino nemokumo administratorės sprendimo projektą kreiptis į teismą likviduoti bendrovę dėl bankroto, o nutarties dalį dėl ūkinės komercinės veiklos netęsimo panaikino, konstatavęs, jog bendrovės kreditorių susirinkime klausimas dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo nebuvo išspręstas iš esmės, o tik atidėtas jo nagrinėjamas. Taigi, klausimas dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto galėjo būti sprendžiamas ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties priėmimo, nes, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja visos JANĮ 83 straipsnyje numatytos sąlygos pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto.
26. Šios Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodytos aplinkybės paneigia apeliantės skundo argumentus dėl to, kad kreditoriai į teismą su prašymu pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto kreipėsi išimtinai dėl apeliantės siekiamo surengti kreditorių susirinkimo, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo hipotekos kreditorei 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB.
27. Apeliantė JANĮ 97 straipsnio 2 dalis įkeisto turto realizavimo tvarkos ypatumus aiškiai susieja ne su nutarties likviduoti juridinį asmenį priėmimu, tačiau jos įsigaliojimo momentu ir mano, kad kreditorių susirinkimui nebuvo jokių teisinių kliūčių priimti sprendimą pagal JANĮ 97 straipsnį.
28. Pagal JANĮ 97 straipsnio, reglamentuojančio įkeisto turto perdavimą įkaito turėtojui, 1 dalį, iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo dienos įkeistas turtas įkaito turėtojo prašymu perduodamas įkaito turėtojui, jeigu tenkinamos šios sąlygos:1) įkeistas turtas nenaudojamas vykdant ūkinę komercinę veiklą; 2) įkeistas turtas perduodamas už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos vertę; 3) kreditorių susirinkimas pritaria, įkaito turėtojui kreditorių susirinkime nebalsuojant, nepriklausomo turto vertintojo nustatytai įkeisto turto rinkos vertei. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsigaliojus teismo nutarčiai likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jeigu varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis. Įkaito turėtojas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos turi teisę kreiptis į nemokumo administratorių su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą (JANĮ 97 straipsnio 3 dalis).
29. Tam tikra prasme, su apeliantės argumentu, kuriame ji sieja turto realizavimo ypatumus su nutarties likviduoti juridinį asmenį įsigaliojimo momentu galima būtų iš dalies sutikti. Tačiau pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje yra nurodoma, kad bankrutuojančiam juridiniam asmeniui priklausančio įkeisto turto perdavimas įkaito turėtojui gali būti atliekamas dviejose bankroto proceso stadijose – iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo ir po šios nutarties priėmimo. Įkeisto turto perėmimas iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo yra privilegija kitų kreditorių atžvilgiu, nes juridinio asmens turtas, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 86 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-539-407/2024 13,14 punktai; 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365-407/2021 21, 22 punktai). JANĮ 97 straipsnio 1 dalies reglamentavimas nustatytas siekiant sudaryti prielaidas maksimaliai išsaugoti juridinį asmenį kaip veikiantį subjektą, nes iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos bankroto procesas dar gali būti nutrauktas įstatyme numatytais pagrindais (JANĮ 78 straipsnio 2 dalis). Dėl to įkeistas turtas kreditoriui įkaito turėtojui iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo gali būti perduodamas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365-407/2021 21, 22 punktai). Apeliacinis teismas nurodytose nutartyse taip pat pažymėjęs, kad JANĮ 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė įkeistą turtą perduoti hipotekos kreditoriui nėra įstatyme įtvirtintas alternatyvus turto realizavimo būdas, dėl kurio gali (turi) būti atidedamos likvidavimo procedūros. Šia teismų praktika rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, todėl priėjo pagrįstos išvados, kad esant priimtai teismo nutarčiai dėl bendrovės likvidavimo (net jei tuo metu ji ir nebuvo įsiteisėjusi), vadovaujantis JANĮ 97 straipsnio 1 dalies norma, 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkime nutarimas dėl įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditoriui negalėjo būti priimtas.
30. Antra, apeliantė neturi pagrindo remtis šioje situacijoje JANĮ 97 straipsnio 2 dalimi, kadangi ji numato visiškai kitą situaciją ir kitą įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditoriui situaciją, t. y. kai įkeistas turtas yra perduodamas hipotekos kreditoriui po to, kai varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis, o ne situaciją kuomet įkeistas turtas perduodamas hipotekos kreditoriui iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo dienos.
31. Trečia, pirmosios instancijos teismas kreditorių susirinkimo nutarimą panaikino ir dėl to, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1691-854/2024 dėl hipotekos sandorių, kuriais 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB įkeistas BUAB „ECORNUS“ turtas, teisėtumo. Taigi, teismas konstatavo, kad vyksta teisminis ginčas dėl 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB, kaip įkaito turėtojo, materialinių teisių. Teismui panaikinus hipotekos sandorius 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB neturėtų privilegijuotos teisės į šiuo metu jai įkeistą BUAB „ECORNUS“ nekilnojamąjį turtą.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo bendrovės 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų dėl įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditorei (apeliantei), įkeisto turto perdavimas hipotekos kreditorei negalėtų būti realiai vykdomas, nes Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-689-340/2025 yra nagrinėjamas BUAB „ECORNUS“ ieškinys pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2021 m. gegužės 18 d. su 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB sudarytus hipotekos (įkeitimo) sandorius, pagal kuriuos apeliantei buvo įkeistas bendrovei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, t. y. tas pats turtas, kurį apeliantė siekia perimti JANĮ 97 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal LITEKO duomenis Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-689-340/2025 šiuo metu nėra išnagrinėta, byloje žodinio proceso tvarka paskirtas 2025 m. vasario 5 d. teismo posėdis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
33. Lietuvos apeliacinis teismas teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1011-567/2024 konstatavo, kad JANĮ 97 ir 83 straipsnių nuostatos negali būti supriešinamos ir negali viena kitos paneigti ar taikymą padaryti negalimą, juolab kad dėl likvidavimo procedūros taikymo pirmosios instancijos teismas turi spręsti savo iniciatyva, t. y. nepriklausomai nuo kreditorių ir nemokumo administratoriaus valios ar kitų aplinkybių, vadovaudamasis įstatyme nustatytais terminais. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pagal JANĮ 83 straipsnio nuostatas, klausimas dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto galėjo būti sprendžiamas iš esmės nuo 2024 m. sausio 27 d., todėl apeliantės siekis netaikyti likvidavimo procedūros vien dėl ketinimo perimti jai įkeistą bendrovės turtą, dėl kurio (įkeitimo) yra kilęs ir šiuo metu nėra išnagrinėtas ginčas, yra nepagrįstas, nes prieštarauja JANĮ 83 ir 97 straipsnių nuostatoms, juolab kad tarp šalių kilęs ginčas dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais nėra išnagrinėtas.
34. Šie Lietuvos apeliacinio teismo nurodyti argumentai paneigia apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl to, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-689-340/2025 neturi reikšmės ir įtakos 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu pagrįstumui ir teisėtumui.
35. Vien tik apeliantės nuomonė, kad nemokumo administratorės pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-689-340/2025 yra nepagrįstas ir jo nagrinėjimas savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti pagrindu stabdyti ar atidėti, ar vilkinti bankroto procedūras, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo apskųstos nutarties nepagrįstumo. Kadangi panaikinus hipotekos bei įkeitimo sutartis, susidarytų situacija, kai įkeistas turtas buvo nepagrįstai ir neteisėtai perduotas kreditorei 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB, kuri nėra įkaito turėtoja, ir tokia situacija pažeistų ne tik likviduojamos bendrovės, bet ir visų jos kreditorių interesus.
36. Galiausiai apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kuriose yra nurodyta, kad nemokumo administratorė kreditorės prašymu kreditorių susirinkimo nešaukė ir sureagavo tik tada, kai pati hipotekos kreditorė sušaukė kreditorių susirinkimą, ir nesilaikydama 14 dienų termino, savo iniciatyva papildė kreditorių susirinkimo darbotvarkę klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Šie argumentai yra deklaratyvūs ir neįrodyti, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantė jokių procedūrinių pažeidimų nenurodė esant.
37. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu. Priešingos išvados daryti apeliaciniam instancijos teismui nesudaro pagrindo ir apeliantės atskirojo skundo argumentai, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą šioje dalyje išsprendė teisingai.
Dėl apeliantės teisės skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata
38. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad nesutinka su skundžiama nutartimi taip pat ir dalyje, kuria yra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Visų pirma, neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas bankroto administravimo išlaidų sąmatą patvirtino nuo bankroto proceso pradžios iki kreditorių susirinkimo. Antra, Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai patvirtino 6 285,50 Eur nemokumo administratoriaus faktiškai patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms. Trečia, kreditorės 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB įsitikinimu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat be pagrindo į BUAB „ECORNUS“ bankroto administravimo išlaidų sąmatą įtraukė 8 000 Eur, būtiną BUAB „ECORNUS“ turto vertinimui atlikti. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino ir į administravimo išlaidų sąmatą įtraukė anksčiau BUAB „ECORNUS“ patirtas 414,68 Eur išlaidas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimui. Penkta, Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi taip pat nepagrįstai patvirtino 726 Eur išlaidas už UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas atliktą „nuomos vertės paskaičiavimą“. Šešta, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad nemokumo administratorius pagrindė atliekų tvarkymui reikalingas 3 459,29 Eur sąnaudas.
39. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte (CPK 338 straipsnis) nustatyta, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
40. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės tiesiogiai neįvardijo nei specialiame įstatyme, nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021).
41. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartimi BUAB „ECORNUS“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto administratorių kompanija“ ir patvirtintas nemokumo administratorei 4 200 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 27 d. Kreditorių susirinkimas, kurio metu priimtas sprendimas 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta vyko 2024 m. rugsėjo 16 d., t. y. galiojant JANĮ. Todėl teisė skųsti tokį kreditorių susirinkimo nutarimą atsirado ir įgyvendinama galiojant JANĮ, atitinkamai taikytinos JANĮ nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022 25 punktas).
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimai dėl teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jei tokios specialios taisyklės JANĮ nenustato, tuomet tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, jog ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos pagal atskirąjį skundą objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022 23 punktas).
43. Nagrinėjamu atveju dėl pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo galimybės spręstina vadovaujantis JANĮ 75 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymą. JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama. Šios nuostatos taikomos ir tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos (JANĮ 75 straipsnio 7 dalis).
44. Esminis nemokumo bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją tik įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021 29 punktas).
45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra išnagrinėjamas teisme ir dėl jo yra priimama teismo nutartis, remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi (specialiąja proceso teisės norma), tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama ir tokiai situacijai netaikomos bendrosios CPK nuostatos (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys), nes visais atvejais teismas patikrina skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, įvertina visas bylos faktines aplinkybes, kurios yra svarbios ir reikšmingos administravimo sąmatos dydžiui nustatyti, ir, atlikęs ginčijamo nutarimo teisėtumo bei bylos faktų patikrą, priima vieną iš galimų sprendimų – arba palikti galioti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, arba jį panaikinti ir patvirtinti kitą sąmatą, arba perduoti ginčijamą klausimą iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018 35–37 punktus). Pirmiau nurodytais išaiškinimais turi būti vadovaujamasi ir taikant JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje nustatytą apeliacijos ribojimą – tais atvejais, kai ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos (jos pakeitimo) patvirtinimo yra išnagrinėjamas teisme ir dėl jo yra priimama teismo nutartis, remiantis ĮBĮ 75 straipsnio 3 dalimi, tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
46. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo nutartis (ar jos dalis), kuria patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, neužkerta galimybės tolesnei bankroto bylos eigai ar su bankroto procedūrų vykdymu susijusių klausimų sprendimui, todėl tokia pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nepriskiriama prie CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. e2-176-553/2019; Nr. e2-219-781/2019; Nr. e2-256-553/2019; Nr. 2-271-798/2019, Nr. e2-498-781/2019, Nr. e2-473-881/2020; Nr. e2-431-881/2020; e2-911-781/2020; e2-1008-881/2020; e2-1071-450/2023).
47. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, jog ji turi teisę skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria yra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Todėl apeliantės atskirasis skundas šioje dalyje neturėjo būti priimtas, t. y. dar pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą jos skundą atsisakyti priimti šioje dalyje. Dėl nurodyto, apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria yra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, nutrauktinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
48. Apeliantė 4K PLUS ENTERPRISE LTD, UAB atskirajame skunde taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas kreditorei UAB „DDV Trans“ priteisė visas byloje patirtas 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratoriaus skundas buvo patenkintas tik iš dalies (t. y. 60 proc.), UAB „DDV Trans“ galėjo būti priteista tik atitinkama už atsiliepimo į skundą parengimą patirtų išlaidų dalis.
49. Pagal bendrąją taisyklę ir CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
50. CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Taigi, bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas).
51. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė būtinybės nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorė UAB „DDV Trans“ teikė skundą dėl 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu. Pirmosios instancijos teismas atmetė jos skundo argumentus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo dėl procedūrinių pažeidimų. Visgi, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad rezultatas, kurio siekė kreditorė UAB „DDV Trans“ pateikusi skundą dėl 2024 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu buvo įgyvendintas, t. y. kreditorių susirinkimo nutarimas panaikintas. Todėl nėra pagrįsta bylinėjimosi išlaidų kreditorei UAB „DDV Trans“ klausimą sieti išimtinai su nemokumo administratoriaus skundo patenkinimu iš dalies.
52. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisinės prigimties, 2014 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-231/2014 išaiškino, kad reikalavimas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinio institutui ar kitam procesiniam dokumentui (pareiškimui arba skundui), kuriuo inicijuojamas civilinės bylos iškėlimas. Toks procesinis dokumentas (skundas) su jame suformuluotais materialiaisiais teisiniais reikalavimais yra nagrinėjamas teisme prie bankroto bylos, išskiriant jį į savarankišką civilinę bylą. Atitinkamai ir atsiliepimas į apelianto (kreditoriaus) skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo teisme įvertinimo laikytinas atsiliepimu į ieškinį ar kitą analogiško turinio dokumentą, pagal kurį buvo pradėta civilinė byla (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 142 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įsigaliojus JANĮ, pakeitusiam nustojusį galios ĮBĮ, atitinkamos jo nuostatos (JANĮ 1 straipsnio 6 dalis, 55 straipsnio 1 dalis) nenustato kitokio reguliavimo, nei minimoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytas ĮBĮ reglamentavimas, tad minimoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas ir dabar nėra praradęs aktualumo. Be to, šios praktikos ir toliau nuosekliai laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, priimamose bylose dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo sprendžiant bylinėjimosi išlaidų už skundo dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo ir atsiliepimo į tokį skundą parengimą atlyginimo klausimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1019-1120/2021; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-450/2021; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-553/2021; 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1157-450/2021; 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-934/2023; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1120-467/2023).
53. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties dalies turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą. Priešingai, kreditorei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis atitinka būtinumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo reikalavimus ir nėra pagrindo jį laikyti neproporcingu ar pažeidžiančiu apeliantės interesus.
Dėl procesinės bylos baigties
54. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuo konkrečiu atveju byloje susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimą. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
55. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui arba yra išvestiniai. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
56. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).
57. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei ir suinteresuotam asmeniui UAB „Argentina“, veikusiam apeliantės pusėje, nėra atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
58. Nagrinėjamoje byloje gauti suinteresuotų asmenų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. V. V. prašo jam priteisti 400 Eur, V. Š. – 847 Eur, UAB „DDV Trans“ – 822,80 Eur ir BUAB „ECORNUS“ – 877,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
59. Suinteresuotų asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl jiems iš apeliantės priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės 4K PLUS ENTERPRISE LTD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties dalies, kuria yra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės 4K PLUS ENTERPRISE LTD (juridinio asmens kodas 305742567) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės 4K PLUS ENTERPRISE LTD (juridinio asmens kodas 305742567) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „DDV Trans“ (juridinio asmens kodas 302641303) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės 4K PLUS ENTERPRISE LTD (juridinio asmens kodas 305742567) 822,80 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „ECORNUS“ (juridinio asmens kodas 302560246) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės 4K PLUS ENTERPRISE LTD (juridinio asmens kodas 305742567) 877,25 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Teisėjas Antanas Rudzinskas