Civilinė byla Nr. 3K-3-601/2006
Procesinio sprendimo kategorija 124.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nutarčių peržiūrėjimo, kuriomis atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys AB bankas „Hansabankas“, A. B., R. Š., A. K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartimi atmestas pareiškėjos S. V. skundas dėl antstolio M. D. veiksmų, kuriais antstolis 2003 m. sausio 24 d. arešto aktu areštavo butą (duomenys neskelbtini), ir jame nurodė šio buto 83 000 Lt vertę, taip pat 2003 m. kovo 4 d. paskelbė šio buto pardavimą varžytynėse už 66 400 Lt pradinę kainą. Nurodyta nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir įsiteisėjo pasibaigus jos apeliacinio apskundimo terminui.
Pareiškėja 2005 m. birželio 23 d. teismui pateikė prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (dėl įsiteisėjusioje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) atnaujinti procesą civilinėje byloje.
Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad padaryta aiški teisės taikymo klaida - taikytas ne tas įstatymas, kuris turėjo būti taikomas. Dėl to byloje priimta jai nepalanki teismo nutartis. Pareiškėja nurodė, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2004 pagal kreditoriaus AB ,,Hansabankas“ prašymą dėl priverstinio skolinio reikalavimo patenkinimo iš skolininkės S. V. turto pareiškėjai tapo žinoma, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjos 1999 m. gruodžio 24 d. nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo turėjo būti vykdoma pagal 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio proceso kodeksą, o ne pagal 2002 m. Civilinio proceso kodekso normas. Tuo tarpu Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. gegužės 19 d. priimtoje nutartyje taikė 2002 m. CPK, nors turėjo taikyti 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CPK. Taip šis teismas padarė aiškią Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte esančios teisės normos taikymo klaidą, dėl to procesas atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje. Teismas nurodė, kad pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjos teigimu, ji apie proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 17 d. nutarties. Kadangi prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas 2005 m. birželio 23 d., tai trijų mėnesių terminas tokiam prašymui paduoti praleistas. Teismas nepripažino svarbiomis pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis - pareiškėja nėra teisininkė, būdama bedarbė, negalėjo pasisamdyti advokato, kuris ją konsultuotų teisiniais klausimais, visą laiką pareiškėja aktyviai gynė savo teises vykdymo procese, nesikreipė į teismą dar ir todėl, kad buvo vedama kita civilinė byla dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Dėl to teismas neatnaujino praleisto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 78 straipsnis). Be to, teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki 2002 m. CPK įsigaliojimo, t. y. iki 2003 m. sausio 1 d., užbaigiami vykdyti pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Kiti vykdomieji dokumentai, taip pat vykdomieji dokumentai, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje po 2002 m. CPK įsigaliojimo, vykdomi pagal 2002 m. CPK nustatytą tvarką. Taigi vykdomasis dokumentas ne dėl piniginių sumų išieškojimo - Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2000 m. kovo 14 d. nutartis priverstinai parduoti įkeistą turtą iš varžytynių nuo 2002 m. CPK įsigaliojimo momento turėjo būti vykdomas pagal 2002 m. CPK nustatytas taisykles. Dėl to vykdymo procese išieškojimą nukreipiant į įkeistą turtą vykdymo procesas po 2003 m. sausio 1 d. turėjo vykti pagal 2002 m. CPK normas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškėjos S. V. atskirąjį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 6 d. nutartį. Teisėjų kolegija nurodė, kad priėmęs prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino ir ar pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais (CPK 366 straipsnio 1 dalis, 368 straipsnis). Tik atlikęs šiuos procesinius veiksmus teismas gali pradėti nagrinėti prašyme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo pagrįstumo klausimą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nes nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 17 d. nutarties priėmimo iki prašymo atnaujinti procesą padavimo 2005 m. birželio 23 d. praėjo vieneri metai ir trys mėnesiai. Vertindama termino praleidimo priežastis teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėja pripažino savo aktyvų dalyvavimą kitose bylose, taigi, ir nebūdama teisininkė, buvo pajėgi ir galėjo pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo per įstatyme nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas nepripažino pareiškėjos teisių įgyvendinimo kitose bylose svarbia termino praleidimo priežastimi. Būdama bedarbė pareiškėja sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju, taigi tuo metu, kai terminas prašymui pateikti dėl proceso atnaujinimo nebuvo suėjęs, ji šiuo klausimu galėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatą (advokato padėjėją).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja S. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nutartis, bylą grąžinant iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ir išspręsti proceso atnaujinimo klausimą. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai turėjo įvertinti prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindo - aiškios teisės taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) - pagrįstumą, tačiau dėl to skundžiamose nutartyse nepasisakyta. Pareiškėja prašyme nurodė, kad priimtoje Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartyje, dėl kurios prašoma atnaujinti procesą, turėjo būti taikomos 1964 m. CPK, o ne 2002 m. CPK teisės normos. Teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2005 L. U. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt. išaiškinimus, kad procesą atnaujinti galima ir reikia, jeigu yra nustatomas proceso atnaujinimo pagrindas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003 ŽŪB ,,Vanaginė“ v. antstolis G. M. ir kt. išaiškinimus, kad procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje nurodyti teismų sprendimai ir nutartys gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
2. Kasacinis teismas yra taip pat pasisakęs, kad proceso atnaujinimu sudaromos galimybės pašalinti teismo padarytas klaidas vykdant teisingumą. Kasatorės nuomone, teisės taikymo klaidos buvimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2004 AB ,,Hansabankas“ v. S. V. nustatytos aplinkybės. Šioje nutartyje kasacinis teismas pasisakė, kad vykdomasis dokumentas dėl priverstinio skolos išieškojimo turėjo būti vykdomas pagal 1964 m. CPK normas. Kasatorės teigimu, byloje apeliacinės instancijos teismui nepasisakius dėl to, ar Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartyje pritaikius 2002 m. CPK normas ir netaikius 1964 m. CPK normų buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, tai reiškia CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą absoliutų apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą. Kasaciniame skunde daroma išvada, kad teisiškai negali būti pateisinami veiksmai, kai ankstesnėse bylos stadijose arba net tos pačios proceso stadijos atskiruose veiksmuose pritaikomas 2002 m. CPK, o vėlesnėse stadijose – 1964 m. CPK. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi nemotyvuotai atmestas pareiškėjos pateiktas įrodymas – nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 17 d. nutartis – tai reikštų absoliutų apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punktą.
3. Teismai nesivadovavo Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnyje išdėstytomis teisinio reglamentavimo vykdant vykdomuosius dokumentus laiko atžvilgiu taisyklėmis. Taip teismai nutartyse netinkamai taikė galiojančius įstatymus.
4. Pareiškėjos nurodyta teisės taikymo klaida negali būti laikoma neesmine, nes tuo atveju, jeigu būtu taikytas 1964 m. CPK 431 straipsnis ir Hipotekos įstatymo 48 straipsnis, pareiškėjai priklausęs butas būtų parduodamas iš varžytynių už pradinę kainą, lygią buto arešto įkainojimui, t. y. 83 000 Lt, tuo tarpu remiantis 2002 m. CPK nuostatomis pradinė parduodamo buto iš varžytynių kaina gali būti sumažinama 20 proc. nuo buto įkainojimo arešto metu.
5. Priimant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartį nebuvo įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu R. Š. – buto (duomenys neskelbtini) savininkė. Tai absoliutus šios nutarties negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Šios nutarties pareiškėja apeliacine tvarka neskundė, nes nesuprato jos teisinės reikšmės.
6. Teismai, nagrinėdami prašymą dėl proceso atnaujinimo, neatliko CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatytos pareigos imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, nes neišreikalauti pareiškėjos prašomi dokumentai, esantys hipotekos byloje Nr. 2252V/99.
7. Teismai nepagrįstai neatnaujino praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes pareiškėja apie tai, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartis yra nepalanki, dėl to neteisėta, sužinojo tik 2005 m. birželio 14 d., kai kreipėsi į advokatą. Pareiškėja pati laiku nesuvokė sudėtingų įstatymų taikymo taisyklių. Pareiškėja nurodė terminą praleidusi, nes buvo bedarbė, viena augino sūnų, neturi teisinio išsilavinimo. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad CPK 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisingumo principas, kuris teismo veikloje yra pagrindinis ir esminis, turėtų orientuoti teismus į teisingumo vykdymo prioritetą, o ne atsisakyti jį vykdyti, remiantis vien praleistu terminu, t. y. formaliais kriterijais.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo A. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nutartis. Atsiliepime nurodoma, kad teismai turėjo aiškintis, ar nepraleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, ir pagrįstai nustatė termino praleidimą. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi kasacinio teismo nutartimis išnagrinėtose bylose, nes jose nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir egzistavo kiti proceso atnaujinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 17 d. nutartyje nesprendė klausimo dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir nebuvo sprendžiamas klausimas, pagal kokį įstatymą turėjo būti vykdomas išieškojimas. Byla dėl antstolio veiksmų ir byla dėl priverstinio skolinio reikalavimo patenkinimo ne ginčo tvarka skiriasi savo esme ir faktinėmis aplinkybėmis. Nepagrįsti kasacinio skundo motyvai, kad buto pradinė pardavimo iš varžytynių kaina turėjo būti 83 000 Lt, tuo tarpu antstolis nustatė pradinę pardavimo iš varžytynių kainą 66 400 Lt. Šie kasacinio skundo motyvai prieštarauja tiek Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 daliai, tiek 10 straipsnio 4 daliai, kuriose nustatyta: „vykdomosiose bylose, kuriose teismo antstolis turtą areštuoja po šio Kodekso įsigaliojimo, nuo turto arešto akto surašymo momento toliau išieškojimas iš šio turto vykdomas pagal Civilinio proceso kodeksą“. Kadangi butas areštuotas 2003 m. sausio 24 d., tai išieškojimas turėjo būti vykdomas pagal 2002 m. CPK, dėl to pagrįstai parduodamo turto varžytynėse kaina buvo nustatyta 2002 m. CPK 718 straipsnio nustatyta tvarka. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti dėl svarbių priežasčių. Teismai įvertino šias pareiškėjos aplinkybes ir teisingai sprendė, kad neįrodytas svarbių priežasčių buvimas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo A. K. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistas kasatorės skundžiamas teismų nutartis. Be nurodytų suinteresuoto asmens A. B. atsiliepime į kasacinį skundą argumentų, šiame atsiliepime papildomai nurodyta, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos ekstraordinarios aplinkybės. Jeigu terminas praleistas daug, o nurodomos priežastys negali pateisinti termino praleidimo laikotarpio, tai nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolis M. D. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistas teismų nutartis. Be argumentų, išdėstytų nurodytuose suinteresuotų asmenų A. B. ir A. K. atsiliepimuose į kasacinį skundą, antstolio atsiliepime papildomai nurodoma, kad antstolis vykdė vykdomąjį dokumentą dėl įkeisto turto realizavimo, tai nėra vykdomasis dokumentas dėl skolos (piniginių lėšų) išieškojimo. Taigi vykdymo veiksmai buvo atliekami pagal Civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą taikytiną 2002 m. CPK. Dėl įkeisto buto arešto ir jo įvertinimo pareiškėja nereiškė prieštaravimų per įstatyme nustatytus terminus, taigi buvo atliekami tolesni vykdymo veiksmai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Pareiškėja S. V. 2005 m. birželio 23 d. teismui pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti procesą byloje, kurioje priimta įsiteisėjusi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartis, taip pat atnaujinus procesą panaikinti šią nutartį ir pripažinti neteisėtais antstolio M. D. veiksmus, nustatant mažesnę, nei 2003 m. sausio 24 d. turto arešto akte nurodyta 83 000 Lt buto (duomenys neskelbtini) vertė, pradinę pardavimo iš varžytynių kainą – 66 400 Lt. Pareiškėjos prašymą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui paduoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad byloje nenustatyta teisės taikymo aiškios klaidos kaip proceso atnaujinimo pagrindo. Teismai nenustatė svarbių termino praleidimo priežasčių, dėl to šio termino neatnaujino ir pareiškėjos prašymą atmetė.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas civilinės bylos kasaciniame procese tikrina kasacine tvarka skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumą. Spręsdamas klausimus, ar teismai tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas ir ar nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos kasacinis teismas yra saistomas teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dalyvaujantys byloje asmenys suformulavo teisės klausimus dėl tinkamo proceso atnaujinimą reglamentuojančių CPK XVIII skyriuje įtvirtintų teisės normų taikymo, šiuos klausimus sprendžia kasacinis teismas, peržiūrėdamas kasacine tvarka skundžiamas teismų nutartis.
Kasacinis teismas pažymi, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė (ekstraordinari) proceso stadija, kurią įstatymų leidėjas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje teismų praktikoje vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005 I. Š. v. A. P. ir kt., 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2006 Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Pramoninė santechnika“ ir kt.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atsiranda teisinių santykių stabilumas, dėl to siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – kiek įmanoma greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), itin svarbu prašymus dėl proceso atnaujinimo nagrinėti pagal proceso atnaujinimo instituto paskirtį CPK nustatyta tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais siekiama ištaisyti esmines ankstesnių procesų klaidas.
Byloje pareiškėja S. V. prašyme dėl proceso atnaujinimo proceso atnaujinimo pagrindu nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. kad įsiteisėjusioje Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Šis proceso atnaujinimo pagrindas grindžiamas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 17 d. nutartyje esančiais teisės normų išaiškinimais. Prašyme nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, dėl kurios prašoma atnaujinti procesą, klaidingai taikydamas ne tą įstatymą, kurį turėjo taikyti pagal prašyme nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimus.
Kasacine tvarka skundžiamoje Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartyje, kuri palikta nepakeista apeliacinės instancijos teismo nutartimi, pareiškėjos prašymą grindžiantis proceso atnaujinimo pagrindas buvo atmestas ir padaryta išvada, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartyje tinkamai taikytos 2002 m. CPK normos, kurių pagrindu patikrintas antstolio veiksmų teisėtumas.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad darydamas išvadą, jog nenustatyta aiškios teisės normos taikymo klaidos pirmosios instancijos teismas nutartimi, taip pat šią nutartį palikęs nepakeistą apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino pareiškėjos pateiktų aplinkybių, kuriomis pareiškėja grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą. Teismai nutartyse netyrė ir teisiškai neįvertino su prašyme įvardytu proceso atnaujinimo pagrindu susijusio įrodymo, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 17 d. nutarties išaiškinimų, būtent, kokią įtaką šie išaiškinimai turėjo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutarties teisėtumui. Skundžiamose kasacine tvarka teismų nutartyse teisiškai neįvertinti nurodytos kasacinio teismo nutarties motyvai, kad byloje priimta teismo hipotekos skyriaus teisėjos 1999 m. gruodžio 24 d. nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo turėjo būti vykdoma pagal šios nutarties priėmimo metu galiojusius 1964 m. CPK ir Hipotekos įstatymą. Taip žemesniųjų instancijų teismai skundžiamose nutartyse neatsižvelgė į byloje priimtos kasacinio teismo nutarties privalomus teisės taikymo išaiškinimus, kuriais teismai turėjo vadovautis (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Šis pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turėjo būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjos nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.
Dėl to teismai skundžiamose nutartyse motyvuotai neįvertinę pareiškėjos nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo ir jį pagrindžiančių aplinkybių pažeidė prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo taisykles, nustatytas CPK 370 straipsnio 3 dalyje, kurios įgalina teismą vertinti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo pagrįstumą ir tik tuomet iš esmės spręsti, ar procesas byloje atnaujintinas, ar procesą atnaujinti atsisakytina.
Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje kasacine tvarka skundžiamose teismų nutartyse yra padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie gali būti pašalinti tik perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris iš esmės turėtų įvertinti proceso atnaujinimo pagrindo pagrįstumo klausimą. Konstatavus netinkamo proceso teisės normų taikymo atvejus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys turi būti panaikintos ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Janina Stripeikienė
Aloyzas Marčiulionis