Civilinė byla Nr. e2A-1451-934/2020

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-20572-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.1                                                   (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-06 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Subačiaus namai“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo antstolis I. G.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija „Amatų kiemas“ (toliau – Bendrija ir ieškovė) patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB ir atsakovė) „Subačiaus namai“ prašė priteisti iš atsakovės 3 828,00 Eur skolą, 140,40 Eur palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 13-16, 60-62).

2.       Ieškinyje nurodė, kad skola kildinama iš atsakovei tenkančios pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Nurodė, jog įsiteisėjus 2018-01-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-12 nutarčiai ieškovės atsiskaitomojoje sąskaitoje laikomos trečiųjų asmenų jai patikėtos lėšos 2018-01-23 buvo nurašytos ir pervestos į antstolio I. G. depozitinę sąskaitą. 2018-10-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018 buvo panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-40478-541/2017 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-489-640/2018 priimtos nutartys bei panaikintas antstolio I. G. 2017-08-22 patvarkymas Nr. S1-33622 areštuoti ieškovės lėšas. Ieškovė 2018-11-16 pateikė reikalavimo raštą antstoliui I. G., kad būtų grąžintos nurašytos lėšos 4 333,55 Eur sumai. Antstolis I. G. 2018-11-21 grąžino 504,81 Eur piniginių lėšų ir 2018-12-04 raštu Nr. S-18-8-25193 nurodė, kad likusi 3 828,74 Eur suma yra pervesta atsakovei, todėl dėl šios sumos pasiūlė kreiptis į atsakovę.

3.       Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 48-53, 68-75). Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-10-30 nutartimi panaikino tik antstolio 2017-08-22 patvarkymą Nr. S1-33622, tačiau 3 828,74 Eur suma į atsakovės sąskaitą buvo pervesta ne šio patvarkymo pagrindu, o kito patvarkymo dėl lėšų paskirstymo pagrindu. Antstolio dokumentas, kurio pagrindu prašomos priteisti piniginės lėšos pateko į atsakovės sąskaitą, taip pat teisiniai pagrindai, suteikiantys atsakovei teisę gauti iš ieškovės jos prašomas priteisti lėšas, nėra panaikinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje ne tik nepaneigė atsakovės teisės į jos patirtų ir sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau apskritai nesprendė klausimo dėl atsakovės disponavimo šiomis iš antstolio gautomis lėšomis teisėtumo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienareikšmiai konstatavo, kad ieškovė vengia įvykdyti 2016-11-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-28068-235/2016, pripažino, kad ieškovė piktnaudžiauja vykdymo procese ir nesąžiningai siekia išvengti prievolės atsakovui įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nepaisant ieškovės sąskaitai suteikto statuso, faktiškai šia sąskaita ieškovė naudojasi ir atlikdama atsiskaitymo su trečiaisiais asmenimis funkciją. Atsakovės teigimu, ieškovė tyčia sudaro situaciją, kai neturėdama atskiros atsiskaitomosios sąskaitos, gali neteisėtai išvengti savo prievolių įvykdymo, prisidengdama vien tik formaliu pagrindu – depozitinės sąskaitos statusu.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-06 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ atsakovės UAB „Subačiaus namai“ naudai 2 250,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 23-27).

5.       Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

5.1.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018 nesprendė piniginių lėšų grąžinimo klausimo, netaikė restitucijos, nevertino aplinkybės dėl piniginių lėšų pervedimo atsakovui, kaip išieškotojui, galimo neteisėtumo vykdomojoje byloje. Vykdomoji byla buvo užbaigta iki bylos iškėlimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pagal pareiškėjo „Swedbank“, AB skundą. Jokio atsakovės veiksmų neteisėtumo gaunant šias lėšas nenustatyta, t. y., ji jas gavo pagal galiojantį teismo sprendimą, vykdymo eigoje lėšos jai pervestos taip pat neturint jokių tuo metu buvusių apribojimų, šis veiksmas padarytas ne patvarkymu dėl lėšų arešto, kuris vėliau minėta kasacinio teismo priimta nutartimi buvo panaikintas, o kitu teisiniu pagrindu – vėliau antstolio priimtu patvarkymu dėl lėšų paskirstymo, kuris nebuvo apskųstas, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais dėl neteisėto praturtėjimo buvimo, nes neįrodytos tokio praturtėjimo sąlygos;

5.2. Teisinis pagrindas atsakovei turėti iš ieškovės jai priteistas lėšas buvo ir šiam momentui nėra dingęs, tuo pagrindu yra įsiteisėjęs, vykdytinas ir visiems privalomas teismo sprendimas, kurio įvykdymo mėgina išvengti ieškovė;

5.3. Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad ieškovė naudoja savo turimos sąskaitos lėšas santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tačiau piktybiškai iki šiol mėgina išvengti jai tenkančios prievolės pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdymo: nagrinėjamoje byloje tenkantį mokėti žyminį mokestį, advokato padėjėjui skirtas išlaidas, taip pat teismo nustatyto dydžio užstatą į teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėjusi būtent iš minėtos AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai yra suteiktas specialusis statusas – depozitinė (kaupiamoji) ir kurioje esančios lėšos, anot kasacinio teismo, gali būti naudojamos pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, t. y., turėdama objektyvų poreikį, ieškovė sąskaitoje esančias, jos teigimu, jai galimai nepriklausančias lėšas, sėkmingai naudoja savo reikmėms, tačiau duomenų apie tai, kad realiai mėgintų įvykdyti teismų priimtus jam nepalankius sprendimus, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovė, vykdydama kasacinio teismo minėtoje nutartyje įvardytus pastebėjimus bei netiesioginius įpareigojimus turėti kitą kaupiamųjų lėšų (atsiskaitomąją) sąskaitą, kas numatyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, šiam momentui ją turėtų;

5.4.  Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Nors atsakovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atskirai nėra išskirta, kiek ir už ką sumokėta, teismas, atsižvelgęs į advokato darbo ir laiko sąnaudas, reikalingas parengti byloje atsakovo teiktus procesinius dokumentus, tame tarpe ir prašymą dėl užstato sumokėjimo bei atsiliepimus į ieškovės atskiruosius skundus, advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, įvertinęs Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, pareikštų reikalavimų turinį ir kilmę, ieškovės byloje užimtą poziciją, laiko, kad ši suma yra adekvati ir protinga.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės pateiktą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 38-43).

7.       Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

7.1.       Visas teismo procesas vadovaujant teisėjai N. D. vyko pažeidžiant Teisėjų kodekso įtvirtintus principus bei Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisės į tinkamą teismo procesą principui. Teisėja viso proceso metu akivaizdžiai ieškojo prielaidų ieškiniui nenagrinėti, o nagrinėjant jį, netenkinti, neteisėtai nustatinėjo ieškinio trūkumus. Besikeičianti teisėjos pozicija dėl pagrindų, kodėl netenkintinas ieškovės prašymas nagrinėti ginčą dokumentinio proceso tvarka, rodo jos šališkumą ieškovės atžvilgiu. Teisėjos nešališkumas pasireiškė ir tuo, jog ji ieškovei nustatė įpareigojimą sumokėti užstatą, o sekančią dieną buvo paskirtas bylos teisminis nagrinėjimas;

7.2.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą, teisėjas priimtame sprendime privalo nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus, tačiau ginčijame sprendime nėra nurodyta, kuriomis teisės normomis vadovavosi teismas, atmesdamas apeliantės ieškinį. Sprendime yra tik subjektyvūs teisėjos vertinimas, kad apeliantas galimai yra nesąžiningas ir nevykdo kasacinio teismo pastebėjimų bei netiesioginius įpareigojimus turėti kitą kaupiamųjų lėšų (atsiskaitomąją) sąskaitą.

7.3.       Teismas visiškai neteisingai įvertino faktines aplinkybes, kadangi apeliantas kaip tik neturi einamosios atsikaitomosios sąskaitos, o turi tik kaupiamąją sąskaitą, iš kurios ir negalėjo būti nurašytos atsakovės naudai trečiųjų asmenų lėšos, dėl ko ir pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-10-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018;

7.4.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra jokio atsakovės veiksmų neteisėtumo, gaunant jai pervestas lėšas, kadangi  ji lėšas gavo pagal galiojantį teismo sprendimą, vykdymo eigoje lėšos jai pervestos taip pat neturint jokių tuo metu buvusių apribojimų, šis veiksmas padarytas ne patvarkymu dėl lėšų arešto, kuris vėliau minėta kasacinio teismo priimta nutartimi panaikintas, o kitu teisiniu pagrindu – vėliau antstolio priimtu patvarkymu dėl lėšų paskirstymo, kuris nebuvo apskųstas. Toks aplinkybių aiškinimas prieštarauja kasacinio teismo nutarčiai ir aplinkybei, kad vykdomoji byla yra pasibaigusi bei antstolio priimti patvarkymai neskundžiami. Teisėja nenurodė jokios teisės normos, kad nenuginčytas antstolio patvarkymas leidžia skolininkui negrąžinti lėšų, kai pats antstolis pripažįstą veiksmų neteisėtumą.

8.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-06 sprendimą palikti nepakeistą, ieškovei skirti 5 000,00 Eur baudą, 50 proc. baudos skiriant atsakovės naudai, priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 65-74).

9.       Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:

9.1.       Iš sprendimo yra visiškai aišku, jog teismas nustatinėjo ir vertino bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, o, būtent, kokiomis aplinkybėmis ieškovės reikalaujamos priteisti lėšos atsirado pas atsakovę, kokių savo teisių gynimo veiksmų tokiomis aplinkybėmis ėmėsi ieškovė, taip pat atsižvelgė į tai, ar ieškovės elgesys, susijęs su jos teisių į prašomas priteisti lėšas realizavimu gali būti laikomas sąžiningu ir jo teisės ginamos;

9.2.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovė tariamai nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, nurodė įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus pagrindus, kuriems esant civiliniuose teisiniuose santykiuose gali būti taikomas be pagrindo įgyto turto išreikalavimo institutas. Bylos medžiagos pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovė lėšas gavo pagal galiojantį teismo sprendimą, taigi, esant teisėtam pagrindui iš ieškovės lėšas gauti;

9.3.       Apeliantės teiginys, kad teismas tariamai visiškai neteisingai įvertino faktinę aplinkybę, kadangi apeliantė, kaip tik neturi einamosios atsiskaitomosios sąskaitos, o turi tik kaupiamąją sąskaitą iš kurios ir negalėjo būti nurašytos atsakovės naudai trečiųjų asmenų lėšos, nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad teismas netinkamai nustatė byloje reikšmingas aplinkybes ir dėl to galėjo priimti nepagrįstą sprendimą;

9.4.       Atsakovės nuomone, tarp sprendimo teiginių ir minimos kasacinės nutarties nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, kiek tai susiję su ieškovės prievolės atsakovei pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą faktu ir antstolio patvarkymo dėl išieškotų iš ieškovės lėšų paskirstymo neapskundimu. Pati ieškovė neskundė net ir antstolio patvarkymo dėl lėšų, esančių ieškovės kaupiamųjų lėšų banko sąskaitoje arešto – skundą dėl šio patvarkymo teikė tik bankas;

9.5.       Jau pačioje proceso pradžioje (ieškinio priėmimo stadijoje) atliktus teisėjos veiksmus apeliantas vertino kaip nepagrįstus/neteisėtus ir siejo juos su teisėjos galimu šališkumu/neobjektyvumu, tačiau tokiomis aplinkybėmis ieškovė ne tik nekėlė teismo galimo šališkumo klausimo taip, kaip numatyta CPK 68 straipsnio 2 dalyje, tačiau net ir neskundė teismo priimtų sprendimų, nors laikė juos nepagrįstais ir neteisėtais. Atskiruosiuose skunduose keltas teisėjos galimo šališkumo klausimas nebuvo išspręstas, todėl ieškovė turėjo teisę teisėjos šališkumo klausimą pradėjus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė. Ieškovas nereiškė teisėjai nušalinimo, t. y. bylos nagrinėjimo metu neabejojo dėl teisėjos nešališkumo. Be to, skunde remtis aplinkybėmis, dėl kurių reikšmės bylos nagrinėjimui sprendimą jau buvo priėmęs apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo 2019-11-26 ir 2019-11-27 nutarčių, ieškovė neturi jokio pagrindo;

9.6.       Kasacinis teismas 2018-10-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018, vienareikšmiai konstatavo, kad ieškovė vengia įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl pripažino, kad ieškovė piktnaudžiauja vykdymo procese ir nesąžiningai siekia išvengti prievolės atsakovei įvykdymo. Ieškovė siekia, jog antstolio priverstinai iš jo išieškotos atsakovės naudai lėšos būtų sugrąžintos į ieškovės kaupiamųjų lėšų sąskaitą, iš kurios išieškojimas nebuvo galimas, tačiau ieškovė nenurodo, kokiu būdu ji ketina įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo atsakovės naudai iš ieškovės yra priteistos lėšos ir kurio ieškovė neginčija. Toks ieškovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu, be to, bylinėjimasis neturint tikslo realiai apginti savo pažeistas teises be reikalo apkrauna teismą, yra eikvojamos mokesčių mokėtojų mokesčių pavidalu sukauptos valstybės lėšos ir dėl to nukenčia kitų valstybės vykdytinų funkcijų atlikimas, kas daro žalą visuomenei ir valstybei. Remdamasi nurodytais pagrindais atsakovė mano esant tikslinga skirti ieškovei maksimalią 5 000,00 Eur baudą, o 50 procentų iš šios baudos skirti atsakovės naudai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

11.       Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ ieškinys atsakovei UAB „Subačiaus namai“ dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.  

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl ginčijamo teismo sprendimo motyvų (ne)buvimo

12.       Apeliantė skunde nurodė, jog ginčijame pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta, kuriomis teisės normomis vadovavosi teismas, atmesdamas apeliantės ieškinį. Apeliantės vertinimu, sprendime yra tik subjektyvus teisėjos vertinimas, kad apeliantė galimai yra nesąžininga ir nevykdo kasacinio teismo pastebėjimų bei netiesioginių įpareigojimų turėti kitą kaupiamųjų lėšų (atsiskaitomąją) sąskaitą.

13.       Teisėjų kolegija pažymi, jog motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012). Kartu pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013).

14.       Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš esmės grindė teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e3K-3-375-684/2018, padarytomis išvadomis. Ginčo sprendime teismas nurodė įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus pagrindus, kuriems esant civiliniuose teisiniuose santykiuose gali būti taikomas be pagrindo įgyto turto išreikalavimo institutas, taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju tokių pagrindų nenustatyta. Teismas sprendime akcentavo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-10-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018, kuria rėmėsi ieškovė, nesprendė piniginių lėšų grąžinimo klausimo, netaikė restitucijos ir nevertino aplinkybės dėl piniginių lėšų pervedimo atsakovei, kaip išieškotojai, galimo neteisėtumo vykdomojoje byloje. Teismas įvertino, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė UAB „Subačiaus namai“ minėtas lėšas įgijo neteisėtai, kadangi ji jas gavo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, o lėšos atsakovei buvo pervestos ne patvarkymu dėl lėšų arešto, kuris aukščiau nurodyta kasacinio teismo nutartimi buvo panaikintas, o kitu teisiniu pagrindu – vėliau antstolio priimtu patvarkymu dėl lėšų paskirstymo, kuris nebuvo apskųstas. Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo ieškovės teiginiui, kad atsakovė neteisėtai praturtėjo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kadangi jas pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės, todėl apeliantės skundo teiginiai, kad sprendime pateiktas tik subjektyvus teisėjos vertinimas, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. 

15.       Skunde apeliantė taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neteisingai įvertino faktinę aplinkybę, jog apeliantė neturi einamosios atsiskaitomosios sąskaitos, o turi tik kaupiamąją sąskaitą, iš kurios ir negalėjo būti nurašytos atsakovės naudai trečiųjų asmenų lėšos, dėl ko ir pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-10-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018.

16.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantes nurodyta aplinkybe, jog jos nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog antstolis negalėjo vykdyti išieškojimo iš Bendrijos kaupiamosios sąskaitos (žr., 15 punktą). Tačiau kasacinis teismas taip pat pažymėjo, jog apeliantė nevykdo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyto įpareigojimo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko su teismų argumentais, kad ji vengia įvykdyti teismo sprendimą. Kasacinis teismas pripažino, jog Bendrija piktnaudžiauja vykdymo procesu ir nesąžiningai siekia išvengti prievolės išieškotojui įvykdymo. Be to, pažymėjo, jog išieškojimas iš Bendrijos kaupiamosios sąskaitos būtų galimas nustačius kaupiamojoje sąskaitoje esančių Bendrijos lėšų dalį (CPK 670-671 straipsniai). 

17.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino tik antstolio veiksmus vykdymo procese, tačiau nevertino aplinkybės dėl piniginių lėšų pervedimo atsakovei pagal įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą, kuriuo UAB „Subačiaus namai“ iš Bendrijos buvo priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nesprendė ir šių lėšų grąžinimo klausimo.

18.       Pažymėtina ir tai, kad nors kasacinis teismas ir nurodė, kad apeliantės kaupiamojoje sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, tačiau nepripažino nepagrįstomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-40478-541/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018-01-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-489-640/2018, nustatytų aplinkybių, jog iš kaupiamosios sąskaitos Bendrija atlikinėjo ir atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis ir kad ginčo sąskaita nebuvo tik kaupiamoji Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies prasme. Minėtas aplinkybes ginčo sprendime nurodė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, pažymėdamas, jog žyminį mokestį, advokato padėjėjui skirtas išlaidas, taip pat teismo nustatyto dydžio užstatą į teismo depozitinę sąskaitą apeliantė taip pat yra sumokėjusi iš AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10, 31), kuriai yra suteiktas specialusis statusas – depozitinė (kaupiamoji) ir kurioje esančios lėšos, anot kasacinio teismo, gali būti naudojamos pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.

19.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismų nustatytomis aplinkybės, kadangi pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė ne tik nepaneigė aukščiau nurodytų aplinkybių dėl kaupiamojoje sąskaitoje esančių lėšų naudojimo ne pagal paskirtį, bet ir nepateikė objektyvių duomenų, kad minėtoje sąskaitoje esančias lėšas ji naudoja išimtinai tik pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, kaip tai numatyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje (CPK 178 straipsnis). Be to, nurodydama, jog išieškojimas yra negalimas iš Bendrijos kaupiamosios sąskaitos, apeliantė nepagrindė, iš kokių lėšų ji padengs neginčijamą įsiskolinimą atsakovei.

20.       Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti. 

Dėl teismo (ne)šališkumo

21.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, o procesas pirmosios instancijos teismas vyko pažeidžiant Teisėjų kodekse įtvirtintus principus bei Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės į tinkamą teismo procesą principą. Teisėjos nešališkumą apeliantė iš esmės grindė tuo, kad teisėja viso proceso metu akivaizdžiai ieškojo prielaidų ieškiniui nenagrinėti, neteisėtai nustatinėjo ieškinio trūkumus, nuolat keitė poziciją dėl pagrindų, kodėl ieškinys negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka.

22.       Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

23.       Nagrinėjamu atveju, viena vertus, apeliantė nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjusiai teisėjai, nors teismo (teisėjos) šališkumą sieja su teismo veiksmais, atliktais dar ieškinio priėmimo stadijoje (nepagrįstai nustatyti ieškinio trūkumai, ieškoma prielaidų ieškiniui nagrinėti ir pan.). Kita vertus, apeliantės argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjos) šališkumo iš esmės grindžiami apeliantės nesutikimu su teismo priimtu jai nepalankiu procesiniu sprendimu bei procesinių veiksmų atlikimu. Tačiau nepalankaus teismo sprendimo priėmimas (ieškinio atmetimas) bei atitinkamų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, nors jie ir buvo panaikinti aukštesnės instancijos teismo, savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą ir nešališką teismą šiuo atveju nebuvo pažeista, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

24.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Subačiaus namai“ prašė skirti ieškovei 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos skiriant atsakovės naudai. Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad kasacinis teismas 2018-10-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018 konstatavo, kad ieškovė vengia įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir pripažino, jog ieškovė piktnaudžiauja vykdymo procese ir nesąžiningai siekia išvengti prievolės atsakovei įvykdymo, nors dėl šios prievolės nėra nei ginčo, nei jokių ieškovės argumentų, galinčių paaiškinti priežastis, dėl kurių jis jo neįvykdė. Atsakovės vertinimu, ieškovė turi ne tikslą realiai apginti galimai pažeistas teises, bet piktnaudžiaudama savo teisėmis, siekia inicijuoti teisminius procesus prieš atsakovę, nors pati ieškovė nepateikia teismui ir atsakovei jokių duomenų apie tai, kad ji ketina įvykdyti prievolę atsakovei, kurios neginčija, ir tokiais procesais siekia pakenkti atsakovei tiek pažeidžiant jos reputaciją, tiek padarant materialinę žalą.

25.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CPK 95 straipsnio nuostatos patvirtina, kad šiame proceso įstatymo straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Teisėjų kolegija nurodo, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

26.       Kasacinio teismo nutartyje (žr., 16 punktą) nurodytos aplinkybės dėl vengimo įvykdyti prievolę atsakovei, teisminių procesų inicijavimas dėl prievolių, kurių apeliantė neginčija, vykdymo, sudaro pagrindą įžvelgti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Tačiau remiantis atsakovės nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pakankamo pagrindo daryti išvadai, jog nagrinėjamu atveju ieškovė sąmoningai pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Aplinkybė, jog ieškinys atmestas, savaime neįrodo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Taigi, nenustačius ieškovės akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrija „Amatų kiemas“ ieškinį atsakovei UAB „Subačiaus namai“ dėl skolos priteisimo, tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo institutą ir jo taikymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Atsakovė duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-06 sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovės UAB „Subačiaus namai“ prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai         Irmantas Šulcas  

Žilvinas Terebeiza

Tomas Venckus