Civilinė byla Nr. e2A-51-267/2020

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00748-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 2.3.5.2.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7092-1029/2019 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui N. S., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo sumos padidinimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. P. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004-07-15 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. I2-1198/04 ir priteisti iš atsakovo N. S. nepilnamečio vaiko D. S. išlaikymui po 227 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymui skirtą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei skirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise L. P..

Ieškinyje L. P. nurodė, kad 2004-07-15 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. I2-1198/04 iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui D. S. po 150 Lt (43,44 Eur) kas mėnesį. Tvirtino, jog per penkiolika metų iš esmės pasikeitė tiek nepilnamečio vaiko poreikiai, tiek šalių finansinė padėtis, tiek šalies ekonominė situacija, todėl priteisto išlaikymo dydis nebėra pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Paaiškino, kad sūnui yra septyniolika metų, todėl jo poreikiai maistui iš esmės pasikeitę, per mėnesį tam reikia 290 Eur, iš jų 60 Eur vaikas pravalgo mokykloje (po 3 Eur per dieną), 210 Eur namuose (2 Eur pusryčiams, 3 Eur vakarienei, 1 Eur užkandžiams dienos metu), 20 Eur sūnus išleidžia kavinėse savaitgaliais su draugais. Teigia, jog minimalios išlaidos mokymuisi sudaro 30 Eur per mėnesį, prie šios sumos ieškovė priskiria išlaidas kanceliarinėms prekėms, sportinei aprangai ir avalynei, mokyklinei uniformai, pratybų sąsiuviniams, įvairioms mokyklinėms ekskursijoms ir kt. Ieškovė mano, kad vaiko aprūpinimo būstu dalis – 43 Eur mėnesiui, prie šios sumos priskiria vaikui tenkančią komunalinių mokesčių bei būsto paskolos dalį. Atkreipė dėmesį, jog avalynei, viršutiniams ir apatiniams drabužiams bei vaiko lankomoms krepšinio treniruotėms skirtai aprangai per mėnesį minimaliai išleidžiama po 40 Eur. Dar 15 Eur mėnesiui kainuoja higienos prekės, 9 Eur – kirpyklos paslaugos, 15 Eur – maisto papildai, 5 Eur – vaistiniai preparatai, 30 Eur – laisvalaikio pramogos, 10 Eur – mobiliojo telefono išlaidos, 50 Eur nenumatytos išlaidos (drabužių taisymas, prekės laisvalaikiui, knygos, baldų keitimas ir kt.). Teigė, kad iš viso minimaliems būtiniausiems vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 527 Eur suma, todėl prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 227 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nusprendė:

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. I2-1198/04 nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečio vaiko D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų, 00 ct) kasmėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-05-10) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarkyti vaiko išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 48 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį bei 6,94 Eur (šešių eurų 94 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Luminor Bank AB, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 237 Eur (dviejų šimtų trisdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 147 Eur (vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Pagrindiniai Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo motyvai:

Teismas vertino, kad išlaikymas vaikui buvo nustatytas prieš 15 metų, nuo to laiko pasikeitė vaiko amžius, todėl padidėjo jo poreikiai maitinimui, aprangai, poilsiui, lavinimui, mokymosi priemonėms, be to, iš esmės pasikeitė ekonominė padėtis šalyje, todėl 2004 m. liepos 15 d. sprendimu nustatytas išlaikymas vaikui negali patenkinti būtinų vaiko poreikių ir turi būti didinamas.

Teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos išlaidos būsto paskolai, mokesčiui už vaiko darželį bei komunaliniams mokesčiams yra bendros jo šeimos išlaidos, už kurių mokėjimą atsakingas ne tik jis, bet ir jo sutuoktinė. Be to, įsigydamas nekilnojamąjį turtą šeimos poreikiams ir tuo tikslu imdamas kreditą N. S., nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą, ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina ir gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Atsakovas taip pat gauna dienpinigius pragyvenimui užsienyje, kurie nors ir nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau laikytini pajamomis. Atsakovas nurodė turįs sveikatos problemų, kurios jam trukdo susirasti kitą darbą, tačiau byloje pateikti dokumentai neleidžia teismui daryti tokios išvados.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė gaunąs vos 335 Eur darbo užmokesčio, t. y. mažesnes pajamas nei minimali mėnesinė alga. Dėl to manytina, kad atsakovas siekia sudaryti įspūdį, kad jo turtinė padėtis yra prastesnė, nei yra iš tiesų. Pažymėtina, kad analogiškos tolimųjų reisų vairuotojo pareigos darbo rinkoje yra geriau apmokamos, nei teismui nurodė uždirbantis N. S.. Atsakovas nepridėjo duomenų, patvirtinančių, jog dėjo pastangas susirasti geriau apmokamą darbą. Teismas taip pat vertino, kad N. S. reguliariai nemokėjo net ir 2004-07-15 teismo sprendimu priteistos minimalios išlaikymo sumos – 43,44 Eur, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Nors atsakovo atstovė teigė, jog įsiskolinimas susidarė dėl atsakovo nedarbingumo, tačiau duomenų apie ilgalaikį nedarbingumą teismui nepateikta (išskyrus nedarbingumą laikotarpiu nuo 2017-06-06 iki 2017-07-17, t. y. trumpiau nei du mėnesius), be to, nepateikti ir duomenys, jog nedarbingumo laikotarpiu mokėtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ligos išmokos nepakako sumokėti 43,44 Eur išlaikymo sūnui. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti ne tik apie atsainų atsakovo požiūrį į vaiko išlaikymą, tačiau ir apie tai, kad didžiąją nepilnamečio šalių sūnaus gyvenimo dalį jis buvo išlaikomas faktiškai vien ieškovės lėšomis. Be to, ieškovei tenka kasdienė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaiką, todėl, priešingai nei atsakovas, ji prie vaiko išlaikymo prisideda ir kitokia forma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas N. S. prašo 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-7092-1029/2019, ir ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004-07-15 dienos sprendimu civilinėje byloje Nr. I2-1198/04 nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 130,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-05-10) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka; 2) kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; 3) pridėti papildomus įrodymus prie apeliacinio skundo; 4) priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šioje byloje teismas netyrė visų nepilnamečių vaikų tėvų turtinės padėties siekiant surasti tinkamą proporcingumą, tik pasisakė apie atsakovo sutuoktinės pareigą prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, tačiau nepasisakė apie šeimos galimybes tenkinti šeimoje augančių kitų nepilnamečių vaikų poreikius, kurie turi sveikatos problemų, ir byloje buvo pateikti medicininiai dokumentai, nenagrinėjo šeimos galimybių prisidėti prie atsakovo sūnaus D. išlaikymo, remiantis proporcingumo principu.

Teismas vertino byloje neįrodinėtinas aplinkybes, dėl kurių atsakovas net neturėjo galimybės pateikti savo atsikirtimų, tai yra ieškinyje nebuvo reikalavimų ir motyvų dėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimo, dėl ko susidarė įsiskolinimas, nebuvo reikalavimų priteisti praėjusio laikotarpio išlaikymo įsiskolinimą, o teismas priimdamas sprendimą vertina aplinkybes ir įrodymus dėl susidariusio įsiskolinimo ir nepagrįstai teigia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, dėl ko susidarė įsiskolinimas nuo 2004 metų, ir tai vertina kaip atsakovo nesąžiningumą. Taip teismas pažeidė procesinės teisės normas pasisakydamas apie byloje ieškovės nesuformuluotus ieškinio pagrindus, užkirsdamas kelią tinkamai atsakovui gintis nuo jam pareikštų reikalavimų, ir tai daro sprendimą nepagrįstą ir neteisėtą.

Ieškovė įrodinėdama nepilnamečio sūnaus D. poreikius, nepagrįstai nurodo maistui kas mėnesį išleidžianti po 290,00 Eur, atsakovo manymu, ši suma yra akivaizdžiai per didelė, o teismas priimdamas sprendimą šių įrodymų netyrė ir dėl jų nepasisakė. Taip pat visiškai nepagrįsti nepilnamečio vaiko D. būtinieji poreikiai, susiję su sporto papildų naudojimu, kurie nėra išrašyti medikų (tai patvirtino ieškovė teismo posėdyje), poreikiai vairavimo mokyklai, transporto priemonei įsigyti tokio amžiaus nepilnamečiam vaikui, juolab, jei tėvai neturi galimybės tenkinti tokių poreikių. Jie negali būti priskiriami prie būtinųjų nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo. Šių aplinkybių nepagrįstai pirmosios instancijos teismas netyrė ir priimdamas sprendimą nepagrįstai dėl jų nepasisakė, dėl to priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą ir neteisėtą teismo sprendimą. 

Ieškovė L. P. atsiliepimo į atsakovo N. S. apeliacinį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas padidinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004-07-15 teismo sprendimu priteisto iš atsakovo išlaikymo vaikui dydį nuo 150 Lt (43,44 Eur) iki 227 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

1.                      Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – SEB banko sąskaitos išrašą, VšĮ Panevėžio ligoninės epikrizę ir išrašą iš medicininių dokumentų. Nurodė, kad teismas vertino byloje neįrodinėtinas aplinkybes dėl kurių atsakovas net neturėjo galimybės pateikti savo atsikirtimų, tai yra ieškinyje nebuvo reikalavimų ir motyvų dėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimo, dėl ko susidarė įsiskolinimas, nebuvo reikalavimų priteisti išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį laikotarpį, o teismas priimdamas sprendimą vertino aplinkybes ir įrodymus dėl susidariusio įsiskolinimo, todėl atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus.

2.                      Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Šis draudimas nėra absoliutus, naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

3.                      Apeliacinės instancijos teismo preliminariu vertinimu, kartu su apeliaciniu skundu naujai pateikti dokumentai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors nauji įrodymai ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šiuo atveju jų vėlesnis priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsakovo teikiami nauji įrodymai priimtini į bylą ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).

Dėl ieškinio ribų peržengimo

4.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškinyje nebuvo reiškiami reikalavimai priteisti išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes ir įrodymus dėl susidariusio įsiskolinimo tik ta apimtimi, kiek tai charakterizuoja atsakovą. Su tokiu pirmosios instancijos aplinkybių vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl atsakovo argumentai dėl ieškinio ribų peržengimo visiškai nepagrįsti.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Dėl vaiko poreikių ir išlaikymo dydžio pagrindimo

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kitoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad „minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d.. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vaiko poreikiai per penkiolika metų nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas, padidėjo, nes vaikas paaugo, padidėjo jo poreikiai maitinimui, aprangai, poilsiui, lavinimui, mokymosi priemonėms, be to, iš esmės pasikeitė ekonominė padėtis šalyje.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad ne visos ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos yra pagrįstos įrodymais – ieškovė nepagrįstai prie vaiko išlaikymo priskiria jos mokamą būsto paskolą.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė, įrodinėdama nepilnamečio sūnaus D. poreikius, nepagrįstai nurodo maistui kas mėnesį išleidžianti po 290,00 Eur, atsakovo manymu, ši suma yra akivaizdžiai per didelė. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad 17 metų amžiaus paaugliui, kuris papildomai sportuoja, tokia maisto poreikiams patenkinti skirta suma yra pagrįsta, todėl neturi būti mažinama. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, kad, nors ieškovė nurodė turinti išlaidų, susijusių su nepilnamečio vaiko poreikiais vairavimo mokyklai, transporto priemonei įsigyti, pati pripažino, kad šios išlaidos nėra būtinosios, ir jų neįskaičiavo į bendrą išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, jog ieškovės nurodyta 15,00 Eur išleidžiama suma vaiko vitaminams ir sporto papildams nėra būtinasis nepilnamečio vaiko poreikis, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė sumažindamas prašomo priteisti išlaikymo dydį nuo 227 Eur iki 180 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, o juos papildydamas pažymi, kad: pirma, vertindamas vaiko, kuriam jau 17 metų, būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Skundžiamo sprendimo priėmimo dieną minimali mėnesinė alga buvo 555 Eur, nuo 2020 metų minimali mėnesinė alga yra 607 Eur, todėl padidinta iki 180 Eur išlaikymo suma, negali būti vertinama kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo; antra, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010).

Pažymėtina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš apelianto buvo priteistas 180 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui.

Dėl lygybės tarp vaikų

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į kitų apelianto vaikų interesus, pažeidė CK 3.198 straipsnio reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus. Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad vaikams būtų sudarytos panašios išlaikymo sąlygos, kiek tai galima pagal aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009). Vis dėlto šis vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas.

Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja. Nustatant išlaikymą apelianto ir ieškovės sūnui reikia įvertinti tai, kad jo amžius sąlygoja didesnius jo būtinuosius poreikius. Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas atsižvelgė tiek į apelianto, tiek į ieškovės turtinę padėtį, į tai, jog apeliantas gyvena santuokoje ir pareigą išlaikyti kitus vaikus dalijasi su jų motina, į apelianto šeimos bendrą turtinę padėtį, turimą turtą ir pan. Teismas taip pat atsižvelgė į atsainų atsakovo požiūrį į vaiko išlaikymą ir aplinkybę, kad didžiąją nepilnamečio šalių sūnaus gyvenimo dalį jis buvo išlaikomas faktiškai vien ieškovės lėšomis. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apelianto turtinės padėties ir nustatyto 180,00 Eur per mėnesį išlaikymo sūnui proporcingumo nepaneigia tai, kad atsakovas privalo išlaikyti kitus vaikus.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad ieškovės ir jos sutuoktinio šeimoje, be nepilnamečio sūnaus D., auga dar dvi mergaitės, specialiųjų poreikių vaikams nenustatyta, mergaitės turi atopinį dermatitą. Tai patvirtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo šeimos padėtis yra vienoda, todėl abi šalys iš esmės turi apylyges galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš atsakovo priteista mažiau nei pusė būtino išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. sumos, nepaisant fakto, kad nepilnametis sūnus gyvena su ieškove ir jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.

Nors atsakovas apeliaciniame skunde abejoja galimybėmis tenkinti kitų jo šeimoje augančių nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius nustačius 180,00 Eur per mėnesį išlaikymo nepilnamečiam sūnui D., pažymėtina, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), taigi, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, bylos duomenimis, jam nėra nustatytas neįgalumas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būdamas nepatenkintu savo materialine padėtimi apeliantas turi stengtis ir ieškoti geriau apmokamo darbo, taip gerindamas savo turtinę padėtį bei galimybę prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Taigi, nėra pagrindo spręsti, jog 180 Eur išlaikymo sūnui nustatymas gali pažeisti paties apelianto teises ar kad apeliantas neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam šalių sūnui D. S. dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

5.                      Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

           Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                    Danutė Burbulienė