Civilinė byla Nr. e2-1674-727/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13541-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.;

2.6.39.2.6.4.9.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neivita“ atstovui advokatui Eimantui Čepui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neivita“ dėl išskaitos išieškojimo.

         Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Neivita“ (toliau – ir atsakovė) 2 900 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2022 m. birželio 10 d. tarp šalių buvo pasirašyta statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (draudimo poliso Nr. LT22-CARPD-004812-0) (toliau – Draudimo sutartis), kurioje numatyta 2 900 Eur dydžio besąlyginė išskaita. Draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu – 2022 m. liepos 25 d. gautas pranešimas apie 2022 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini), įvykusį įvykį, kuris įvyko atsakovei vykdant statybos darbus, t. y. buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir sumokėjo bendrą 92 858,58 Eur draudimo išmoką. 2024 m. birželio 10 d. atsakovei buvo pateikta pretenzija dėl 2 900 Eur išskaitos grąžinimo. Remiantis Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), kurių pagrindu buvo sudaryta Draudimo sutartis, 110 punktu: „jeigu draudimo išmoka mokama trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlygine išskaita, tačiau draudėjas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas išmoka draudimo išmoką trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginę išskaitą“. Ieškovės teigimu, atsakovė neįvykdė sutartinės prievolės gera valia grąžinti 2 900 Eur draudimo išmokos dalį kaip išskaitą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo teigė nesutinkanti su ieškiniu, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

Nurodė, kad vykdė statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), ir šių darbų vykdymo pagrindu su ieškove 2022 m. birželio 10 d. sudarė Draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. LT22-CARPD-004812-0), kurioje numatytas draudimo laikotarpis nuo 2022 m. birželio 10 d. iki 2024 m. birželio 9 d. Draudimo sutarties „Apdrausti objektai“ 1 dalyje nurodoma, jog atsakovės civilinės atsakomybės atveju yra nustatoma besąlyginė 2 900 Eur išskaita. Atsakovei atliekant statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini), pastato požeminės dalies statybos darbų metu buvo padaryta žala keliems tretiesiems asmenims. Dėl šių nuostolių ieškovė atsakovei 2024 m. birželio 10 d. pateikė pranešimą Nr. RE-002272-24. Atsakovės teigimu, ieškovė nesąžiningai kartu su ieškiniu nenurodė ir nepateikė kito draudžiamojo įvykio tyrimo duomenų, susijusių su tais pačiais atsakovės vykdytais darbais, tame pačiame Objekte, dėl kurio ieškovė atsakovei yra pateikusi kitą 2024 m. birželio 10 d., t. y. tos pačios dienos, pranešimą Nr. RE-002271-24. Šiuo pranešimu ieškovė reikalauja dar vienos 2 900 Eur išskaitos sumokėjimo. Pirmu pranešimu - 2024 m. birželio 10 d. pranešimu Nr. RE-002272-24 - ieškovė nurodo, jog įvyko draudiminis įvykis (apgadinti namo pamatai, skilo sienos, pakrypo stogo konstrukcijos), todėl reikalauja atlyginti 100 proc. besąlyginę 2 900 Eur išskaitą. Antru pranešimu - 2024 m. birželio 10 d. pranešimu Nr. RE-002271-24 - nurodo, jog įvyko draudiminis įvykis (turtas aptaškytas ankerine mase), todėl reikalauja atlyginti 100 proc. besąlyginę 2 900 Eur išskaitą. Atsakovės teigimu, nors ieškovė nurodė, kad skiriasi šių įvykių laikotarpis, tačiau, atsakovės įsitikinimu, kilusi žala buvo padaryta tuo pačiu pastato požeminės dalies statybos darbų metu, o skiriasi tik žalą patyrusių trečiųjų asmenų reikalavimų pareiškimo momentas. Atsakovės teigimu, ieškovės pareiga yra tinkamai ištirti draudiminį įvykį ir nustatyti reikšmingas aplinkybes, o tai, kad ieškovė šios savo pareigos neįgyvendino tinkamai, t. y. netinkamai administruodama dėl draudžiamojo įvykio kilusią trečiųjų asmenų žalą, nepagrįstai ir neteisėtai išskyrė (duomenys neskelbtini), vykusių pastato požeminės dalies statybos metu kilusio draudiminio įvykio procedūras į du atskirus draudiminius įvykius, ko pasėkoje ieškovė gali nepagrįstai reikalauti dviejų savarankiškų išskaitų sumokėjimo, t. y. po 2 900 Eur už kiekvieną atskirai įregistruotą įvykį. Nors ieškovė šiuo ieškiniu reikalauja tik vienos išskaitos apmokėjimo, tačiau atsakovė mano, kad ieškovės tikslas yra gauti dvi išskaitas, todėl išnagrinėjus šią bylą, ieškovė, tikėtina, reikš tapatų ieškinio reikalavimą dėl antros išskaitos sumokėjimo už tą patį draudiminį įvykį, kurį ieškovė vertina naujai įvykusį.

Dublike ieškovės atstovas teigė nesutinkąs su tokiais atsakovės teiginiais, pažymėjo, kad ieškiniu reikalauja gražinti vieną išskaitą, kurios mokėjimo pagrindo atsakovė neginčija.

Atsakovė triplike atkartojo atsiliepimo į ieškinį argumentus. Papildomai nurodė, kad atsakovė šiai dienai neturi vykdytinos prievolės sumokėti ieškovei sutartyje numatytą išskaitą, tol kol ieškovė tinkamai nėra įvykdžiusi jai, kaip draudikei, tenkančios pareigos tinkamai ištirti draudiminį įvykį, nustatyti reikšmingas aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti draudiminį įvykį, kuris yra vienas. Atsakovės teigimu, ieškovė netinkamai ir formaliai administravo draudžiamojo įvykio metu kilusią žalą, nesilaikė Taisyklių 102 p., ko pasėkoje priėmė sprendimą, kad neva įvyko du draudžiamieji įvykiai ir sudarė tuo prielaidas prašyti ir antros išskaitos. Dėl šio atsakovė tinkamai ir teisėtai sustabdė priešpriešinės paeiliui vykdytinos pareigos – sumokėti besąlyginę išskaitą – vykdymą.

Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo reikalavimų ir atsikirtimų į juos argumentus. Ieškovės atstovas paaiškino, kad reikalauja vienos išskaitos sumokėjimo, ją sumokėti yra besąlygiška atsakovės pareiga, paremta Draudimo sutartimi ir Taisyklėmis.

Atsakovės atstovas teismui paaiškino, kad turi pagrindą nevykdyti prievolės ieškovės atžvilgiu, nes ji netinkamai vykdė / neįvykdė savo priešpriešinės prievolės, kuri turi būti įvykdyta pirma, t. y. turi būti tinkamai suadministruota žalos byla ir tinkamai apskaičiuota besąlyginė išskaita. Paaiškino, kad šiam momentui nėra išmokėjusi ieškovei nei vienos išskaitos.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje kilo ginčas dėl 2 900 Eur dydžio besąlyginės išskaitos grąžinimo už žalos bylą RE-002272-24.

Byloje nustatyta, ir dėl to ginčo nėra, kad 2022 m. birželio 10 d. tarp šalių buvo pasirašyta Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (draudimo poliso Nr. LT22-CARPD-004812-0) (toliau – Draudimo sutartis). Draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu – 2022 m. liepos 25 d. gautas pranešimas apie 2022 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini), įvykusį įvykį, kai vykdant statybas buvo apgadintas turtas (namo pamatai, skilo nešančios sienos, pakrypo stogo konstrukcijos). Ieškovė minėtą įvykį pripažino draudžiamuoju. Tai patvirtina byloje pateikti draudžiamojo įvykio tyrimo aktai Nr. ICARPD/22/000062/2, ICARPD/22/000037/6, ICARPD/23/000031/2, ICARPD/23/000040/3, ICARPD/24/000014/2, ICARPD/24/000015/2, ICARPD/24/000017/2, kurių pagrindu ieškovė išmokėjo tretiesiems asmenims dėl atsakovės vykdomų pastato požeminės dalies statybos darbų, kurių metu buvo padaryta žala jų turtui, 92 858,58 Eur draudimo išmoką. Ginčo dėl šių aplinkybių taip pat nėra.

Ieškovė 2024 m. birželio 10 d. išsiuntė atsakovei pranešimą Nr. RE-002272-24 dėl 2 900 Eur dydžio besąlyginės išskaitos grąžinimo, nurodydama pagrindą tam.

Atsakovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad negrąžino ieškovei minėtos išskaitos, kadangi turi pagrindą nevykdyti prievolės ieškovės atžvilgiu, kol ieškovė tinkamai neįvykdys savo priešpriešinės prievolės, t. y. tol kol ieškovė tinkamai nesuadministruos žalos bylos ir nebus atlikta tinkamai apskaičiuota besąlyginė išskaita. Byloje atsakovė savo prievolės neįvykdymą motyvuoja tuo, kad yra gavusi iš ieškovės dvi skirtingas pretenzijas pagal žalos bylą RE-002272-24 (reikalavimo pagrindu esanti pretenzija), ir kitą - pagal žalos bylą RE-002271-24. Atsakovė mano, kad tokiu būdu ieškovė siekia / sieks dviejų išskaitų iš to paties draudiminio įvykio, todėl mokėti atsisako. Su tuo nesutiktina.

Teismas pažymi, kad  šios bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio reikalavimu prašoma priteisti 2 900 Eur dydžio besąlyginė išskaita pagal žalos bylą RE-002272-24, ginčo dėl jos dydžio nėra, jokia antra to paties dydžio išmoka, kaip teigia atsakovė, nėra reikalavimo dalyku nagrinėjamoje byloje. Todėl visi su šiuo susiję argumentai, atsakovės prielaidos ir hipotetiniai šiuo išreikšti pamąstymai teismo domėn nepriimtini. Teismo manymu, jie gali būti atsikirtimų pagrindu ieškovei pareiškus analogiško turinio reikalavimą dėl kitos pretenzijos kitoje žalos byloje RE-002271-24. Šiam momentui tokie reikalavimai nėra reiškiami.

Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-207 „Dėl Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ 110 punkte nurodyta, kad jeigu draudimo išmoka mokama trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlygine išskaita, tačiau draudėjas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas išmoka draudimo išmoką trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginę išskaitą. Analogiška nuostata atkartota ir Draudimo sutartyje, šalys parašais patvirtino, jog besąlyginė išskaita yra 2 900 Eur dydžio.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovei kyla pareiga pagal šalių sudarytos 2022 m. birželio 10 d. Draudimo sutarties nuostatas, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta 2 900 Eur dydžio besąlyginė išskaita, kuri yra suderinta su draudimo taisyklių 110 punktu, jog draudėjas išmokėdamas trečiajam asmeniui draudimo išmoką dėl padarytos žalos, atsakovė privalo sumokėti draudikui besąlyginę išskaitą, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas išmoka draudimo išmoką trečiajam asmeniui. Minėta, ginčo dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir dydžio nekilo.

Atsakovės atstovas, teisminio nagrinėjimo metu nepagrįstai apeliuodamas į dviejų išskaitų atsakovės atžvilgiu taikymą, vienareikšmiškai patvirtino, kad šiam momentui nėra išmokėjęs ieškovei nei vienos išskaitos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė prašė / prašo dviejų išskaitų sumokėjimo, todėl atsakovė nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo remiasi priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymu, o atsisakydama vykdyti ieškovės reikalavimą pagal ginčo dalyku šioje byloje esančią pretenziją Nr. RE-002272-24, elgiasi neteisėtai ir pažeidžia galiojančius / nenuginčytus / neginčijamus sutartinius įsipareigojimus.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys įrodytas ir pagrįstas, todėl jame nurodytu pagrindu tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 2 900 Eur dydžio besąlyginė išskaita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 str., 6.205 str., 6.263 str., 6.266 str., 6.1015 str.).

Dėl kitų atsakovės argumentų teismas plačiau nepasisako, nes dėl virš minėto nelaiko juos teisiškai svarbiais ir reikšmingais nagrinėjamo ginčo kontekste.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010 ir kt.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 str. 2 d. pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006 ir kt.). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. 

Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkinamas ieškovės reikalavimas ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 900 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d., ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 65 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 1 000 Eur patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 1 065 Eur (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 98 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).

        Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-265, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neivita“, j. a. k. 303233938, ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, j. a. k. 300665654, 2 900 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai eurų) skolą, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 065 Eur (vienas tūkstantis šešiasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Natalija Daškovienė