Civilinė byla Nr. 2-3656-776/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01253-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.4.1.2; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,

dalyvaujant ieškovo T. B. atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,

dalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. patikslintą ieškinį atsakovei I. B., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamųjų vietų, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir AB „Šiaulių energija“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovas T. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės I. B. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 12), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisinat jį atsakovei, o iš atsakovės jam priteisiant kompensaciją, nustatyti, kad įsipareigojimai kreditorėms Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir AB „Šiaulių energija“ yra solidarūs ir vykdomi lygiomis dalimis, nustatyti nepilnamečio sūnaus P. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. B. periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, nustatyti nepilnametės dukros E. B. gyvenamąją vietą kartu su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai E. B. periodinėmis išmokomis po 90,00 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki dukros pilnametystės, nustatyti ieškovo prašomą dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad santuoka iširo ne dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės, bet dėl abiejų nenoro ir nesugebėjimo kartu spręsti natūraliai kylančias gyvenimiškas problemas, nes skyrėsi sutuoktinių požiūris į darbą, pinigus, šeimos poreikius, poilsio būdus, vaikų auklėjimą, todėl dėl nesutarimų gausos realus sutuoktinių susitaikymas tapo tiesiog nebeįmanomas. Ieškovas, prašydamas nustatyti vaikų gyvenamąsias vietas nurodė, kad faktiškai yra susiklosčiusi situacija, kad nepilnametis sūnus gyvena su ieškovu, o nepilnametė dukra gyvena su atsakove, todėl situacija turėtų likti nepakeista. Ieškovas nurodė, kad sūnui išlaikyti per mėnesį reikalinga 200,00 Eur sumą, o dukros – 180,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka reikalinga tik dėl savaitgalių ir atostogų laikotarpio. Ieškovas, pagrįsdamas jo prašomą turto padalijimo būdą, nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių, šiame bute gyvena atsakovė ir nepilnametė dukra, todėl šio buto dalinimas natūra nebūtų racionalus, nes ieškovas negali jame gyventi dėl įtemptų tarpusavio santykių. Ieškovas nurodė, kad įsipareigojimai kreditorėms Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir AB „Šiaulių energija“ pripažintini solidariais, nes jie susidarė dėl paslaugų, teiktų butui, kuris yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė ir buvo išimtinai naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, t. y buvo šeimos gyvenamasis būstas.

2.       Ieškovo T. B. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovas nurodė, kad šalys kartu nebegyvena kurį laiką, atsakovė nenurodė, kad siekia išsaugoti santuoką, sutuoktinių ryšys yra nutrūkęs, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendime nenurodant konkrečių santuokos nutraukimo priežasčių, paliekant santuokines pavardes, nepriteisiant šalims vienai iš kitos išlaikymo. Atstovas paaiškino, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją. Atstovas nurodė, kad vaikams gali būti priteistinas 100,00 Eur arba 120,00 Eur išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atstovas nurodė, kad nenustatytina konkreti bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka. Atstovas taip pat nurodė, kad ginčo butas įsigytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalinti jo natūra nėra įmanoma, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gyvena šiame bute, jai jis priteistinas asmeninės nuosavybės teise, ieškovui iš atsakovės priteisiant 8 000,00 Eur kompensaciją. Atstovas nurodė, kad nors skolos kreditoriams priteistos iš ieškovo, tačiau skoliniai įsipareigojimai susidarė už ginčo butui apskaičiuotus komunalinius mokesčius. Atstovas prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

3.       Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo ir atsakovės šeima nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Atstovė taip pat nurodė, kad nesant ginčo ir vaikams išreiškus norus dėl gyvenamosios vietos nustatymo, nustatytinos ieškovo prašomos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos. Atstovė nurodė, kad konkrečios bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nenustatymas nepažeis nepilnamečių vaikų interesų, o išlaikymas nepilnamečiams vaikams galėtų būtų priteistas ir didesnis nei nurodytas patikslintame ieškinyje.

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

4.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas T. B. ir atsakovė I. B. susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 12). Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

5.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nurodė, kad santuoka iširo ne dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės, bet dėl abiejų nenoro ir nesugebėjimo kartu spręsti natūraliai kylančias gyvenimiškas problemas, nes skyrėsi sutuoktinių požiūris į darbą, pinigus, šeimos poreikius, poilsio būdus, vaikų auklėjimą, todėl dėl nesutarimų gausos realus sutuoktinių susitaikymas tapo tiesiog nebeįmanomas. Ieškovas prašo, nutraukus santuoką, palikti šalims santuokines pavardes. Atsakovė neišreiškė jokios pozicijos dėl santuokos nutraukimo aplinkybių bei pavardžių klausimo, nutraukus šalių santuoką. Teismui nekyla abejonių, kad šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo, jų santuoka yra faktiškai iširusi. Todėl ieškovo ir atsakovės santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 12), nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovui paliekant santuokinę pavardę B., o atsakovei – B..

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosioms vietos ir dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo

6.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

7.       Ieškovas ir atsakovė turi du nepilnamečius vaikus P. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtina pateikti vaikų gimimo įrašai. Ieškovas, prašydamas nustatyti vaikų gyvenamąsias vietas nurodė, kad faktiškai yra susiklosčiusi situacija, kad nepilnametis sūnus gyvena su juo, o nepilnametė dukra gyvena su atsakove, todėl situacija turėtų likti nepakeista. Atsakovės pozicija dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra žinoma. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. kovo 29 d. išvadoje Nr. 6SD-1473 nurodė, kad ieškovas su sūnumi gyvena dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame ieškovo motinai O. B., kuriame vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, o atsakovė su dukra gyvena sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos. P. B. išreiškė norą gyventi su tėvu, o E. B. išreiškė norą gyventi su motina. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad faktinė vaikų gyvenamoji vieta neatitiktų jų interesų.

8.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovo reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas ir P. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, o E. B. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove.

9.       Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

10.       Ieškovas nurodė, kad dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka reikalinga tik dėl savaitgalių ir atostogų laikotarpio, o ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad geriau konkrečios tvarkos nenustatyti, paliekant šalims geranoriškai susitarti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad konkrečios dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nenustatymas nepažeis vaikų interesų.

11.       Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismo vertinimu, neturint atsakovės pozicijos dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos savaitgalių ir atostogų laikotarpiu, tikslinga nenustatyti konkrečios bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarkos, nurodant, kad vaikai su skyrium gyvensiančiais tėvais bendraus bendru šalių sutarimu. Manytina, kad šalims atskirai kiekvienu atveju tariantis dėl bendravimo formos, laiko, būdo bus labiausiai atsižvelgta į vaikų mokymosi ir atostogų režimą, jų užsiėmimus, poreikius. Be to, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 2 dalį išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo šios knygos nustatyta tvarka.

13.       Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis).

14.       Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai E. B. periodinėmis išmokomis po 90,00 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki dukros pilnametystės, o iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. B. periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad gali būti priteistas ir didesnis išlaikymas. Atsakovės pozicija dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nėra žinoma. Ieškovas skirtingo dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui iš esmės grindė tik vaikų amžiumi. Teismo vertinimu, vaiko amžius yra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant vaikui reikalingo išlaikymo dydį, tačiau ne lemiamas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad vaikų sveikata, mokymosi, laisvalaikio pomėgiai iš esmės skirtųsi ir tai lemtų didesnio išlaikymo reikalingumą šalių nepilnamečiam sūnui P. B., lyginant su nepilnametei dukrai E. B. reikalingu išlaikymu. Ieškovas nepateikė duomenų, kad nepilnametis vaikas P. B. turėtų sveikatos sutrikimų ar kitokių specialių poreikių. Todėl pagrindo priteisti skirtingo dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui nėra.

15.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų apie atsakovės įsidarbinimą nėra, tačiau ieškovas nurodė, kad atsakovė gauna pakankamas mėnesines pajamas. Atsakovė nepateikė duomenų, kad jos darbingumas būtų apribotas. Aplinkybės, kad šalys turi kreditorinių įsipareigojimų negali paneigti pareigos teikti vaikams pakankamą ir jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bei Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso prašomas padalinti butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė transporto priemonių neturi. Todėl šalių turtinė padėtis yra panaši. Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

16.       Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismo vertinimu, minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalinga po 240,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Pažymėtina, kad išlaikymo mokėjimo pradžios momentas yra skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiems tėvams yra vienoda, padarius išvadą, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis yra panaši, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai E. B. periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 21 d., iki dukros pilnametystės, o iš atsakovės išlaikymas nepilnamečiam sūnui P. B. periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 21 d., iki sūnaus pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

17.       Išlaikymo lėšų P. B. tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas ieškovas, o išlaikymo lėšų E. B. tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina atsakovė, išimtinai vaikų interesams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190, 3.203 straipsniai). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Dėl santuokinio turto ir bendrųjų turtinių prievolių padalinimo 

18.       Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

19.       Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad ieškovo vardu yra registruota transporto priemonė RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikė 2017 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartį, kurios pagrindu jam atsirado nuosavybė į transporto priemonę, todėl ši transporto priemonė laikytina ieškovo asmenine nuosavybe. Ieškovas, pagrįsdamas jo prašomą turto padalijimo būdą, nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių, šiame bute gyvena atsakovė ir nepilnametė dukra, todėl šio buto dalinimas natūra, ieškovo nuomone, nebūtų racionalus, nes ieškovas negali jame gyventi dėl įtemptų tarpusavio santykių. Atsakovės pozicija dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismui nėra žinoma.

20.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. 

21.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu, o kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

22.       Teismo vertinimu, pagal ieškovo nurodytas aplinkybe yra pagrindas nukrypti nuo santuokoje įgyto turto padalijimo natūra principo. Nagrinėjamu atveju egzistuoja konkretūs objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai, lemiantys, kad ginčo butas nedalintinas natūra. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad butas yra dviejų kambarių, jo bendras plotas yra tik 45,43 kv. m, o gyvenamasis plotas – 30,03 kv. m. Ginčo bute liko gyventi atsakovė su nepilnamete dukra, kartu su atsakove gyvena ir jos pilnametis sūnus, o ieškovas nurodė, kad jo tarpusavio santykiai su atsakove yra įtempti, todėl jis ginčo bute negalėtų gyventi. Ieškovas nurodė, kad ginčo buto vertė yra 16 000,00 Eur, kitokių duomenų apie ginčo buto vertę atsakovė nepateikė ir neginčijo ieškovo nurodytos vertės. Todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), dalintinas lygiomis dalimis, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant šį turtą, o ieškovui iš atsakovės priteisiant 8 000,00 Eur kompensaciją.  

23.       Nustatyta, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-160-900/2012, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-663-883/2014, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-10144-901/2014, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-7919-772/2015, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5131-841/2017 iš T. B.
AB „Šiaulių energija“ naudai priteistos skolos už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-9079-25/2018 iš  T. B. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos naudai priteista vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), skola. Patikslinto ieškinio pateikimo metu skola kreditorei AB „Šiaulių energija“ sudarė 3 497,80 Eur, o kreditorei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai – 366,76 Eur. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų
2019 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2682-1031/2019 iš T. B. ir I. B. AB „Šiaulių energija“ naudai solidariai priteista skola už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją. Ieškovas nurodė, kad įsipareigojimai kreditorėms Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir AB „Šiaulių energija“ pripažintini solidariais, nes jie susidarė dėl paslaugų, teiktų butui, kuris yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė ir buvo išimtinai naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, t. y buvo šeimos gyvenamasis būstas. Atsakovė nuomonės dėl prievolių padalijimo nepateikė.

24.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktą prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, yra bendros sutuoktinių prievolės ir vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 dalis). Faktas, kad teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės
20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019). Kaip minėta, skoliniai įsipareigojimai kreditorėms Šiaulių rajono savivaldybės administracijai ir AB „Šiaulių energija“ susidarė dėl neapmokėtų paslaugų, teiktų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiam butui, esančiam
(duomenys neskelbtini). Todėl iki šio sprendimo priėmimo su ginčo buto tvarkymu susijusios išlaidos laikytinos bendromis šalių išlaidomis ir solidariomis prievolėmis. 

25.       Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės
20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Todėl ieškovui neprašant modifikuoti šalių prievolių kreditorėms, nutraukiant šalių santuoką šios prievolės nemodifikuotinos.

26.       Pažymėtina, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Todėl ieškovo prašymas nustatyti, kad solidarios prievolės kreditorėms bus vykdomos lygiomis dalimis tenkintinas.

Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

27.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas išlaikymo nereikalauja ir kad atsakovei išlaikymas nereikalingas. Todėl šalims išlaikymas vienai iš kitos nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

28.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas neprašo iš atsakovės priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl šios išlaidos iš atsakovės ieškovui nepriteistinos.

29.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovui atidėtas 300,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Todėl patikslintą ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės valstybei priteistinas 300,00 Eur žyminis mokestis.

30.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 16,60 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl patikslintą ieškinį tenkinus visiškai šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

31.       Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265, 270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu ir 385 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 12), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti ieškovui T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokinę pavardę – „B.“, atsakovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), – „B.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu T. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakove I. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad nepilnametis vaikas P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), su skyrium gyvenančia atsakove I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametis vaikas E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), su skyrium gyvenančiu ieškovu T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrauja ieškovo ir atsakovės bendru susitarimu, priimamu išimtinai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus.

Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 21 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš ieškovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 21 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovą T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Paskirti atsakovę I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Padalinti lygiomis dalimis sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą ir priteisti atsakovei I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovui T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 8 000,00 Eur kompensaciją.

Pripažinti prievoles kreditorėms Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, kodas 188726051, ir AB „Šiaulių energija“, 245358580, po santuokos nutraukimo solidariomis ieškovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolėmis, kurias šalys vykdys lygiomis dalimis.

Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 16,60 Eur (šešiolikos eurų 60 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Teisėjas                                                 Erminijus Baziulis