Administracinė byla Nr. eI-2087-583/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00150-2016-0

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00850-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.14.3;1.14.3.2; 3.21

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Dianai Šėperienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Eglei Mockienei,

2016 m. birželio 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundus atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-02-17 sprendimo, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-04-04 įsakymo Nr. A1-308, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-04-19 atsakymo Nr. (4.17.)-D3-1061 panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

2016-03-17 pareiškėjas kreipėsi skundu į teismą prašydamas: 

- panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-02-17 sprendimą Nr. (4.17.)03-411 ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

              2016-05-04 pareiškėjas T. K. kreipėsi skundu į teismą, prašydamas:

- panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. A1-308;

- panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 19 d. atsakymą Nr. (4.17.)-D3-1061;

-priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

2016-05-12 teismo nutartimi nutarta administracinę bylą Nr. eI-2076-583/2016 pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-04-04 įsakymo Nr. A1-308, 2016-04-19 atsakymo Nr. (4.17.)-D3-1061 panaikinimo ir administracinę bylą Nr. eI-2087-583/2016 pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-02-17 sprendimo panaikinimo, sujungti į vieną administracinę bylą.

              Teikiamuose skunduose pareiškėjas nurodo, jog 2015-08-07 su Palangos miesto savivaldybės administracija pasirašė Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. 42-DP ir šiuos sutarties pagrindu parengtas detaliojo plano esamos būklės įvertinimas ir bendrųjų sprendinių formavimo projektas, dėl teritorijos tarp Vytauto g. Palanga,  žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Palangoje ir kreiptasi dėl pritarimo detaliojo plano koncepcijai.

2016-02-17 atsakovas priėmė sprendimą „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) g., žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Palangoje“ kuriuo pareiškėjui nurodė, jog vadovaujantis Palangos miesto tarybos 2002-08-26 sprendimu, detaliojo plano koncepcija nebus nagrinėjama, vadovaujantis sutarties 27 punktu nutraukiama 2015-08-07 sutartis Nr. 42-DP ir nuo 2016-03-21 bus panaikinti visi Palangos miesto administracijos direktoriaus įsakymai ir sprendimai dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimo. Pagrindiniu ir vieninteliu sprendimo argumentu nurodyta  tai, jog vadovaujantis Palangos miesto tarybos 2002-08-26 sprendimo Nr. 136 1.47 punktu teritorijoje tarp Plytų g. – S. Dariaus ir S. Girėno – Vytauto ir Žemynos g. likę želdinių plotai skirti rekreacijos, poilsio tikslams ir pripažinti svarbiais vietos bendruomenei.

Palangos miesto savivaldybės administracija taip pat 2016-04-04 įsakymu Nr. A1-308 pripažino netekusiais galios Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-16 įsakymą Nr. A1-795 „Dėl pritarimo T. K. pasiūlymui“, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-05 įsakymą Nr. A1-893 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) g., žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimo“ ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-14 įsakymą Nr. A1-1047 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) g., žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, planavimo darbų programos patvirtinimo“. Palangos miesto savivaldybės administracija 2016-04-19 atsakymu Nr. (4.17.)-D3-1061 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) g., žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. Palangoje“ taipogi informavo pareiškėją, jog detaliojo plano koncepcija nebus nagrinėjama. Palangos miesto savivaldybės administracija priimtus sprendimus motyvavo tuo, kad vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002-08-26 sprendimo Nr. 136, 1.47 punktu, teritorijoje tarp Plytų g./S. Dariaus ir S. Girėno g./Vytauto g. ir Žemynos g. likę želdinių plotai – skirti rekreacijos, poilsio tikslams ir objektas priskiriamas prie svarbių vietos bendruomenei objektų.

Pareiškėjo nuomone Palangos miesto savivaldybės administracijos priimti sprendimai – neargumentuoti bet to pažeidžiantys įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Pažymi, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002-08-26 sprendimo Nr. 136, 1.47 punkto taikymas yra nepagrįstas, kadangi Palangos miesto savivaldybės administracija pažeidžia lygiateisiškumo principą, kadangi 2012-01-12 priėmė įsakymą Nr. A1-26, kuriame nurodyta, kad teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, vakarinėje ir pietinėje gretimybėje yra laisva neužstatyta žemė, taip pat 2013 m. į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr,. (duomenys neskelbtini), kuris skundžiame dokumente yra nurodomas kaip vienas iš ribinių kraštinių, buvo atkurta nuosavybės teisė K. P. paveldėtojams. Pareiškėjo nuomone tai įrodo, kad teritorija 2013 m. nebuvo laikoma svarbia vietos bendruomenės interesams, buvo laisva ir grąžintina asmenims. Atkreipia dėmesį, kad analogiškos situacijos dviprasmiškas vertinimas nepriimtinas teisinėje valstybėje.

              Pareiškėjas ir jo atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant. 

              Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į T. K. skundą teigia, kad su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas iš esmės skundą grindžią tik vienu argumentu – faktu, kad gretimybėje esančiame žemės sklype buvo atkurta nuosavybės teise K. P. įpėdiniams. Pažymi, jog K. P. įpėdiniams nuosavybės teisės į žemės sklypą kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos vadovaujantis 2004-05-28 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-139/2004m. Informuoja, kad teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties Nr. 42-DP, 27 punktas suteikia teise šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, prieš 30 d. apie tai informavus kitą sutarties šalį. Palangos miesto savivaldybės administracija apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį pareiškėją informavo 2016-02-17 raštu Nr. (4.17.)-D3-411 ir sutarties nuostatų nepažeidė.

              Atsakovo atstovė E. Mockienė prašo teismą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Kaip matyti iš teismui teikiamų skundo priedų ir detaliojo plano projekto, stadija – esamos būklės įvertinimas, bendrųjų sprendinių formavimas, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015-07-16 įsakymu Nr. A1-795 „Dėl pritarimo T. K. pasiūlymui“ pritarė planavimo iniciatoriaus pateiktam pasiūlymui inicijuoti detaliojo plano rengimą. 2015-08-05 įsakymu Nr. A1-893 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) g., žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, detaliojo plano rengimo“ patvirtino detaliojo plano rengimo schemą, o 2015-09-14 įsakymu Nr. A1-1047 patvirtino planavimo darbų programą. 2015-08-07 Palangos miesto savivaldybės administracija ir T. K. pasirašė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. 42-DP.   

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 5 dalis numato, kad detalieji planai pradedami rengti savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą dėl detaliojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Detaliųjų planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro trys etapai: parengiamasis, rengimo ir baigiamasis. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, kurioje numatomi konkretūs planavimo uždaviniai, nurodoma, ar turi būti atliekami tyrimai, galimybių studijos, ar rengimo etapu bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija (toliau – koncepcija) ir ar numatoma atlikti koncepcijos nepriklausomą profesinį vertinimą. Šiuo etapu planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą (Įstatymo 25 str. 2 d.).

2015-09-14 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1047 patvirtintos planavimo darbų programos 11 punkte numatyta, kad rengiama koncepcija, kuri buvo parengta ir pateikta atsakovui. Atsakovas 2016-02-17 sprendimu Nr. (4.17.)03-411 nurodė, kad pateikta teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) g., žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, detaliojo plano koncepcija nebus nagrinėjama. Taip pat nurodyta, kad vadovaujantis 2015-08-07 teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties Nr. 42-DP- 27 punktu, nutraukiama teritorijų planavimo inicijavimo sutartis, kadangi planuojamoje teritorijoje likę želdynų plotai skirti rekreacijos ir poilsio tikslams ir pripažinti svarbiais vietos bendruomenei vadovaujantis Palangos miesto tarybos 2002-08-26 sprendimo Nr. 136  1.47 punktu. Pareiškėjui taip pat nurodyta, kad vadovaujantis minėtu Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2016-03-21 bus panaikinti visi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai ir sprendimai dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, detaliojo plano rengimo.

2016-04-19 raštu Nr. (4.17)-D3-1061 atsakovas taip pat nurodė, kad pateikta teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) g., žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, detaliojo plano koncepcija nebus nagrinėjama, atsižvelgiant į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-04-04 įsakymą Nr. A1-308 "Dėl kai kurių direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“. Minimu 2016-04-04 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-308 buvo pripažinti netekusiais galios – 2015-07-16  įsakymas Nr. A1-795 „Dėl pritarimo T. K. pasiūlymui“; Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-05 įsakymas Nr. A1-893 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) g., žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, detaliojo plano rengimo“; Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-14 įsakymas Nr. A1-1047 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) g., žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, planavimo darbų programos patvirtinimo“. Šio įsakymo priėmimo faktiniu pagrindu nurodomas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002-08-26 sprendimo Nr. 136 „Dėl savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingų objektų pripažinimo svarbiais vietos bendruomenei„ 1.47 punktas. Analizuojant 2002-08-26 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 136 turinį nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu, pripažino šiuos savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingus objektus Palangoje svarbiais vietos bendruomenei, o būtent 1.47 punktu nusprendė, kad teritorijoje tarp Plytų g./ S. Dariaus ir S. Girėno/Vytauto g. ir Žemynos g. likę želdinių plotai – yra reikalingi ir priskiriami reakreacijos, poilsio tikslams.    

Taigi aukščiau paminėtais administraciniais aktais panaikinta teisinė prielaida ir pagrindai pareiškėjui rengti teritorijų planavimo dokumentą, siekiant teritorijų planavimo dokumentu suplanuoti teritoriją esančią Palangos mieste, tarp (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., konstatavus, jog planuojama teritorija yra pripažinta reikšminga ir svarbia vietos bendruomenei ir skirta reakreacijos ir poilsio tikslams.   

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis numato, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. 2013 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1265 patvirtintas pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašas, kurio 2 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir Aprašu, sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį su fiziniais asmenimis, juridiniais asmenimis ar jų padaliniais, kitomis organizacijomis ar jų padaliniais, kai jų pasiūlymuose dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo ir inicijavimo sutarties sudarymo nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) aukštesnio ar to paties teritorijų planavimo lygmens galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Kaip matyti iš 2015-07-07 T. K. teikto planavimo pasiūlymo, juo prašoma inicijuoti teritorijų planavimo dokumento (Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano) keitimą. Nurodomi  planavimo tikslai – suformuoti žemės sklypą (us) statinių statybai, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus, suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinierinių koridorių tinklą, suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą. Planavimo pasiūlyme nurodoma, kad planuojama teritorija yra laisva valstybinė žemė (apie 0,2700 ha.), esanti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Šiam planavimo pasiūlymui pritarta Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-16 įsakymu Nr. A1-795. 2015-09-05 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1893 1 punktu patvirtinta ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimo schemą, o 2 punktu nuspręsta rengti teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) g., žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. detalųjį planą. Planavimo tikslai – žemės sklypų suformavimas nuosavybės teisių atkūrimui, nustatant optimalią urbanistinę struktūrą, suplanuojant inžinierinių komunikacijų tinklus, inžinierinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinierinių komunikacijų koridorių ribas, teritorijos naudojimo reglamentų nustatymas; Palangos miesto tarybos 2000-05-25 sprendimo Nr. 32 1 punktu patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių keitimas planuojamoje teritorijoje. Analogiški planavimo tikslai nurodomi ir pateiktame detaliojo plano projekte - esamos būklės įvertinimas, bendrųjų sprendinių formavimas – planavimo tikslas žemės sklypo suformavimas nuosavybės teisių atkūrimui. 2015-08-18 Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotose Teritorijų planavimo sąlygose Nr. 18 nurodytas planavimo tikslas – žemės sklypų suformavimas nuosavybės teisių atkūrimui.

Įvertinus detaliojo planavimo tikslus ir subjektą, kuris teikė planavimo pasiūlymus, pateiktų planavimo pasiūlymų turinį ir planavimo tikslus, kuriuos pritardamas planavimo pasiūlymui 2015-09-05 įsakyme Nr. A1-893 numatė atsakovas, būtina nustatyti ar planavimo inicijavimo pasiūlymas, priimti administraciniai aktai dėl planavimo pradėjimo ir planavimo inicijavimo sutarties sudarymo ir juose nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja pateikto planavimo pasiūlymo tikslams, neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) aukštesnio ar to paties teritorijų planavimo lygmens galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Kaip jau paminėta, 2015-07-07 T. K. teikė planavimo pasiūlymą, kuriuo prašoma inicijuoti teritorijų planavimo dokumento (Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano) keitimą. Nurodomi  planavimo tikslai – suformuoti žemės sklypą (us) statinių statybai, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus, suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinierinių koridorių tinklą, suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą. Planuojama teritorija yra laisva valstybinė žemė (apie 0,2700 ha.), esanti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje ir (duomenys neskelbtini) gatvės.

Pareiškėjas teikiant planavimo pasiūlymą nenurodė, kad šioje teritorijoje yra jam nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdomų nekilnojamųjų daiktų, taip pat nenurodė, kad jis yra pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą natūriniu ar kitu būdu į išlikusį nekilnojamąjį turtą ginčo teritorijoje. Todėl būtina analizuoti ir nustatyti ar atsakovas turėjo teisines prielaidas pradėti teritorijų planavimo procesą pagal pareiškėjo teikiamą pasiūlymą, juolab konstatavus, jog pareiškėjo planavimo pasiūlymo tikslai ir atsakovo apibrėžti planavimo tikslai iš esmės skiriasi. Detaliojo plano projekto 3 skyrius Bendrųjų sprendinių formavimas Koncepcijos nustatymas, numatyti detaliojo plano tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla – žemės sklypų suformavimas nuosavybės teisių atkūrimui. Planuojamoje teritorijoje formuojamas žemės sklypas Nr. 1, žemės sklypo plotas 2000 kv. m., pagrindinė žemės naudojimo paskirtis  - kitos paskirties žemė, žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos (G1), formuojamas žemės sklypas Nr. 2, žemės sklypo plotas 1191 kv. m., pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis  - kitos paskirties žemė, žemės sklypo naudojimo būdas  - susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų teritorijos.  

Nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau ir - Atkūrimo įstatymas). Tas pats Atkūrimo įstatymas reglamentuoja valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją sprendžiant, klausimus susijusius su nuosavybės teisų atkūrimu. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d.). Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punktą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Kaip matyti, teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės (nagrinėjamu atveju – žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) grąžinimo tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Minėtais teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau iki šio momento tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas.

2015-06-10 Palangos miesto savivaldybės administracija raštu Nr. (4.17)D3-1922 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių, prašant pateikti informaciją ar yra pretendentų atkurti nuosavybės teises į ginčo teritoriją. 2015-06-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius pateikė informaciją, kad įvardijama teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) gatvių kampe, Palanga, patenka į iki žemės nacionalizacijos buvusias posesijas Nr. 37 – savininkas V. M, Nr. 38 – Susisiekimo ministerija, Nr. 39 – J. G. Pretendentų atkurti nuosavybės teises į šias posesijas nėra. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius pateikė informaciją, kad pretendentų į natūrinį nuosavybės teisių atkūrimą nėra ir nesikreipė į savivaldybės administracijos direktorių prašant pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Taigi žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką negalėjo būti  formuojamas.

Kadangi Palangos miesto savivaldybės taryba 2002-08-26 sprendimo Nr. 136 „Dėl savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingų objektų pripažinimo svarbiais vietos bendruomenei„ 1.47 punktu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu, nusprendė ginčo teritoriją pripažinti svarbia vietos bendruomenei, o būtent teritoriją tarp Plytų g./ S. Dariaus ir S. Girėno/Vytauto g. ir Žemynos g. ir joje likusius želdinių plotus skirti reakreacijos, poilsio tikslams, ši ginčo teritorija negalėjo būti iš vis planuojama siekiant suplanuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi žemė priskirta valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį. Tol, kol atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su tokio konkretaus žemės sklypo statuso nustatymu, teisės aktuose nustatyta tvarka nėra nuginčyti, žemės sklypo planavimo procesas įvardijamoms paskirtims  -  naujo sklypo formavimui gyvenamajai statybai ar sklypo formavimui nuosavybės teisių atkūrimui, iš vis negalėjo būti vykdomas. Jei pareiškėjas kvestionuoja žemės sklypo priskyrimą valstybės išperkamai žemei, jis turėjo ginčyti savivaldybės tarybos priimtus sprendimus dėl šios žemės priskyrimo svarbia visuomenės poreikiams ir priskyrimą valstybės išperkamai (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).

Viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymais suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymuose nustatyta, tikslų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 4 p.). Administracinės jurisprudencijos nuostatose taip pat išaiškinta, kad pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, Administracinė jurisprudencija Nr. 8 (18), 2009). Viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų. Plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007, Administracinė jurisprudencija, Nr. 3 (13), 2007).

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė 2015-06-10 rašte Nr. (4.17) D3-1922 kreipdamasi į Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių nurodė, kad Palangos miesto teritorijoje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g., yra laisvos (neužstatytos) žemės ir prašoma pateikti informaciją ar yra pretendentų atkurti nuosavybės teises į šią teritoriją. Tuo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė ignoravo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002-08-26 sprendimo Nr. 136 „Dėl savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingų objektų pripažinimo svarbiais vietos bendruomenei“ 1.47 punktą, kuriuo taryba,  vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu, nusprendė ginčo teritoriją pripažinti svarbia vietos bendruomenei, o būtent teritoriją tarp Plytų g./ S. Dariaus ir S. Girėno/Vytauto g. ir Žemynos g. ir joje likusius želdinių plotus skirti reakreacijos ir poilsio tikslams. Iš to sekė ir kiti savivaldybės administracijos aktai, kuriais nepagrįstai buvo pradėtos ginčo teritorijos planavimo inicijavimo procedūros ir tuo sudarytos išskirtinės galimybės ginčo teritoriją nesant teisinio pagrindo planuoti asmeniui, kuriam tokia teisė pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą iš vis negalėjo būti suteikta.  

Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, nustačiusi, jog priimti administraciniai aktai – 2015-07-16  įsakymas Nr. A1-795 „Dėl pritarimo T. K. pasiūlymui“; Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-05 įsakymas Nr. A1-893 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) g., žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, detaliojo plano rengimo“; Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-14 įsakymas Nr. A1-1047 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) g., žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, planavimo darbų programos patvirtinimo“, priimti veikiant viršijus  kompetencijos ribas (ultra vires), o planavimo pasiūlyme dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo ir teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartyje nurodyti planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, pagrįstai 2016-04-04 įsakymu Nr. A1-308 "Dėl kai kurių direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“, juos panaikino. Taip pat Palangos miesto savivaldybės administracija 2016-02-17 sprendimu Nr. (4.17.)03-411 ir 2016-04-19 atsakymu Nr. (4.17.)-D3-1061, pagrįstai  atsisakė nagrinėti pateiktą teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, detaliojo plano koncepciją  bei vadovaujantis teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties 27 punktu, nutraukė 2015-08-07 teritorijų planavimo inicijavimo sutartį Nr. 42-DP.

Pareiškėjas skundą grindžia ir argumentu, kad atsakymas ir ginčijamas įsakymas yra neargumentuoti ir vienintelis argumentas yra Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002-08-26 sprendimo Nr. 136 taikymas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažinta, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu nėra nustatyti reikalavimai individualaus administracinio akto struktūrai bei formai, nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-426/2009). Atsižvelgiant į viešojo administravimo subjektų įvairovę, įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais nustatytą jų veiklos ir atitinkamų administracinių procedūrų specialųjį teisinį reguliavimą, administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais individualaus administracinio sprendimo motyvuojamąja dalimi gali būti atitinkami procedūriniai dokumentai arba pirmiau priimti tiesiogiai susiję aktai, kuriuose išdėstomi nustatyti objektyvūs duomenys (faktai) ir pateikiamas jų teisinis įvertinimas pagal konkrečias teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-798/2009). Taigi atsakovas keliuose šioje byloje ginčijamuose administraciniuose aktuose išdėstė teisinius argumentus ir motyvus, kurių pagrindu priėmė ginčijamus administracinius aktus ir šie aktai atitinka viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus akto turiniui ir formai.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog taikomi dvigubi standartai, nes 2012-01-12 priimtas įsakymas Nr. A1-26, kuriuo gretimybėje esančioje teritorijoje atkurta nuosavybė paveldėtojams, kas įrodo, kad ši teritorija nebuvo svarbi visuomenės poreikiams, pažymėtina, jog minimu aktu nuosavybės teisės atkurtos natūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusio turto savininko paveldėtojams, be to kaip jau paminėta šiame teismo sprendime, pretendentai teisminiu keliu nuginčijo atsakovo priimtą sprendimo dalį dėl konkrečios teritorijos, apibrėžtos posesijos ribomis, pripažinimo reikalinga visuomenės poreikiams. Šiuo atveju pareiškėjas nėra nei pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, nei nuginčijo teisminiu keliu atsakovo priimtus sprendimus dėl žemės sklypo pripažinimo reikalingu visuomenės poreikiams, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo atžvilgiu taikomi jo įvardijami dvigubi standartai.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo T. K. skundus atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-02-17 sprendimo Nr. (4.17.)03-411, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-04-04 įsakymo Nr. A1-308, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-04-19 atsakymo Nr. (4.17.)-D3-1061 panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                  Remigijus Arminas

Laimutė Jokubauskaitė             

Aušrelė Mažrimienė