Civilinė byla Nr. e2-2631-855/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00820-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.6.2.; 2.6.18.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko,

sekretoriaujant Daivai Papreckytei,

dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „Enerteka“ atstovei advokatei Agnei Varnelienei,

atsakovės akcinės bendrovės „Litgrid“ atstovui T. S.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enerteka“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos priteisimo ar netesybų sumažinimo.

Teismas,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Enerteka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Litgrid“, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės 2025-05-09 atliktą: 49 270,43 Eur įskaitymą į pagal 2025-05-06 Sutartį Nr. 24VP-SUT-80 vykdytiną mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą Nr. ENE000031; 37 685,40 Eur įskaitymą į pagal sutartį vykdytiną mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą Nr. ENE000030; 69 485,36 Eur įskaitymą į pagal sutartį vykdytiną mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą Nr. ENE000032; 2) priteisti iš atsakovės ieškovei 156 441,19 Eur skolą; 3) teismui netenkinus aukščiau nurodytų reikalavimų – ieškovės atžvilgiu taikytinas netesybas sumažinti iki 0,02 proc. delspinigių nuo kiekvienos vėluojamos pristatyti prekės kainos už kiekvieną uždelstą prekės (kiekvienos atskirai) perdavimo pirkėjui dieną; 4) priteisti iš atsakovės ieškovei 6 procentų metines palūkanas nuo teismo pripažintos neteisėtai įskaitytos sumos, skaičiuojant nuo sekančios dienos po įskaitymo atlikimo (2025-05-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.        Nurodė, kad 2024-05-06 šalys sudarė tris sutartis dėl dujinių jungtuvų ir prijungimo gnybtų pirkimo – Nr. 24VP-SUT-80 (toliau – Sutartis Nr. 1), Nr. 24VP-SUT-81 (toliau – Sutartis Nr. 2) ir Nr. 24VP-SUT-82 (toliau – Sutartis Nr. 3), kuriomis ieškovė, kaip tiekėja, įsipareigojo pristatyti techninėse specifikacijose nurodytas prekes ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo Sutarčių įsigaliojimo dienos, ir šis terminas suėjo 2025-02-06, o faktiškai prekės atsakovei buvo pristatytos 2024-04-10. Pristatyti prekes iki nurodyto termino sutrukdė nuo ieškovės valios nepriklausančios ir jos nekontroliuojamos nenugalimos jėgos aplinkybės.

1.2.        Pirma, prekių gamintojui Siemens Energy High Voltage Circuit Breaker Co. Ltd., su kuriuo ieškovė 2024-05-07 sudarė Sutartį Nr. 606500224 dėl prekių pagaminimo ir kuri turėjo būti baigta vykdyti 2024-09-18, buvo vėluojama pristatyti importuojamas, prekių gamybai reikalingas dalis, o atlikus prekių testavimus gamintojo gamykloje buvo nustatyta keletas nedidelių nukrypimų, kuriuos reikėjo ištaisyti, dėl ko nusikėlė prekių pagaminimo terminai 37 dienoms, prekės buvo pagamintos ir paruoštos išvežimui tik 2024-12-20.

1.3.       Antra, pristatant prekes iškilo keletas nenumatytų logistikos trikdžių: a) prekių pagaminimo terminams nusikėlus nuo 2024-11-30 iki 2024-12-20, jos, nors turėjo būti pakrautos į laivą 2024-12-15 ir išplaukti 2024-12-20, tačiau realiau buvo pakrautos 2025-01-18 ir iš Kinijos išplaukė 2025-01-24, nes prekių išsiuntimo iš Kinijos terminai sutapo su Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventėmis, kuomet būna intensyvesnis žmonių ir krovinių judėjimas, dėl didelių grūsčių uoste buvo apsunkintos sąlygos sudaryti siuntimo grafiką; b) pakrovus prekes į laivą Cosco Shipping Scorpio / 029W Shanghai, Kinijoje, dėl 2024 m. gruodį suintensyvėjusių „Hamas“ ir Izraelio karinių veiksmų krovinių transportavimas per Sueco kanalą tapo nesaugus, todėl laivas turėjo plaukti aplink Afrikos žemyną, dėl ko kelionė užtruko 10 dienų ilgiau; c) tarptautiniame jūrų uoste, kuriame prekės, atplaukusios konteineriu laivu iš Kinijos, turėjo būti perkrautos į fiderinį laivą ir išsiųstos pristatymui į Klaipėdos uostą, vyko darbuotojų streikas, lėmęs pasaulinę krovinių gabenimo rinkos krizę, dėl ko susidarė didelės krovinių perkrovimo spūstys, 19 dienų krovinys buvo užlaikytas Roterdamo uoste, kas yra netipinis atvejis, nes atplaukusios iš Kinijos prekės buvo išrautos Roterdamo uoste tik 2025-03-07, prekės buvo pakrautos į Laivą Eco Umande bei išplaukė į Klaipėdą tik 2025-03-26, į Klaipėdos uostą atplaukė 2025-04-05, buvo iškrautos 2025-04-07, muitinės procedūros atliktos ir prekės pristatytos atsakovei 2025-04-10, tad dar maždaug 20 dienų pailgėjo prekių pristatymo terminas.

1.4.        Ieškovė 2025-02-06 informavo atsakovę, kad dėl objektyvių aplinkybių, susijusių su trečiųjų asmenų veiksmais, prekių pristatymas Sutartyse nustatytu terminu negalimas, paprašė susitarti dėl Sutarčių pakeitimo pratęsiant prekių pristatymo terminą ne ilgesniam nei 50 dienų laikotarpiui, 2025-02-13 pateikė atsakovei paaiškinimus ir įrodymus šiuo klausimu, 2025-03-14 informavo atsakovę apie darbuotojų streiką oro uoste, tačiau atsakovė 2025-03-03 raštu prašymą atmetė, nurodydama, jog šios aplinkybės nelaikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, prašymas pateiktas praleidus 5 darbo dienų terminą, o 2025-04-17 raštu nurodė, jog dėl pavėlavimo pristatyti prekes apskaičiavo ieškovei viso 153 996,80 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2025-02-07 iki 2025-04-10. Ieškovė du kartus kreipėsi į atsakovę, prašydama vėlavimą lėmusias aplinkybes pripažinti nenugalimos jėgos aplinkybėmis ir netaikyti netesybų, tačiau atsakovė 2025-05-05 pranešė apie ketinimą priskaičiuotas netesybas įskaityti į ieškovės pagal Sutartis išrašytas ir apmokėjimui pateiktas PVM sąskaitas faktūras, o 2025-05-09 vienašališkai atliko įskaitymą, nepilnai apmokėdama ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras: Sutarčiai Nr. 1 buvo apskaičiuotos 49 270,43 Eur netesybos iš išskaitytos iš PVM sąskaitos faktūros Nr. ENE000031; Sutarčiai Nr. 2 buvo apskaičiuotos 37 685,40 Eur netesybos ir išskaitytos iš PVM sąskaitos faktūros Nr. ENE000030; Sutarčiai Nr. 3 buvo apskaičiuotos 69485,36 Eur netesybos iš išskaitytos iš PVM sąskaitos faktūros Nr. ENE000032.

1.5.        Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai taikė ieškovės atžvilgiu civilinę atsakomybę, kadangi prekių pristatymo vėlavimą lėmusios aukščiau nurodytos aplinkybės atitinka nenugalimos jėgos aplinkybių sampratą, ieškovė negalėjo šių aplinkybių numatyti, kontroliuoti, daryti joms įtaką, paveikti, išvengti, kas sudaro atleidimo nuo civilinės atsakomybės taikymo pagrindą.

1.6.        Jei teismas pripažintų, kad prekių pristatymo vėlavimo priežastys nelaikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, atsakovės priskaičiuota delspinigių suma turėtų būti mažinama, nes: a) Sutartyse numatytas netesybų dydis – 0,2 proc. nuo kiekvienos vėluojamos pristatyti prekės kainos už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro net 73 proc. metinių palūkanų dydžio, yra neprotingai didelis, neproporcingas, neatitinka sąžiningumo principo; b) ieškovė savo prievolę yra įvykdžiusi, pretenzijų dėl prekių kokybės pareikšta nebuvo; c) atsakovė nepatyrė realių nuostolių; d) prekės buvo užsakytos sandėliavimui, o ne neatidėliotinam panaudojimui ar konkretaus projekto vykdymui; e) už savo pačios įsipareigojimų pažeidimą atsakovė numatė tik 0,04 proc. delspinigių dydį, t. y. 5 kartus mažesnius delspinigius.

2.       Atsakovė AB „Litgrid“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1.        Nurodė, kad dar vykdant viešąjį pirkimą pagal jo Specialiųjų sąlygų 9 priedą „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo metodika“ ieškovės pasiūlytas terminas, kuris buvo vertinamas pirkimo laimėtojui nustatyti (buvo numatyta, kad jis negali būti ilgesnis nei 12 mėnesių nuo Sutarties sudarymo dienos) - 9 mėnesiai – buvo įvertintas 9 balais. Toks prekių pristatymo terminas buvo numatytas trijose su ieškove sudarytose Sutartyse, t. y. iki 2025-02-06, tačiau ieškovė pristatė prekes 2025-04-10, vėluodama 64 dienas, dėl ko atsakovė pagrįstai pritaikė sutartinę atsakomybę delspinigių forma pagal Sutarčių 6.11 punktą, juo labiau, kad vadovaujantis Sutarties 6.12 punktu prekių kokybė (atitikimas Sutarties sąlygoms) ir jų pristatymo terminai bei kokybės garantijos laikymasis yra esminės Sutarčių sąlygos, ir laikoma, jog pardavėjas padarė esminį Sutarties pažeidimą, jei pristato prekes nesilaikydamas Sutartyse nustatyto prekių pristatymo termino ilgiau nei 25 dienas.

2.2.       Ieškovė yra profesionali verslininkė, ne vienerius metus besispecializuojanti aukštos įtampos įrangos tiekimu, tad jos atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės, kadangi užsiimdama ūkine – komercine veikla ieškovė privalo gerai žinoti savo teises, pareigas ir veikia savo rizika, jau Sutarčių sudarymo metu turėjo ir galėjo įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus tinkamam sutartinių įsipareigojimų įvykdymui reikšmingus veiksnius.

2.3.        Ieškovė neįvykdė pareigos nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pranešti apie nenugalimos jėgos aplinkybes ir kliūtis Sutartims vykdyti, nes tik 2025-02-06 pateikė pasiūlymą pratęsti prekių pristatymo terminus, nors jau 2025-02-06 šie terminai suėjo, ir tik 2025-02-13 pateikė konkrečias faktines aplinkybes, taip pažeidė bendradarbiavimo pareigą.

2.4.        Ieškovė tik ieškinyje nurodė aplinkybę, kad gamykla techninę dokumentaciją suderinti atsiuntė 2024-06-19 ir 2024-06-20, kad pilnas techninės dokumentacijos rinkinys sukomplektuotas tik 2024-07-04 ir sekančią dieną pateiktas derinti atsakovei, kad atsakovės pastabos gautos 2024-08-02, kurios buvo susijusios tik su lentelėmis, ir jos perduotos gamyklai koregavimui, dėl ko užtruko prekių gamyba. Nei iki prekių pristatymo termino, nei jam suėjus ši aplinkybė atsakovei nebuvo nurodoma kaip turinti įtakos prekių pristatymo vėlavimui. Pats gamintojas pateikė pilną techninės dokumentacijos rinkinį tik 2024-06-19, o vertinant Sutarčių sudarymo terminą – 2024-05-06, tai nėra laikytina protingu terminu, tad būtent gamintojo delsimas parengti dokumentaciją galėjo turėti įtakos prekių pristatymo vėlavimui. Visi atsakovės reikalavimai prekėms buvo nurodyti Techninėje specifikacijoje.

2.5.       Sutarties 3.3.2. punkte numatyta, kad šalis nėra atleidžiama nuo atsakomybės, jei jos įsipareigojimų nevykdymui turėjo įtakos jos pačios, jos subtiekėjų, tą šalį tiesiogiai ar netiesiogiai valdančių ar jos valdomų subjektų, taip pat jų darbuotojų (įskaitant streikus), valdymo organų ar jų narių sprendimai, veiksmai ar neveikimas. Todėl aplinkybės dėl prekių gamintojo - subtiekėjo gamyklinių bandymų neatitikimų taisymo, dėl gamintojo tiekėjų pristatomų medžiagų vėlavimo neatitinka nenugalimos jėgos aplinkybių ir nesudaro pagrindo atleisti ieškovę nuo netesybų.

2.6.        Aplinkybė, kad dėl nuo gamintojo priklausančių priežasčių, įskaitant ir dėl techninės dokumentacijos parengimo laiko, prekių išsiuntimo laikas sutapo su švenčių laikotarpiu ir dėl to, neva nusivėlino prekių pakrovimas ar išsiuntimas iš uosto, taip pat nelaikytina nenugalimos jėgos aplinkybe, nes vėlesnis prekių pagaminimas buvo ieškovės tiekėjo – gamintojo veiksmų rezultatas, Sutartys sudarytos 2024-05-06, o tiekimas numatytas per 9 mėnesius, t. y. tiekimo laikotarpis apėmė ir šventinį laikotarpį bei visus būtinus veiksmus prekių pagaminimui, logistinius veiksmus, muitų procedūras, tarpinius perkrovimus.

2.7.        Negalima sutikti su Izraelio ir „Hamas“ karo įtaka laivybai, kadangi remiantis viešai prieinamais šaltiniais Sueco kanalu laivyba nors ir sumažėjo, bet nebuvo visiškai nutrūkusi, laivybos ribojimai Sueco kanalu prasidėjo dar 2023 m. spalį, t. y. 8 mėnesiai iki Sutarčių sudarymo, todėl tai negali būti laikoma nenugalimos jėgos aplinkybe. Iš anksto buvo žinoma, kad prekės gali būti gabenamos ne Sueco kanalu ir tai galės užtrukti ilgiau, tą ieškovė, teikdama pasiūlymą ir sudarydama Sutartį turėjo žinoti ir įvertinti.

2.8.        Nesutiko, kad prekių perkrovimas Roterdamo uoste nuo 2025-03-07, kai jos atplaukė, iki 2025-03-26, kai jos buvo pakrautos į laivą Eco Umande ir išplaukė į Klaipėdos uostą (19 dienų) bei 2025 m. vasario 9-11 d. Roterdamo uosto darbuotojų streikas, neplanuotai išaugęs krovinių iš Kinijos srautas, laikytini nenugalimos jėgos aplinkybėmis. M. L. IĮ 2025-02-12 el. laiške nurodoma, kad prekės pakrautos į laivą Cosco Kinijoje ir jo planuojamas atvykimo į Roterdamą laikas 2025-03-05, planuojamas konteinerių pristatymas į Klaipėdą – 2025-03-13, kad konteinerių perkrovimas ir galutinis pristatymas gali būti atidėtas, jei Roterdamo uoste bus konteinerių, kurie turi pirmenybę ar bus blogos sąlygos laivų krovimui. 2025-03-14 ieškovės rašte abstrakčiai pateikiama informacija apie uosto darbuotojų streikus, nenurodomas konkretus streikų laikas. Visi 10 konteinerių, gabenusių prekes iš laivo Cosco, iškrauti per 4 dienas – kovo 8-10 d., o 2025-03-25 atvykus laivui Eco Umande, pakrauti per mažiau nei 1 parą, taigi konteinerių iškrovimas ir pakrovimas Roterdamo uosto terminale užtruko ne daugiau 5 dienų, o likusį laiką buvo laukiama laivo Eco Umande atvykimo į Roterdamo Euromax terminą – 15 dienų. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad perkrovimui įtakos turėjo 2025 m. vasario 9-11 d. vykęs uosto Hutchison Ports Delta II terminalo darbuotojų streikas. Vertinant logistikos vadovo A. B. el. laiškuose teikiamus pranešimus matyti, kad krovinio gabenimo trukmė nebuvo siejama su streiku ir tik 2025-03-14 ieškovės rašte pateikiama abstrakti informacija dėl streiko ir nurodoma esą prekių vėlavimą 19 dienų lėmė šis streikas. Ieškovės pateiktuose dokumentuose nėra tiesioginių streiko įtakos prekių perkrovimui įrodymų, todėl tokia aplinkybė negali būti laikoma priežastimi vėlavimui pateisinti ir nenugalimos jėgos aplinkybe. Laivo Eco Umande laukimas Roterdamo uoste nesusijęs su streiku ir laikytinas įprastu uosto veiklos reiškiniu, standartine praktika. Ieškovės pateiktos publikacijos nepatvirtina, kad streikas turėjo įtakos prekių perkrovimui 2025 m. kovo 7-26 dienomis. Išanalizavus ieškovės pateikto šaltinio pranešimus matyti, kad 2025-03-25 Roterdamo uoste vidutinis baržų tvarkymo laukimo laikas – 62 valandos, kas pagal kitus pranešimus esančius ieškovės apteikiamame šaltinyje, yra įprastas laikas, o laivas Eco Umande buvo pakrautas mažiau nei per parą. Be to, streikas vyko Hutchison Portes Delta II terminale, o prekės perkrautos Euromax terminale.

2.9.        Atsakovė privalo užtikrinti patikimą ir saugų elektros energijos perdavimą, sudaryti energetikos įrenginių, atsarginių dalių ir įrenginių rezervą, siekiant užtikrinti, kad pažeidus ar sugedus veikiančiam įrenginiui ar jo daliai, trumpiausiu laiku būtų galima pakeisti jį atsarginiu, ir rezervas turi būt suformuojamas ar atnaujinamas per įmanomai trumpiausius terminus, o atsižvelgiant į padidėjusią po Rusijos ginkluotos invazijos į Ukrainą grėsmę energetikos infrastruktūros fiziniam saugumui, pasirengimas krizėms ir atsparios energetikos infrastruktūros užtikrinimas, atsargų gedimams sukaupimas ir operatyvus atstatymas yra vienas svarbių atsakovei valstybės nustatytų prioritetų. Dėl to ieškovės argumentai mažinti delspinigius ar atleisti nuo jų mokėjimo tuo pagrindu, kad prekės buvo pirktos rezervui, saugojimui, nepagrįstas. Atsakovė siekė kuo greičiau įsigyti svarbius elektros perdavimo sistemoje elektros įrenginius, kuriuos privalo turėti rezerve, bet nesiekė kelti neįmanomų įgyvendinti sąlygų, todėl nurodė pristatymą iki 12 mėnesių. Pati ieškovė pasiūlė 9 mėnesių prekių pristatymo terminą ir gavo atitinkamus balus už tokį savo pasiūlymą, terminas suteikė 15 proc. svorį pasiūlymų vertinime. Dujiniai jungtuvai yra vieni svarbiausių įrenginių elektros perdavimo sistemoje, skirti apsaugoti ją nuo padarinių, kuriuos sukelia trumpasis jungimas, viršįtampiai ar kiti išoriniai veiksmai. Taikant pirkime standartinius pvz., 0,04 proc. ar 0,02 proc. dydžio delspinigiams tiekėjams būtų sudaryta galimybė siūlyti nepagrįstai trumpą pasiūlymų pateikimo terminą, delspinigius iš anksto priskaičiuojant į pasiūlymo vertę ir taip laimėti pirkimą, nepatiriant finansinių pasekmių, kas prieštarauja sąžiningumo principui. Nustatant delspinigius buvo atsižvelgia ir į Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.2.3 punkto atsakomybės ribojimą 20 proc., o pritaikius 0,04 proc. ši vertė būtų pasiekta tik vėluojant 16 ir daugiau mėnesių, kas atsakovei nėra priimtina. Kad taikomi 0,2 proc. dydžio delspinigiai, visi pirkimo dalyviai iš anksto žinojo, pirkimo sąlygos juos tenkino, ieškovė neteikė šiuo klausimu jokių pasiūlymų ir pretenzijų, o pasirašydama Sutartį sutiko su visomis sąlygomis. Delspinigių dydžio sumažinimas / netaikymas reikštų Pirkimo sąlygų ir pačios Sutarties neleistiną pakeitimą po jų paskelbimo / sudarymo / pasirašymo ir galėtų būti vertinamas kaip pamatinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, nes žinodami apie galimą delspinigių sumažinimą galimai pirkime dalyvautų ir kiti tiekėjai, būtų užtikrinta didesnė konkurencija. Dėl šių priežasčių, įvertinus Sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, siekiamus atsakovės tikslus Sutartimis, delspinigių dydis laikytinas proporcingu ir protingu, ir delspinigiai pagrįstai buvo įskaityti į ieškovei mokėtinas pagal Sutartis sumas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3.       Šalių atstovų paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei UAB "Enerteka" dalyvavus ir laimėjus atsakovės AB „Litgrid“ vykdytą 110-400 kV dujinių jungtuvų viešąjį pirkimą, tarp šalių 2024-05-06 buvo sudarytos trys Prekių pirkimo – pardavimo sutartys – Nr. 24VP-SUT-80, Nr. 24VP-SUT-81 ir Nr. 24VP-SUT-82, kuriomis ieškovė, kaip pardavėja, įsipareigojo suteikti atsakovei, kaip pirkėjai ieškovės pasiūlymuose atitinkamoms Pirkimo objekto dalims nurodytas, atitinkančias Techninių specifikacijų reikalavimus prekes, o būtent 110 kV, 330 kV ir 400 kV dujinius jungtuvus bei prijungimo gnybtus, o pirkėja įsipareigojo priimti suteiktas prekes ir už jas sumokėti Sutartyse nurodyta tvarka ir terminais. Vadovaujantis visų šių Sutarčių Specialiųjų sąlygų 3.1. punktu, pardavėjas prekes turėjo perduoti ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo Sutarčių įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2025-02-06.

4.       Kaip matyti iš šalių atstovų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė 2025-02-04 el. laišku, 2025-02-06, 2025-02-13 ir 2025-03-14 raštais informavo atsakovę apie prekių pristatymo termino vėlavimą dėl priežasčių ir aplinkybių, kurių, kaip nurodė ieškovė, ji negalėjo kontroliuoti ir už kuriuos negalėjo atsakyti – pavėluoto importuojamų, reikalingų prekių gamybai medžiagų pristatymą prekių gamintojui; nukrypimų, kuriuos reikėjo ištaisyti, nustatymo testuojant prekes gamintojo gamykloje; prekių išsiuntimo terminų sutapimą su Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventėmis, dėl ko susidarė krovinių grūstys uoste Kinijoje išsiunčiant prekes; laivo iš Kinijos plaukimą ilgesniu keliu aplink Afrikos žemyną dėl „Hamas“ ir Izraelio karinio konflikto; Roterdamo tarptautinio konteinerių perkrovimo uosto darbuotojų streiką, prašydama pratęsti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą, sudarant papildomą susitarimą, tačiau atsakovė 2025-03-03 raštu prašymą dėl Sutarties pratęsimo atmetė, laikydamasi pozicijos, jog ieškovės nurodytos aplinkybės negali būti priskiriamos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, o laikytinos priskirtinomis pardavėjos rizikai ir atsakomybei. 

5.       Kaip nurodė šalys savo procesiniuose dokumentuose, patvirtino ir neginčijo šalių atstovai teismo posėdyje ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, įskaitant Prekių priėmimo – perdavimo aktą, faktiškai ieškovė Sutartyse numatytas prekes atsakovei pristatė ir perdavė 2025-04-10, pradelsusi prekių perdavimo terminą 64 kalendorines dienas, t. y. daugiau nei 2 mėnesiais vėliau, nei šalių buvo sulygta, dėl ko atsakovė 2025-04-14 raštu ir Delspinigių apskaičiavimo aktu priskaičiavo ieškovei viso 156 441,19 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2025-02-07 iki 2025-04-10, o 2025-05-05 raštu pranešė ieškovei apie šių delspinigių įskaitymą į atsakovės mokėtinas ieškovei sumas už prekes pagal atitinkamas ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 49 270,43 Eur netesybos išskaitytos iš ieškovei mokėtinų sumų pagal Sutartį Nr. 1 pagal 2025-04-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ENE000031; 37 685,40 Eur netesybos išskaitytos iš ieškovei mokėtinų sumų pagal Sutartį Nr. 2 pagal 2025-04-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ENE000030; 69 485,36 Eur netesybos išskaitytos iš ieškovei mokėtinų sumų pagal Sutartį Nr. 3 pagal 2025-04-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ENE000032.

6.       Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė UAB "Enerteka" ginčija šiuos atsakovės atliktus įskaitymus, išskaičiuojant ieškovei priskaičiuotus delspinigius, viso – 156 441,19 Eur sumai, iš ieškovei mokėtinų už parduotas pagal Sutartis prekes bei prašo šią atsakovės įskaitytą pinigų sumą priteisti ieškovei, teigdama, jog visuose jos teiktuose atsakovei raštuose ir prašymuose nurodytos priežastys ir aplinkybės, dėl kurių buvo pradelstas Sutartyse numatytas prekių pristatymo pirkėjai terminas, įvyko ne dėl ieškovės kaltės, nesant jos valios, negalėjo būti jos įtakojamos, kontroliuojamos, ieškovė negalėjo joms užkirsti kelio, jos nepriklausė nuo ieškovės veiksmų / neveikimo, todėl vertintinos kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą atleisti ieškovę nuo civilinės atsakomybės netesybų (delspinigių) forma už prievolės įvykdymo termino pažeidimą.

Teisinis reguliavimas

7.       LR CK 6.212 str. numatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui; sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie nurodytos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui, jeigu šio pranešimo kita šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius.

8.       Šalių sudarytų Sutarčių Bendrųjų sąlygų 3.3.1., 3.3.3., 3.3.5. punktuose taip pat numatyta, kad:

-       šalis nėra laikoma atsakinga už bet kokių įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdymą, jeigu įrodo, kad tai įvyko dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti, negalėjo protingai numatyti Sutarties sudarymo metu, negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui ir nebuvo prisiėmusi tokių aplinkybių atsiradimo rizikos (nenugalimos jėgos aplinkybės);

-       apie nenugalimos jėgos aplinkybes ir jų įtaką Sutarčių vykdymui bei terminams šalis privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo ar paaiškėjimo, pranešti kitai šaliai, pateikdama minėtų aplinkybių egzistavimo įrodymus; laiku neinformavus, bus laikoma, kad šios aplinkybės Sutarties vykdymui įtakos neturėjo iki kol nebuvo išsiųstas pranešimas;

-       pagrindas atleisti šalį nuo atsakomybės atsiranda tik minėtų aplinkybių egzistavimo laikotarpiu, o jas pašalinus šalis privalo nedelsiant atnaujinti įsipareigojimų vykdymą.

9.       Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad atitinkamos aplinkybės pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-268/2012).

10.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu; tai inter alia reiškia ir tai, kad, pavyzdžiui, nenugalimos jėgos aplinkybe galėtų būti pripažinta ne pasaulinės ar kitokios krizės situacija per se, o tam tikros konkrečios krizės aplinkybės, susijusios su sutarties šalies veikla, objektyviai darančios sutarties vykdymą negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-268/2012).

Dėl su prekių gamyba susijusių aplinkybių

11.       Kaip nurodė ieškovė teismo proceso metu ir kaip matyti iš jos į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – 2024-02-04 el. laiško, 2025-02-06, 2025-02-13 ir 2025-04-22 raštų atsakovei, prekių gamintojo Siemens Energy High Voltage Circuit Breaker Co. Ltd (toliau – Siemens) Paaiškinamojo rašto dėl projekto įvykdymo vėlavimo, taip pat ir prasidėjus teismo procesui nagrinėjamoje byloje prekių gaminto Siemens parengto ir ieškovės kartu su dubliku pateikto 2025-08-20 Paaiškinamojo rašto - Sutarčių dalyku esančių dujinių jungtuvų pagaminimas ir išsiuntimas iš Kinijos (kurioje jos buvo gaminamos) užsitęsė ir užtruko ilgiau, negu buvo planuota, kas atitinkamai sąlygojo ir ieškovės sutartinių įsipareigojimų atsakovei įvykdymo terminų pradelsimą / prailgėjimą, dėl prekių gamybai reikalingų medžiagų pavėluoto pristatymo pačiam prekių gamintojui Siemens, dėl būtinumo ištaisyti pagamintų prekių trūkumus ir nukrypimus, nustatytus gamintojui Siemens atlikus jų testavimą ir to sąlygoto vėlesnio, ištestuotų ir pagamintų prekių išsiuntimo / išplukdymo iš Kinijos uosto laikotarpio, kuris sutapo su Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventėmis, kuomet įprastai būna didesnis uosto užimtumas.

12.       Vis dėlto, atsižvelgdamas į aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, taip pat žemiau sprendime pateiktus argumentus, teismas sprendžia, jog šios ieškovės nurodytos, išimtinai su jos pačios pasitelkto Sutarties įvykdymui, pristatytinų ir parduotinų atsakovei prekių gamintojo Siemens veiksmais / neveikimu susijusios problemos: a) gaminant prekes – neužtikrintas visų prekių gamybai reikalingų medžiagų turėjimas; b) užtikrinant prekių tinkamą kokybę – pagaminus prekes ir jas testuojant išryškėjo trūkumai, kuriuos reikėjo pašalinti; c) paruošiant jas išsiuntimui ir jas išsiunčiant ieškovei – dėl pavėluoto prekių pagaminimo nusikėlė prekių išsiuntimo iš uosto Kinijoje terminas ir jis sutapo su kalėdinėmis / naujųjų metų šventėmis, kuomet, kaip visuotinai žinoma, ženkliai suaktyvėja prekyba, gamyba, siuntų siuntimas ir pan., negali būti laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, o vertintinos kaip aplinkybės, priskirtinos pačios ieškovės rizikai ir atsakomybei, t. y. tokių aplinkybių ir jų padarinių atsiradimo riziką prisiėmė pati ieškovė.

13.       Pirmiausia, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaip matyti iš vykdyto viešojo pirkimo Specialių pirkimo sąlygų 9 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo metodika“, tiekėjo pasiūlytas prekių pristatymo terminas, kuris negali būti ilgesnis nei 12 mėnesių nuo Sutarties sudarymo dienos, buvo vienas iš dviejų (greta pasiūlymo kainos) tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, už kurį buvo skiriami atitinkami balai: pasiūlius prekes pristatyti per perkančiojo subjekto nurodytą maksimalų 12 mėnesių terminą papildomi balai apskritai nebuvo skiriami (0 balų); pasiūlius pristatyti prekes per 11 mėnesių – buvo skiriami 3 balai, per 10 mėnesių – 6 balai, per 9 mėnesius – 9 balai, per 8 mėnesius – 12 balų, per 7 mėnesius – 15 balų.

14.       Kaip matyti iš ieškovės pateiktų trims Pirkimo objekto dalims pasiūlymų, ieškovė, kuri būdama protinga, apdairi, rūpestinga ir profesionali tiekėja ir verslininkė, privalėjusi prieš teikdama pasiūlymą įvertinti visas jai reikšmingas tinkamam viešojo pirkimo sutarties įvykdymui pirkimo laimėjimo atveju aplinkybes ir faktorius, pasiūlė prekes patiekti per 9 mėnesius, atitinkamai už šį kriterijų gavo net 9 papildomus balus, kurie neabejotinai prisidėjo prie galutinio jos pasiūlymo įvertinimo.

15.       Pažymėtina ir tai, kad Sutarčių (kurių projektai buvo ir sudėtine Pirkimo sąlygų dalimi), Specialiųjų sąlygų 6.12. punkte numatyta, kad prekių kokybė (atitikimas Sutarties sąlygoms) bei jų pristatymo terminai bei kokybės garantijos laikymasis yra esminės Sutarčių sąlygos; laikoma, kad pardavėjas padarė esminį Sutarčių pažeidimą, jeigu pristato prekes nesilaikydamas Sutartyje nustatyto prekių pristatymo termino ilgiau nei 25 dienas, o vadovaujantis Sutarčių Bendrųjų sąlygų 4.2.3 punktu, jeigu pardavėjas padaro esminį Sutarčių pažeidimą, pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų trims pirkimo objekto dalims pasiūlymų, kurių pagrindu ir buvo sudarytos Sutartys, jose ieškovė pažymėjo, sutiko, patvirtino, kad prieš pateikdama pasiūlymus, sutiko su Pirkimo sąlygose nustatytomis pirkimo procedūromis, būsimos Sutarties sąlygomis, įsipareigoja jų laikytis, vykdydama Sutartis.

16.       Taigi, ieškovė, būdama protinga, apdairi, rūpestinga ir profesionali tiekėja ir verslininkė, privalėjo prieš pasirašydama Sutartis įvertinti visas jai reikšmingas tinkamam Sutarčių įvykdymui pirkimo laimėjimo atveju aplinkybes ir faktorius, įskaitant prekių pristatymo termino svarbą perkančiajam subjektui bei dėl šio termino pažeidimo galinčias kilti neigiamas pasekmes.

17.       Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo procedūros vyko ir Sutartys buvo sudarytos 2024 m. balandžio – gegužės mėnesiais, todėl bet kuriuo atveju, net ir tinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo atveju, tiekėjai neabejotinai buvo žinoma ir tai turėjo būti įvertinta, kad į jos pasiūlytą 9 mėnesių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą, kuris pasibaigia 2025 m. vasario mėnesį, įeina ir 2024 m. gruodžio – 2025 m. sausio mėnesiai, kuomet, kaip visuotinai žinoma, švenčiamos kalėdinės ir naujųjų metų šventės, ženkliai suaktyvėja prekyba, gamyba, siuntų siuntimas, kelionės, išpuola daug nedarbo / atostogų dienų ir pan., dėl ko verslo vykdymas šiuo laikotarpiu, atitinkamų paslaugų gavimas gali susidurti su įvairiomis problemomis laiko prasme. Tai atitinkamai rodo, kad visos su tuo susijusios priežastys ir aplinkybės egzistuoja ir apdariam bei rūpestingam verslo subjektui neabejotinai yra žinomos dar prieš sudarant atitinkamus sandorius ir prisiimant įsipareigojimus, kurie turi būti vykdomi tokiu šventiniu / atostoginiu laikotarpiu. Be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju galimai prekių išsiuntimo iš Kinijos uosto laikas nebūtų sutapęs su šiuo šventiniu laikotarpiu, atitinkamai neužsitęstų išsiuntimo terminas, jeigu pats prekių gamintojas Siemens būtų turėjęs prekių gamybai reikalingas medžiagas, būtų iš karto pagaminęs tinkamos kokybės prekes, neturinčias trūkumų, kuriuos jam pačiam ir reikėjo šalinti.

18.       Nors ieškovė dublike nurodo, kad pavėluotas prekių gamintojui reikalingų prekių gamybai medžiagų pristatymas buvo susijęs ir su kilusia Rusijos karine invazija į Ukrainą, dėl ko Kinijoje gaminamų prekių ir įvairiu specifinių komponentų paklausa ženkliai išaugo, tačiau ir šis argumentas vertintinas kritiškai, kadangi karinė invazija ir jos nulemtos ekonominės pasekmės pasaulyje prasidėjo dar 2022 m. pradžioje, tuo tarpu akivaizdu, kad apie visa tai ieškovei, tiek teikiant pirminį pasiūlymą, tiek sudarant ir vykdant Sutartį buvo žinoma ir negalėjo būti nežinoma, atitinkamai turėjo būti įvertinta prisiimant sutartinius įsipareigojimus būtent jos pačios pasiūlytomis sąlygomis (tiek pasirinkto gamintojo, tiek prekių pristatymo termino aspektais).

19.       Antra, Sutarčių Bendrųjų sąlygų 3.3.2 punktuose expresis verbis įtvirtinta ir numatyta, jog šalis nėra atleidžiama nuo atsakomybės, jeigu jos įsipareigojimų nevykdymui turėjo įtakos jos pačios, jos subtiekėjų, tą šalį tiesiogiai ar netiesiogiai valdančių ir jos valdomų subjektų, taip pat jų darbuotojų (įskaitant streikus), valdymo organų ar jų narių sprendimai, veiksmai ar neveikimas.

20.       Kaip matyti iš ieškovės pirkimo metu teiktų pasiūlymų, juose ieškovė buvo nurodžiusi parduodamų dujinių jungtuvų gamintoją būtent Siemens Energy High Voltage Circuit Breaker Co., Ltd., su kuria 2024-05-07 sudarė atitinkamą Sutartį. Taigi, pati ieškovė pasirinko savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymui atitinkamą konkretų subjektą (prekių gamintoją), žinojo jo buveinę ir prekių kilmės/pagaminimo vietą (Kinija), negalėjo nesuvokti ilgesnio laiko tarpo reikalingumo prekių atgabenimui iš tokios tolimos šalies, su tuo susijusių organizacinių klausimų išsprendimo poreikio ir t. t., tokiu būdu prisiėmė visą su savo pasitelkto prekių gamintojo veiksmais / neveikimu ir jo įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu (ne)įvykdymu susijusią riziką.

21.       Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl trečiųjų asmenų veiksmų, dėl kurių skolininkas neįvykdė prievolės kreditoriui, pripažinimo nenugalimos jėgos aplinkybėmis, išaiškino, kad CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sudarydama sutartį ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti; šioje dalyje taip pat nustatyta, jog nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles; taigi, teisės normoje, kurioje atskirai pabrėžiama, kokios aplinkybės, dėl kurių sutarties šalis neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nelaikomos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis, yra atskirai specialiai pažymima, kad force majeure aplinkybėmis nelaikomos aplinkybės, kai sutartis neįvykdyta dėl ją privalančios vykdyti sutarties šalies kontrahentų padarytų pažeidimų; pagal CK 6.38 straipsnio, kuriame yra įtvirtinti prievolių vykdymo principai, 4 dalies nuostatą, tuo atveju, kai skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už šių asmenų veiksmus atsako kaip už savo; šių prievolių vykdymo principus bei jų neįvykdymo teisinius padarinius reglamentuojančių teisės normų sisteminė analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe, kuri yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės už prievolių neįvykdymą, įstatymo leidėjas nelaiko aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių (jas pažeidžia) pačiam skolininkui, nepriklausomai nuo neįvykdymo priežasčių; nenugalima jėga nelaikomos aplinkybės, kai skolininko kontrahentai neįvykdo savo prievolių, net ir tuo atveju, jei vienas iš kontrahentų neįvykdo prievolės dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-10-421/2015); aplinkybės, kad rinkoje gali nebūti prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, arba kontrahentai gali pažeisti sutartį, laikomos aplinkybėmis, kurias įmonė (verslininkas), sudarydama sutartį, privalo žinoti bei prisiima riziką dėl tokių aplinkybių atsiradimo.

22.       Šiuo aspektu kasacinio teismo taip pat akcentuojama, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jam iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad įmonei (verslininkui) nustatomos griežtesnės atsakomybės sąlygos. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad minimizuotų jų poveikį. Būtent todėl įstatymo leidėjas atskirai ir nustatė, kad aplinkybės, kai sutartis neįvykdoma dėl to, kad rinkoje nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nelaikomos nenugalima jėga (force majeure), sudarančia pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-606/2004; 2007 m. spalio 12 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-421/2007).

Dėl su prekių siuntimu / gabenimu susijusių aplinkybių

23.       Kaip nurodė ieškovė ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2025-02-13, 2025-03-14 ir 2025-04-22 ieškovės raštų atsakovei, ieškovės pasitelktos prekių gabenimą (plukdymą) iš Kinijos į Lietuvą organizavusios IĮ Merx Logistics atstovo 2025-02-13, 2025-03-07 el. laiško ieškovei,  – Kinijos uoste konteineriuose į laivą Cosco Shipping Scorpio pakrautų prekių atplaukimas į Roterdamo uostą, perkrovimas į kitą – Eco Umande laivą tolimesniam plukdymui į Klaipėdos uostą užtruko ilgiau, negu buvo planuota, dėl ko atitinkamai nusikėlė ir prekių pristatymo į Klaipėdos uostą, muitinės procedūrų atlikimo ir galiausiai prekių pristatymo atsakovei (pirkėjai) terminai, dėl: a) „Hamas“ ir Izraelio karinio konflikto, dėl ko laivyba trumpiausiu keliu per Sueco kanalą tapo nesaugi ir iškilo būtinumas plaukti apie 10 dienų ilgesniu keliu – aplink Afrikos žemyną; b) ilgo prekių perkrovimo Roterdamo uoste į kitą laivą, kuomet į tarptautinį konteinerių perkrovimo uostą Roterdame atplaukę, iš laivo Cosco Shipping Scorpio 2025-03-07 iškrauti konteineriai į laivą Eco Umande buvo pakrauti ir išplaukė į Klaipėdos uostą tik 2025-03-26, į Klaipėdos uostą atplaukė ir buvo iškrauti tik 2025-04-07.

24.       Vis dėlto, atsižvelgdamas į aukščiau šiame sprendime pateiktą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, taip pat žemiau sprendime pateiktus argumentus, teismas sprendžia, jog šios ieškovės nurodytos problemos negali būti laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, nes neatitinka tokių aplinkybių konstatavimui / nustatymui keliamų požymių ir būtinųjų sąlygų.

25.       Kaip jau buvo minėta, viena iš privalomų sąlygų nenugalimai jėgai konstatuoti yra tai, jog atitinkamų aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti, tačiau kaip matyti iš atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų internetinių visuomenės informavimo šaltinių – straipsnių turinio, tai pat ir pačios ieškovės kartu su dubliku pateiktų įvairių ištraukų iš visuomenės informavimo priemonių, dėl „Hamas“ ir Izraelio karo laivų plaukiojimas Raudonąja jūra ir per Sueco kanalą tapo pavojingas jau nuo pat šio karo pradžios, t. y. nuo 2023 m. spalio mėnesio (pažymėtina, kad tą savo dublike iš esmės pripažįsta ir ieškovė), kuomet kovotojai puolė plaukiojančius laivus, dėl karo veiksmų ir pavojų kai kurios laivybos bendrovės stabdė reisus per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą, tuo tarpu Pirkimo procedūros vyko ir ginčo Sutartys buvo sudarytos 2024-05-06, t. y. praėjus maždaug 8 mėnesiams nuo „Hamas“ ir Izraelio karo pradžios, kariniams veiksmams tebevykstant ir atitinkamai tebesant visoms su tuo susijusioms rizikoms. Pasirinkdama prekių gamintoją Siemens, reziduojantį ir gaminantį prekes Kinijoje, ir atitinkamai suvokdama būtinumą prekes gabenti iš Kinijos į Lietuvą, pasirinkdama prekes gabenti jūrų keliais / laivais, o ne kitomis transporto priemonėmis ir būdais, ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga tiekėja, turėjo įvertinti visas prekių plukdymo jūra vienokiais ar kitokias maršrutais, būdais ir formomis aplinkybes ir rizikas, galinčias iškilti tame geopolitiniame kontekste ir tuo laikotarpiu, į kurį pateko sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Nors dublike ieškovė teigia, kad Sutarties vykdymo laikotarpiu situacija dėl laivybos buvo dinamiška ir kintanti, Sueco kanalas tam tikru laikotarpiu nebuvo uždarytas, tačiau net ir iš ieškovės pateiktų informacijos šaltinių matyti, kad visuomet buvo imamasi vienokių ar kitokių priemonių saugoti komercinius laivus nuo raketų, dronų atakų, buvo vykdomos įvairių valstybių misijos, siekiant sustabdyti atakas, tačiau akivaizdu, kad pavojus nebuvo išnykęs, saugumo situacija visą laikotarpį buvo įtempta ir neaiški, todėl turėjo būti ieškovės vertinama įsipareigojimų prisiėmimo ir vykdymo kontekste. Dėl šių priežasčių su „Hamas“ ir Izraelio kariniu konfliktu ir jo pasekmėmis susijusios aplinkybės negali būti laikomos aplinkybėmis, kurios neegzistavo Sutarčių sudarymo metu ar kurių atsiradimo ieškovė protingai negalėjo numatyti.

26.       Aplinkybės, susijusios su uosto darbuotojų streiku Roterdamo uoste, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, negali būti laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Kaip jau buvo minėta aukščiau, force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu, kas inter alia reiškia ir tai, kad, pavyzdžiui, nenugalimos jėgos aplinkybe galėtų būti pripažinta ne pati savaime pasaulinės ar kitokios krizės situacija per se, o tam tikros konkrečios krizės aplinkybės, susijusios su sutarties šalies veikla, objektyviai darančios sutarties vykdymą negalimą.

27.       Nors ginčo šalys iš esmės nekvestionavo, ir iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų ištraukų iš internetinių visuomenės informavimo šaltinių – straipsnių turinio, taip pat ieškovės 2025-03-14 rašto atsakovei matyti, kad Roterdamo uoste keletą dienų iš tikrųjų vyko darbuotojų streikas, dėl kurio susidarė didelė laukiančiųjų perkrovimo konteinerių eilė, užtruko konteinerių su prekėmis iškrovimo ir perkrovimo procesai, t. y. egzistavo tam tikra neabejotinai nuo ieškovės veiksmų / neveikimo nepriklausanti, jog nekontroliuojama krizinė situacija, tačiau kaip matyti iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų ištraukų iš internetinių visuomenės informavimo šaltinių – straipsnių, turinio, streikas vyko tik nuo 2025-02-09 iki 2025-02-11, ir tik viename iš Roterdamo uosto terminalų, o būtent „Hutchison Port Delta II“ terminale, per kurį perkraunama iki ¼ (ketvirtadalio) viso konteinerių srauto per uostą ir kuris priklauso Kinijos bendrovei „Hutchison Ports“, dėl ko išaugo spūstys krovinių operacijoms tolimojo plaukiojimo laivams, „feeder“ laivams ir vidaus krovinių judėjimui, buvo laikinai sustabdytos operacijos terminale, vėliau buvo atliekamas mažesnis perkrovimų kiekis per valandą, pailgėjo laivų aptarnavimo laikas, sutrikdyti įprasti tvarkaraščiai; streikas sutapo su rekordiškai dideliais krovinių srautais iš Azijos į Šiaurės Europą, kurie gruodį padidėjo 17,6 procentais; Roterdamo uoste laivų laukimo vidutinė trukmė 2025-02-15 buvo apie 1,2 dienos; šiame terminale konteinerių operacijos vykdomos iš dalies – apie 50 procentų pajėgumu dėl vykstančio streiko, tai sukelia vėlavimus. Vis dėlto, minėto informacijos šaltiniai rodo, kad operacijų sulėtėjimas pasibaigė ir terminalas vėl veikė visu pajėgumu jau 2025-02-11, operacijos grįžo į įprastą darbo tempą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip nurodė pati ieškovė ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, įskaitant jos į bylą pateiktus 2025-07-09 Shipment Link – Krovinio sekimo išrašą bei laivo Eco Umande darbo grafiką, konteineriai su ginčo prekėmis iš Kinijos uosto laivu Cosco Shipping Scorpio į Roterdamo uostą perkrovimui atplaukė ir buvo iškrautos 2025-03-07, laivas Eco Umande į Roterdamo uosto terminalą „Euromax“ atvyko 2025-03-25, 23:15 val., į šį laivą konteineriai su ginčo prekėmis buvo pakrautos ir laivas į Klaipėdos uostą išplaukė 2025-03-26, 14:58 val. Atsakovės kartu su tripliku pateikti Roterdamo uosto statistiniai duomenys apie konteinerinių laivų apsilankymus ginčo laikotarpiu rodo, kad 2025 metų kovo mėnesį uoste apsilankė 501 konteinerinis laivas, ir tai negali būti laikoma išskirtine ar neeiline, itin didelį uosto aprovimą rodančia situacija, kadangi panašus laivų skaičių uoste buvo ir 2024 metų kovą – 516 laivų, gegužę – 516 laivų, birželį – 500 laivų, liepą -515 laivų bei kitais mėnesiais.

28.       Taigi, iš aukščiau nurodytų teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad:

a)       laivas Cosco Shipping Scorpio į Roterdamo uostą atplaukė ir konteinerių su prekėmis perkrovimo į kitą laivą procedūros buvo atliekamos jau po to, kai pasibaigė Roterdamo uosto darbuotojų streikas, vykdęs 2025 m. vasario 9-11 dienomis ir kai, kaip matyti iš pačios ieškovės pateiktų informacijos šaltinių, buvo pilnai atkurtas šio uosto terminalo, kuriame vyko streikas, darbas ir pajėgumas;

b)       darbuotojų streikas vyko tik viename iš Roterdamo uosto terminalų - „Hutchison Port Delta II“, tuo tarpu konteinerių su ginčo prekėmis perkrovimas vyko (atitinkamai laivai Cosco Shipping Scorpio ir Eco Umande buvo atplaukę / išplaukę) kitame Roterdamo uosto terminale – „Euromax“, kuriame streikas nevyko;

c)       prekės iš Kinijos uosto į Roterdamą buvo atplaukusios ir išrautos dar 2025-03-07, tuo tarpu laivas Eco Umande, į kurį jos turėjo būti pakrautos gabenimui į Klaipėdos uostą, į Roterdamo uostą atplaukė tik 2025-03-25, kas rodo, jog perkrovimas galimai užtruko dėl to, jog visą šį laiką buvo laukiama laivo, į kurios jos galėjo būti pakrautos tolimesniam gabenimui, atplaukimo.

29.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kitame, nei buvo perkraunamos konteineriai su ginčo prekėmis Roterdamo uosto terminale vykęs ankščiau, nei į šį uostą atplaukė laivas su ginčo prekėmis, darbuotojų streikas negali būti laikomas aplinkybe, turėjusia ir galėjusia turėti įtakos nagrinėjamu Sutarčių tinkamam įvykdymui.

30.       Dėl visų aukščiau nurodytų argumentų ir motyvų teismas sprendžia, jog ieškovės, kaip pardavėjos, pažeidusios savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą dėl jos nurodytų aplinkybių, kurios negali būti laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, atžvilgiu galėjo būti taikoma civilinė atsakomybė netesybų (delspinigių) forma, vadovaujantis Sutarčių Specialiųjų sąlygų 6.11. punktu, kuriame numatyta, kad pardavėjas, neperdavęs prekių pirkėjui Sutartyse nustatyta tvarka ir terminais, pirkėjui pareikalavus moka 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo kiekvienos vėluojamos pristatyti prekės kainos už kiekvieną uždelstą prekės (kiekvienos atskirai) perdavimo pirkėjui dieną, o taip pat šios netesybos (delspinigiai) iš esmės galėjo būti įskaitytos į pardavėjai pagal Sutartis mokėtinas sumas, nes tame pačiame Sutarčių Specialiųjų sąlygų punkte numatyta ir tai, jog priskaičiuoti delspinigiai gali būti išskaitomi pirkėjo iš pardavėjui mokėtinų sumų. 

Dėl netesybų (delspinigių) mažinimo

31.       Sutarčių Specialiųjų sąlygų 6.11. punkte numatyta, kad pardavėjas, neperdavęs prekių pirkėjui Sutartyse nustatyta tvarka ir terminais, pirkėjui pareikalavus moka 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo kiekvienos vėluojamos pristatyti prekės kainos už kiekvieną uždelstą prekės (kiekvienos atskirai) perdavimo pirkėjui dieną.

32.       Nagrinėjamu atveju ieškovė „Enerteka“ ieškiniu pareiškė ir alternatyvų reikalavimą dėl atsakovės jai priskaičiuotų ir įskaitytų, mažinant mokėjimus už prekes pagal Sutartis, delspinigių mažinimo nuo 0,2 procentų iki 0,02 procentų dydžio delspinigių nuo kiekvienos vėluojamos pristatyti prekės kainos už kiekvieną uždelstą prekės (kiekvienos atskirai) perdavimo pirkėjui dieną, įrodinėdama atsakovės taikytų delspinigių neproporcingumą ir neprotingumą.

33.       Pirmiausia, atmestini atsakovės AB „Litgrid“ argumentai dėl netesybų (delspinigių) mažinimo instituto taikymo negalimumo viešojo pirkimo sutarčių atžvilgiu, taip pat dėl to, kad neginčijusi paskelbtų Pirkimo sąlygų pirkimo procedūrų metu, dėl jų nereiškusi pretenzijų ir prašymų, vėliau sudariusi viešojo pirkimo sutartis pagal tokias sąlygas, įskaitant ir apibrėžiančias netesybų dydį, mokėjimo tvarką ir pan., tiekėja nebegali prašyti netesybų mažinimo, kadangi be kita ko, tai reikštų viešųjų pirkimų principų, tokių kaip tiekėjų lygiateisiškumas, skaidrumas ir pan., pažeidimą, nes žinodami apie kitokias – mažesnes netesybas – galimai pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų ir taip būtų užtikrinta didesnė konkurencija.

34.       Teismas pažymi, kad kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktika bylose dėl netesybų mažinimo viešojo pirkimo bylose yra nuosekli ir suformuota. Naujausioje ir aktualiausioje aukštesnės instancijos teismų, įskaitant kasacinį teismą, praktikoje išaiškinta, jog: netesybų mažinimas viešųjų pirkimų bylose, nepažeidžia nei viešųjų pirkimų principų nei paties viešojo intereso; vien ta aplinkybė, kad sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą pagal viešai skelbtas ir visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams žinomas pirkimo sąlygas, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiek nustatyti teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems principams neprieštaraujančias pirkimo ir būsimos sutarties sąlygas, tiek tinkamai jas aiškinti ir taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, kartu tai nepaneigia ir teismo teisės ex officio (liet. pagal pareigas) spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pasisakyti dėl jų padarinių ir pan., net jei tai nebuvo šalių nesutarimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-63/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-267-916/2015; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-301-969-2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-240-916/2021).

35.       CK

36.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-401/2008).

37.       Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, į CK 6.251 straipsnyje (reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą) nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir pan. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-170/2013).

38.       Be to, vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, teismas turi atsižvelgti į kreditoriaus kaltę (CK 6.259 straipsnis), taip pat aplinkybę, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės.

39.       Atsakovė savo nesutikimą su ieškovės reikalavimu dėl netesybų mažinimo grindė ne tik tuo, kad toks mažinimas sudarius viešojo pirkimo sutartis apskritai nebūtų galimas / būtų draudžiamas, bet ir akcentuodama pirkimo objekto – dujinių jungtuvų, kurie buvo pirkti privalomam turėti rezervui, svarbą jai vykdant keliamas funkcijas visos valstybės mastu. Viena vertus, teismas iš tikrųjų neturi pagrindo abejoti ir sutinka, jog atsakovė AB „Litgrid“ privalo užtikrinti patikimą ir saugų elektros energijos perdavimą, sudaryti energetikos įrenginių, atsarginių dalių ir įrenginių rezervą, siekiant užtikrinti, kad pažeidus ar sugedus veikiančiam įrenginiui ar jo daliai, trumpiausiu laiku būtų galima pakeisti jį atsarginiu, ir rezervas turi būti suformuojamas ar atnaujinamas per įmanomai trumpiausius terminus, tuo tarpu atsižvelgiant į padidėjusią po Rusijos ginkluotos invazijos į Ukrainą grėsmę energetikos infrastruktūros fiziniam saugumui, pasirengimas krizėms ir atsparios energetikos infrastruktūros užtikrinimas, atsargų gedimams sukaupimas ir operatyvus atstatymas yra vienas svarbių atsakovei valstybės nustatytų prioritetų, dėl to Pirkimo sąlygose ir jų pagrindu sudarytose Sutartyse ir buvo numatytas pakankamai didelis netesybų, taikomų tiekėjui pavėluotai pristačius prekes, procentas, turėjęs paskatinti tiekėjus tinkamai įvykdyti Sutartis ir užkirsti kelią jų pažeidimui.

40.       Kita vertus, teismų praktikoje išaiškinta, jog netesybų mažinimas neturėtų būti vertinamas kaip išimtinės, išskirtinės situacijos, kai, pavyzdžiui, perkančioji organizacija iš anksto aiškiai išviešina sutarties svarbą ir sutartinių įsipareigojimų laikymosi reikšmę, a fortiori (liet. ypač) griežtus prievolių vykdymo terminus, be to, pirkimo dokumentuose įtvirtintas didelis netesybų dydis, inter alia (liet. be kita ko), apibrėžtas kaip tokios skubos užtikrinimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-267-916/2015). Nors nagrinėjamu atveju pats Sutarčių objekto pobūdis – dujiniai jungtuvai rezervui – suponuoja viešojo intereso buvimą, perkamų prekių svarbumą visuomenei, todėl sutarties objekto prekių pateikimo uždelsimas lemia ir viešojo intereso pažeidimą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra aišku, kaip šie atsakovės argumentai gali patvirtinti tiekėjui pritaikytų netesybų mažinimo negalimumą. Nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja, kad atsakovė, kaip perkantysis subjektas, nagrinėjamoje situacijoje neturėjo teisės skaičiuoti delspinigius ieškovei už pavėluotą prekių pristatymą, t. y. konstatuoja priešingai – jog tokią teisę atsakovė turėjo, nes prekių pristatymo termino praleidimą lėmė ne nenugalimos jėgos aplinkybės, o pačios ieškovės padarytas Sutarčių pažeidimas ir aplinkybės, kurių riziką ieškovė buvo prisiėmusi. Galiausiai visos trys Sutartys buvo įgyvendintos, visos prekės -  110 kV, 330 kV ir 400 kV dujiniai jungtuvai bei prijungimo gnybtai - buvo atsakovei pristatytos ir perduotos, todėl viešasis interesas turėti rezerve šias prekes buvo užtikrintas, nors ir praleidus Sutartyje nustatytą terminą. Taigi, spręsti apie tai, kad buvo pilna apimtimi pažeisti atsakovės teisėti lūkesčiai dėl tinkamo Sutarčių įvykdymo arba paneigtas Pirkimo objekto svarbumas visuomenei, negalima.

41.       Kaip matyti iš ieškovės atsakovei išrašytų už parduotas pagal Sutartis prekes 2025-04-11 PVM sąskaitų faktūrų Nr. ENE000030, Nr. ENE000031 ir Nr. ENE000032, bendra ieškovės pristatytų ir parduotų atsakovei prekių (dujinių jungtuvų su prijungimo gnybtais) pagal Sutartis ir atitinkamai atsakovės mokėtina už jas kaina sudarė viso 1 222 196,80 Eur (294 417,20 Eur + 384 925,20 Eur + 542 854,40 Eur). Ieškovės banko sąskaitos AB Swedbank išrašas patvirtina, kad 2025-05-09 atsakovė atliko pagal šias sąskaitas faktūras mokėjimą 1 065 755,61 Eur sumai, t. y. 156 441,19 Eur mažesnei, nei sąskaitose faktūrose nurodytai, sumai. Atsakovė ieškovei 2025-04-14 raštu ir Delspinigių apskaičiavimo aktu priskaičiavo viso 156 441,19 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2025-02-07 iki 2025-04-10, t. y. 64 kalendorines dienas, kas sudaro tik 12,80 procentų pagal Sutartį pristatytų ir atsakovei parduotų prekių kainos, o tai neviršija Sutarčių Bendrųjų sąlygų 3.1.2. punkte numatyto maksimalaus bendro pagal Sutartis šaliai galinčio būti pritaikytų netesybų dydžio - 20 procentų Sutarties kainos dydžio sumos. Kaip jau buvo minėta, Sutartyse numatytas prekių pristatymo terminas buvo įtvirtintas kaip esminė sutarties sąlyga, o tokio termino praleidimas daugiau nei 25 kalendorines dienas buvo numatytas kaip esminis sutarties pažeidimas, ir sprendime jau aukščiau buvo aptarta savalaikio Sutarčių dalyku esančių prekių pristatymo atsakovei svarba bei viešas interesas. Pagaliau, kaip jau buvo minėta, pati ieškovė, dalyvaudama pirkime ir siekdama jį laimėti, be kita ko, pasiūlė 9 mėnesių prekių pristatymo terminą, taip gaudama didesnį balų už pasiūlymą skaičių ir laimėdama pirkimą.

42.       Visos šios aplinkybės, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju neleidžia Sutartyje numatytų netesybų pripažinti neprotingai didelėmis ir konstatuoti esant vieną iš CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų netesybų mažinimo pagrindų – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės. 

43.       Kita vertus, teismas nagrinėjamu atveju įžvelgia kitą netesybų mažinimo pagrindą - jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, o taip pat ginčo situacijoje mano esant būtina taikyti teismų praktikoje tokiu atveju leidžiamus ir būtinus CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, bei užtikrinti sutarties šalių interesų pusiausvyrą.

44.       Teismų praktikoje numatyta, kad netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-409/2010).

45.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju:

a)       nepaisant termino pažeidimo, ieškovė ne tik iš dalies, bet pilnai įvykdė prievoles atsakovei, t. y. pristatė visas pagal visas tris Sutartis užsakytas prekes – visus dujinius jungtuvus ir prijungimo gnybtus, kas reiškia, jog nors ir pavėluotai, perkančiojo subjekto poreikis dėl pirkimo objekto buvo pilnai patenkintas, atitinkamų prekių rezervas suformuotas ir su tuo susijęs viešas interesas užtikrintas;

b)       byloje nėra duomenų apie tai, kad pristatytos prekės būtų netinkamos kokybės, neturėtų garantijos ar egzistuotų kitų sutartinių įsipareigojimų pažeidimai iš ieškovės pusės;

c)       prekės ieškovės buvo pristatytos neviršijant maksimalaus pačios atsakovės Pirkimo sąlygose buvusio numatyto prekių pristatymo termino, kurį galėjo pirkime pasiūlyti tiekėjai ir kuris būtų priimtinas perkančiajam subjektui – 12 mėnesių nuo Sutarčių įsigaliojimo dienos;

d)       kaip matyti iš atsakovės pirkimo procedūrų metu ieškovei siųsto 2024-04-15 rašto dėl pirkimo procedūrų rezultato ir kvietimo sudaryti sutartis, visose trijose pirkimo objekto dalyse ieškovė buvo vienintelė tiekėja, t. y. jokių kitų tiekėjų, kurie buvo siūlę trumpesnius prekių pristatymo terminus ir būtų galėję operatyviau ir/ar ekonomiškiau įvykdyti Sutartį realiai nebuvo;

e)       byloje nėra duomenų ir įrodymų apie kokius nors realius atsakovės patirtus nuostolius dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų termino praleidimo;

f)       į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus,

g)       į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį,

mano esant pagrindą nagrinėjamu atveju sumažinti ieškovei taikytas netesybas per pusę, t. y. iki 78220,60 Eur (24 635,21 Eur pagal Sutartį Nr. 1 + 18 842,70 Eur pagal Sutartį Nr. 2 + 34 742,68 Eur pagal Sutartį Nr. 3), kas, teismo nuomone, pakankamai užtikrintų atsakovės kaip perkančiojo subjekto, interesus bei tuo pačiu garantuotų abiejų šalių turtinių teisių pusiausvyrą, atitinkamai 78220,60 Eur dalyje atsakovės atliktus netesybų ir atlyginimų už parduotas prekes įskaitymus pripažįstant negaliojančiais ir šią sumą, kaip nesumokėtą atlyginimą už parduotas prekes, priteisiant iš atsakovės ieškovei. 

46.       Dar labiau mažinti netesybas – iki ieškovės nurodomos 0,02 proc. sumos arba apskritai atleisti ieškovę nuo netesybų mokėjimo nagrinėjamos situacijos kontekste, teismo nuomone, būtų akivaizdžiai neteisinga ir nesąžininga atsakovės ir kitų potencialiai pirkimą galėjusių laimėti ar jame dalyvauti tiekėjų atžvilgiu dėl aukščiau teismo sprendime jau nurodytų argumentų ir dėl to, jog tai reikštų atsakovės teisėtų lūkesčių ir interesų neproporcingą pažeidimą, pateisintų ir toleruotų trumpesnį sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą pirkime pasiūliusios ir atitinkamą lūkestį atsakovei suteikusios ieškovės įsipareigojimų netinkamą vykdymą.

47.       Vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, 6.37 straipsniu, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų metinių palūkanų nuo teismo pripažintos nepagrįstai įskaitytos sumos, skaičiuojant nuo sekančios dienos po įskaitymo atlikimo (2025-05-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48.       Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai atmestų reikalavimų daliai, priteistinos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog buvo patenkinta 25 procentai ieškinio reikalavimų (1/2 dalį ieškinio reikalavimų sudarė reikalavimai dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir visos atsakovės pritaikytų delspinigių sumos – 156 441,19 Eur priteisimo, kuris pilna apimtimi teismo buvo atmestas; ½ dalį ieškinio reikalavimų sudarė alternatyvus reikalavimas dėl netesybų sumažinimo, kuris teismo buvo patenkintas iš dalies).

49.       Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė sumokėjo 2 148 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 12 076,27 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Vis dėlto, ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti viršija maksimaliai rekomenduojamus priteisti už atitinkamo pobūdžio pagalbą dydžius, įtvirtintus Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio: už teisinę pagalbą ikiteisminėje ginčo stadijoje (konsultavimas, pretenzijos rengimas, dokumentų analizė ir pan.) ieškovė sumokėjo 1 467,48 Eur, tačiau maksimali galima priteisti suma sudaro 701,33 Eur; už ieškinio parengimą ir su tuo susijusius veiksmus ieškovė sumokėjo viso 5 959,97 Eur, tačiau maksimali galima priteisti suma sudaro 5 844,25 Eur; už dubliko parengimą ieškovė sumokėjo viso 4 648,82 Eur, tačiau maksimali galima priteisti suma sudaro 3 506,55 Eur. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju gali būti sprendžiama dėl ne didesnių nei 10 052,13 Eur išlaidų advokato pagalbai, o vertinant jas kartu su ieškovės sumokėtu žyminiu mokesčiu – dėl ne didesnių nei 12 200,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo / paskirstymo. Patenkinus 25 procentus ieškovės ieškinio reikalavimų, atitinkamai jai iš atsakovės priteistina 3 050,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

50.       Atsakovė AB „Litgrid“ nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie savo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

           Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 98 str., 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str.,

n u s p r e n d ė:

            Ieškinį tenkinti iš dalies.

       Sumažinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Enerteka“ (kodas – 307046601) taikytinas netesybas (delspinigius) iki 78 220,59 Eur (septyniasdešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt eurų 59 euro centų).

       Pripažinti neteisėtais atsakovės akcinės bendrovės „Litgrid“ 2025 m. gegužės 9 d. atliktus: 24635,21 Eur netesybų įskaitymą į pagal 2024 m. gegužė 6 d. Sutartį Nr. 24VP-SUT-80 vykdytiną mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą Nr. ENE000031, 18 842,70 Eur netesybų įskaitymą į pagal 2024 m. gegužės 6 d. Sutartį Nr. 24VP-SUT-81 vykdytiną mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą Nr. ENE000030 ir 34 742,68 Eur netesybų įskaitymą į pagal 2024 m. gegužės 6 d. Sutartį Nr. 24VP-SUT-82 vykdytiną mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą Nr. ENE000032.

       Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enerteka“ (kodas – 307046601) naudai iš atsakovės akcinės bendrovės „Litgrid“ (kodas – 302449655) 78 220,59 Eur (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų 59 euro centų) skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo teismo pripažintos nepagrįstai įskaitytos sumos (78 220,59 Eur), skaičiuojant nuo sekančios dienos po įskaitymo atlikimo (2025 m. gegužės 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3 050,03 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt eurų 3 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

        Kitoje dalyje ieškinį atmesti. 

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

           Teisėja                                                                                Renata Volodko