Baudžiamoji byla Nr. | 1S-134/2008 |
Procesinio sprendimo kategorija: | 2.1.16.1.2.2. |

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Albinas Bielskis,
sekretoriaujant Agnei Aguonytei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,
suimtojo gynėjai adv. Jūratei Kleinauskienei,
suimtam įtariamajam M. Š. ,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. Š. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarties, kuria įtariamajam M. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviejų mėnesių terminui. M. Š. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.
Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
n u s t a t ė:
M. Š. įtariamas tuo, kad 2008 m. kovo mėnesį, tiksli data nenustatyta, sukurstytas T. M. ir Rimvydo Čirbos suburtos organizuotos grupės, kurioje atskirose jos nusikalstamos veiklos stadijose ne mažiau kaip du asmenys buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų - sukčiauti skambinant nepažįstamiems, dažniausiai senyvo amžiaus, asmenims ir prisistačius jų artimais giminaičiais ar šių tariamai nurodytais asmenimis bei policijos pareigūnais, klaidinti nukentėjusiuosius pranešimais, neva jiems artimi asmenys yra padarę teisėtvarkos pažeidimus ir susitaikymui su nukentėjusiaisiais bei baudžiamosios atsakomybės išvengimui yra būtina perduoti pastariesiems asmenims pinigus, ir tokiu būdu apgaule savo bei kitų bendrininkų naudai įgyti svetimus pinigus, įsitraukė į organizuotos grupės nusikalstamą veiklą, apsiėmė įgyvendinti skirtingą nuo bendrininkų vaidmenį ir atlikti specifines užduotis - iš anksto neaptartą skaičių kartų - tiek, kiek kartų bendrininkai imsis apgaulės, apsimesti tariamų nukentėjusiųjų giminaičiais ir imti iš nukentėjusiųjų apgaulės įtakoje perduodamas pinigų sumas, taip M. Š. , veikdamas kaip aktyvus organizuotos grupės narys, turėdamas vieningą tyčią, 2007-03-21 - 2007-04-27 laikotarpiu per 12 kartų su bendrininkais pasikėsino iš 14 nukentėjusiųjų apgaule įgyti turto už 88000 litų, o faktiškai apgaule įgijo turto už 27140 litų, įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.
M. Š. 2008-04-29 buvo sulaikytas kaip įtariamasis pagal Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnį, o Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 mėnesiams, to paties teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartimi suėmimas buvo pratęstas 3 mėnesiams, 2008-09-30 nutartimi – dar vienam mėnesiui. 2008-10-30 M. Š. paskirtos kardomosios priemonės terminas pasibaigė, tačiau skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2008-10-30 nutartimi įtariamajam buvo paskirtas suėmimas dviems mėnesiams.
Įtariamasis M. Š. skunde prašo panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę.
Įtariamasis skunde nurodo, kad 2008 m. spalio 29 d. jam taikomos kardomosios priemonės terminas jau buvo pasibaigęs, todėl jis turėjo būti paliestas. 2008 m. spalio 30 d. nutartimi suėmimas iš naujo jam paskirtas nemotyvuotai ir nepagrįstai.
Apeliacinio teismo posėdyje suimtas įtariamasis ir jo gynėja prašė įtariamojo M. Š. skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Byloje yra pakankamai duomenų (nukentėjusiųjų parodymai, kratos, daiktų apžiūros protokolų, specialisto išvados duomenys), leidžiančių manyti, kad M. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Ar M. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos bei tų veikų galutinio teisinio įvertinimo klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teisme priimant byloje sprendimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Aukštesnės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties pratęsti suėmimo terminą teisėtumo bei pagrįstumo, įrodymų nevertina. Tačiau, teismo nuomone, Panevėžio apygardos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismui pateikti duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Skirdamas M. Š. suėmimo terminą 2 mėnesiams, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose - t. y., kad būdamas laisvėje M. Š. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir kad gali padaryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Minėto nutarimo 10 punkte nurodyta, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad M. Š. įtariamas padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog įtariamasis nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Nusikaltimai, už kurių padarymą nuteistas ir šiuo metu įtariamas M. Š. , yra turtinio pobūdžio. Šios aplinkybės rodo suimtojo polinkį nusikalsti ir taip įgyti pajamų. Paminėtos aplinkybės apygardos teismui pagrįstai leido manyti, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat, kad norėdamas išvengti bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog būtinos suėmimui paskirti sąlygos ir pagrindai byloje yra. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.
Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo tvarka pažeista nebuvo. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,
n u t a r i a:
įtariamojo M. Š. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Albinas Bielskis