Civilinė byla Nr. 2A-526-280-/2009
Procesinio sprendimo kategorija 121.15
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant R. Markelevičienei, dalyvaujant ieškovams Z. ir V. V., atsakovo UAB „Nordas“ atstovei D. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Nordas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-82-739/2009 pagal ieškovų Z. V., V. V. ieškinį atsakovui UAB „Nordas“ dėl prekių kainos sumažinimo, nuostolių atlyginimo, sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis, ir
n u s t a t ė:
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė sumažinti 2007-07-13 vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytų prekių kainą iki 7459,56 Lt ir priteisti iš atsakovo 7459,56 Lt skirtumą dėl kainos sumažinimo, priteisti 1207,85 Lt nuostolių atlyginimo; prašė pripažinti, kad 2007-07-13 sutarties sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo 3.1, 3.2, 3.5 ir 4.1 punktų nuostatos yra nesąžiningos ir negalioja nuo sutarties sudarymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl dalies ieškinio reikalavimų, tai yra dėl 2007-07-13 sutarties dalies sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis, šalys sudarė rašytinę taikos sutartį, kurią pateikė teismui (b. l. 112) ir prašė sudarytą taikos sutartį patvirtinti bei civilinę bylą toje dalyje nutraukti.
Nurodė, kad su atsakovu susitarė, kad UAB „Nordas“ pateiks plastikinius langus ir duris bei juos sumontuos vietoje senų langų ir balkono durų jų name, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone. Atsakovas įsipareigojo pats išmatuoti, patiekti ir sumontuoti plastikinius langus, duris, neišdaužant sienų, pagaminti ir sumontuoti vidaus ir lauko palanges. Atsakovas sutartį įvykdė netinkamai, nes nekokybiškai pagamino ir sumontavo visas lauko bei kai kurias vidaus palanges, kambariuose, namo plane pažymėtuose 1-4, 1-9, virtuvėje 1-3, tualete, sumontuoti langai neatitinka matmenų, kambaryje 1-12 balkono durys persisukusios, su plyšiais, kambaryje 1-6 išgriauta namo siena per plytą lango apačioje. Atsakovas gera valia trūkumų neištaisė, todėl ieškovai reikalavo sumažinti sutarties kainą ir prašė ieškinį, toje dalyje, dėl kurios šalys nesusitarė taikiai, tenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimu patvirtino ieškovų Z. V., V. V. ir atsakovo UAB „Nordas“ sudarytą taikos sutartį šioje ginčo dalyje: šalys susitaria viena kitos atžvilgiu netaikyti 2007-07-13 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Z. V. ir UAB „Nordas” punktų 3.1; 3.2; 3.5; ir 4.1 punkto toje dalyje, kurioje numatytos išlygos dėl garantijos prekėms taikymo ir 3.1; 3.2; 3.5 punktai bei 4.1 punktas toje dalyje, kur numatytos išlygos dėl garantijos prekėms taikymo negalioja nuo sutarties sudarymo momento ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
Grąžino iš valstybės biudžeto Z. V. 75 proc. dydžio pagal 2008-07-15 AB bankas „Snoras“ mokėjimo patvirtinimo dokumentą sumokėto žyminio mokesčio dalį – 92 Lt, šią nutarties dalį pavedant vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.
Teismas sumažino 2007-07-13 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Z. V. ir UAB „Nordas“, kainą 7459 litais 56 ct ir iš uždarosios akcinės bendrovės „Nordas“ priteisė Z. V. ir V. V. lygiomis dalimis priteisė 7459,56 Lt sumą dėl kainos sumažėjimo, 1207,85 Lt nuostolių atlyginimo, 940 Lt advokato pagalbos išlaidų, 290,02 žyminio mokesčio, 168,41 liudytojo atvykimo išlaidų atlyginimo, 195 Lt išlaidų už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, 2000 Lt ekspertizės išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
2007-07-13 pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovai ir atsakovas susitarė (sutartis iš ieškovų pusės pasirašyta vienos ieškovės Z. V.), jog atsakovas už 13 500 Lt kainą pakeis ieškovų name, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k, Panevėžio rajone. Nustatė, kad šalių sudaryta sutartis turi vartojimo pirkimo–pardavimo bei vartojimo rangos sutarties elementų, nes vykdydamas savo verslą pagal ieškovės – fizinio asmens užsakymą jos šeimos namų ūkio poreikių tenkinimui atsakovas įsipareigojo ne tik parduoti prekes – lauko palanges, plastikinius langus, balkono duris, laminuotas palanges, bet ir tinkamai nustatyti jų matmenis, atlikti senų langų ir balkono durų, vidaus ir lauko palangių išmontavimo ir naujų gaminių sumontavimo, lauko palangių apskardinimo darbus ieškovų name (CK 6.350 str., 6.681 str. 4 d., 6.672 str.). Nors sudaryta sutartimi (3.5 p.) ieškovei buvo numatyta atsakomybė už langų matmenis, tačiau tokios atsakomybės perkėlimas vartotojui prieštarauja sąžiningumo kriterijams (CK 6.188 str.).
Nustatė, kad ieškovai darbus pagal sudarytą sutartį priėmė 2007-07-17, užsakovo vardu ieškovui V. V. pasirašant gaminių ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Akte nurodyta, kad langams nėra duota garantija ir V. V. išsakė kitas pretenzijas žodžiu. Ieškovė Z. V. pretenzijas dėl langų ir darbų trūkumų atsakovui pareiškė raštu - 2007-08-02, kuri, be to, gindama savo, kaip vartotojos teises, vėliau kreipėsi įvairias institucijas. Ieškovai dėl darbų rezultatų ir daiktų trūkumų atsakovui pretenzijas pareiškė per protingą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo terminą (CK 6.678 str. l d., CK 6.666 str., CK 6.338 str., 6.363 str.) ir nepraleido termino pareikšti reikalavimams dėl parduotų daiktų ir atliktų darbų trūkumų.
Teismas nustatė, kad dviejų atsakovo sumontuotų langų ieškovų namo 1 aukšto patalpoje 1-4 aukštis yra per mažas, vieno lango pirmo aukšto patalpoje 1-8 ir vieno lango pastogės patalpoje 1-9 plotis yra per didelis, o toje pat patalpoje sumontuoto kito lango plotis yra per mažas, tai yra šie langai neatitinka angų matmenų, o patalpoje 1-3 lango gabaritai nepilnai atitinka lango angos gabaritus (langų ir jų sumontavimo defektų nustatymo ir padarytos žalos paskaičiavimo aktas su priedais, b. l. 35–76 ir liudytojų A. Z., P. J., dalinai ir liudytojo H. V. parodymai). Vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis sutarties sąlygas aiškino vartotojų naudai (CK 6.193 str.) ir CK 6.363 str. 3 d. 6.663 str. nuostatomis teismas sprendė, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį langų pardavimo, montavimo verslu besiverčiančiam atsakovui tenka pareiga tinkamai atlikti būtinus matavimus ir perduoti ieškovei konkrečias namo angas atitinkančius langus. Nustatė, kad penki ieškovams perduoti langai neatitinka angų matmenų ir iš to padarė išvadą, kad jie neatitinka įprastai keliamų reikalavimų, negali būti naudojami pagal konkrečią paskirtį ir yra nekokybiški. Nustatė, kad visų atsakovo sumontuotų langų nuolajų apskardinimo kokybė neatitinka įprastai šios rūšies darbams keliamų reikalavimų, nes netiksliai pagaminti skardos ruošiniai, skarda neįleista į lango angos užkarpas, montažinės putos po palangėmis neapsaugotos nuo atmosferos poveikio bei kad kambariuose 1-5, 1-6, 1-12 nekokybiškai sumontuotos nekokybiškos laminuotos palangės. Nustatė, kad atsakovas neužhermetizavo plyšių tarp visų langų ir balkono durų staktų ir sienų, todėl neapsaugojo montažinių putų nuo atmosferinių poveikių, nepakankamai įtvirtino balkono duris, nesandariai sujungė balkono duris ir vitriną , kai atsakovas privalėjo atlikti hermetinimo darbus, nors 2007-07-13 sutartyje nėra susitarta dėl konkrečių darbų atlikimo.
Teismas konstatavo, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovės, kaip vartotojos, teises gauti teisingą ir visapusišką informaciją apie teikiamas paslaugas (CK 6.674 str., CK 6.193 str., Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 str. l d. 3 p.). Sudarant sutartį, atsakovas neatsisakė montuojant gaminius atlikti hermetinimo darbų, o ieškovai suprato, kad tokie darbai įeina į montavimo darbus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, teikdamas paslaugas pagal su ieškove sudarytą sutartį, privalėjo atlikti hermetinimo darbus. Pagal CK 6.363 str., 6.665 str., 6.678 str. nuostatas, kai vartotojui parduotas netinkamos kokybės daiktas bei nustačius darbų rezultato trūkumus, jis savo pasirinkimu gali reikalauti sumažinti prekės ir darbų kainą. Sutarties su atsakovu šalis buvo ieškovė Z. V., tačiau reikalavimą sumažinti sutarties kainą turi teisę pareikšti abu ieškovai, kurie yra sutuoktiniai (CK 3.92 str.). Ieškovai prašo sumažinti prekių kainą ta suma, kuri yra reikalinga prekių ir darbų trūkumams ištaisyti, tai yra 7459,56 Lt. Ši suma yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais: UAB „Skena" sudaryta ataskaita, kuria nustatė darbų kainą, sudarė trūkumų pašalinimo darbų ir išlaidų sąmatą ir nustatė tokių darbų ir medžiagų vertę — 7459,56 Lt.
Byloje atliktose teismo ekspertizių išvadose patvirtinta, kad nustatyta trūkumų ištaisymo kaina yra ne mažesnė už ieškovų prašomą priteisti kainą. Vartotojų teisių gynimo įstatymo 14 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu prekės pirkimas–pardavimas apima prekės instaliavimą, įrengimą ar montavimą ir prekes instaliavo, įrengė ar sumontavo pardavėjas arba jo pasitelkti asmenys, bet koks dėl neteisingo prekių instaliavimo, įrengimo ar montavimo atsiradęs kokybės trūkumas prilyginamas prekių kokybės trūkumui. Todėl esant nustatytiems tiek prekių, tiek ir darbų trūkumams teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą dėl kainos sumažinimo. Pagal CK 6.363 str. 5 d. pirkėjas visais atvejais turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo atlyginimą. Atsakovas, netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 str.). Į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 str. 4 d. 2 p). Ieškovai patyrė tokio pobūdžio išlaidas, sumokėdami UAB „Skena“ už defektų nustatymą ir žalos įvertinimą 1180 Lt bei 27,85 Lt išlaidas, susijusias su pretenzijų dėl kokybės reiškimu (78, 80, 81 b. l.), todėl sprendė, kad iš atsakovo priteistinas šių nuostolių atlyginimas.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą pakeisti, priteistą ieškovams Z. V. ir V. V. iš atsakovo sumažintą 7459,56 Lt kainą, sumažinti ir priteisti 2990,05 Lt sumą ir atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas dėl kainos sumažinimo ieškovo naudai yra nepagrįstas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) ir iš dalies dėl netinkamo pagrindinių įrodymų vertinimo – langų ir darbų priėmimo–perdavimo aktų vertinimo ir kitų įrodymų vertinimo.
Nurodo, kad atsakovas pateikė pagal sutartį ieškovams 17 vienetų langų. Visa jų kaina su montavimo darbais – 13500 Lt. Vienų langų kaina – 11 152,38 Lt su 18 proc. PVM. Ekspertų išvadose nurodyta, kad 5 langai, t. y. 29,4 proc. visų langų, yra nekokybiški, o prašoma ieškovo sumažinti įsigytų prekių kaina (7459,56Lt) – sudaro 66,88 proc. nuo visų langų kainos arba 55,25 procentai nuo visos sutarties kainos. Todėl mano, kad teismas neatsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus sumažino sutarties kainą daugiau kaip per pusę nepagrįstai. Ieškovas reikalauja sumažinti įsigytų prekių kainą, tai yra grąžinti pinigus už nekokybiškus langus, o jei ieškovas grąžina atsakovui nekokybiškus langus, tai išeitų žymiai mažesnė suma, nei šiuo metu teismo yra priteista sumažinta prekių (sutarties) kaina. 11 152,38 Lt (visa langų kaina su PVM) x 29,4 procentų (konstatuota, kad toks procentas langų yra nekokybiški), ir sudaro 3278,80 Lt (netinkamos kokybės langų kaina). Todėl mano, kad būtent nuo šios sumos reikėtų mažinti prekių kainą. Atsakovo praktika patvirtina, kad langai, pagaminti konkrečių matmenų ir konkrečiam objektui, vėliau gali būti parduodami kitam objektui, su 50 procentų sumažinta kaina. Todėl mano, kad būtų teisinga ir protinga nuo 3 278,80 Lt (nekokybiškų langų kainos) sumažinti įsigytų prekių kainą 50 proc., kas sudarytų –1639,40 Lt. Atsakovas geranoriškai taip pat sutiko grąžinti pinigus už laminuotų palangių keitimą – 216,32 Lt, už palangių nuolajas – 416,03 Lt bei hermetizavimo darbus – 718,30 Lt, iš viso 1350,65 Lt. Teismas rėmėsi UAB „Skena“ paskaičiavimais, tačiau ten nurodyta suma su papildomu darbo uždarbiu, socialinio draudimo mokesčiais, statybvietės išlaidomis, pridėtinėmis ir kt. išlaidomis, kurių atsakovas nepatirs, nes jis nė neketina keisti langų, tiesiog prašo sumažinti langų kainą. Kainos sumažinimas turi būti proporcingas defektui, t.y. atitikti daikto vertės sumažėjimą. Turi būti išlaikyta pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyra, tačiau šiuo atveju taip nėra ir prioritetas suteiktas pirkėjo (ieškovo) interesams. CK 6.364 str. 3 d. reglamentuoja, kad sumažinant netinkamos kokybės daikto kainą atsižvelgiama į daikto kainą reikalavimo pareiškimo momentu, o jei šis reikalavimas nebuvo patenkintas — į kainą teismo ar kt. institucijos sprendimo priėmimo momentu. Teismas taip pat sprendime nustatė, kad ieškovas V. V. pretenzijas dėl trūkumų atsakovo atstovams išsakė žodžiu jų priėmimo metu, bet tai prieštarauja esantiems rašytiniams dokumentams, perdavimo–priėmimo aktui. Jis pasirašytas ieškovo ir pasirašytas su pastabomis, tačiau dėl garantijos nepateikimo. Pastabų apie nepilnai atliktus darbus, akivaizdžius trūkumus nėra. Jei darbus priimantis asmuo neprisiima jokios atsakomybės, jo parašas ant darbų perdavimo–priėmimo akto nieko nereiškia, tai ar verta jį iš viso pasirašyti. Be to ieškovas nebendradarbiavo bei ribojo atsakovo teisę pačiam pašalinti trūkumus, neįsileisdamas atsakovo darbuotojų į namus.
Ekspertų išvadose teigiama, kad langų matmenys neatitinka įprastai keliamų reikalavimų, tačiau taip pat yra byloje pateikta rašytinių įrodymų (2007-09-27 patikrinimo aktas Nr. 7PS-07-130-128), kad langai atitinka keliamus reikalavimus. Teismas sprendime pasisako, kad langai „neatitinka įprastai keliamų reikalavimų, negali būti naudojami pagal konkrečią paskirtį ir yra nekokybiški“. Tačiau ieškovai ir toliau naudoja langus pagal paskirtį ir nė neketina jų keisti. Be to, ieškovas ir neprašo pripažinti jų netinkamais naudoti, tik įvardija jų trūkumus ir prašo dėl išvardintų trūkumų (kurie, galbūt, gadina namo estetinį vaizdą) sumažinti jų kainą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Vadovaujantis CK 6.37 str.2 d. teismo prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodo, kad apeliantas skunde pateikė savo samprotavimus ir skaičiavimus kiek, jo manymu, pirmosios instancijos teismas galėjo sumažinti prekės kainą ir prašo pakeisti priimtą sprendimą dalyje dėl kainos sumažinimo, t. y. sumažinant 2007-07-13 pirkimo–pardavimo sutarties kainą 2 990,05 Lt.
Atsakovas pateikė savo skaičiavimus, tačiau šie skaičiavimai yra neparemti jokiais objektyviais duomenimis ir atmestini. Atsakovo parduoti ir sumontuoti langai yra skirtingi, skirtingų matmenų, todėl pačių langų kaina taip pat yra skirtinga. Esant tokiai situacijai negalima skaičiuoti procentinės išraiškos nuo visų langų. Nustatyti defektai yra skirtingi, todėl jų pašalinimui yra reikalingos pinigų sumos taip pat yra skirtingos. Byloje buvo atliktos dvi ekspertizės, kurios patvirtino, kad padaryto broko ištaisymui yra reikalinga 7459,56 Lt..
2009-05-04 papildomos ekspertizės akto 30 ir 31 psl., yra aiškiai eksperto pasisakyta, kad sąvokos „galimybė naudoti pagal paskirtį“ ir „galimybė tinkamai naudoti pagal paskirtį“ yra skirtingos. Galima naudoti pagal paskirtį suskilusius, nesandarius, subraižytus, išteptus langus ir t. t., tačiau langų su šiomis savybėmis naudojimas negali būti vadinamas „tinkamu naudojimu pagal paskirtį“. Todėl teismas, pagrįstai nustatęs, kad penki langai neatitinka angų matmenų, padarė išvadą, kad jie neatitinka įprastai keliamų reikalavimų, negali būti naudojami pagal konkrečią paskirtį ir yra nekokybiški
Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad ieškovė Z. V. ir atsakovas UAB „Nordas“ 2007-07-13 sutartimi susitarė, jog atsakovas už 13 500 Lt kainą pakeis ieškovų name, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio rajone, senus langus ir balkono duris, sumontuodamas ir ieškovų nuosavybėn perduodamas pagal suderintą gamybos brėžinį pagamintus plastikinius langus ir balkono duris, laminuotas palanges bei cinkuotos skardos lauko palanges. 2007-07-17 atsakovas darbus perdavė ieškovams. Nustatyta, kad atsakovui UAB „Nordas“ pagal šią sutartį ieškovai sumokėjo 17000 Lt, nes šio ieškinio tvirtinimo atsakovas neneigė. Ieškovai paaiškino, kad pradžioje, prieš sudarant sutartį, sumokėjo rankpinigius 3 000 Lt. Ieškovai darbus pagal sudarytą sutartį priėmė 2007-07-17, užsakovės vardu ieškovui V. V. pasirašant gaminių ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą (t. 1, b. l. 18), kuris akte įrašė pretenziją, kad nėra suteikta garantija langams. Teismas nustatė, kad ieškovas V. V. pretenzijas dėl parduotų prekių ir darbų trūkumų atsakovo atstovams išsakė ir žodžiu jų priėmimo metu, o ieškovė Z. V. pretenzijas dėl trūkumų atsakovui pareiškė raštu – 2007-08-02 (t., b. l. 8, 9) ir vėliau, gindama savo, kaip vartotojos teises, kreipėsi įvairias institucijas raštu (t. b l,. 11, 12, 13, 14, 15, 16, 25, 26–28, 29, 31–32), gavo atitinkamus atsakymus apie jos, kaip vartotojos, teisių pažeidimą iš atsakovo pusės. Pažeidimus nustatė Panevėžio apskrities viršininko administracija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Teismas, remdamasis dviejų ekspertizių aktais ir langų sumontavimo defektų nustatymo ir žalos paskaičiavimo ataskaita, nustatė, kad dviejų atsakovo sumontuotų langų ieškovų namo 1 aukšto patalpoje 1-4 aukštis yra per mažas, vieno lango pirmo aukšto patalpoje 1-8 ir vieno lango pastogės patalpoje 1-9 plotis yra per didelis, o toje pat patalpoje sumontuoto kito lango plotis yra per mažas, tai yra šie langai neatitinka angų matmenų, o patalpoje 1-3 lango gabaritai nepilnai atitinka lango angos gabaritus (langų ir jų sumontavimo defektų nustatymo ir padarytos žalos paskaičiavimo aktas su priedais, (b. l. 35–76 — UAB „Skena“ langų ir jų sumontavimo defektų nustatymo ir padarytos žalos paskaičiavimo ataskaita Nr. 08-03/02 ir liudytojų A. Z., P. J., iš dalies ir liudytojo H. V. parodymai bei teismo ekspertizės 2009-02-09 akto išvados ir 2009-05 -04 papildomos teismo ekspertizės akto išvados). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizių duomenimis ir minėta ataskaita nustatė, kad penki ieškovams perduoti langai neatitinka angų matmenų ir iš to padarė išvadą, kad jie neatitinka įprastai keliamų reikalavimų, negali būti naudojami pagal konkrečią paskirtį ir yra nekokybiški. Be to, nustatė, ko neginčijo ir atsakovas, kad visų atsakovo sumontuotų langų nuoląjų apskardinimo kokybė neatitinka įprastai šios rūšies darbams keliamų reikalavimų, nes netiksliai pagaminti skardos ruošiniai, skarda neįleista į lango angos užkarpas, montažinės putos po palangėmis neapsaugotos nuo atmosferos poveikio bei kad kambariuose 1-5, 1-6, 1-12 nekokybiškai sumontuotos nekokybiškos laminuotos palangės. Nustatyta, kad UAB „Nordas“ neužhermetizavo plyšių tarp visų langų ir balkono durų staktų ir sienų, todėl neapsaugojo montažinių putų nuo atmosferinių poveikių, nepakankamai įtvirtino balkono duris, nesandariai sujungė balkono duris ir vitriną. Atsakovas nepaneigė nustatytų prekių ir atliktų darbų trūkumų fakto. Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija tik kainos dydį, nurodydamas, kad parduota iš viso 17 langų, kurių kaina su montavimo darbais 13 500 Lt. Vien langų kaina 11 152 Lt. Tačiau nustatyta, kad ieškovai sumokėjo UAB „Nordas“ 17 000 Lt, pardavė 17 langų ir vienas balkono duris, sumontavo 16 išorinių ir 16 vnt. vidinių palangių. Sutartyje iš viso nenurodyta, už kokį kiekį langų ir palangių, balkono durų sutarta kaina. Kiekvieno lango ir durų kaina skirtinga. Nurodytu atsakovo principu perskaičiuoti sumažinamos kainos negalima, kai yra padaryti konkretūs paskaičiavimai pagal nustatytas faktines aplinkybes ir remiantis STR 3.01.01.:2002. Šiame paskaičiavime trūkumų šalinimo medžiagų kaina 2 680,67 Lt, o darbų – 1 370,02 Lt, mechanizmų – 16,09 Lt. Mažinti nustatytus resursus vien todėl, kad trūkumai iki šiol neištaisyti, nėra pagrindo. Ieškovai neišvengiamai tuos trūkumus turės šalinti, nes darbai atlikti nekokybiškai.
Teisiniai argumentai
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių sudaryta sutartis turi vartojimo pirkimo–pardavimo bei vartojimo rangos sutarties elementų, nes iš jos turinio ir bylos įrodymų matyti, kad atsakovas, kaip verslininkas pagal ieškovės – fizinio asmens užsakymą jos šeimos namų ūkio poreikių tenkinimui įsipareigojo ne tik parduoti prekes – plastikinius langus, balkono duris, laminuotas palanges, bet ir tinkamai nustatyti jų matmenis, atlikti senų langų ir balkono durų, vidaus ir lauko palangių išmontavimo ir naujų gaminių sumontavimo, lauko palangių apskardinimo darbus ieškovų name (CK 6.350str., 6.681 str. 4 d., 6.672 str.). Nors sudaryta sutartimi (sutarties 3.5 p.) ieškovei buvo numatyta atsakomybė už langų matmenis, tačiau tokios atsakomybės perkėlimas vartotojui, kaip nurodė ir pirmos instancijos teismas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams (CK 6.188 str.).
Atsakovas pats parengė pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje visai neaptarta teikiamų paslaugų apimtis, todėl, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio nuostatomis dėl sutarties sąlygų aiškinimo vartotojo naudai bei sutarties sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai, byloje atliktos teismo ekspertizės ir papildomos teismo ekspertizės akto duomenimis dėl hermetinimo darbų paskirties apsaugoti nuo drėgmės, o ne apdaila, šiuos darbus priskyrė montavimo darbams. Pagal CK 6.363 str., 6.665 str., 6.678 str. nuostatas, kai vartotojui parduotas netinkamos kokybės daiktas bei nustačius darbų rezultato trūkumus, jis, savo pasirinkimu, gali reikalauti sumažinti prekės ir darbų kainą. Vartotojų teisių gynimo įstatymo 14 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu prekės pirkimas–pardavimas apima prekės instaliavimą, įrengimą ar montavimą ir prekes instaliavo, įrengė ar sumontavo pardavėjas arba jo pasitelkti asmenys, bet koks dėl neteisingo prekių instaliavimo, įrengimo ar montavimo atsiradęs kokybės trūkumas prilyginamas prekių kokybės trūkumui. Vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis dėl sutarties sąlygų aiškinimo vartotojų naudai (CK 6.193 str.) ir CK 6.363 str.3 d. 6.663 str. nuostatomis ir nustatytomis bylos aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį langų pardavimo, montavimo verslu besiverčiančiam atsakovui tenka pareiga tinkami atlikti būtinus matavimus ir parduoti ieškovei (ieškovams) konkrečiam tikslui – tai yra konkrečias jau esančias namo angas atitinkančius langus, juos tinkamai sumontuoti.
Todėl, esant nustatytiems tiek prekių, tiek ir darbų trūkumams, teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nuspręsti, kad yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą dėl kainos sumažinimo, kurios paskaičiavimas nenuginčytas.
Netenkintinas ieškovų prašymas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes šis reikalavimas tinkamai pareikštas tik atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, tai yra ieškinio dalyko pakeitimas, kuris nebuvo tinkamai pareikštas teismui pirmos instancijos teisme (CPK 141 straipsnis), o apeliacinės instancijos teisme šalys negali kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovai pirmos instancijos teismo sprendimo neskundžia.
Iš atsakovo, kaip pralaimėjusios šalies, priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei ir advokato pagalbos išlaidos ieškovams (CPK 88, 92, 93, 98 straipsniai).
Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Nordas“ 150 Lt ieškovei Z. V. advokato pagalbos apeliacinėje instancijoje išlaidų ir 4 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Teisėjai Laimantas Misūnas
Zina Mickevičiūtė
Laimutė Sankauskatė