ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjos BUAB „Ainro“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Ritava“ atstovui advokatui Dainiui Baronui, ieškovo A. K. atstovei advokatei Irmai Bekerei, nedalyvaujant atsakovams A. K., A. G., D. G., V. G., S. G., L. J., A. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, atnaujinus procesą, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Ainro“ prašymą ieškovui A. K., atsakovams A. K., A. G., D. G., V. G., S. G., L. J., A. B., dėl   2014-06-30 teismo sprendimo už akių panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėja BUAB „Ainro“ kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3334-772/2014, baigtą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimu už akių, ir panaikinti 2014 m. birželio 30 d. sprendimą už akių bei priimti naują sprendimą – atmesti A. K. ieškinį dėl turto dalių nustatymo ir leidimo be sutikimo įregistruoti pastato rekonstrukciją, priteisti iš ieškovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šiaulių apygardos teismas 2016-01-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-145-883/2016 tenkino pareiškėjos BUAB „Ainro“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-12 nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3334-772/2014, ir panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-12 nutartį, atnaujino procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3334-772/2014, vadovaujantis CPK 366 str. 1 d. 7 p. įtvirtintais pagrindais, t. y. kad teismas, priimdamas 2014-06-30 sprendimą už akių neišsprendė dėl pareiškėjos teisių ir pareigų. Atnaujinus procesą, byla buvo perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino pareiškime dėl proceso atnaujinimo išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad neužtekus BUAB „Ainro“ turto padengti kreditorių reikalavimus, buvo nukreiptas išieškojimas į R. K. ir A. K. santuokoje įgytą turtą, įskaitant nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). Bankroto administratorius kreipėsi į R. K. ir A. K. dėl galimybių įvertinti turtą sudarymo, tačiau gavo A. K. atsakymą, jog ji neturi dalies vertintino turto. Patikrinus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis viešajame registre buvo nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimu už akių A. K. gyvenamajame name vietoje priklausiusio 249,018 kv. m. patalpų ploto bei 46 kv. m. ploto pastato – garažo jos nuosavybėje liko tik 89,55 kv. m. ploto patalpa, t. y. vietoj turėtų 77/100 dalių priklauso tik 8955/45333 dalys pastato – gyvenamojo namo, o pastatas – garažas yra sujungtas su gyvenamuoju namu, suformuojant vieną bendrą pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimu už akių buvo patenkintas ieškovo A. K. ieškinys bei nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 453,33 kv. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios dalys A. G. yra 5700/45333 dalys (mirusios 2011-05-23, jos turto paveldėtojai yra A. G., D. G., V. G., P. G., L. J., A. B.), A. K. – 8955/45333 dalys; A. K. – 30678/453333 dalys. Akivaizdu, kad A. K. turto apimtis 2014-06-30 sprendimu už akių buvo sumažinta daugiau nei trimis kartais, buvo pažeistos BUAB „Ainro“ kreditorių teisės, sumažintos galimybės išieškoti skolas bei padengti patvirtintus finansinius reikalavimus. Ieškovas A. K., rekonstruodamas gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo šio nekilnojamojo daikto savininku ir negalėjo jo įgyti nuosavybėn, nuo 2010-10-01 įsigaliojusi Statybos įstatymo 3 straispnio redakcija neleido ieškovui būti šio nekilnojamojo daikto savininku ar dalininku. Ieškovas, pareiškėjos nuomone, jei ir atliko nekilnojamojo daikto rekonstrukciją savo lėšomis, gali kreiptis į teismą dėl kompensacijos pagerinus daiktą priteisimo. Pažymi, kad rekonstruotam turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, kuris galioja iki šiol. Prašo panaikinti 2014-06-30 sprendimą už akių bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas.

Ieškovo A. K. atstovė paaiškino, kad 2014-06-30 sprendimas už akių yra pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti. Ieškovas įsirengė atskirą būstą su atskiromis šildymo, vandentiekio sistemomis, sudarė sutartis su paslaugų tiekėjais. Atsakovai neginčijo, kad ieškovas rekonstruotų gyvenamąjį namą, jis savo lėšomis pirko statybines medžiagas, statybos vyko ūkio būdu, rangos sutartys nebuvo sudaromos. Ieškovas su atsakove A. K. buvo sutarę, kad atlikęs statybos darbus ieškovas taps dalies gyvenamojo namo savininku, įgis nuosavybę. Leidimai dėl darbų buvo gauti A. K. vardu, vėliau teisę į statybas ji perleido sūnui A. K.. Ieškovas pagerino pastatus, pasistatė atskirą objektą su atskiru įėjimu, tad gali įgyti nuosavybę. Kreditorių interesai nebuvo pabloginti. Kadastriniai matavimai buvo atlikti prieš laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o antstolis areštavo turtą, kuris pagal kadastrinius duomenis neegzistavo, taigi, turtui apribojimų nebuvo, areštas nebuvo tinkamai įregistuotas, išviešintas ir ieškovui nebuvo žinomas. Prašo palikti 2014-06-30 sprendimą už akių.

Atsakovams A. K., A. G., D. G., V. G., S. G., L. J., A. B. apie bylą ir teismo posėdžius pranešta tinkamai, šie asmenys į teismo posėdžius neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, teismas negavo jų prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas nemato kliūčių nagrinėti bylą atsakovams nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas, 2014-06-30 sprendimas už akių naikintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja BUAB „Ainro“, atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-3334-772/2014, prašo panaikinti 2014 m. birželio 30 d. sprendimą už akių bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo A. K. ieškinį dėl turto dalių nustatymo ir leidimo be sutikimo įregistruoti pastato rekonstrukciją, nurodydama, kad A. K., nebūdamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, negalėjo nekilnojamąjį daiktą rekonstruodamas įgyti jį nuosavybėn, be to, rekonstruojamajam nekilnojamajam daiktui buvo pritaikytas areštas, ir atsakovė A. K. negalėjo sumažinti jai tenkančios nuosavybės dalies.

Dėl teisės atlikti nekilnojamųjų daiktų rekonstrukciją

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 30 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3334-772/2014 nustatė, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 453,33 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios dalys A. G. yra 5700/45333 (kuri mirė (duomenys neskelbtini), jos teisių ir pareigų perėmėjai, jos turto paveldėtojai yra A. G., D. G., V. G., P. G., L. J., A. B.), A. K. – 8955/45333 dalys; A. K. – 30678/45333 dalys, taip pat leido A. K. be A. K., A. G., D. G., V. G., P. G., L. J., A. B. sutikimo įregitruoti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), atliktą rekonstrukciją bei su tuo susijusius kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre. Priimdamas sprendimą už akių teismas vadovavosi aplinkybėmis, jog 2001 – 2010 metais, bendrasavininkų sutikimu, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruotas A. K. sūnaus A. K. lėšomis, tokiu būdu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas gyvenamasis namas yra padidintas, pastačius priestatus ir taip išplėtus gyvenamojo namo bendrąjį plotą iki 453,33 kv. m.; išplėtus gyvenamojo namo plotą dėl naujai pastatytų patalpų, sujungtų su gyvenamuoju namu, visos šio namo patalpos yra sudėtinės to paties gyvenamojo namo dalys ir nėra atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl ieškovui A. K. priklauso dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1985-04-10 dovanojimo sutartimi A. K. įgijo nuosavybėn ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas – 115,09 kv. m. (1 t. 3 b. l.). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla patvirtina, kad dalį aptariamo gyvenamojo namo, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio A. K. ir A. G., A. K. nuo 1992 metų pradėjo rekonstruoti. Jei 1992-09-11 pažymėjimo, Nekilnojamojo turto registro duomenimis (25, 30 kadastro bylos 1 tomo lapai) A. K. priklausė 60/100 dalys, o A. G. – 40/100 dalys 323,40 kv. m. bendro ploto, 216,89 kv. m. naudingo ploto, 142,79 kv. m. gyvenamojo ploto namo, esančio (duomenys neskelbtini), tai 2007-12-12 bendraturčių A. K. ir A. G. susitarimu dėl nuosavybės teisių aritmetinės dalies pasikeitimo, atstačius priestatą 2a2/p, A. K. atiteko 77/100 dalys, A. G. – 23/100 dalys gyvenamojo namo (kadastro bylos 2 tomo 47 lapas). 2007 m. gruodžio 19 d., 2014-07-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (kadastro bylos 1 tomo 43 lapas, 1 t. 169-172 c. b. l.) patvirtina, kad A. K. nuosavybės teise nuo   2007-12-12 priklauso 77/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. G. nuosavybės teise nuo 2007-12-12 priklauso 23/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos adresuotame 2014-10-30 prašyme patvirtinti deklaraciją (3 t. 63-64 c. b. l.) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriam buvo atlikta rekosntrukcija, statytoja ir savininke nurodyta A. K..  Iš 2014-10-30 deklaracijos apie statybos užbaigimą (kadastro bylos 2 tomo 1-3 lapai) matyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014-11-04 patvirtino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, atliktą pagal 1998-07-15 statybos leidimą, bei patvirtino oranžerijos, garažo rekonstrukciją, pradėtą 1997 metais, gyvenamojo namo bendrą plotą padidino iki 453,33 kv. m., naudingą plotą – iki 312,46 kv. m., gyvenamąjį plotą – iki 217,02 kv. m., statytoja nurodyta savininkė A. K., taip pat savininku pagal 2014-06-30 teismo sprendimą už akių nurodytas A. K.. Po rekonstrukcijos, kurios metu gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sujungti su nekilnojamuoju daiktu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014-06-30 sprendimo už akių, A. K. nuosavybės teise atiteko 8955/45333 dalys (89,55 kv. m.), A. K. – 30678/45333 dalys (306,78 kv. m.), A. G. – 5700/4533 dalys (57,00 kv. m.) nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

CK 4.72 str., 4.75 str., 4.77 str. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamasi ir disponuojama juo bendraturčių, t. y. savininkų, sutarimu. Jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos (CK 4.77 str. 1 d.).

Statybos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad statyba – tai veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose (13 dalis); statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.; 18 dalis); statytojas – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui; 41 dalis). Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje (įsigaliojusi redakcija nuo 2010-10-01) nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. nebuvo nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininku, jų nevaldė nuosavybės teise, nevaldė ir nenaudojo kitais įstatymų nustatytais pagrindais, todėl negalėjo rekonstruoti šių nekilnojamųjų daiktų, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad A. K. negalėjo būti statytoju, rekonstruoti aptariamų nekilnojamųjų daiktų ir vadovaujantis Statybų įstatymo (iki 2010-10-01 galiojusios redakcijos) 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes jis nebuvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininku, nevaldė šio žemės sklypo kitais įstatymų nustatytais pagrindais (kadastro bylos 2 tomo 40-41 lapai). Byloje nėra duomenų, kad A. K. būtų išduotas leidimas vykdyti rekonstrukcijos darbus. Su nekilnojamųjų daiktų rekonstrukcija susijusiuose dokumentuose statytoja ir savininke yra nurodyta A. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.47 straipsnis, įtvirtinantis nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, nenumato, kad nuosavybė į nekilnojamį daiktą galėtų būti įgijama rekonstruojant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą.

Teismas neginčija aplinkybių, kad A. K. savo lėšomis prisidėjo prie nekilnojamųjų daiktų rekonstrukcijos darbų, į bylą pateikti mokėjimo kvitai, sąskaitos (2 t. 90-144 c. b. l.) patvirtina, kad A. K. laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2014 metų įsigijo įvairių prekių, skirtų namui rekonstruoti. Tačiau įdėtų į namo rekonstrukciją lėšų klausimas turėtų būti sprendžiamas byloje dėl šių lėšų susigrąžinimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rekonstruojamiesiems daiktams

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2012-04-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-771-368/2012 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 306149,54 Lt sumoje A. K. ir R. K. priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas. Be to, Šiaulių apygardos teismas 2014-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-168-372/2014 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo A. K. bei R. K. turtą (1 t. 152-153 c. b. l.). 2014 m. kovo 7 d. antstolio Ričardo Kudrausko sudarytame turto apraše nurodyta, kad pagal 2014-02-21 nutartį areštuotas ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o 2014-07-24 turto apraše (1 t. 155-157 c. b. l.) nurodyta, kad areštuotas ir gyvenamojo namo priklausinys – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ir nors Šiaulių apygardos teismo 2014-02-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-771-368/2012 buvo panaikintos 2012-04-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones, 2014-06-30 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-3334-772/2014 priėmimo metu galiojo laikonosios apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių apygardos teismo 2014-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-168-372/2014 A. K. bei R. K. turtui, šios laikinosios apsaugos priemonės galioja iki šiol.

Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad turto areštas – tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (3 dalis); turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas (7 dalis); turto naudojimo teisės apribojimas – teisės naudoti turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti priverstinis laikinas apribojimas (8 dalis); turto valdymo teisės apribojimas – teisės įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį priverstinis laikinas apribojimas (10 dalis).

Taigi, areštavus A. K. nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), ji neteko teisės disponuoti šiuo turtu, keisti šio turto teisinę būklę, perleisti nuosavybės teisę kitiems asmenims. 2014 m. liepos 23 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis A. K. nuosavybės teise tebepriklausė 77/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), todėl kaip nepagrįsti vertintini ieškovo atstovės teiginiai, kad arešto metu šių nekilnojamųjų daiktų tokiomis proporcijomis nebebuvo. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2016-01-19 nutartyje (2 t. 66-71 c. b. l.) taip pat konstatato, kad 2014-06-30 sprendimo už akių priėmimo momentu galiojo A. K. ir R. K. turtui teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, siekiant užtikrinti A. K. ir R. K. kreditorių interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad teismas 2014-06-30 sprendimu už akių negalėjo pakeisti A. K. nuosavybės teise piklausančio turto dalių, jas sumažinant, tokiu būdu pakeičiant turto teisinę būklę, o turto bendrasavininku pripažįstant A. K., todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas, 2014-06-30 sprendimas už akių naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – patikslintą ieškinį atmesti (1 t. 61-62 b. l.; CPK 371 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėja BUAB „Ainro“ pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad patyrė byloje 890 Eur bylinėjimosi išlaidas (3 t. 40-45, 73-76 c. b. l.). Prašymą tenkinus visiškai, 890 Eur teisinių paslaugų išlaidos priteistinos pareiškėjai iš ieškovo A. K. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.), taip pat iš ieškovo priteistinos 19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 96 str., 259 str., 270 str., 371 str. 1 d. 3 p., teismas

n u s p r e n d ž i a :

tenkinti pareiškėjos BUAB „Ainro“ prašymą.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-3334-772/2014 ir priimti naują sprendimą – atmesti A. K. ieškinį dėl turto dalių nustatymo ir leidimo be bendrasavininkų sutikimo įregistruoti pastato rekonstrukciją.

Priteisti BUAB „Ainro“, buveinė Varpo g. 25-2, Šiauliuose, juridinio asmens kodas 175659670, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Ritava“, iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 890 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimties eurų) teisinių paslaugų išlaidas.

Priteisti valstybei iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 19 Eur (devyniolikos eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.