Civilinė byla Nr. e3K-3-141-916/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11925-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ignitis“ ieškinį atsakovams R. Z. ir J. Z. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, nustatančių teismo sprendimo už akių panaikinimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė iš atsakovų solidariai priteisti 1707,59 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai.

4.       Atsakovė 2024 m. vasario 8 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime nurodė, kad jau daug metų gyvena Norvegijoje ir nors turi paskyrą Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemyje, tačiau ja nesinaudoja ir jos netikrina. Apie tai, kad yra užvesta civilinė byla, sužinojo tik tada, kai iš antstolio elektroniniu paštu gavo patvarkymą dėl skolos išieškojimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

6.       Teismas konstatavo, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta apie pareikštą ieškinį ir atsakovės teisę pateikti atsiliepimą į jį, nes bylos duomenys patvirtina, jog atsakovams ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo 2023 m. lapkričio 7 d. buvo išsiųsti per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemį, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1751 straipsnio 10 dalimi, jie laikytini įteiktais 2023 m. lapkričio 8 d. Atsakovės paskyra teismų elektroninių paslaugų portale procesinių dokumentų įteikimo momentu buvo aktyvi, jos deaktyvavimo procedūra nebuvo pradėta.

7.       Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog priimtas sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės.

8.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, 2025 m. sausio 9 d. nutartimi jį atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. 

9.       Teismas nurodė, kad, vertinant tiek teisinį reglamentavimą, kuris nenustato atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, pareigos aktyviai tikrinti LITEKO VEP posistemio, nepaisant to, jog ši paskyra yra aktyvi, tiek byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias, jog teismas nesiėmė visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių, kad informuotų atsakovę apie teisme jos atžvilgiu pradėtą civilinį procesą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas dėl tinkamo atsakovės informavimo apie jos atžvilgiu pradėtą civilinį procesą.

10.       Teismas nusprendė, kad nors pirmosios instancijos teismas ir netinkamai taikė proceso teisės normas, t. y. atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu pradėtą civilinį procesą, tačiau bylos faktinės aplinkybės buvo nustatytos tinkamai, o atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį  panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                       Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, tinkamai neinformuodamas atsakovės, tačiau nutarties nepanaikino, todėl atsakovė negalėjo tinkamai apginti savo teisių ir teisėtų interesų, pateikti žodinių paaiškinimų ir dalyvauti bylos nagrinėjime.

11.2.                       Nors teismui ir nebuvo draudžiama procesinius dokumentus atsakovei įteikti per elektroninių paslaugų portalą, tačiau, prieš priimdamas sprendimą už akių, teismas privalėjo įsitikinti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti tinkamai.

11.3.                       Teismas neišnaudojo kitų CPK nustatytų atsakovės informavimo būdų, nors byloje buvo pateiktas atsakovės gyvenamosios vietos Norvegijoje adresas ir adresas korespondencijai Lietuvoje.

11.4.                       Teismui iš santuokos nutraukimo bylos Nr. e2-660-1023/2022 buvo žinomas atsakovės elektroninio pašto adresas, tačiau teismas formaliai įvertino galimybę įteikti procesinius dokumentus tik vieninteliu būdu.

12.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1.                       Teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti per aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą, todėl atsakovė turėjo pareigą domėtis proceso eiga.

12.2.                      Atsakovei jos niekur nedeklaruotu faktiniu adresu ar elektroniniu paštu procesiniai dokumentai neturėjo būti siunčiami, kadangi teismas nėra įpareigotas dokumentus įteikti keliais skirtingais būdais, tai jau padarius per LITEKO VEP posistemį.

12.3.                      Atsakovės pareiškime ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės buvo išsamiai įvertintos bylą nagrinėjusių teismų, o atsakovė nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų, kurie leistų spręsti, kad priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo pareigos panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės 

13.       CPK 285 straipsnyje reglamentuotos teismo sprendimo už akių priėmimo sąlygos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka.

14.       Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; ir kt.).

15.       Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis). 

16.       CPK 288 straipsnio 4 dalyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) buvo įtvirtinta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi, įstatymų leidėjas buvo įtvirtinęs dvi kumuliatyvias sąlygas, kurias konstatavus, teismo sprendimas už akių turėjo būti panaikinamas, o bylos nagrinėjimas iš esmės – atnaujinamas.

17.        Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažinta, kad CPK 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Konstitucinis Teismas pripažino, kad tokiu reguliavimu teismui nebuvo sudarytos prielaidos atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės net ir tais atvejais, kai teismas pripažįsta proceso šalies neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis, bet konstatuoja, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

18.       Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad, pagal Konstituciją, civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje ir kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris neleistų teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą. Konstatuota ir tai, kad priešingu atveju būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko), jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų.

19.       Įstatymų leidėjas, įgyvendinęs Konstitucinio Teismo nutarimą, šiuo metu galiojančioje CPK 288 straipsnio 4 dalies redakcijoje įtvirtino du atskirus pagrindus ir nustatė, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors šie CPK įtvirtinti teismo sprendimo už akių panaikinimo pagrindai ir yra skirtingi – vienas yra labiau susijęs su pateiktų įrodymų vertinimu, kitas – su bendromis procesinėmis prielaidomis priimti teismo sprendimą už akių, tačiau teisine prasme jie yra lygiaverčiai ir, konstatavus nors vieną iš jų, teismo sprendimas už akių turi būti panaikinamas, o bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas. 

20.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53).

21.       Bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr. EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77).

22.       Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl teismo sprendimo už akių (ne)panaikinimo, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie prieš ją pradėtą civilinį procesą. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

23.       Teismai byloje nustatė, kad atsakovė nuo 2018 metų yra deklaravusi išvykimą į Norvegiją, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės LITEKO VEP paskyra yra aktyvi, o šios paskyros deaktyvavimo procesas nėra pradėtas, išsiuntė atsakovei procesinius dokumentus į jos paskyrą ir juos laikė tinkamai įteiktais jau kitą dieną. Ginčo byloje dėl to, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikiami vieninteliu būdu, t. y. per LITEKO VEP posistemį, nėra.

24.       Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta apie pareikštą ieškinį ir atsakovės teisę pateikti atsiliepimą į jį, nes atsakovams ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo buvo išsiųsti per LITEKO VEP posistemį. Taip pat pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodytos jokios naujos aplinkybės ar pateikti įrodymai, leidžiantys spręsti, jog priimtas sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos atsakovės teisės. Šį pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovė apskundė atskiruoju skundu.

25.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-823/2023, 19 punktas).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

27.       Vertindamas, ar tinkamai pirmosios instancijos teismas sprendė dėl antrosios CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos – ar galėjo būti priimtas sprendimas už akių šioje situacijoje, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino duomenų, kada atsakovė paskutinį kartą buvo prisijungusi prie savo LITEKO VEP paskyros, o byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti realiai, ir konstatavo, kad atsakovė nežinojo apie ieškovės jai pareikštą ieškinį ir pareigą pateikti atsiliepimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinomas atsakovės adresas korespondencijai Lietuvoje. Vis dėlto teismas priėjo prie išvados, kad nors atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu pradėtą civilinį procesą, bylos faktinės aplinkybės buvo nustatytos tinkamai ir nėra pagrindo naikinti sprendimą už akių. 

28.       CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas byloje susiklosčiusių aplinkybių, susijusių su atsakovės informavimu, šio reguliavimo kontekste tinkamai neįvertino, taip iš esmės nepagrįstai pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės atžvilgiu galėjo priimti teismo sprendimą už akių, nors ir konstatavo, kad procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti tinkamai. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reguliuojančias procesinių dokumentų įteikimą, į tai, kad kasaciniame skunde ši faktinė aplinkybė nėra ginčijama, o ginčijamos atsiradusios teisinės pasekmės šią faktinę aplinkybę konstatavus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo situaciją dėl proceso teisės normų pažeidimo įteikiant procesinius dokumentus vertinti kitaip, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. 

29.       Kartu teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, pažymi, kad nustačius, jog procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti tinkamai ir dėl to ji nebuvo informuota apie jos atžvilgiu pradėtą civilinį procesą, yra pagrindas konstatuoti, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas ir 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas), todėl teismas, remdamasis vien šiuo pagrindu, turėjo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas teismo sprendimo už akių panaikinimo pagrindus, nepagrįstai prioritetą suteikė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytam pagrindui, tinkamai neįvertindamas esminio proceso teisės pažeidimo, sudarančio CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindą. Taigi, nors apeliacinės instancijos teismas ir tinkamai nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, neįsitikindamas, ar procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, tačiau nukrypo nuo CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyto reguliavimo, įtvirtintus teismo sprendimo už akių panaikinimo pagrindus vertindamas kaip kumuliatyvius, o ne atskirus.  

Dėl bylos procesinės baigties

30.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsisakydamas atnaujinti bylos nagrinėjimą, ir apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo už akių panaikinimą, o šie pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtus procesinius sprendimus, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys bei teismo sprendimas už akių naikintini ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas, perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti.

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Irmantas Šulcas 

        Agnė Tikniūtė

        Dalia Vasarienė