Baudžiamoji byla Nr. 2K-617/2012

Proceso Nr. 1-45-1-00359-2011-2              Procesinio sprendimo kategorija

2.1.15.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. V., asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendis. Iš V. V. A. S. priteistas neturtinės žalos dydis padidintas iki 20 000 Lt ir išieškota 400 Lt proceso išlaidų.

              Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiu V. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, su 3500 Lt užstatu, nustatytas laidavimo terminas dveji metai šeši mėnesiai, įpareigojant laiduotoją per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti užstatą į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, ir baudžiamoji byla nutraukta. Priteista iš V. V. 1000 Lt A. S. neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą,

n u s t a t ė:

              V. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. vasario 25 d., 2011 m. vasario 26 d., 2011 m. kovo 1 d. sistemingai baugino nukentėjusįjį A. S. panaudodamas psichinę prievartą, rašydamas SMS žinutes iš telefono Nr. 8675  į nukentėjusiojo A. S. telefoną Nr. 8647 . Taip 2011 m. vasario 25 d., 15.19 val., išsiuntė SMS žinutę: ,,Ar ramiai miegasi naktimis? Matau tave, seku, neilgai liko kankintis. Įžeidei rebiatas, užsakei žmoną ir neatsiskaitei. Kada ??? tik klausimas...“. 2011 m. vasario 26 d., 8.54 val., išsiuntė SMS žinutę: ,,Ar ramiai miegi ??? dujos – didelė jėga, ir jokie užraktai nepadeda, deja. Kaip žmonos nužudymo užsakovui turėtų būti žinoma. Aš tave matau, o tu manęs ne. Iki susimatymo... ten...“. 2011 m. vasario 26 d., 9.39 val., išsiuntė SMS žinutę: ,,Žiūrėk tik nenusividuriuok pirmą laiko. Rebiatos pakalbėt trokšta“. 2011 m. kovo 1 d., 17.07 val., išsiuntė SMS žinutę: ,,Žiūrėk ką darai. ...jau iki ausų, kaip žmogžudystės užsakovas turėtum suprasti, kad nedaug liko iki... rebiatos pakalbėt trokšta. Aš tave seku ir matau“.

              Keisdamas apylinkės teismo nuosprendį dėl neturtinės žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apylinkės teismas kreipė dėmesį išimtinai tik į nusikaltimo padarymo motyvus, į žinučių kiekį ir į tai, jog žinutes A. S. V. V. siuntė trumpą laiko tarpą, bet visiškai neatsižvelgė ne tik į tai, kad V. V. veiką padarė vedamas itin žemų paskatų – keršto, vadovaudamasis tik savo visiškai niekuo nepagrįsta nuomone apie galimą A. S. prisidėjimą prie savo žmonos (V. V. sesers) žūties, ir kad toks jo pasirinktas elgesio variantas siekiant nustatyti tiesą apie D. S. mirties aplinkybes yra visiškai nepriimtinas, bet ir į žinučių siuntimo aplinkybes, siųstų žinučių turinį ir į nusikaltimu sukeltus padarinius, t. y. privertė A. S. jausti nuolatinę grėsmę savo gyvybei ir jomis siekė, kad tokią būseną jis išgyventų kiek įmanoma ilgiau. Taigi akivaizdu, kad apylinkės teismo nustatytas jo patirtos neturtinės žalos dydis pinigine išraiška yra aiškiai neadekvatus. Nustatydama neturtinės žalos dydį, be pirmiau išdėstytų kriterijų, kolegija atsižvelgia į kaltininko turtinę bei šeiminę padėtį, t. y. į tai, kad jo sutuoktinė ribotai darbinga, duktė studijuoja, V. V. turi savo verslą, nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Taigi priteistas neturtinės žalos dydis didinamas iki 20 000 Lt.

              Kasaciniu skundu kasatorius prašo panaikinti apygardos teismo sprendimą ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį be pakeitimų.

              Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiojo A. S. apeliacinį skundą ir pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, nesilaikė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurioje nustatyta, kad civilinio ieškinio sprendimas priklauso nuo jo pagrįstumo ir dydžio įrodytumo, ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį. BPK nenumatyta, kaip turėtų būti išspręstas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas.

              Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, esmė yra ta, jog nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai, o kaltininkui nekyla jokių baudžiamųjų teisinių padarinių. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus civilinio ieškinio tenkinimas negalimas, jis turi būti paliktas nenagrinėtas. Jeigu kasacinės instancijos teismas pritartų tokiai praktikai, kad teismas, nutraukdamas nagrinėjamą bylą, turėjo teisę išspręsti civilinį ieškinį iš esmės, jis negali sutikti su tuo, kad apygardos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl civilinio ieškinio. Apygardos teismas, nesurinkęs jokių papildomų duomenų, rodančių didesnę padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam A. S., negu nenustatė pirmosios instancijos teismas, neatlikęs byloje įrodymų tyrimo, nutarė padidinti priteistos neturtinės žalos dydį ir taip esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

              Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šios instancijos teismas yra konstatavęs, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Apygardos teismas, net 20 kartų padidinęs apylinkės teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, tik formaliai nurodė, kad atsižvelgia į kaltininko turtinę bei šeiminę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad jis yra verslininkas, tačiau neatsižvelgė, kad jo verslas nėra toks, kuris duoda dideles nuolatines pajamas, suteikiančias galimybę normaliai pragyventi. Jis augina nedidelį kiekį vaismedžių, vaiskrūmių, kuriuos parduoda pagal sezonus. Gautos pajamos yra nedidelės ir toli gražu neužtikrina šeimos poreikių patenkinimo. Byloje esantys duomenys apie jo nekilnojamąjį turtą yra netikslūs. Gyvenamasis namas Ramygaloje yra vienintelis jo namas, kur gyvena jo šeima. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje prokuroras, palaikydamas valstybinį kaltinimą, siūlė teismui priteisti iš jo gerokai mažesnį neturtinės žalos atlyginimą, dėl to nukentėjusysis jokių prieštaravimų nepareiškė. Atsižvelgus į jo atliktų veiksmų apimtį, intensyvumą, trukmę, padarytos veikos pobūdį, motyvus ir pasekmes, jo turtinę padėtį, apylinkės teismo nustatytas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasatorius prašo panaikinti ir apeliacinės instancijos teismo priteistas proceso išlaidas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo kasatoriaus V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, teismų sprendimus pakeisti: iš V. V. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 10 000 Lt. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka būtina įvertinti, ar teismai tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, padidindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vertino teisiškai reikšmingus kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti, o būtent pasekmes ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį. V. V. veiką padarė vedamas itin žemų paskatų – keršto, vadovaudamasis tik savo visiškai niekuo nepagrįsta nuomone apie galimą A. S. prisidėjimą prie savo žmonos (V. V. sesers) žūties (byloje nėra jokių duomenų apie priežastinį ryšį tarp kokių nors A. S. veiksmų ir D. S. mirties), ir kad toks jo pasirinktas elgesio variantas siekiant nustatyti tiesą apie D. S. mirties aplinkybes yra visiškai nepriimtinas. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į žinučių siuntimo aplinkybes, siųstų žinučių turinį bei į nusikaltimu sukeltus padarinius, kad žinutės privertė A. S. jausti nuolatinę grėsmę savo gyvybei ir kad jomis buvo siekiama, jog tokią būseną A. S. išgyventų kiek įmanoma ilgiau. Pastarąją aplinkybę įrodo ir tai, kad V. V. žinutes siuntė iš naujai įsigyto telefono aparato, naudodamasis nauja išankstinio apmokėjimo SIM kortele, todėl A. S. negalėjo žinoti, kad žinučių autorius yra būtent V. V., o policijos pareigūnams nustatyti žinučių autorių taip pat prireikė nemažai laiko. Prokurorės nuomone, byloje įrodyta, kad A. S. patyrė neturtinę žalą, t. y. jausmą, jog yra sekamas, pagrįstą baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Taip pat teismas atsižvelgė ir į V. V. turtinę bei šeiminę padėtį, t. y. kad V. V. turi savo verslą, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kad jo sutuoktinė yra ribotai darbinga, kad duktė studijuoja. Šie nurodyti teismo motyvai pagrįsti, tačiau teismas, nevertindamas kitų teisiškai svarbių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (nepadaryta nukentėjusiajam turtinė žala) ir jų visumos, nesilaikė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, dėl to netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Atsižvelgtina į tai, kad V. V. padarė nusikalstamą veiką po nelaimingo atsitikimo su savo šeimos nariu, ir tai turėjo tiesioginės įtakos jo veiksmams. V. V. veiksmai apsiribojo tik keturių žinučių rašymu, po to šie veiksmai savanoriškai buvo nutraukti, turtinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta. Priteistas neturtinės žalos dydis 20 000 Lt (20 kartų daugiau už pirmosios instancijos priteistą dydį) yra aiškiai neadekvatus, todėl mažintinas.

Prokurorės nuomone, proceso išlaidos priteistos pagrįstai, nes teisme buvo nagrinėjami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais, todėl jis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos dalyvauti byloje. Teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiojo atstovas advokatas, todėl atstovavimo išlaidos priteistos pagrįstai.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

              Dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėto atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės

Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tik teisės taikymo aspektu, t. y. šiuo atveju pasisakydamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

Kasatoriaus nuomone, kad nuosprendžiu nutraukus baudžiamąją bylą BK 40 straipsnio pagrindu nutrūksta baudžiamieji ir baudžiamojo proceso teisiniai santykiai. Kaltininkui nekyla jokių baudžiamųjų teisinių padarinių, įskaitant ir civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje priteisimą, nes šiems santykiams pasibaigus civilinio ieškinio tenkinimas negalimas ir ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.

Kolegija pažymi, kad minėtas kasatoriaus teiginys yra neteisingas.

Teismų praktikoje laikoma, kad teismas, atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai), jeigu žala neatlyginta, turėtų civilinio ieškinio klausimą išspręsti iš esmės, t. y. pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Byloje nustatyta, kad kasatorius žalos neatlygino, o tik žadėjo atlyginti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai spręsdami iš esmės neturtinės žalos atlyginimo klausimą įstatymo reikalavimų nepažeidė.

              Dėl atlygintinos neturtinės žalos ir jos dydžio

Kasatorius mano, kad apygardos teismas nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl civilinio ieškinio, nes teismas, nesurinkęs jokių papildomų duomenų, rodančių didesnę padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam A. S., negu nustatė pirmosios instancijos teismas, neatlikęs byloje įrodymų tyrimo, nutarė padidinti priteistos neturtinės žalos dydį ir taip esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje iškilusios atlygintinos neturtinės žalos dydžio problema yra faktinių aplinkybių sritis, priskirta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog A. S. patyrė neturtinę žalą, t. y. jausmą, jog yra sekamas, pagrįstą baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė ir į V. V. turtinę bei šeiminę padėtį, t. y. kad jis turi savo verslą, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kad jo sutuoktinė yra ribotai darbinga, kad duktė studijuoja, tačiau nevertino kitų teisiškai svarbių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. V. V. padarė nusikalstamą veiką po nelaimingo atsitikimo su šeimos nariu ir tai turėjo tiesioginės įtakos jo veiksmams. Jo veiksmai apsiribojo tik keturių žinučių rašymu, po to šie veiksmai savanoriškai buvo nutraukti, turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta. Priteistas šioje byloje 20 000 Lt neturtinės žalos dydis neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų, dėl to mažintinas.

Dėl teismo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja teisinius santykius sprendžiant turėtų išlaidų problemas. Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltojo asmens išieškoti nukentėjusiojo turėtas advokato atstovavimo išlaidas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje atstovavimo išlaidos priteistos pagrįstai, nes iš bylos duomenų matyti, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, jame ginčijami klausimai buvo tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais byloje ir todėl jis buvo priverstas kreiptis profesionalios pagalbos į advokatą.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartį: nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria iš nuteistojo V. V. nukentėjusiajam A. S. buvo priteista 20 000 Lt neturtinės žalos, pakeisti ir priteistiną žalą sumažinti iki 5 000 Lt.

Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                              Olegas Fedosiukas

                                                                                                                                            Jonas Prapiestis

                                                                                                                                            Viktoras Aidukas