Civilinė byla Nr. e2-3521-466/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32480-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.1.11.4.3.2;

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovui D. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – I. M..

Teismas

nustatė:

2019 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas preliminariu sprendimu patenkino ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovui D. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1520,00 Eur žalos atlyginimo. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo valstybės naudai 17,00 Eur žyminio mokesčio.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. gruodžio 6 d. buvo gauti atsakovo D. V. prieštaravimai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. preliminaraus sprendimo ir ieškovės ieškinio. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad jis po to, kai baudžiamoji byla 2017 m. lapkričio 2 d. buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, nukentėjusiajai (trečiajam asmeniui I. M.) atlygino 1500,00 Eur, t. y. tiek, kiek buvo priteista 2017 m. gegužės 19 d. teismo nuosprendžiu.

2019 m. gruodžio 19 d. buvo gautas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimas į atsakovo pateiktus prieštaravimus. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentais. Ieškovė turėjo nukentėjusiai I. M. avansu sumokėti 1520,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokią situaciją, kad žalą I. M. atlygino ir atsakovas, ir ieškovė galėjo nulemti nukentėjusios I. M., kuriai baudžiamojoje byloje atstovavo advokatas, veiksmai. Dėl to prašė į bylą įtraukti I. M. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų

2020 m. kovo 4 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pakeisti pradinį atsakovą D. V. į atsakovę I. M.. Ieškovė nurodė, kad išanalizavus atsakovo D. V. pateiktus prieštaravimus ir rašytinius įrodymus, ieškovė nustatė, kad nėra pagrindo iš atsakovo reikalauti atlyginti žalos, kadangi minėtą žalą jis asmeniškai atlygino trečiajam asmeniui I. M.. Todėl ieškovės reikalavimas turi būti nukreiptas į trečiąjį asmenį I. M.. Teismo posėdžio metu, atsakovas D. V. su ieškovės patikslintu ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti. Tuo tarpu trečiojo asmens atstovė advokatė Inga Abramavičiūtė nurodė, kad dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje nėra galimybės tikslinti ieškinio, ypač tada, kai yra priimtas preliminarus sprendimas. Pažymėjo, kad patikslinto ieškinio priėmimas yra teismo prerogatyva.

2020 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atsisakė priimti ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. kovo 4 d. patikslintą ieškinį.

2020 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu Vilniaus miesto apylinkės teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ir nutarė byla nagrinėti 2020 m. balandžio 15 d. 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė atšaukti žodinį bylos nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. e2-3521-466/2020, ir civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvoje paskelbtą ekstremalią situaciją.

Preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-6928, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija patenkino I. M. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir pervedė jai 1520,00 Eur dydžio žalos atlyginimą už atsakovo D. V. padarytą žalą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus – 2019 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administravimo departamento Finansų skyriaus pažymą dėl sprendimo įvykdymo, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. mokėjimu nurodymu Nr. 24011, buvo išmokėta minėta kompensacija.

Atsakovas D. V. pateiktuose prieštaravimuose dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. preliminaraus sprendimo ir ieškovės ieškinio, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi jis po to, kai baudžiamoji byla 2017 m. lapkričio 2 d. buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, nukentėjusiajai (trečiajam asmeniui I. M.) atlygino 1500,00 Eur, t. y. tiek, kiek buvo priteista 2017 m. gegužės 19 d. teismo nuosprendžiu. Atsakovas taip pat pateikė minėtas aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus – 2017 m. lapkričio 18 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) „SEB“ banko mokėjimo nurodymą Nr. 7.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. CK 6.263 str. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (redakcija galiojusi nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2019 m. birželio 30 d.), teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensaciją avansu šio įstatymo nustatyta tvarka turi: 1) nukentėję asmenys, kuriems padaryti smurtiniai nusikaltimai; 2) nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, tėvai, įtėviai ir išlaikytiniai.

Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama avansu, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nebuvo pareikštas ieškinys dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar ieškinys paliktas nenagrinėtas, arba nustatyta Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 7 punkte nurodyta aplinkybė; 2) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 3) už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino turtinės žalos arba atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio; 4) nėra nustatyta šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-6928, kuriuo konstatavo, kad yra visos Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, ir patenkino trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų I. M. 2016 m. liepos 19 d. prašymą bei išmokėjo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų 1520,00 Eur dydžio neturtinės žalos kompensaciją.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad 2017 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamasis (atsakovas) D. V. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apylinkės teismas taip pat iš dalies patenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisė iš D. V. nukentėjusiajai I. M. 300,00 Eur turtinei ir 1200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendis buvo apskustas tiek D. V., tiek I. M..

2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi atmėtė nuteistojo (atsakovo) D. V. apeliacinį skundą, o nukentėjusiosios I. M. (trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų) apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Nutartis įsiteisėjo nuo jos paskelbimo dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 2 d.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo D. V. 1520,00 Eur išmokėtą kompensaciją avansu, kadangi nebuvo visų sąlygų visumos išmokėti tą kompensaciją nukentėjusiajai – trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų I. M., kaip tą numato Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, t. y. nebuvo sąlygos, kad už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino turtinės žalos. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovui, kaip kaltinamajam baudžiamojoje byloje, nebuvo pagrindo vykdyti priimto 2017 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kadangi jis visa apimtimi buvo apskųstas kaltinamojo (atsakovo) D. V., ir nukentėjusiosios (trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų) I. M.. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus apeliacinius skundus, ir priėmus nutartį, kuri įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 2 d., kaltinamasis (atsakovas) D. V. 2017 m. lapkričio 13 d. įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendį, t. y. savanoriškai atlygino priteistą sumą. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, sumokėjus kompensaciją avansu, ir atsakovui D. V., atlyginus priteistą žalą, atsakovui neturi būti perkeliama pareiga reikalauti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų grąžinti neteisėtai gautą sumą, kadangi nėra atsakovo atsakomybės dėl susiklosčiusios situacijos.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas patenkinti atsakovo D. V. pateiktus prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. preliminaraus sprendimo ir ieškovės ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. preliminarus sprendimas naikintinas, ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

2020 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. kovo 4 d. pažyma Nr. (12.32) PT-1331, kurioje buvo nurodyta, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų I. M. advokatė Jurgita Abramavičiūtė suteikė antrinę teisinę pagalbą bendrai 106,72 Eur sumai, kuri priteistina valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, todėl pašto išlaidos ir kt. išlaidos valstybei, iš jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis). Remiantis nurodytu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 106,72 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybės naudai, atmestinas.

Pažymėtina, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), tačiau procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (10,35 Eur) taip pat nėra priteistinos iš ieškovės, valstybės naudai, kadangi ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, 430 straipsniu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. preliminarų sprendimą panaikinti.

Ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atsakovui D. V., dėl žalos atlyginimo priteisimo, atmesti.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas         Gintaras Pašvenskas