Civilinė byla Nr. 3K-3-403/2012
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00690-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. I. ieškinį atsakovei R. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui AB SEB bankui, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo bei atsakovės R. K. priešieškinį ieškovui J. I., dalyvaujant trečiajam asmeniui AB SEB bankui, dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovui J. I. ir atsakovei R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 123,23 kv. m buto (duomenys neskelbtini) su 29,90 kv. m stogine (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant butą natūra atsakovei, o jam iš atsakovės – 156 735,56 Lt kompensacijos.
Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti butą natūra jai, o ieškovui iš jos – 56 367 Lt kompensacijos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė sutiko sumokėti ieškovui 58 735,56 Lt kompensacijos.
Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas už 310 000 Lt. Butui įsigyti šalys panaudojo 2005 m. rugsėjo 7 d. su AB SEB banku sudarytos kredito sutarties pagrindu gautą 58 068,64 euro (200 000 Lt) kreditą. Banko paskolą iš esmės moka atsakovė, įsipareigojimų vykdyti nevėluojama. Sumokėta 88 736,87 Lt paskolos (iš šios sumos 3735,56 Lt sumokėjo ieškovas) bei 30 748,10 Lt palūkanų. Likusi nesumokėta paskolos dalis – 111 263,13 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: atidalijo ieškovui priklausančią 1/2 dalį 123,23 kv. m buto su stogine, esančio (duomenys neskelbtini), taip: priteisė atsakovei turtą natūra, o ieškovui iš atsakovės – 80 497,43 Lt kompensacijos ir 1737,77 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovo 52 Lt, o iš atsakovės – 49 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
Teismas nurodė, kad šalių ginčo dėl turto atidalijimo būdo nėra: abi šalys sutinka, kad turtas natūra būtų priteistas vienai iš jų, o kitai – kompensacija; taip pat nekilo šalių ginčo dėl jų dalių dydžio bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ginčas kilo dėl kompensacijos dydžio. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas turi kitą gyvenamąją patalpą, o atsakovei ginčijamas butas yra vienintelė gyvenamoji vieta, kurioje ji gyvena su dukteria, teismas sprendė, jog teisingiau turtą natūra palikti atsakovei, kuri pajėgi sumokėti ieškovui kompensaciją.
Teismas nustatė turto vertę vadovaudamasis ieškovo pateikta UAB „Lituka“ ir Ko 2010 m. vasario 18 d. turto vertės nustatymo ataskaita, pagal kurią turto vertė – 506 000 Lt. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad atsakovės pateikta UAB „Turto spektras“ 2010 m. balandžio 9 d. pažyma bei 2010 m. sausio 4 d. VĮ Registrų centro vidutinių rinkos verčių pažyma neatitinka turto vertinimo reikalavimų. Spręsdamas dėl kompensacijos ieškovui dydžio, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad įmokas banko kreditui padengti iš esmės moka atsakovė, kuriai ateityje dar reikės sumokėti kitą paskolos dalį – 111 263,13 Lt. Ieškovas, nors ir būdamas 1/2 dalies buto savininkas, į butą investavo tik 58 735,56 Lt, t. y. 18,9469 proc. turto įsigijimo kainos. Dėl pokyčių rinkoje turtas pabrango 196 000 Lt. Tokiomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę tik į dalį, t. y. 18,9469 proc., rinkos vertės padidėjimo, nes jis neprisidėjo prie šios vertės kūrimo; banko kredito įmokas ir palūkanas ateityje mokės atsakovė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė, be 88 736,87 Lt įmokų, iki teismo sprendimo dienos sumokėjo bankui ir 30 748,10 Lt palūkanų, kurias ieškovas, būdamas 1/2 dalies buto savininkas, taip pat privalo mokėti. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 80 497,43 Lt kompensacijos (196 000 Lt x 18,9469 proc.) + 58 735,56 Lt = 95 871,84 Lt – (30 784,10 Lt : 2) = 80 497,43 Lt).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 80 497,43 Lt kompensacijos ir 1737,77 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui iš atsakovės 141 361,51 Lt kompensacijos ir 6101,06 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė ieškovui iš atsakovės 2063,78 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija nurodė, kad kompensacija bendraturčiui turi būti apskaičiuojama pagal jam tenkančią idealiąją turto dalį. Byloje nustatyta, kad šalims priklauso po 1/2 dalį buto. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-314/2007) konstatuota, kad ieškovas butui įrengti investavo 110 867,36 Lt; tai paneigia pirmosios instancijos teismo argumentą, kad ieškovas į butą investavo tik 58 735,56 Lt lėšų. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovui priteistinos 18,9469 proc. dydžio kompensacijos, skaičiuojamos nuo turto vertės padidėjimo, pažeidžia bendraturčio turimos dalies principą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Bylos duomenimis, šalys vienodomis dalimis įgijo ginčo butą, turtas buvo įgytas tiek ieškovo, tiek atsakovės lėšomis, todėl ieškovui priteistina kompensacija turi sudaryti 1/2 dalį turto vertės padidėjimo, t. y. 98 000 Lt (506 000 Lt – 310 000 Lt) : 2). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad, nustatant ieškovui priteistinos kompensacijos dydį, atsižvelgtina į aplinkybę, jog iki šio sprendimo priėmimo atsakovė bankui sumokėjo 30 748,10 Lt palūkanų, kurias ieškovas, būdamas 1/2 dalies ginčo patalpų savininkas, taip pat privalo mokėti. Tokiais argumentais teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 141 361,51 Lt (58 735,56 Lt + 98 000 Lt – (30 748,10 Lt : 2) dydžio kompensacija.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė R. K. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, nesivadovavo CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas suabsoliutino aplinkybę, kad ieškovas yra 1/2 dalies buto savininkas, ir neatsižvelgė į turto įsigijimo bei banko kredito mokėjimo aplinkybes. Šalys butą įsigijo už 310 000 Lt, dalį kainos – 110 000 Lt – sumokėję lygiomis dalimis, o kitą dalį – 200 000 Lt – iš banko gauto kredito suma. Pagal Kredito sutarties 7.1 punktą butas įkeistas bankui sutarties įvykdymui užtikrinti. Šalims nevykdant Kredito sutarties, bankas gali išieškoti nesumokėtą kredito dalį ir palūkanas iš įkeisto buto. Tai reiškia, kad galimybę nevaržomai disponuoti šiuo turtu šalys įgis tik visiškai atsiskaičiusios su banku pagal Kredito sutartį. Taigi įsipareigojimų pagal Kredito sutartį tinkamas vykdymas yra būtina sąlyga turtui išsaugoti, tačiau šiuos įsipareigojimus iš esmės vykdė tik kasatorė. Kompensacijos ieškovui apskaičiavimas neatsižvelgiant į kasatorės pagal Kredito sutartį sumokėtas sumas pažeidžia šalių teisių pusiausvyrą: ieškovas gauna naudą iš turto rinkos vertės padidėjimo, nors jis tik nedidele suma yra prisidėjęs prie Kredito sutarties vykdymo, kuris apsaugo abiem šalims priklausantį turtą nuo priverstinio pardavimo hipotekos kreditoriaus reikalavimu.
2. Apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Teismas niekuo nemotyvavo, kodėl, skaičiuodamas ieškovui priklausančią kompensaciją, vertino pagal Kredito sutartį kasatorės sumokėtas palūkanas, tačiau neatsižvelgė į kasatorės sumokėtas įmokas pagrindinei skolai padengti.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas. Teismas be pagrindo netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies, leidžiančios nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas iš pradžių buvo pareiškęs ieškinį dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, vėliau sutiko su kasatorės priešieškinio reikalavimu dėl turto atidalijimo būdo – kompensacijos priteisimo; šalių ginčo dėl atidalijimo būdo neliko, ginčas kilo tik dėl kompensacijos dydžio. Dalis ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarė bylos nagrinėjimo pradžioje, jam pareiškus reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką, kurio jis vėliau atsisakė; į tai teismas turėjo atsižvelgti paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas J. I. prašo kasacinį skundą atmesti; nurodo tokius argumentus:
1. CK 4.80 straipsnyje nekonkretizuojama, kaip apskaičiuojamas kompensacijos atidalijamam bendraturčiui dydis, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad būtina atidalijimo išmokant kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008). Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad kompensacija šaliai už jos turėtą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje skaičiuojama pagal jai tenkančią idealiąją turto dalį.
2. Kasacinio skundo antruoju argumentu nepatvirtintas esminis proceso teisės normų pažeidimas, todėl šis argumentas nesudaro kasacijos pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
3. Bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje susidarė ne dėl to, kad ieškovo elgesys buvo netinkamas, o dėl to, jog atsakovė nesiekė kiek įmanoma greičiau išspręsti ginčą: teikė prašymus teismui, nušalinimus, atsisakė suteiktos galimybės sudaryti taikos sutartį ir kt.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kompensacijos atidalijamam bendraturčiui dydžio nustatymo
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš bendraturčio teisių, kurią jis gali įgyvendinti susitarimu su kitais bendraturčiais, o jeigu susitarti nepavyksta, – kreipdamasis į teismą su reikalavimu atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais, taip pat pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Bendraturčiai turi teisę susitarti dėl atidalijimo būdo. Tais atvejais, kai dėl to nesusitariama, ginčas sprendžiamas teisme, ir prioritetas pagal įstatymą teikiamas atidalijimui natūra; tik nesant galimybės atidalyti visų bendraturčių dalių natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kurio pasekmė, minėta, nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojasi į asmeninės nuosavybės teisę. Taigi pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne jos apimtis, t. y. bendraturčiai negali įgyti daugiau nuosavybės teisių nei turėjo ar, priešingai, dalį jų prarasti. Dėl to esminis kriterijus sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių dalių dydis. Kiekvienas bendraturtis po atidalijimo lieka tokios pat nuosavybės teisės dalies savininkas, tik ji iš bendrosios dalinės tampa asmeninės nuosavybės teise. Šis imperatyvas galioja visais atidalijimo atvejais: tiek tada, kai atidalijama natūra, tiek tada, kai turtas natūra atitenka vienam bendraturčiui, o kitam sumokama kompensacija. Tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė. Tokios nuostatos laikomasi teismų praktikoje, kurioje akcentuojama, kad kompensacija atidalijamam bendraturčiui yra teisinga tik tuo atveju, jeigu ji atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės svarbu teisingai parinkti atidalijimo būdą (prioritetas, minėta, teikiamas atidalijimui natūra) ir turtą atidalyti pagal bendraturčiams priklausančias nuosavybės teisės dalis (to nesilaikant, būtų pagrindas konstatuoti nuosavybės teisės pažeidimą). Tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 122,23 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nedalus (tai konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-314/2007, kurioje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kredito sutarties pakeitimo, skolos ir išlaidų atlyginimo). Šalių ginčo dėl atidalijimo būdo nėra. Abi šalys sutinka, kad butas natūra būtų priteistas kasatorei, o ieškovui iš kasatorės – kompensacija pinigais.
Byloje taip pat nekeliama ginčo dėl šalių nuosavybės teisių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Šalys, sudarydamos 2005 m. rugsėjo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį, išreiškė valią įsigyti butą bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį. Ši pirkimo–pardavimo sutartis, kuri yra nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, yra įvykdyta ir galioja, jos šalys neginčija. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytos nuosavybės teisės negali būti padidintos ar sumažintos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto normų pagrindu. Tai, kad pirkimo–pardavimo sutartis įvykdyta panaudojant kitos – Kredito – sutarties pagrindu pasiskolintas lėšas, neturi įtakos iš jos kylančioms nuosavybės teisėms.
Ginčo dėl turto vertės kasaciniame teisme nekeliama. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad turto vertė yra 506 000 Lt, ši aplinkybė kasaciniu skundu neginčijama. Minėta, kad turtas dalijamas atsižvelgiant į jo vertę bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Įstatyme nenustatyta galimybės atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ta verte, kuri buvo jo įsigijimo metu, ir atskirai spręsti dėl šalių teisių į turto vertės padidėjimą per laikotarpį nuo jo įsigijimo iki teismo sprendimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo dienos. Tais atvejais, jeigu vienas iš bendraturčių pagerina bendrą turtą taip, kad jo vertė padidėja, šio bendraturčio teisės gali būti ginamos taikant kitus teisių gynimo mechanizmus (būdus), pvz., reikalaujant padidinti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.77 straipsnis), prašant priteisti kompensaciją už investuotas į bendrą turtą lėšas ir kt., tačiau nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta ir atitinkamų reikalavimų nepareikšta. Pažymėtina, kad ieškovas jau yra kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl išlaidų, jo patirtų įrengiant įsigytą nebaigtą statyti butą priteisimo iš atsakovės, kaip bendraturtės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-314/2007) konstatuota, kad šalys 2005 m. rugsėjo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo nebaigtą statyti butą (statytos baigtumas 84 proc.), kuriam įrengti ieškovas investavo 110 867,36 Lt asmeninių lėšų; 1/2 dalis šių išlaidų teismo sprendimu buvo priteista ieškovui iš atsakovės, kaip 1/2 buto dalies savininkės. Ši aplinkybė patvirtina, kad šalių buto rinkos vertė padidėjo ne tik dėl nekilnojamojo turto kainų pokyčių rinkoje, bet ir dėl to, kad į jį buvo investuotos papildomos lėšos po jo įsigijimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, priteisiant šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą natūra kasatorei (atsakovei), ieškovas turi teisę į kompensaciją, atitinkančią jo nuosavybės teisės dalies dydį (1/2) ir apskaičiuotą pagal turto rinkos vertę (506 000 Lt). Taigi ieškovui priteistinos kompensacijos dydis yra 253 000 Lt.
Dėl šalių reikalavimų kvalifikavimo
Byloje nustatyta, kad šalys pirkimo–pardavimo sutartimi butą įsigijo už 310 000 Lt, iš kurių 110 000 Lt sumokėjo sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, o 200 000 Lt padengė su banku sudarytos Kredito sutarties pagrindu paimta paskola. Šalių ir AB SEB banko 2005 m. rugsėjo 7 d. sudarytoje Kredito sutartyje nurodyta, kad kredito gavėjai yra J. I. ir R. K., kredito paskirtis – pirkti po 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), kredito dydis – 58 068,64 euro (200 000 Lt), grąžinimo terminas – 2015 m. rugsėjo 6 d. (Kredito sutarties Specialiosios dalies 2, 4.1.1, 4.2.1, 5.2 punktai). Kredito sutarties Specialiosios dalies 9.3 punkte nustatyta, kad už prievoles, atsiradusias iš kredito sutarties, abu kredito gavėjai atsako solidariai vienas kito atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad Kredito sutartį iš esmės vykdo tik kasatorė, kuri pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo sumokėjusi 85 001,31 Lt paskolos ir 30 748,10 Lt palūkanų; ieškovas sumokėjo 3735,56 Lt paskolos. Dėl šių aplinkybių šalių ginčo nėra.
Kasatorė priešieškiniu prašė priteisti iš jos ieškovui 58 735,56 Lt kompensacijos, šią sumą apskaičiuodama pagal tai, kad iš esmės ji viena vykdo abiejų šalių prievoles bankui pagal Kredito sutartį, t. y. jos nuomone, ieškovas neturi teisės į kompensaciją už 200 000 Lt buto įsigijimo vertės dalį, kuri buvo padengta Kredito sutarties pagrindu gauta paskolos suma. Minėta, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra pirkimo–pardavimo, o ne kredito sutartis, todėl argumentai, susiję su šalių Kredito sutarties vykdymu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl šalių įgytų daiktinių teisių apimties. Kita vertus, pirmiau nurodyti kasatorės priešieškinio argumentai kvalifikuotini kaip savarankiški iš Kredito sutarties kildinami reikalavimai, nes jie grindžiami kredito įmokų ir palūkanų mokėjimo, t. y. Kredito sutarties vykdymo, aplinkybėmis. Pažymėtina, kad ieškovas, prašydamas priteisti jam 156 735,56 Lt kompensacijos iš atsakovės, šią sumą taip pat apskaičiuoja neįtraukdamas kredito sumos; jis sutinka ir neginčija, kad prievoles pagal Kredito sutartį vykdo kasatorė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LAB Tauro bankas v. UAB Kaišiadorių agrofirma, bylos Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija; bylos Nr. 3K-3-338/2008; kt.). Taigi teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio (priešieškinio) faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovo ieškinio, tiek atsakovės priešieškinio reikalavimai, susiję su buto dalies, atitinkančios kredito sumą, nuosavybės teisės atidalijimo aplinkybėmis, vertintini kaip reikalavimai, kildinami iš Kredito sutarties. Atsakovė, teigdama, kad ji viena vykdo šalių prievoles bankui pagal Kredito sutartį, iš esmės reiškia atgręžtinį reikalavimą ieškovui kaip bendraskoliui pagal Kredito sutartį. Pažymėtina, kad vieno bendraskolio Kredito sutarties vykdymas nepadidina jo nuosavybės teisės į butą dalies, tačiau suteikia teisę reikalauti, kad kitas bendraskolis atlygintų įvykdžiusiam prievolę bendraskoliui savo dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
Minėta, kad pagal Kredito sutartį šalys – solidariosios skolininkės; jų prievolės tarpusavyje yra lygios (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad kasatorė sumokėjo 85 001,31 Lt paskolos ir 30 748,10 Lt palūkanų; ieškovas sumokėjo 3735,56 Lt paskolos. Pareiga sumokėti likusią nesumokėtą kredito sumą, nors ir lieka solidari šalių prievolė prieš banką, bet iš esmės tenka kasatorei, nes Kredito sutarties vykdymas užtikrintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Prievolės nevykdant ar ją vykdant netinkamai, išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą bus nukreiptas į hipoteka suvaržytą butą (CPK 664 straipsnio 1 dalis, CK 4.193 straipsnio 1 dalis), kuris natūra priteistas kasatorei. Tokios šios bylos aplinkybės ir pirmiau išdėstyti teisiniai argumentai sudaro pagrindą priteisti kasatorei iš ieškovo pusę kredito sumos, iš jos atėmus ieškovo sumokėtą dalį – 3735,56 Lt (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas, ieškiniu prašydamas priteisti jam 156 735,56 Lt kompensaciją, į šią sumą neįtraukia kreditą atitinkančios buto vertės, t. y. 200 000 Lt. Taigi ieškovas sutinka ir neginčija, kad atsakovė viena vykdo ir ateityje vykdys abiejų šalių prievoles bankui pagal Kredito sutartį, ir prisiima savo prievolės (tiek jau įvykdytos jos dalies, tiek būsimos) nevykdymo turtinius padarinius. Tokiomis aplinkybėmis kasatorei iš ieškovo priteistina 96 264,44 Lt (100 000 – 3735,56 = 96 264,44) skolos pagal Kredito sutartį. Taip pat nustatyta, kad kasatorė bankui yra sumokėjusi 30 748,10 Lt palūkanų, taigi jai iš ieškovo kaip bendraskolio priteistina 1/2 dalis šios sumos – 15 374,05 Lt. Iš viso kasatorei iš ieškovo priteistina 111 638,49 Lt.
Kadangi byloje patenkinti priešpriešiniai piniginiai šalių reikalavimai, tai jie įskaitytini priteisiant ieškovui iš kasatorės 141 361,51 Lt (253 000 – 111 638,49), o kasatorei priteisiant butą natūra.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, tik rėmėsi iš dalies kitais teisiniais motyvais, bet šie pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės pagrįstą ir teisingą teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, o kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame skunde nenurodyta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymą, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako, nes jis nėra kasacijos pagrindas (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų sudariusios pagrindą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 straipsniuose įtvirtintų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Aplinkybė, kad ieškovas ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, o vėliau pakeitė ieškinio reikalavimą ir prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, savaime nereiškia ieškovo nesąžiningo procesinio elgesio.
Kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, kurios šalies naudai priimtas kasacinio teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatorės priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – 55,13 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovės R. K. (duomenys neskelbtini) 55,13 Lt (penkiasdešimt penkis litus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
Pranas Žeimys