Civilinė byla Nr. 3K-3-311-415/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00010-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Projestos projektai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hidras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Projestos projektai“ dėl skolos pagal statybos rangos sutartį priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių bei netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių papildomų darbų pagal rangos sutartį apmokėjimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovas ir atsakovas 2011 m. spalio 6 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – ir Rangos sutartis) dėl parduotuvės pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos su išplėtimu į maisto prekių parduotuvę IKI. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo už šalių sulygtą atlyginimą pastatyti ir perduoti atsakovui (valdytojui) arba UAB „Palink“ (užsakovui) statybos objektą, perkelti (įrengti) naujus lauko inžinerinius tinklus, automobilių stovėjimo aikštelę ir užtikrinti statybos objekto pripažinimą tinkamu naudoti sutartyje nustatytais terminais; atsakovas – suteikti ieškovui statybos aikštelę, užtikrinti laiku darbų finansavimą, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Rangos sutarties 7.1 punkte šalys nustatė, kad visi sutartyje nurodyti darbai statybos objekte privalo būti tinkamai pabaigti ir statybos užbaigimo aktas surašytas bei statybos objektas pripažintas tinkamu naudoti ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 15 d., o jei bus nustatyti trūkumai, jie turės būti pašalinti iki 2011 m. gruodžio 21 d. Ieškovas 2011 m. gruodžio 6 d. sustabdė darbų vykdymą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nesutiko mokėti už papildomai paaiškėjusius statybos darbus, kurie buvo nenustatyti Rangos sutartyje ir projekto dokumentuose. Atsakovas 2012 m. sausio 4 d. nutraukė su ieškovu sudarytą Rangos sutartį, motyvuodamas tuo, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartines prievoles ir sudarė sutartį su kitu rangovu dėl statybos rangos darbų užbaigimo.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 315 181,22 Lt (91 282,79 Eur) skolos už atliktus darbus, 8,08 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 91 988,58 Lt (26 641,73 Eur) skolą už atliktus darbus ir įsigytas statybines medžiagas, 8,08 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad rangos darbai buvo atlikti, perduoti atsakovui, tačiau jis už juos bei jam perduotas statybines medžiagas iki šiol neatsiskaitė.
Atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimais ir pareiškė priešieškinį, prašydamas priteisti jam iš ieškovo 456 288,19 Lt (132 150,19 Eur) nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas atliko darbus, nesilaikydamas jų atlikimo terminų, dalis atliktų darbų yra netinkamos kokybės, taip pat atsakovas be jokio teisinio pagrindo sustabdė jų vykdymą. Dėl to, atsakovo nuomone, jis turi teisę reikalauti sumažinti pagal Rangos sutartį mokėtiną sumą. Kadangi ieškovas iš esmės pažeidė savo įsipareigojimus, tai atsakovas buvo priverstas vienašališkai nutraukti Rangos sutartį. Statybos darbus užbaigė kitas rangovas, tačiau už 426 360,30 Lt (123 482, 48) didesnę kainą, nei buvo įsipareigojęs ieškovas. Be to, atsakovo teigimu, dėl ieškovo kaltės jis turėjo 9811,89 Lt (2841,72 Eur) prekybinės ir šaldymo įrangos sandėliavimo išlaidų, 9680 Lt (2803,52 Eur) išlaidų statybos darbų techninės priežiūros paslaugoms ir 10 436 Lt (3022,47 Eur) nuostolių atlyginant ieškovo gamtai padarytą žalą. Atsakovas pažymėjo, kad į prašomus priteisti nuostolius įtrauktos 250 000 Lt (72 405 Eur) netesybos, kurios apskaičiuotos už uždelstas atlikti darbus dienas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 315 530,07 Lt (91 383,82 Eur) skolos už atliktus darbus ir palūkanas, 8,08 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2012 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39 444,92 Lt (11 424,04 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė atsakovui iš ieškovo 10 436 Lt (3022,47 Eur) nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2012 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 585,39 Lt (169,54 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas, spręsdamas dėl šalių reikalavimų pagrįstumo, konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo atliktų ir atsakovui perduotų darbų kokybės; atsižvelgęs į tai, jog pagal Rangos sutarties 5.2 punktą ieškovas buvo įsipareigojęs pradėti statybos darbus ne vėliau kaip 2011 m. spalio 10 d., o atsakovas leidimą rekonstruoti statinį gavo 2011 m. spalio 27 d., teismas konstatavo, kad būtent atsakovo veiksmai lėmė statybos darbų atlikimo terminų pažeidimą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, 23 straipsnis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18 punktas). Be to, atsakovas pateikė ieškovui techninį statinio projektą tik 2011 m. lapkričio 10 d., nors jis turėjo būti pateiktas kartu su statybos leidimu (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18 punktas). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad statybos darbai buvo vykdomi dviejuose sklypuose, tačiau atsakovas statybos leidimą pateikė tik vienam jų, o tai taip pat lėmė ilgesnį nei nustatytas Rangos sutartyje darbų atlikimo terminą. Teismas, remdamasis byloje pateiktais šalių pasitarimo protokolais, sprendė, kad Rangos sutarties vykdymo metu šalys bendradarbiavo ir buvo susitarusios dėl darbų grafike nustatytų terminų pakeitimo. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad darbų atlikimas, pažeidžiant Rangos sutartyje nustatytus terminus, suteikė jam pagrindą vienašališkai nutraukti Rangos sutartį.
Teismas, spręsdamas, ar ieškovas turėjo teisinį pagrindą sustabdyti darbų vykdymą, rėmėsi byloje paskirtos ir atliktos ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad vykdant Rangos sutartį paaiškėjo, jog reikia atlikti papildomus, Rangos sutartyje ir techniniame projekte nenustatytus darbus, kurių vertė – 206 332 Lt (59 757,88 Eur) be PVM; atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendė, kad didžioji dalis papildomų darbų atlikti atsakovo pageidavimu. Teismas nustatė, kad ieškovas į atsakovą dėl darbų kainų pakeitimo ir darbų sustabdymo kreipėsi du kartus, šalys derėjosi dėl papildomų darbų apmokėjimo. Joms nepasiekus susitarimo, atsakovui nemokant už atliktus ir jam perduotus darbus, teismo nuomone, ieškovas pagrįstai sustabdė darbų vykdymą (CK 6.684 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju CK 6.685 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog užsakovas turi teisę daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje nustatytų statybos darbų pobūdžio, netaikytina, nes papildomi darbai nebuvo nustatyti nei Rangos sutartyje, nei techniniame projekte. Įvertinęs tai, kad atsakovas priėmė iš ieškovo dalį darbų, nereiškė pretenzijų dėl jų kokybės, teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 315 181,22 Lt (91 282,79 Eur) skolos už atliktus darbus priteisimo pagrįstas (CK 6.687 straipsnis); nustatęs, kad atsakovas ieškovui buvo pervedęs avansą statybinėms medžiagoms pirkti, teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 91 988,58 Lt (26 641,73 Eur) už atsakovui perduotas statybines medžiagas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. spalio 7 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą nepakeistą.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą nutraukti Rangos sutartį, nes ieškovas praleido joje nustatytus darbų atlikimo terminus ir nepagrįstai sustabdė darbus, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog darbų atlikimo terminų nesilaikymas neturėjo šalims esminės reikšmės ir tai patvirtina aplinkybės, kad šalys viena kitai (iki tol, kol ieškovas 2011 m. gruodžio 6 d. nesustabdė rangos darbų) dėl to nereiškė pretenzijų, pasitarimų metu keitė darbų atlikimo grafike nustatytus terminus.
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl darbų vykdymo sustabdymo teisėtumo, nustatė, kad ieškovas 2011 m. gruodžio 6 d. sustabdė darbų pagal Rangos sutartį vykdymą iki bus išspręstas papildomų darbų – nenustatytų projekte ir atsiradusių dėl esamų statinio konstrukcijų būklės, finansavimo klausimas. Rangos sutarties 17.1 punkte šalys susitarė, kad darbų kaina yra fiksuota, tačiau esant tam tikroms sąlygoms gali būti perskaičiuojama pagal faktinį bendrą statybos objekto plotą arba keičiama atskiru šalių susitarimu dėl sutartyje nurodytų aplinkybių (Rangos sutarties 17.4 punktas). Ieškovas, reikalaudamas pakeisti Rangos sutarties kainą, rėmėsi CK 6.684 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, jog reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenustatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai jis turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Teisėjų kolegija nustatė, kad prie ieškovo pranešimo apie sutarties vykdymo sustabdymą pridėtoje lokalinėje sąmatoje įrašyta, kad papildomi darbai – tai: grindų ardymas ir betonavimas, atraminės sienutės griovimas ir betonavimas, prieduobio papildomas betonavimas, aikštelės pagrindo tvirtinimas, sienų padengimas PVC danga, lauko tinklai, automatika ir lauko inžineriniai tinklai. Ieškovas apskaičiavo, kad šių darbų atlikimo kaina – 342 361,85 Lt (99 154,85 Eur) be PVM. Atsakovas ginčija ne tik darbų vertę, bet ir teigia, kad jie buvo nustatyti normatyviniuose statybos dokumentuose, o užsakovo pageidautų darbų pakeitimų ieškovas galėjo neatlikti.
Teisėjų kolegija rėmėsi byloje atlikta ekspertize, kurioje nustatyta, kad papildomų Rangos sutartyje ir techniniame projekte nenustatytų darbų atlikimo poreikis kilo jau vykdant Rangos sutartį. Kaip papildomus darbus ekspertas nurodė grindų ardymą ir betonavimą, atraminės sienutės griovimą ir betonavimą, aikštelės pagrindo tvirtinimą, sienų PVC danga dengimą ir lauko inžinerinių tinklų įrengimą, t. y. iš esmės tokius pačius darbus, kaip ir nurodyti ieškovo parengtoje bei atsakovui pateiktoje lokalinėje sąmatoje (išskyrus automatikos bei prieduobio papildomo betonavimo darbus), o jų kaina, eksperto apskaičiavimu, – 206 332 Lt (59 757,88 Eur) be PVM. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kurie iš nurodytų darbų laikytini nenustatytais normatyviniuose dokumentuose ar papildomais darbais, kurių atlikimo poreikis atsirado užsakovo iniciatyva, tačiau sprendė, kad ši fakto klaida neturi esminės reikšmės; pažymėjo, jog normatyviniuose statybos dokumentuose nenustatytais darbais, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus, laikytini ne tik juose išvis nenustatyti darbai, bet ir darbų kiekio padidėjimas, kurio negalima buvo numatyti rangos sutarties sudarymo metu; nors tokiu atveju darbų pobūdis nesikeičia, tačiau dėl nepriklausančių nuo rangovo aplinkybių iš esmės išauga normatyviniuose dokumentuose nustatytos darbų apimtys, todėl kyla būtinybė atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą.
Teisėjų kolegija, pasisakydama, ar ieškovo papildomai atlikti darbai buvo nustatyti normatyviniuose dokumentuose, rėmėsi eksperto paaiškinimais ir techninio projekto duomenimis ir sprendė, kad grindų ardymo ir betonavimo, atraminės sienutės griovimo ir betonavimo, aikštelės pagrindo tvirtinimo darbai nebuvo juose nustatyti, o kitus darbus, t. y. sienų PVC danga padengimą, lauko tinklų ir lauko inžinerinių tinklų įrengimą, laikė papildomais darbais, kuriuos atlikti pareikalavo užsakovas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, sprendė, kad ieškovas turėjo pagrindą teikti atsakovui reikalavimą sumokėti už papildomus darbus, nenustatytus normatyviniuose dokumentuose (CK 6.684 straipsnio 4 dalis) ar atsiradusius dėl užsakovo padarytų darbų atlikimo būdų pakeitimų (CK 6.685 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas, sustabdydamas Rangos sutarties vykdymą, pažeidė CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatytą informavimo tvarką. Apie Rangos sutarties vykdymo metu paaiškėjusį papildomų darbų atlikimo faktą ieškovas informavo atsakovą 2011 m. lapkričio 18 d. raštu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis iki 2011 m. gruodžio 5 d. pateikė ieškovui atsakymą, ar sutinka apmokėti papildomus darbus (CPK 12, 178 straipsniai). Pranešimą apie Rangos sutarties vykdymo sustabdymą iki bus išspręstas papildomų darbų apmokėjimo klausimas ieškovas pateikė atsakovui 2011 m. gruodžio 5 d. Atsakovas 2011 m. gruodžio 6 d. pateikė ieškovui atsakymą, kuriame papildomų darbų apmokėjimo klausimo nesprendė, tačiau išdėstė pretenzijas dėl darbų vykdymo terminų nesilaikymo. Atsakydamas į tai, ieškovas nurodė, kad, atsakovui nesutinkant sumokėti už papildomus darbus, jis sustabdo rangos darbus ir nutrauks Rangos sutartį pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį nuo 2011 m. gruodžio 27 d. Prieš vienašališkai nutraukdamas Rangos sutartį, atsakovas 2011 m. gruodžio 9 d. rašte ieškovui nurodė, kad užsakovas neatsisako sumokėti už papildomus darbus, tačiau nesutampa šalių pozicijos, kokie darbai laikytini papildomais Rangos sutarties nuostatų prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad, spręsdamas mokėjimo už papildomus darbus klausimą, atsakovas su ieškovu tinkamai nebendradarbiavo (CK 6.691 straipsnis), todėl neturėjo pagrindo teigti, kad būtent ieškovas nevykdė šios pareigos, todėl iš esmės pažeidė šalių sudarytą sutartį.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas teisėtai sustabdė Rangos sutarties vykdymą; rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl kainos keitimo, kai paaiškėja būtinybė atlikti darbus, nenustatytus normatyviniuose dokumentuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009), kurioje išaiškinta, kad rangovas, sustabdęs darbų atlikimą pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį, turi teisę reikalauti užsakovo pakeisti sutarties kainą. Užsakovui atsisakius tą padaryti, rangovas savo teises gali ginti vienu iš šių alternatyvių būdų: kreiptis į teismą su reikalavimu pakeisti sutartį, jeigu faktiškai statybos kaina padidėja 15 proc. (CK 6.204 straipsnio 3 dalis), arba atsisakyti sutarties (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Teisę atsisakyti sutarties rangovas turi ir tuo atveju, jeigu užsakovo padaryti sutarties pakeitimai lemia papildomų darbų, dėl kurių statybos kaina padidėja 15 proc. ir daugiau, atlikimo poreikį, tačiau užsakovas atsisako juos apmokėti (CK 6.653 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas nesutiko apmokėti papildomų darbų kainos, konkrečiai – nedėjo pastangų susidariusiai situacijai išspręsti, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas turėjo teisę stabdyti Rangos sutarties vykdymą.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, kad papildomų darbų kaina sudaro mažiau nei 15 proc. visos Rangos sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos, nes taip nustatyta ekspertizės akte pateiktoje sąmatoje, pažymėjo, jog į šią sąmatą neįtraukta lauko tinklų darbų kaina – ekspertui trūko projekto dokumentų, susijusių su šiais darbais, todėl sprendė, kad joje nurodyti apskaičiavimai neišsamūs. Be to, darbų kainos apskaičiuotos, remiantis vidutinėmis 2011 m. spalio mėn. buvusiomis darbų rinkos kainomis.
Teisėjų kolegija sprendė, kad šiuo atveju eksperto išvadoje nurodytos darbų kainos vertintinos atsižvelgiant į kitus byloje pateiktus įrodymus. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad lauko inžinerinių tinklų įrengimo kaina – 88 535 Lt (25 641,51 Eur) be PVM, ieškovas nurodė, jog šių darbų kaina – 147 000 Lt (42 574,14 Eur) be PVM. Tokią kainą už šių darbų atlikimą atsakovas sumokėjo kitam rangovui – UAB „Lakaja“, t. y. pripažino, kad tokia kaina jam priimtina ir atitinka rinkos kainą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vadovavosi ieškovo nurodyta kaina už inžinerinių lauko tinklų įrengimą. UAB „Lakaja“ taip pat atliko lauko tinklų įrengimo darbus, kurių kaina – 32 120 Lt (9302,59 Eur) be PVM, ieškovo parengtoje lokalinėje sąmatoje nurodyta tų pačių darbų kaina – 23 500 Lt (6806,07 Eur) be PVM, t. y. darbų kainos labai panašios. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendė, kad bendra papildomais pripažintų darbų, nurodytų ieškovo, kaina buvo 288 296,99 Lt (83 496,58 Eur) be PVM (42 663,42 Lt (12 356,18 Eur) grindų ardymas ir betonavimas, 1505,57 Lt (436,04 Eur) atraminės sienutės griovimas ir betonavimas, 59 364 Lt (17 193 Eur) aikštelės pagrindo tvirtinimas, 14 264 Lt (4131,14 Eur) sienų PVC danga dengimas, 147 000 Lt (42 574,14 Eur) lauko inžinerinių tinklų įrengimas, 23 500 Lt (6806,07 Eur) lauko tinklų įrengimas) ir ji sudaro 15,6 proc. Rangos sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir iš esmės pažeidė Rangos sutartį, kaip nepagrįstus.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai, o ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.684, 6.685 straipsnių nuostatas. Viso bylos nagrinėjimo metu kasatorius laikėsi pozicijos, kad ieškovo nurodyti papildomi darbai negali būti priskiriami prie normatyviniuose statybos dokumentuose nenustatytų darbų, todėl jiems taikytinas CK 6.685 straipsnis ir, neviršijus nustatytos 15 proc. sutarties kainos ribos, ieškovas nepagrįstai reikalauja juos apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kurie iš ieškovo nurodytų darbų laikytini nenustatytais normatyviniuose dokumentuose ar papildomais darbais, kurių atlikimo poreikis kilo užsakovo iniciatyva, tačiau nepagrįstai vertino šią aplinkybę kaip neturinčią esminės reikšmės. Kasatoriaus įsitikinimu, šios aplinkybės ištyrimas turi esminę reikšmę, nes nuo to priklauso, kuri nuostata – CK 6.684 straipsnis ar 6.685 straipsnis – taikytina. Jei papildomi darbai nebuvo nustatyti normatyviniuose dokumentuose, taikytina CK 6.684 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta rangovo teisė kreiptis dėl papildomų darbų apmokėjimo nepriklausomai nuo šių darbų vertės santykio su rangos sutartimi nustatyta bendra fiksuota darbų kaina. Taip pat ši nuostata suteikia teisę rangovui, esant atitinkamoms sąlygoms, sustabdyti darbų atlikimą. Jei papildomi darbai nekeičia rangos sutartyje nustatytos statybos darbų pobūdžio (iš esmės buvo nustatyti normatyviniuose dokumentuose), taikytinas CK 6.685 straipsnis, kuriame įtvirtinta rangovo teisė kreiptis dėl papildomų darbų apmokėjimo tik tuo atveju, jei jų vertė viršija 15 proc. rangos sutartimi nustatytos bendros fiksuotos darbų kainos. Be to, taikant šią nuostatą rangovas neturi teisės sustabdyti darbų atlikimo – jam suteikiama teisė tik reikalauti sutarties kainos perskaičiavimo, tačiau tokio reikalavimo pareiškimas neturi įtakos tolesniam darbų vykdymui. Taigi šiose nuostatose nustatytos skirtingos rangovo teisės reikalaujant sumokėti už papildomus darbus ir teisinės pasekmės rangos sutarties šalims. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir sprendė, kad ieškovas teisėtai sustabdė darbus, vis tiek taikė CK 6.685 straipsnį, kuriame neįtvirtinta galimybė sustabdyti rangos darbų vykdymą.
2. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė specialiąsias statybos rangos teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, kurios sudaro pagrindą tam tikrais atvejais netaikyti bendrosiose rangos santykius reguliuojančiose nuostatose įtvirtinto draudimo keisti nustatytą konkrečią sutarties kainą, ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos CK 6.653 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos. Joje išaiškinta, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. IĮ v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006; 2014 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Iglus“ v. UAB „Aido turtas“, bylos Nr. 3K-3-294/2014). Kasatoriaus nuomone, tai reiškia, kad tokie darbai nelaikomi papildomais darbais, nenustatytais normatyviniuose dokumentuose, ir nesudaro pagrindo rangovui reikalauti papildomo mokėjimo už juos – rangovui tenka tokių darbų atlikimo papildomų sąnaudų rizika, t. y. jis turi numatyti ir tinkamai įvertinti darbus, kuriuos reikės atlikti, ir, jei atsiranda papildomų darbų, kuriuos rangovas turėjo numatyti, jis vis tiek visus reikiamus darbus privalo atlikti už sutartą fiksuotą sutarties kainą (CK 6.653 straipsnio 5 dalis), o užsakovui tenka galimos permokos už darbus rizika, t. y. netgi jei rangos darbai kainuotų pigiau, nei susitarta, rangovas turi teisę reikalauti visos sutartyje nustatytos kainos (CK 6.654 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, nurodė, kad normatyviniuose statybos dokumentuose nenustatytais darbais laikytini ne tik juose išvis nenustatyti darbai, bet ir darbai, kurių kiekio padidėjimo negalima buvo numatyti rangos sutarties sudarymo metu, t. y. bet kokie darbai, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo nustatyti normatyviniuose dokumentuose ar ne, priskirtini normatyviniuose dokumentuose nenustatytų darbų padidėjimui, kuriam taikoma bendrosios taisyklės, draudžiančios keisti sutartą kainą (CK 6.653 straipsnio 5 dalis), išimtis. Remiantis apeliacinės instancijos teismo išaiškinimu, visais atvejais turėtų būti taikoma CK 6.684 straipsnio 4 dalis, suteikianti teisę rangovui ne tik reikalauti papildomo mokėjimo už darbus, nepriklausomai nuo to, kad buvo susitarta dėl fiksuotos sutarties kainos, taip pat nepriklausomai nuo papildomų darbų vertės lyginant su bendra sutarties kaina, bet ir suteikianti teisę rangovui sustabdyti darbus. Tokiu atveju CK 6.685 straipsnis niekada nebūtų taikomas, nes nebūtų atliekama darbų, kurie atitiktų jo 1 dalies sąlygas (papildomi darbai, nekeičiantys sutartyje nustatytų darbų pobūdžio), nors, kasatoriaus teigimu, pagal savo esmę darbų kiekio (apimties) padidėjimas turėtų būti priskiriamas būtent prie papildomų darbų pagal šį straipsnį.
3. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.685 straipsnio 2 dalyje nustatytą kainos perskaičiavimo taisyklę, nukrypo nuo šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į savo paties atliktą ieškovo papildomų darbų į nustatytus ir nenustatytus normatyviniuose dokumentuose suskirstymą, visus darbus vertino bendrai, taikydamas CK 6.685 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jei papildomi darbai atsirado ne dėl rangovo kaltės ir kai jų vertė viršija 15 proc. sutarties kainos; taikydamas šią nuostatą, nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju papildomų darbų vertė viršijo 15 proc. sutarties kainos. Apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas papildomų darbų vertę, į ją įtraukė grindų ardymo ir betonavimo darbų kainą, nes ekspertizėje šie darbai nurodyti kaip papildomi. Kasatoriaus teigimu, ieškovas neįrodė (nors turėjo tokią pareigą), kad šie darbai turėjo būti atlikti ne dėl jo kaltės. Ekspertas, įvertinęs grindų ardymo ir betonavimo darbus, nurodė, kad negali nustatyti, dėl kokių priežasčių reikėjo juos atlikti; šių darbų vertę apskaičiavo tam atvejui, jeigu teismas, remdamasis kitais įrodymais, nustatytų, kad grindų ardymo darbus reikėjo atlikti ne dėl rangovo kaltės. Ieškovas neįrodė, kokios priežastys lėmė būtinybę atlikti nurodytus darbus, byloje nėra kitų su šių darbų atlikimu susijusių įrodymų, todėl, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas negalėjo įtraukti šių darbų kainos, apskaičiuodamas visų papildomų darbų kainą. Jeigu šių darbų kaina nebūtų įtraukta, tai visų papildomų darbų kaina neviršytų 15 proc. sutarties kainos. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas papildomų darbų vertę, taip pat nepagrįstai į ją įtraukė grindų ir atraminės sienutės darbų kainą, taip pažeisdamas kasacinio teismo išaiškinimus, jog rangovas turi pranešti užsakovui apie papildomų darbų atlikimą prieš juos atlikdamas, o ne pradėjęs juos atlikti ar jau atlikęs, o neįvykdęs nurodytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo darbus apmokėti ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB LTC v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-432/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovas informavo kasatorių apie nurodytus darbus tada, kai jis jau buvo šiuos atlikęs, todėl, remiantis pateiktais išaiškinimais, neturi teisės reikalauti juos apmokėti. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatinėdamas papildomų darbų vertę, rėmėsi visa darbų kaina, neatsižvelgdamas į tai, jog, atlikus papildomus darbus, nebereikės atlikti darbų, vietoj kurių buvo atliekami atitinkami papildomi darbai (pvz., lauko inžinerinių tinklų klojimo būdas pakeistas iš atviro į uždarą, todėl ieškovui nebereikėjo šių tinklų kloti atviru būdu, sienų dažymas pakeistas jų dengimu PVC danga), todėl netinkamai taikė CK 6.685 straipsnio 2 dalies reikalavimą nustatyti, kiek faktiškai padidėjo statybos darbų kaina.
4. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas nurodytas teisės normas, nepagrįstai sprendė, kad kasatorius nutraukė Rangos sutartį, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, t. y. neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas rangos sutarties pagrįsto ir teisėto nutraukimo sąlygas, yra nurodęs, kad užsakovo teisė atsisakyti sutarties įtvirtinta CK 6.658 straipsnio 2 dalyje: jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Tokios teisės užsakovas neturi, jei dėl rangovo terminų nesilaikymo yra užsakovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Gregaris“ v. UAB ,,Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-71/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šiaulių tauro energetika“ v. K. J. architektūros ir dizaino studija, bylos Nr. 3K-3-123/2010; 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kita kryptis“ v. UAB „Sfeka“, bylos Nr. 3K-3-503/2013). Kasatoriaus teigimu, kai ieškovas sustabdė darbus, tapo akivaizdu, kad jis nespės atlikti darbų laiku, todėl kasatorius, įvertinęs šią aplinkybę, nutraukė Rangos sutartį. Jo kaltės dėl darbų sustabdymo nebuvo, todėl sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai, taip pat kasatorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą.
5. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas (CPK 12, 178, 185, 268 straipsnius), pagal kurias teismas, priimdamas sprendimą, privalo byloje esančius įrodymus išnagrinėti visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai; pasverti įrodymų įrodomąją galią ir nesuteikti jiems kitos prasmės nei tą, kurią jie vienareikšmiškai patvirtina; priimdamas procesinį sprendimą remtis ne pavieniais įrodymais, o jų visetu. Apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovo atliktų papildomų darbų vertę, rėmėsi tik dalimi ekspertizės išvadose pateiktų apskaičiavimų, o kitą dalį vertino kaip nepatikimą, nors visi apskaičiavimai buvo atlikti taikant tą pačią metodiką ir sąlygas. Tai lėmė, kad byloje buvo nepagrįstai nustatyta, jog ieškovo atliktų papildomų darbų vertė viršijo 15 proc. visos Rangos sutarties kainos. Kasatoriaus nuomone, toks pasirinktinis įrodymų vertinimas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, gali remtis prielaidomis, neprivalo byloje esančių įrodymų išnagrinėti visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai, gali jiems suteikti kitą prasmę nei tą, kurią jie vienareikšmiškai patvirtina, ir turi teisę remtis atskirais įrodymais, o ne jų visuma.
Ieškovo atsiliepimą, kaip neatitinkantį CPK 351 straipsnio reikalavimų, atsisakyta priimti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasatoriaus (užsakovo) pareigos mokėti už atliktus statybos darbus vykdymo
Šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindu kilusį ginčą sudaro dvi dalys: 1) dėl užsakovo (kasatoriaus) pareigos mokėti už rangovo (ieškovo) atliktus statybos darbus pagal rangos sutartį (ne)vykdymo; 2) dėl užsakovo pareigos mokėti už ieškovo atliktus papildomus normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus darbus bei šalių teisių ir pareigų rangovui nustačius papildomų darbų, nenumatytų normatyviniuose statybos dokumentuose, poreikį įgyvendinimo.
Dėl pirmosios ieškinio reikalavimo dalies, kuri pirmosios instancijos teismo sprendimu, vadovaujantis CK 6.687 straipsniu, patenkinta nurodžius, kad ieškovas savo reikalavimus dėl 315 181,22 Lt (91 282,79 Eur) skolos už atliktus darbus pagal rangos sutartį grindžia atliktų darbų aktais, 2011 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra; visi išvardyti aktuose ieškovo atlikti darbai kasatoriaus priimti (atliktų darbų aktai, 2011 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra), darbų priėmimo metu jis nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ar jų atlikimo terminų; ginčo dėl atliktų darbų kokybės byloje nėra; kasatorius pripažino, jog ieškovas atliko darbų už 315 181,22 Lt (91 282,79 Eur), tačiau neatsiskaitė dėl to, kad laikėsi pozicijos, jog ieškovas pažeidė sutartines prievoles. Kasatorius nepateikia jokių argumentų, kuriais siektų paneigti teismo išvadas dėl pareigos atsiskaityti už atliktus pagal sutartį darbus. Dėl to kasacinis teismas pripažįsta, kad šią pareigą kasatorius privalo vykdyti, tačiau toliau nutartyje pasisakys dėl priteistinos skolos už atliktus darbus pagal rangos sutartį dydžio nustatymo.
Kasaciniu skundu ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvados dėl šalių teisių ir pareigų rangovui nustačius papildomų darbų, nenumatytų normatyviniuose statybos dokumentuose, poreikį įgyvendinimo ir dėl kasatoriaus teisės vienašališkai nutraukti statybos rangos sutartį pagrindų vertinimo. Kasacinis teismas pasisakys dėl visų svarbiausių šios bylos aspektų, laikydamasis bylos kasacine tvarka nagrinėjimo ribų (CPK 353 straipsnio 1, 3 dalys).
Dėl statybos rangos sutarties šalių teisių ir pareigų rangovui nustačius papildomų darbų, nenumatytų normatyviniuose statybos dokumentuose, poreikį įgyvendinimo ir užsakovo pareigos mokėti už rangovo atliktus papildomus normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus darbus
Statybos rangos šalių teisių ir pareigų rangovui nustačius papildomų darbų, nenumatytų normatyviniuose statybos dokumentuose, poreikį įgyvendinimo ypatumus lemia griežti statybos rangos darbų kainos keitimo ribojimai, įtvirtinti statybos rangos santykių teisiniu reglamentavimu. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad galimybė šią kainą keisti – išimtinio pobūdžio. Tuo atveju, kai statybos rangos sutartyje kaina apibrėžta konkrečia suma, o ne įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ar nurodant apytikrę sąmatą, įstatyme nenustatyta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. IĮ v. UAB ,,Abuva”, bylos Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Tačiau kitaip yra tais atvejais, kai darbų atlikimo metu paaiškėja, kad būtina atlikti papildomus, statybos rangos sutarčių atveju normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus arba dėl įstatymu leistinų sutarties dokumentų pakeitimų priklausančius atlikti darbus. Galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis), o statybos rangos sutarties atveju – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse.
Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos (statybos) sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes.
Vadovaujantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, bendrosios rangą reglamentuojančios nuostatos statybos rangai taikomos, jeigu ko kita nenustatyta statybos rangą reglamentuojančiose normose. Kainos keitimo statybos rangoje atvejai yra reglamentuojami specialiųjų normų, įtvirtintų CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse.
Galimybė didinti statybos darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų, kurie nenumatyti normatyviniuose dokumentuose, nustatyta CK 6.684 straipsnio 4 dalyje. Rangovas apie tokius paaiškėjusius papildomus darbus, pagrįsdamas jų objektyvų poreikį, ir sutarties kainos dėl to padidėjimą privalo pranešti užsakovui. Šis per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, turi pranešti rangovui apie savo sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo dėl papildomų darbų atlikimo ir sutarties kainos keitimo. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į jo pranešimą, rangovas turi teisę sustabdyti darbus. Tokiu atveju nuostolius, atsiradusius rangovui dėl darbų vykdymo sustabdymo (prastovos), privalo atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Tuo atveju, kai rangovas neįvykdo užsakovo informavimo pareigos, jis netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl darbų sustabdymo turėtus nuostolius, nebent įrodytų, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs arba buvęs sugadintas (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys).
Kita galimybė didinti statybos darbų kainą užsakovo iniciatyva yra nustatyta CK 6.685 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta užsakovo teisė daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio. Taigi, sutarties dokumentų pakeitimai, dėl kurių reikia atlikti papildomus darbus, rangovui yra privalomi tik tuo atveju, jei tokie darbai nekeičia sutartyje nustatytų statybos darbų pobūdžio ir jei tokių darbų kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos. Jeigu sutarties dokumentų keitimas neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų, rangovui dėl tokių sutarties dokumentų pakeitimų neatsiranda jokių naujų (papildomų) pareigų, nebent šalys dėl to susitartų. Pažymėtina, kad įstatyme taip pat įtvirtinta šalių teisė susitarti ir dėl kitokių sutarties dokumentų pakeitimo sąlygų.
Aiškinant CK 6.685 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kuriuo rangovui suteikta teisė reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, būtina pažymėti, kad teisė pakeisti sutartį kyla tik esant aplinkybėms, pagal CK 6.204 straipsnį pripažįstamoms kaip iš esmės pakeičiančioms sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Taigi, tai įstatyme nustatyti išimtiniai atvejai, kai dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių būtina ieškoti šalių interesų pusiausvyros siekiant apsaugoti šalis nuo galimų neproporcingai didelių, palyginti su sutarties keitimu, nuostolių atsiradimo.
Dėl taikytinos teisės rangovui nustačius papildomų darbų poreikį šioje byloje ir šalių teisių bei pareigų vykdymo
Byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad ieškovas (rangovas) 2011 m. gruodžio 6 d. sustabdė darbų pagal sutartį vykdymą iki kasatorius (užsakovas) išspręs papildomų darbų, nenumatytų statybos dokumentuose, kurių atlikimo poreikis kilo sutartinių įsipareigojimų vykdymo metu, finansavimo klausimą. Tokiam sprendimui pagrįsti ieškovas pateikė kasatoriui lokalinę sąmatą, kurioje nurodyti papildomi darbai ir jų kaina. Lokalinėje sąmatoje įrašyta, kad papildomi darbai – tai: grindų ardymas ir betonavimas, atraminės sienutės griovimas ir betonavimas, prieduobio papildomas betonavimas, aikštelės pagrindo tvirtinimas, sienų PVC danga, lauko tinklai, automatika ir lauko inžineriniai tinklai. Pažymėtina, kad ieškovas prašymą spręsti papildomų darbų apmokėjimo klausimą kasatoriui pirmą kartą pateikė 2011 m. lapkričio 18 d. rašte, su kuriuo pateikė subrangovų UAB „Dizaja“ ir UAB „Jėgos linija“ raštus dėl papildomų darbų atlikimo poreikio. Byloje taip pat nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad šie papildomi darbai objektyviai buvo reikalingi ir kad jie nebuvo nurodyti normatyviniuose statybos dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad buvo CK 6.204 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės, kurios būtų pagrindas vertinti, ar taikytina CK 6.685 straipsnio 2 dalis. Dėl to šioje teisinėje situacijoje ieškovui kilo teisės ir pareigos, nustatytos CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, ir atsirado teisinės pasekmės, nustatytos šio straipsnio 5 dalyje.
Minėta, kad ieškovas 2011 m. gruodžio 6 d. sustabdė darbų pagal sutartį vykdymą ir šiam sprendimui pagrįsti pateikė kasatoriui lokalinę sąmatą, kurioje nurodė papildomus darbus ir jų kainą. Byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus darbus – grindų ardymą ir betonavimą bei atraminės sienutės griovimą ir betonavimą – ieškovas atliko 2011 m. lapkričio 5–28 d. laikotarpiu. Kitų lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų ieškovas neatliko. Iki lokalinės sąmatos pateikimo užsakovas (kasatorius) nebuvo informuotas apie papildomus darbus, kuriuos ieškovas atliko nurodytu laikotarpiu, taigi ieškovas nevykdė CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos pateikti argumentuotą informaciją apie poreikį atlikti konkrečius normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus darbus, o juos atlikęs iki tokios informacijos užsakovui pateikimo, neteko teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę (CK 6.684 straipsnio 4 dalis).
Kadangi kitų lokalinėje sąmatoje nurodytų papildomų darbų ieškovas neatliko, tai nėra teisinio pagrindo spręsti dėl jų apmokėjimo.
Dėl rangos sutarties esminio pažeidimo ir jos vienašalio nutraukimo užsakovo iniciatyva teisėtumo vertinimo
Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas teisės normas, nepagrįstai sprendė, kad kasatorius nutraukė rangos sutartį, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, t. y. neteisėtai.
Byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad kaip vienašalį sutarties nutraukimo faktinį pagrindą užsakovas nurodė sutartyje nustatytų terminų darbams pagal sutartį atlikti nesilaikymą ir darbų vykdymo sustabdymą. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo teisinis pagrindas – esminis sutarties pažeidimas, nulemtas sutartį pažeidusios šalies kaltų veiksmų.
Vertinant, ar ieškovas pažeidė sutartį ir ar yra jo kalti veiksmai, svarbu įvertinti susiformavusią sutarties vykdymo praktiką, taip pat sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia) ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Laikantis šių taisyklių vertintina, ar buvo pagrindas šalių sudarytą statybos rangos sutartį vienašališkai nutraukti užsakovui konstatavus, kad rangovas nesilaiko sutartyje nustatytų terminų darbams pagal sutartį atlikti.
Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (CK 6.652 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.652 straipsnio 2 dalimi, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų praleidimą, t. y. turi pareigą atlikti darbus per rangos sutartyje nustatytą terminą. Terminų pažeidimo teisinių pasekmių taikymas skiriasi priklausomai nuo to, ar rangovas pažeidžia visų darbų atlikimo galutinį terminą, ar tarpinius terminus. Pirmuoju atveju taikytina CK 6.652 straipsnio 4 dalis. Antruoju atveju užsakovas gali, jei mano, kad toks pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas, atitinkantis CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose įtvirtintas sąlygas, vienašališkai nutraukti sutartį.
Šioje byloje aktualus sutarties nutraukimo teisėtumo užsakovui pripažinus, kad tarpinių terminų pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas, vertinimas.
Pagal sutarties 7.1 punktą visi darbai turėjo būti užbaigti, statybos užbaigimo aktas surašytas ir statybos objektas pripažintas tinkamu naudoti iki 2011 m. gruodžio 15 d.; statybos objektas perduotas užsakovui iki 2011 m. gruodžio 21 d. Sutarties 7.2 punkte šalys nustatė, kad ieškovas statybos objektą UAB „Palink“ įrangos montavimo darbams atlikti turi paruošti iki 2011 m. lapkričio 29 d. Šalys neginčija, kad šių terminų nesilaikyta.
Teismų nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybės (CPK 353 straipsnio 1 dalis) – šalių veiksmai sutarties vykdymo metu: kasatorius iki 2011 m. gruodžio 6 d., kai ieškovas sustabdė darbų vykdymą, nereiškė pretenzijų dėl terminų nesilaikymo; ieškovas nereikalavo iš kasatoriaus nepažeidžiant grafiko teikti statybos darbams vykdyti būtinus dokumentus; šalių atstovų 2011 m. spalio 18 d., 2011 m. lapkričio 8 d. vykusių pasitarimų protokoluose užfiksuota, jog buvo derinami (taisomi) grafike nustatyti terminai; pasitarimuose dalyvavo kasatoriaus vadovas, protokolai patvirtinti jo parašu, – patvirtina, kad šalys toleravo abipusius įsipareigojimų dėl sutartyje ir grafike nustatytų terminų laikymosi pažeidimus, o tai leidžia daryti išvadą, jog rangovo prievolių pagal sutartį nesilaikymas buvo, be kita ko, nulemtas paties užsakovo prievolių pažeidimų, todėl užsakovo vienašalis sutarties nutraukimas neatitiko CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, t. y. rangos darbų atlikimo terminų nesilaikymas šiuo atveju negali būti pripažintas esminiu sutarties pažeidimu.
Dėl darbų pagal sutartį vykdymo sustabdymo teisėtumo, kaip pagrindo užsakovui vienašališkai nutraukti sutartį, vertinimo
Kasacinis teismas jau pasisakė dėl pažeidimų, kuriuos padarė ieškovas vykdydamas jam įstatymu nustatytas pareigas dėl užsakovo informavimo apie papildomų darbų, nenumatytų normatyviniuose statybos dokumentuose, poreikį (CK 6.684 straipsnio 4 dalis) ir apie iš šio pažeidimo ieškovui kilusias teisines pasekmes – pačiam prisiimti papildomų darbų atlikimo išlaidas (CK 6.684 straipsnio 5 dalis). Vienašalio sutarties nutraukimo dėl darbų pagal sutartį vykdymo sustabdymo teisėtumo vertinimo aspektas teisiniu požiūriu yra platesnis nei informavimo tvarkos pažeidimo ir iš jo kilusių teisinių padarinių rangovui vertinimas, o šios bylos kontekste šie aspektai yra skirtingi. Taigi, pasisakant apie darbų pagal sutartį vykdymo sustabdymo teisėtumą aktualaus nagrinėjamo klausimu aspektu, svarbu įvertinti, ar rangovas turėjo teisinį pagrindą 2011 m. gruodžio 6 d. sustabdyti darbus, kai užsakovas per protingą terminą nepraneša apie savo sprendimą dėl papildomų darbų, nenumatytų normatyviniuose statybos dokumentuose, apie kurių atlikimo būtinumą rangovas pranešė. Byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad 2011 m. lapkričio 18 d. užsakovas buvo informuotas apie būtinus papildomus darbus, tačiau iki 2011 m. gruodžio 6 d. savo sprendimo dėl jų rangovui nepateikė. Atsižvelgiant į trumpus sutarties vykdymo terminus ir darbų mastą, terminas nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki gruodžio 6 d. vertintinas kaip protingas, pakankamas užsakovui priimti sprendimus. Kadangi per protingą terminą rangovas nebuvo informuotas apie užsakovo sprendimus, tai rangovas teisėtai pasinaudojo jam suteikta teise sustabdyti darbus pagal sutartį (CK 6.684 straipsnio 4 dalis), todėl užsakovas nutraukė sutartį neteisėtai. Pažymėtina, kad tokiai išvadai neturi reikšmės ta aplinkybė, jog prie 2011 m. gruodžio 6 d. pranešimo apie sutartyje nustatytų darbų sustabdymą pateiktoje lokalinėje sąmatoje buvo nurodyta daug daugiau, nei 2011 m. lapkričio 18 d. pranešime nurodytų, papildomų, normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytų darbų. Darbų pagal sutartį vykdymo sustabdymo teisėtumas vertintinas atsižvelgiant į tai, ar užsakovo nepranešimas apie savo sprendimus dėl 2011 m. lapkričio 18 d. pranešimu nurodytų papildomų darbų yra pakankamas pagrindas rangovui stabdyti darbus. Atsižvelgiant į 2011 m. lapkričio 18 d. pranešime nurodytus papildomus darbus, darytina išvada, kad rangovas turėjo pagrindą sustabdyti darbų pagal sutartį vykdymą.
Dėl kasacinio skundo argumentų dėl įrodinėjimą reglamentuojančių CPK normų netinkamo taikymo ir šios bylos procesinės baigties
Minėta, kad ieškinio pagrindu kilusį ginčą sudaro dvi dalys: 1) dėl užsakovo (kasatoriaus) pareigos mokėti už rangovo (ieškovo) atliktus statybos darbus pagal rangos sutartį (ne)vykdymo; 2) dėl užsakovo pareigos mokėti už ieškovo atliktus papildomus normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus darbus bei šalių teisių ir pareigų rangovui nustačius papildomų darbų, nenumatytų normatyviniuose statybos dokumentuose, poreikį įgyvendinimo. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl taikytinos teisės rangovui nustačius papildomų darbų poreikį šioje byloje ir šalių teisių bei pareigų vykdymo, nurodė argumentus, kodėl ieškovas neturi teisėto pagrindo gauti atlygį už papildomai atliktus darbus ir kad nėra pagrindo mokėti už darbus, kurie nors ir buvo būtini, nurodyti lokalinėje sąmatoje, tačiau rangovo neatlikti (atlikti kitų rangovų), taip pat aptarė CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalių taikymo sąlygas ir konstatavo, kad jų nuostatos šiam ginčui išspręsti netaikomos. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas savo išvadas, argumentuotai neatskyrė vertinimų dėl kiekvieno iš dviejų skirtingais faktiniais ir teisiniais pagrindais nagrinėtinų minėtų reikalavimų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo teisę gauti atlyginimą pagal atliktų darbų vykdant sutartį aktus. Bylos duomenimis, atliktų darbų aktuose yra nurodyta panašių darbų, kaip ir lokalinėje sąmatoje, kurioje įvardijami papildomi normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodyti darbai. Remiantis teismų procesiniuose sprendimuose pateiktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, nėra galimybių padaryti objektyvių išvadų, ar į atliktų darbų aktus neįtrauktų sumų, mokėtinų už papildomus, normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodytus, darbus, kurios turėtų būtų atimamos iš priteistinos už atliktus pagal sutartį darbus sumos. Dėl to byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kad būtų nustatytos šios kasacinio teismo nurodytos aplinkybės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas turėjo 6,03 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų ir šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gintaras Kryževičius
Rimvydas Norkus