Civilinė byla Nr. e2A-916-967/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06657-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio Lietuvos Respublikoje per Ergo Insurance SE filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio Lietuvos Respublikoje per Ergo Insurance SE filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano aplinka“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „HA.EN“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Ergo Insurance SE, veikiantis Lietuvos Respublikoje per Ergo Insurance SE filialą, (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB ,,Mano aplinka“ (toliau – atsakovė) 2 049,74 Eur žalos atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 11 d. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-5258363, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d. buvo apdraudęs krovininės transporto priemonės MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę. 2019 m. vasario 18 d. adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės darbuotojo vairuota transporto priemonė MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino žalią veją ir pėsčiųjų taką bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisykles. Dėl eismo įvykio padarytą žalą ieškovas atlygino ją patyrusiai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkei trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „HA.EN“, išmokėdamas 2 049,74 Eur draudimo išmoką. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovę, kuri turi atlyginti dėl eismo įvykio išmokėtą sumą

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pranešime nurodyta, kad 2019 m. vasario 18 d. adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius sunkvežimis MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas per šaligatvį, apgadino veją. Atsakovė savo lėšomis atliko vejos sutvarkymo darbus – išlygino veją ir atliko žolės atstatymo darbus, todėl papildomi reikalavimai atlyginti žalą yra nepagrįsti ir vertintini kaip bandymas nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Ieškovas neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio, reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuota. Nepagrįstai lokalinėje sąmatoje yra įtraukti papildomi darbai, kuriems jokios žalos atsakovės veiksmai nesukėlė – akmens trinkelių dangos ir bortų išardymas, betono trinkelių grindinio rekonstrukcija, taip pat ir vejos mažų plotų atnaujinimas. Ieškovui tinkamai neįrodžius reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra atmestini.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė        

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11688-1097/2020 ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.1.                      Teismo vertinimu, įrodymų visetas leidžia spręsti, jog labiau tikėtina atsakovės nurodyta aplinkybė, kad įvykio metu sugadintą veją sutvarkė ji pati, o ieškovas bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „HA.EN“ nepateikė duomenų, leidžiančių spręsti priešingai. Teismas pažymėjo, jog atsakovės veiklos pobūdis leidžia manyti, jog ji turėjo galimybių bei priemonių sugadintai vejai sutvarkyti. Teismas nurodė, jog ieškovas teigė, kad kreipėsi į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB ,,HA.EN“ dėl duomenų apie vejos atsodinimą pateikimo, tačiau jokie duomenys apie trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,HA.EN“ ar jos samdyto rangovo patirtas išlaidas vejai atkurti nebuvo pateikti.

4.2.                      Teismas pabrėžė, jog pėsčiųjų tako dangos nelygumai su ginčo įvykiu nesiejami. Teismas nurodė, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad defektai atsirado dėl ginčo įvykio, tuo labiau, kad jų lokacija neatitinka trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „HA.EN“ atstovės ir liudytojo parodymų dėl įvykio vietos. Teismas, į tai atsižvelgęs, taip pat įvertinęs, jog šalia ginčo įvykio vietos buvo vykdomi statybos darbai, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,HA.EN“ buvo įsipareigojusi sutvarkyti statybvietės aplinką, taigi – ir šalia naujos statybos pastato esančios gatvės bei pėsčiųjų tako dangas, sprendė, kad nėra pagrindo patvirtinti, jog liudytojo A. V. nurodyti bortelių, plytelių keitimo darbai buvo atlikti būtent likviduojant ginčo įvykio padarinius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11688-1097/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės 46,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Atsakovė sodino ir tręšė veją po to, kai ieškovas atlygino trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB ,,HA.EN“ atsakovės vairuotojo padarytą žalą. Taigi, poreikio atlyginti padarytą žalą nebebuvo.

5.2.                      2019 m. kovo 7 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. V19-104327 nurodyta, kad reikalinga užsodinti vejos sėklomis ir po to patręšti 1130 kv. m2 plotą adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau į bylą nėra pateiktas planas, patvirtinantis, kokioje konkrečioje vietoje buvo sodinama ir tręšiama veja. Pagal 2019 m. vasario 27 d. defektinį aktą sugadintos vejos plotas – 32 kv. m2. Byloje esančiose nuotraukose matyti, jog išvažinėtos vejos plotas – gerokai mažesnis nei atsakovės pateiktuose dokumentuose, todėl atsakovės vejos sodinimo darbai negali būti susiję su įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimu.

5.3.                      Atsakovės laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. atlikti vejos sodinimo ir tręšimo darbai 1130 kv. m2 teritorijoje aplink pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje sudaro jos įprastai vykdomą ūkinę komercinę veiklą įgyvendinant sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl aplinkos tvarkymo darbų organizavimo. Iš atsakovės nurodyto ploto, kuriame buvo sodinama ir tręšiama veja, akivaizdu, jog šie darbai buvo vykdomi visoje teritorijoje, o ne išskirtinai eismo įvykio metu išvažinėtoje vietoje, siekiant atlyginti padarytą žalą.

5.4.                      Policijos pareigūnų pažyma dėl eismo įvykio metu padarytų sugadinimų – tik vienas iš šaltinių, kuriuo gali būti remiamasi nustatant eismo įvykio metu padarytą žalos dydį. Ieškovas, atlikdamas eismo įvykio žalos administravimo veiksmus, gavo nukentėjusio asmens pretenziją dėl žalos atlyginimo, kurioje buvo nurodyta, jog eismo įvykio metu apgadinta veja ir naujai įrengtas pėsčiųjų takas. 2019 m. vasario 27 d. surašydamas defektinį aktą, ieškovas nustatė, jog eismo įvykio metu pažeisti 4 pėsčiųjų tako trinkelių bortai ir 12 kv. m2 pėsčiųjų tako grindinio trinkelių.

5.5.                      Neužvažiuodama ant trinkelių bortų, atsakovės transporto priemonė negalėjo kitu būdu patekti į eismo įvykio vietą. Atsakovės vairuotojas galėjo tik išsukti iš kelio ir pervažiuoti trinkelių bortus. Būtent dėl šios priežasties, kai ieškovo atstovai apžiūrėjo eismo įvykio vietą, jie fiksavo pėsčiųjų tako trinkeles bei bortus, kurie nebuvo konkrečioje eismo įvykio vietoje ties išvažinėta veja.

6.       Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11688-1097/2020 nepakeista? ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Ieškovas nedėjo pastangų išsiaiškinti ar trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „HA.EN“ yra žalos subjektas (gavęs trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „HA.EN“ pretenziją (kuri pirmosios instancijos teismui taip ir nebuvo pateikta), ieškovas tiesiog išmokėjo išmoką). Ieškovas iš pradžių teigė neva teritorija, kurioje įvyko eismo įvykis priklauso trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „HA.EN“. Atsakovei pateikus įrodymus, paneigiančius ieškovo poziciją, pastaroji žodžiu paaiškino, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „HA.EN“ buvo įsipareigojusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sutvarkyti ir aplinkinę teritoriją, tačiau įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti apie teritorijos plotą, sutvarkymo apimtis, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad konkrečiai trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „HA.EN“ eismo įvykiu būtų buvusi padaryta žala.

6.2.                      Jeigu ieškovas būtų atsakingai ir rūpestingai vykdęs savo pareigas, rinkęs informaciją apie draudiminį įvykį, bendradarbiavęs su atsakove, prieš nepagrįstai 2019 m. kovo 30 d. išmokėdamas išmoką trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „HA.EN“, būtų sužinojęs, kad dar 2019 m. kovo 7 d. surašytas aktas dėl išvažinėtos vejos sutvarkymo (vejos atsodinimo ir tręšimo darbai atlikti esant tinkamoms klimatinėms sąlygoms).

6.3.                      2019 m. vasario 27 d. defektiniame akte nurodyta, jog apžiūros metu pėsčiųjų takas grįstas grindinėmis plytelėmis, kurios yra nelygiai išklotos, tarpai, nelygumai – labiausiai tikėtinas statybos brokas, po žiemos išlindę defektai. Be to,  2019 m. vasario 27 d. defektinį aktą surašęs specialistas į objektą atvyko daugiau nei po savaitės (eismo įvykis įvyko 2019 m. vasario 18 d.). Taigi, jis negalėjo objektyviai konstatuoti, jog kelio bortai buvo apgadinti būtent dėl eismo įvykio, toje vietoje vykus nuolatiniams statybos darbams, važinėjus sunkiasvoriais automobiliais ir kita specialiąja technika.

6.4.                      Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog kelio danga būtų buvusi sugadinta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Be to, byloje nėra duomenų, kaip iki eismo įvykio atrodė trinkelių danga, vykus nuolatiniams statybų darbams. Iš ieškovo nuotraukų, darytų 2019 m. vasario 27 d., matyti, kad toje vietoje, kurioje išvažinėta veja, trinkelės nepažeistos; trinkelės pažeistos prie gatvės (nuotraukose užfiksuota: skirtingų transporto priemonių žymės ant trinkelių dangos; sniego provėžos ant gatvės prie šaligatvio, kas rodo, jog ne kartą buvo važiuota tiek gatve, tiek šaligatviu; lengvasis automobilis, kurio ratai – ant šaligatvio bortelio, o šis ant vejos buvo pastatytas pervažiavus trinkelėmis išklotą šaligatvį). Liudytojas A. V. nurodė, jog matė atsakovo transporto priemonę važiuojant trinkelėmis grįstu šaligatviu. Tačiau vienkartinis pravažiavimas, atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdomi statybos darbai, važinėjo sunkiasvoriai automobiliai, kaimyninio namo gyventojai statėsi savo lengvuosius automobilius ant vejos kas kart pervažiuodami šaligatvį, nesuponuoja atsakovės įvykdyto trinkelių dangos pažeidimo.

7.       Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „HA.EN“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11688-1097/2020 ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį visiškai ir priteisti iš atsakovės 2 049,74 Eur žalai atlyginti subrogacijos tvarka, 5,00 dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarydamas nepagrįstas išvadas dėl pėsčiųjų tako trinkelių sugadinimo ir poreikio jas rekonstruoti, grindžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 27 d. pranešimu. Nurodytas pranešimo turinys leidžia teigti, kad administracinio nusižengimo teisena nėra pasibaigusi, nėra priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo ar ikiteisminės institucijos sprendimas, kuriame būtų užfiksuotos faktinės aplinkybės, administracinio nusižengimo sudėtis. Dėl nurodytų priežasčių negalima daryti išvados, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 27 d. pranešime nurodytos aplinkybės pilna apimtimi pasitvirtino ir administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo tikslinamos eismo įvykio aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nenurodė motyvų, dėl kokių priežasčių, kokiu pagrindu, darant išvadą / prielaidą, kad pėsčiųjų tako trinkelės nebuvo apgadintos, atmetė kitus byloje esančius įrodymus – liudytojo A. V. parodymus, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,HA.EN“ atstovės paaiškinimus.

7.2.                      Atsakovės pateiktas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. V19-104327 negali būti vertinamas, kaip pagrindas konstatuoti, jog pėsčiųjų tako trinkelės nebuvo sugadintos. Atsakovės veikla – aplinkos tvarkymas, todėl PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos prekės – „chemikalams purkštukas“, „purkštuvas-Orion“, „sėkl. vejų universal“ negali vienareikšmiškai patvirtinti, kad nurodytos prekės buvo panaudotos eismo įvykio metu sugadintai vejai atnaujinti. Pagrįstai abejoti, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos prekės buvo panaudotos eismo įvykio metu sugadintai vejai atnaujinti, leidžia aplinkybė, jog atsakovė darbų pradžią įvardino 2019 m. kovo 7 d., o PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2019 m. gegužės 14 d.

7.3.                      Byloje nebuvo ginčo dėl šių aplinkybių: 1) kad eismo įvykis įvyko; 2) eismo įvykis įvyko dėl atsakovės darbuotojo kaltės; 3) eismo įvykio metu buvo padaryta žala trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „HA.EN“; 4) tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Bylos duomenys leidžia teigti, kad visos civilinei (deliktinei) atsakomybei kilti sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai) buvo nustatytos. Ieškovas pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties su atsakove nuostatas įvertino eismo įvykio metu padarytą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „HA.EN“ žalą, ją atlygino. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, buvo paneigta atsakingo asmens už žalos padarymą prievolė atlyginti nuostolius bei draudiko (ieškovo) subrogacijos teisė – reikalauti atlygintų žalų. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinei (deliktinei) atsakomybei kilti būtinų sąlygų (CK 6.246-6.249 straipsnių) ir CK 6.1015 straipsnyje subrogacijos teisę nustatantį teisinį reguliavimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

8.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

10.       Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 11 d. ieškovas su atsakove sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr.  02-5258363, kuria laikotarpiui nuo 2018 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d. apdraustas krovininis automobilis MAN.LE 15.250, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

11.       2019 m. vasario 18 d. 11.03 val. (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje įvyko eismo įvykis: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 27 d. pažymoje Nr. 10R-33901353-19 nurodyta, kad krovininis automobilis MAN.LE 15.250, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas per šaligatvį ir veją, apgadino veją ir iš įvykio vietos pasišalino, pažeidžiant Kelių eismo taisykles; kaltininkas vairavo atsakovei priklausantį krovininį automobilį MAN.LE 15.250, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

12.       Ieškovas 2019 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. HAN-316106 išmokėjo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB ,,HA.EN“ 2 049,74 Eur draudimo išmoką, apskaičiuotą pagal 2019 m. liepos 24 d. lokalinę sąmatą Nr. 5258363, už pėsčiųjų tako ir vejos atstatymą adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškovas su 2019 m. liepos 23 d. pretenzija Nr. 05-1255 ,,Dėl žalos Nr. 5258363-2850_1-001 atlyginimo regreso tvarka“ kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas atlyginti išmokėtą draudimo išmoką, nes eismo įvykio kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atsakovė 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. MAP-RI-19-1537 ,,Dėl žalos Nr. 5258363-2850_1-001 atlyginimo regreso tvarka“ atsisakiusi vykdyti ieškovo reikalavimą, nurodydama, kad: 1) neįrodytos pagrindinės civilinės atsakomybės sąlygos; 2) atsakovė savo lėšomis atliko vejos sutvarkymo darbus – išlygino veją, atliko žolės atstatymo darbus; 3) nepagrįstai į 2019 m. liepos 24 d. lokalinę sąmatą Nr. 5258363 įtraukti papildomi darbai, kuriems jokios žalos atsakovės veiksmai nesukėlė – akmens trinkelių dangos ir bortų išardymas, betono trinkelių grindinio rekonstrukcija, vejos mažų plotų atnaujinimas, papildant 10 cm augalinio grunto sluoksniu; 4) nepateiktas žalos detalizavimas ir neįvertintas turto vertės sumažėjimas (nusidėvėjimas).

13.       Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog šiuo atveju byloje ginčas yra kilęs dėl ieškovo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo apimties ir sąlygų.

14.       Pagal kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumą atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

15.       Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

16.       Kaip jau minėta, 2019 m. vasario 18 d. 11.03 val. (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu, remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 27 d. pažymos Nr. 10R-33901353-19 duomenimis, krovininis automobilis MAN.LE 15.250, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas per šaligatvį ir veją, apgadino veją ir iš įvykio vietos pasišalino, pažeidžiant Kelių eismo taisykles; kaltininkas vairavo atsakovei priklausantį krovininį automobilį MAN.LE 15.250, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos eismo įvykio vietos, t. y. kad tai – per veją einantis pėsčiųjų takas, toje vietoje, kur takas nutolsta nuo palei naujos statybos statinį einančios gatvės. Ieškovas 2019 m. vasario 27 d. surašė defektinį aktą, žalos Nr. 5258363-2850_1-001, kuriame nustatyta, jog: 1) sugadinta: 4 vnt. kelio bortų (betoninių) – pažeisti, nutrupėję kampai; veja (žolės danga) (32 kv. m2) – pažeista žolės danga, provėžos; pėsčiųjų takas (grindinio trinkelės) (12 kv. m2) – atsirado plyšiai, nelygumai; 2) apžiūros metu pėsčiųjų takas grįstas grindinėmis plytelėmis, kurios yra nelygiai išklotos (tarpai, nelygumai), labiausiai tikėtinas statybos brokas, po žiemos išlindę defektai. Pagal ieškovo lokalinę sąmatą Nr. 5258363 trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB ,,HA.EN“ atlyginti nuostoliai, apimantys akmens trinkelių dangos ir bortų išardymo, betono trinkelių grindinio rekonstrukcijos (kai 100,00 procentų trinkelių naudotos, o bordiūrai nauji), vejos mažų plotų atnaujinimo, papildant 10 cm augalinio grunto sluoksniu darbų išlaidos, kurias sudaro 2 480,19 Eur. Atsakovės teigimu, į ieškovo lokalinę sąmatą Nr. 5258363 įtraukti darbai nėra atsakovės veiksmų rezultatas; tuo tarpu eismo įvykio metu išvažinėta veja atsakovės lėšomis sutvarkyta, ją išlyginant ir atliekant atstatymo darbus.

17.       Taigi, iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl žalos, sukeltos atsakovei priklausančio krovininio automobilio MAN.LE 15.250, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojant per šaligatvį ir veją, fakto, tačiau nesutinkama dėl tokiais veiksmais atsakovės padarytos žalos dydžio.

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 27 d. pažyma Nr. 10R-33901353-19 – tik vienas iš šaltinių, kuriuo gali būti remiamasi nustatant eismo įvykio metu padarytą žalos dydį, nes neužvažiuodama ant trinkelių bortų, atsakovės transporto priemonė negalėjo kitu būdu patekti į eismo įvykio vietą, todėl laikytina pažeidusia 4 vnt. pėsčiųjų tako trinkelių bortų ir 12 kv. m2 pėsčiųjų tako grindinio trinkelių.

19.       Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo nurodyti teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog iš nuotraukų, kuriose užfiksuota provėžų sugadinta veja, nematyti tako dangos defektų; šie fiksuoti toje vietoje, kur pėsčiųjų takas yra prie pat gatvės, kurioje statomi automobiliai, taip pat ir sunkiasvoriai. Atkreiptinas dėmesys, jog nuotraukos, kuriomis ieškovas grindė teiginius dėl pėsčiųjų tako sugadinimo ginčo įvykio metu, darytos praėjus devynioms dienoms nuo eismo įvykio (2019 m. vasario 27 d.); atskirti, kurios nuotraukos darytos eismo įvykį mačiusio ir užfiksavusio liudytojo A. V., UAB ,,Rinva“, vykdžiusios statybos darbus eismo įvykio vietoje, darbuotojo, nėra galimybės.

20.       Kad pėsčiųjų tako dangos nelygumų su ginčo įvykiu nesiejęs ir pats ieškovas, patvirtina ir 2019 m. vasario 27 d. vykusios apžiūros metu nurodytos aplinkybės, pažymint, jog pėsčiųjų takas grįstas grindinėmis plytelėmis, kurios yra nelygiai išklotos (tarpai, nelygumai), labiausiai tikėtinas statybos brokas, po žiemos išlindę defektai. 

21.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų visumos pagrįstai sprendęs, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog pėsčiųjų tako dangos (grindinio trinkelių) ir kelio bortų (betoninių) pažeidimai atsirado dėl ginčo įvykio, o generalinės rangovės UAB „Rinva“ atlikti tako dangos (grindinio trinkelių) ir kelio bortų (betoninių) keitimo darbai būtent likviduojant ginčo įvykio padarinius (CPK 178, 185 straipsniai).

22.       Dėl atsakovės įrodinėjamos aplinkybės, kad ji savo lėšomis atliko vejos atstatymo darbus, tokiu būdu atlygindama padarytą žalą, ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė sodino ir tręšė veją po to, kai ieškovas atlygino trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB ,,HA.EN“ atsakovės vairuotojo padarytą žalą, todėl poreikio ją atlyginti nebebuvo; be to, atsakovės vejos sodinimo darbai negali būti susiję su įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimu.

23.       Iš atsakovės į bylą pateikto atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. V19-104327 matyti, jog 2019 m. kovo 7 d. pradėti teritorijos tvarkymo po išvažinėjimo ir žolės sėjimo darbai; darbų aprašyme detalizuota, jog turi būti išlygintos provėžos teritorijoje, kurią išvažinėjo transportas, užsodinta veja sėklomis ir po to patręšta (plotas – 1 130 kv. m2); darbai pabaigti 2019 m. gegužės 30 d. ir pasirašytinai priimti 2019 m. gegužės 31 d. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad minėti darbai, atsižvelgiant į sutvarkytą plotą 1 130 kv. m2, galimai apima jos įprastai vykdomą ūkinę komercinę veiklą įgyvendinant sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl aplinkos tvarkymo darbų organizavimo, šiuo atveju nesudaro pagrindo kvestionuoti žalos atlyginimo fakto. Teisėjų kolegija pažymi, jog į ieškovo lokalinę sąmatą Nr. 5258363 provėžų išlyginimo, vejos atsodinimo ir patręšimo darbai nebuvo įtraukti, išlaidas numačius tik už vejos mažų plotų atnaujinimo, papildant 10 cm augalinio grunto sluoksniu, darbus. Remiantis liudytojo A. V. 2020 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje duotais parodymais, 2-3 dienų bėgyje (skaičiuojant nuo eismo įvykio (2019 m. vasario 18 d.)) atvažiavo atsakovės darbuotojai (kai atšilo truputį) ir sutvarkė žalią veją – atvežė žemės, pagrėbliojo; ar sėjo veją, ar nesėjo, nežino; buvo įšalas, tai ta žolė nesudygo iki vasaros vidurio, o vasaros vidury sudygusi galėjo būti lauko žolė. Taigi, iš esmės liudytojo A. V. parodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė, nepaisant galimai toje pačioje 1 130 kv. m2 dydžio teritorijoje atliekamų aplinkos tvarkymo darbų, įgyvendinant sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, šalino ir su eismo įvykiu tiesiogiai susijusius padarinius, t. y. tvarkė veją, atvežė žemių ir lygino provėžas, užsodino veją, tokiu būdu siekdama atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina, jog liudytojo A. V. išreikšta abejonė, ar sudygusi žolė – atsakovės pasodinta, pagrįsta jo subjektyvia nuomone, vejos sėjimo darbų nemačius, taigi, ir negalėjus nei patvirtinti, nei paneigti, kad jie buvo atlikti.

24.       Duomenų, jog aukščiau nurodytos vejos tvarkymo darbus būtų atlikusi trečiasis asmuo, nepareiškianti savarankiškų reikalavimų, UAB „HA.EN“, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Taigi, akivaizdžiai egzistavęs ir jų poreikis, nepaisant ieškovo išmokėtos draudimo išmokos.

Dėl procesinės bylos baigties

25.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

26.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

27.       Atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovės turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29.       Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 732,05 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdama patirtas išlaidas 2021 m. vasario 22 d. PVM sąskaita-faktūra Serija AVC Nr. 21-105, 2021 m. vasario 22 d. darbų ataskaita ir 2021 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 8_MA-00909/1. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nurodyta, jog nustatant maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80,00 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas). Apskaičiuojant maksimalią atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2020 metų III ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 454,80 Eur. Maksimali atsakovei už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma – 1 512,99 Eur ((1 454,80 Eur x 1,3) x 80,00 proc. / 100). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato padėjėjo S. L. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio – 1 512,99 Eur ((1 454,80 Eur x 1,3) x 80,00 proc. / 100), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

30.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atmesti ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio Lietuvos Respublikoje per Ergo Insurance SE filialą, apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11688-1097/2020.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano aplinka“, juridinio asmens kodas 305229187, iš ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio Lietuvos Respublikoje per Ergo Insurance SE filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 732,05 Eur (septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų ir penkių euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjos                                                                         Rita Kisielienė

                                                                        Danutė Kutrienė

                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė