Civilinė byla Nr. eB2-796-924/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00074-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.4; 3.4.3.5.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Ž. Ž. pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aikela“,

n u s t a t ė :

ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aikela“ (toliau – ir atsakovė, įmonė). Nurodė, kad ieškovė yra atsakovės kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. vasario 7 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka yra 17 159,55 Eur, kurią sudaro 54 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 3,68 Eur delspinigiai, 2 691,99 Eur gyventojų pajamų mokestis, 141,04 Eur delspinigiai, 13 438,81 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 830,03 Eur delspinigiai. Atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė nustatytu terminu nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą nuo 2022 m. vasario 15 d., gyventojų pajamų mokesčio nuo 2021 m. gegužės 31 d., pridėtinės vertės mokesčio nuo 2021 m. rugsėjo 27 d., už laiku nesumokėtus mokesčius priskaičiuota 974,75 Eur delspinigių. Paskutiniame atsakovės pateiktame balanse už 2021 metus viso turto vertė nurodyta 50 102 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 117 090 Eur. Pelno nuostolio ataskaitoje už 2021 metus atsakovė deklaravo 27 366 Eur nuostolį. Atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra įregistruota įmonės nuosavybės teise transporto priemonių. Ieškovei iš atsakovės nuo 2022 m. balandžio 21 d. priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis UAB „Aikela“ apdraustųjų asmenų nėra, skolos VSDFV taip pat nėra. Taigi atsakovė yra nemoki, kadangi negali laiku vykdyti turtinių prievolių ieškovei. 

Ieškovas Ž. Ž. 2023 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą, inicijuodamas nemokumo procesą atsakovei UAB „Aikela“. Pareiškime nurodė, kad yra atsakovės UAB „Aikela“ vadovas. Pagal 2022 m. birželio 30 d. balanso duomenis UAB „Aikela“ balansinė turto vertė siekia 1 812 Eur, trumpalaikis turtas – 1 092 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 720 Eur. 2022 m. birželio 30 d. balanso duomenimis UAB „Aikela“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 85 573 Eur. Taigi UAB „Aikela“ įsipareigojimai kreditoriams viršija turimo turto vertę, įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negauna, todėl įmonė yra nemoki ir negalės įvykdyti turtinių prievolių. 2022 m. spalio 11 d. duomenimis teismuose iškeltų bylų atsakovei UAB „Aikela“ nėra.  

Pareiškimai tenkinami, atsakovei UAB „Aikela“ keltina bankroto byla

Pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditorius ir įmonės vadovas, kuriems tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos, todėl šioje byloje pateiktų pareiškimų iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje e2-1121-407/2020).

Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo, teismo procesiniai dokumentai, siųsti įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti. Teismo procesiniai dokumentai įmonės vadovui Ž. Ž. įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka elektroninėmis ryšio priemonėmis 2023 m. kovo 2 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis).  

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Aikela“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. kovo 27 d. Iš įmonės 2021 m. balanso duomenų matyti, kad tais metais jos turtas siekė 50 102 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 40 162 Eur, trumpalaikis – 8 833 Eur (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 117 090 Eur, atsakovė 2021 metus baigė nuostolingai, nuostolis siekė 27 366 Eur. Įmonės 2022 m. birželio 30 d. balansas patvirtina, kad 2022 m. liepos 25 d. įmonės turtas siekė 1 812 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 0 Eur, trumpalaikis 1 092 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 720 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 85 573 Eur, atsakovės nuostoliai sudarė 16 773 Eur. 2023 m. kovo 14 d. duomenimis įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 2 700,72 Eur, deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma sudaro 17 159,55 Eur.

Nekilnojamojo turto duomenimis atsakovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra įregistruota įmonės nuosavybės teise transporto priemonių. Antstolių sistemos duomenimis, antstolių kontorose yra užvestos 4 vykdomosios bylos, kuriose iš atsakovės ieškovės naudai yra vykdomas 16 928,46 Eur, UAB Circle K Lietuva naudai vykdomas 5 601,22 Eur skolos išieškojimas. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodo, kad pareiškimo teismui pateikimo dieną atsakovės skola valstybės, savivaldybių biudžetams siekia 17 159,55 Eur. Ieškovas Ž. Ž. nurodo, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 85 573 Eur. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismuose nėra aktyvių bylų, kuriose šalimi dalyvautų atsakovė.

Taigi, įvertinus visus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovė yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, jokios veiklos nevykdo, nes nėra nė vieno darbuotojo, pajamų negauna, turto neturi. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas, taip pat nepateikta. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB „Aikela“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto bylą, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės administratore atrinkta UAB „OPEK“. Teismas neturi duomenų, kad šios administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, todėl UAB „OPEK“ skirtina administruoti UAB „Aikela“ (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorę neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.

Vadovaujantis nuo 2021 m. sausio 1 d. įdiegta nemokumo administratorių atrankos programa AVNIS, nemokumo administratorei nustatytinas 4 200 Eur dydžio bazinis atlygis.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 punktu, paskirta nemokumo administratorė įpareigotina apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas  

n u t a r i a :

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Aikela“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.

Įmonės nemokumo administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „OPEK“ (juridinio asmens kodas 135773538, eilės numeris nemokumo administratorių sąraše Nr. N-JA0206, adresas Jūrės g. 1, Kazlų I k., 69445 Kazlų Rūdos sav., tel. (8 37) 213 011, el. paštas: laimonas.vogulys@opek.lt).

Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 4 200 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Aikela“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai.

Nustatyti 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 (trisdešimt) dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtam nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovams, atsakovei, paskirtai nemokumo administratorei, Turto areštų aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui, antstoliams, Turto arešto aktų registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorę ne vėliau kaip per tris darbo dienas apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo informuoti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                   Edvardas Paliokas