Civilinė byla Nr. e3K-3-160-916/2021
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00023-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.1; 3.1.12.12.1.1; 3.1.12.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. T. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos bendrovės „OOO R Technik“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto vienintelio arbitro 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. V2017/106 dėl lėšų priteisimo, suinteresuotas asmuo L. T. K..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą fiziniam asmeniui, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja prašė pripažinti ir leisti vykdyti Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto (toliau – ir Arbitražo institutas) vienintelio arbitro 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. V2017/106, kuriuo nuspręsta pareiškėjos bendrovės „OOO R Technik“ naudai išieškoti iš suinteresuoto asmens L. T. K. 215 000 Eur lėktuvo kainos, 92 800 Eur baudą, 2 987 194,58 Rusijos rublio išlaidų už teisinį atstovavimą, įskaitant 7,25 proc. metinių palūkanų nuo arbitražinio nutarimo paskelbimo dienos iki visos sumos išmokėjimo dienos. Arbitražo institutas taip pat nutarė, kad šalys solidariai prisiima atsakomybę už arbitražinių išlaidų apmokėjimą, ir nusprendė, kad L. T. K. atsakingas už 34 484,06 Eur ir 1907,81 Švedijos kronos arbitražinių išlaidų apmokėjimą, nes jam priklauso trys ketvirtadaliai arbitražinių išlaidų.
3. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 26 d. bendrovė „OOO Rodina Technik“, kurios teises ir pareigas 2016 m. kovo l d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perėmė bendrovė „OOO R Technik“, ir suinteresuotas asmuo sudarė sutartį Nr. 127/01, pagal kurią suinteresuotas asmuo įsipareigojo perduoti bendrovei „OOO Rodina Technik“ orlaivį „Cirrus SR-22“, kurio vertė – 215 000 Eur, o bendrovė „OOO Rodina Technik“ įsipareigojo perduoti suinteresuotam asmeniui „Gazelle“ tipo sraigtasparnį „SA 341 G“, kurio vertė – 405 000 Eur. Sutarties 6 punkte nustatytas susitarimas perduoti ginčą spręsti arbitražui Stokholme. Kilus nesutarimų dėl sutarties vykdymo pareiškėja kreipėsi į Arbitražo institutą, šis priėmė prašomą pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą. Pareiškėja teigia, kad apie bylos eigą suinteresuotas asmuo buvo informuojamas tinkamai, suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį bei turėjo atstovą. Galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, nurodytų 1958 m. Niujorko konvencijoje dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija), nėra.
4. Byloje nebuvo gautas suinteresuoto asmens L. T. K. atsiliepimas į pareiškėjos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo instituto sprendimą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
5. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto vienintelio arbitro 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. V2017/106, kuriuo nuspręsta pareiškėjos bendrovės „OOO R Technik“ naudai išieškoti iš suinteresuoto asmens L. T. K. 215 000 Eur lėktuvo kainos, 92 800 Eur baudą, 2 987 194,58 Rusijos rublio išlaidų už teisinį atstovavimą, įskaitant 7,25 proc. metinių palūkanų nuo arbitražinio nutarimo paskelbimo dienos iki visos sumos išmokėjimo dienos, bei nutarta, kad šalys solidariai prisiima atsakomybę už arbitražinių išlaidų apmokėjimą, o L. T. K. atsakingas už 34 484,06 Eur ir 1907,81 Švedijos kronos arbitražinių išlaidų apmokėjimą.
6. Atsižvelgdama į tai, kad suinteresuotas asmuo L. T. K. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, nors teismo siųsti dokumentai jam buvo įteikti asmeniškai, kolegija Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų neanalizavo, dėl jų nepasisakė ir patikrino tik tai, ar neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio (pagal pareigas), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo to, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi.
7. Kolegija, įvertinusi šalis siejusius teisinius santykius, dėl kurių tinkamo įgyvendinimo kilo arbitražinis ginčas, padarė išvadą, kad nuostolių ir baudos priteisimas, kylantis iš šalis (privatų juridinį ir fizinį asmenis) siejančių sutartinių teisinių santykių, gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 12 straipsnis), t. y. šiuo atveju neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintas atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimą pagrindas.
8. Kolegija taip pat nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo instituto sprendimas prieštarautų viešajai tvarkai. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad, pripažinus Arbitražo instituto sprendimą Lietuvos Respublikoje, atsirastų tokie teisiniai padariniai, kurie būtų nesuderinami su tarptautine viešąja tvarka. Taigi nenustatyta ir Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinto atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimą pagrindo.
9. Nenustačiusi Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, kolegija nusprendė, kad Arbitražo instituto 2018 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. V2017/106 yra pripažintinas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui ir jam tinkamai nepranešęs apie prašymą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad pranešimas suinteresuotam asmeniui buvo įteiktas asmeniškai, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 8 (kooperacijos principas), 12 (šalių lygiateisiškumo principas), 17 (rungimosi principas) straipsniuose ir 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte (bylos išnagrinėjimas nepranešus kitai proceso šaliai – absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas) įtvirtintas normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014; 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-255-1075/2019). Nuo 2020 m. vasario 12 d. suinteresuotas asmuo yra Pietų Afrikos Respublikoje (toliau – PAR). Lietuvoje 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną, o PAR karantiną paskelbus 2020 m. kovo 15 d., suinteresuotas asmuo buvo priverstas likti ir šiuo metu yra PAR. Apie nagrinėjamą bylą jis sužinojo tik 2020 m. balandžio 18 d., kai jo uošvei O. K. buvo įteikta skundžiama nutartis. Pareiškėjos prašymas ir kiti teismo iki bylos nagrinėjimo siųsti procesiniai dokumentai O. K. niekada nebuvo įteikti, nors karantino laikotarpiu ji visuomet buvo namie. Nežinodamas apie pareiškėjos prašymo nagrinėjimą, suinteresuotas asmuo negalėjo pateikti atsiliepimo į jį ir nurodyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintų užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų.
10.2. Teismo 2020 m. kovo 26 d. pranešimas apie bylos nagrinėjimą buvo paliktas 2020 m. kovo 28 d. Taigi 2020 m. kovo 26 d., remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, teismo pranešimas suinteresuotam asmeniui gali būti laikomas įteiktu tik 2020 m. balandžio 27 d. Skundžiama nutartis teisme priimta 2020 m. balandžio 16 d., t. y. skundžiama nutartis priimta dar iki termino, kuriuo preziumuojama, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais, pabaigos. Dėl šios priežasties teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas normas.
10.3. Šiuo atveju egzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas Arbitražo instituto sprendimo nepripažinimo pagrindas – kilusio ginčo neapima arbitražinė sąlyga. Suinteresuoto asmens ir bendrovės „OOO Rodina Technik“ 2015 m. rugsėjo 26 d. sutarties dėl orlaivio ir sraigtasparnio mainų 7.2 punktas nustato, kad iš sutarties kylančios teisės ir pareigos negali būti perleistos trečiosioms šalims be kitos sutarties šalies sutikimo. Suinteresuotas asmuo niekada nedavė sutikimo bendrovei „OOO Rodina Technik“ perleisti iš šios sutarties kylančius reikalavimus. Nepaisydama šios sutarties sąlygos, bendrovė „OOO Rodina Technik“ savo teises ir pareigas, kylančias iš minėtos sutarties, pagal 2016 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį perleido bendrovei „OOO R Technik“ be suinteresuoto asmens sutikimo. Nesant sutikimo perleisti teises ir pareigas pagal sutartį, negalėjo būti perleistas ir susitarimas dėl ginčų sprendimo arbitraže. Taigi sutartyje esanti arbitražinė išlyga neapima ginčo tarp bendrovės „OOO R Technik“ ir suinteresuoto asmens, o bylą nagrinėjantis teismas turėjo atsisakyti pripažinti Arbitražo instituto sprendimą vadovaudamasis Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies c punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-73-421/2017; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2019). Suinteresuotam asmeniui neturint galimybės pateikti atsiliepimo į prašymą ir teismui nenagrinėjus klausimo dėl arbitražinės išlygos egzistavimo, teismas pažeidė pareigą aiškinti sutartis sąžiningai abiejų sutarties šalių atžvilgiu.
10.4. Nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punkte nustatytas užsienio arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo arba šio klausimo sprendimo atidėjimo pagrindas, nes Arbitražo instituto sprendimas, remiantis 1999 m. Švedijos arbitražo akto, galiojusio Arbitražo instituto sprendimo priėmimo metu, 34 straipsniu, suinteresuoto asmens 2018 m. liepos 4 d. skundu yra apskųstas Švedijos Sveos (Svea) apeliaciniam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-2007). Bylos nagrinėjimas Švedijos Sveos (Svea) apeliaciniame teisme yra vis atidedamas dėl pareiškėjos kaltės, nes ji vengia priimti šaukimą. Kadangi Arbitražo instituto sprendimas buvo apskųstas anksčiau, negu pradėta nagrinėjama byla, taikytina lis pendens (pirmojo teismo jurisdikcija) taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018). Jeigu suinteresuotas asmuo būtų žinojęs apie pradėtą bylą apeliacinės instancijos teisme, jis gindamasis būtų išsakęs šiuos argumentus. Dėl to teismas, žinodamas apie Arbitražo instituto sprendimo apskundimą Švedijos Sveos (Svea) apeliaciniame teisme, greičiausiai šio sprendimo nebūtų pripažinęs.
11. Pareiškėja atsiliepimu į suinteresuoto asmens kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
11.1. Nagrinėjamu atveju pranešimas apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme buvo įteiktas 2020 m. kovo 28 d., kaip nurodyta pranešime, asmeniškai suinteresuotam asmeniui. Suinteresuotas asmuo, teigdamas, kad 2020 m. kovo 28 d. jo nebuvo Lietuvoje, nenurodė, kas priėmė teismo procesinius dokumentus. Suinteresuotas asmuo teigia, kad skundžiamą nutartį gavo jo uošvė O. K. 2020 m. balandžio 18 d. Galima daryti logišką išvadą, kad jeigu suinteresuotas asmuo 2020 m. kovo mėn. buvo užsienyje, tai teismo pranešimas 2020 m. kovo 28 d. buvo įteiktas O. K. arba suinteresuoto asmens įgaliotam asmeniui I. Š., kurios gyvenamoji vieta taip pat yra (duomenys neskelbtini) (CPK 123 straipsnio 3, 5 dalys). Apie skundžiamą nutartį ją gavęs asmuo pranešė suinteresuotam asmeniui nedelsdamas. Aplinkybė, kad 2020 m. kovo 26 d. teismo pranešimą ir procesinius dokumentus priėmęs asmuo nepranešė apie juos suinteresuotam asmeniui, nesudaro pagrindo teigti, jog suinteresuotam asmeniui buvo netinkamai pranešta apie pareiškėjo prašymo nagrinėjimo laiką ir vietą. Suinteresuoto asmens nurodyta CPK 123 straipsnio 3 dalies taisyklė apie 30 dienų įteikimo terminą taikoma tuomet, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo negali įteikti dokumento fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir palieka pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos pašto įteikimo pranešimo apie siuntą matyti, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti, todėl nebuvo pagrindo suinteresuoto asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje palikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo.
11.2. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad 2015 m. rugsėjo 26 d. sutartyje esanti arbitražinė išlyga neapima ginčo tarp jo ir pareiškėjos bendrovės „OOO R Technik“, nes suinteresuotas asmuo nedavė sutikimo, kad bendrovė „OOO Rodina Technik“ perleistų iš sutarties kylančius reikalavimus pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju Arbitražo instituto 2018 m. balandžio 9 d. sprendime nurodyta, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas nereiškia, jog bus nutrauktas arbitražinis susitarimas, ieškovas (suinteresuotas asmuo) turi teisę pareikšti ieškinį. Pagal kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011), apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl Arbitražo instituto sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, neturi teisės aiškintis dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties galiojimo ir jos įtakos arbitražiniam susitarimui, nes tai reikštų arbitražo teismo sprendimo peržiūrėjimą iš esmės, o tai yra draudžiama. Be to, suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad 2016 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia.
11.3. Suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad Arbitražo instituto sprendimo vykdymas yra panaikintas ar sustabdytas. Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalį, arbitražo sprendimo apskundimas nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti ar leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą. Pagal Stokholmo prekybos rūmų arbitražo teismo 2018 m. gegužės 29 d. pranešimą, Arbitražo instituto sprendimas yra galutinis ir privalomas vykdyti nuo jo priėmimo momento. Taigi nėra Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje e punkte nustatyto pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo instituto sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką fiziniam asmeniui, aiškinimo ir taikymo
12. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.
13. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).
14. Nagrinėdamas bylas, kuriose nacionaliniai teismai nusprendė vieną iš šalių apie procesą informuoti viešo paskelbimo būdu tam, kad galėtų būti tęsiamas bylos nagrinėjimas, EŽTT priminė bendrąjį principą, kad taisyklės, susijusios su procedūromis ir terminais, kurių turi būti laikomasi pareiškiant ieškinį, yra skirtos tinkamam teisingumo vykdymui ir visų pirma teisinio tikrumo principo atitikimui užtikrinti. Kiekvienu atveju būtina nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą. Neribotam laikui pratęsus procesą, siekiant nustatyti vieno iš susijusių asmenų adresą, gali būti pažeisti teisinio tikrumo ir tinkamo teisingumo vykdymo principai. Taigi teisė į teismą valstybėms Konvencijos dalyvėms neužkerta kelio savo įstatymuose nustatyti tokioms situacijoms taikomą procedūrą, su sąlyga, kad yra užtikrinama tinkama suinteresuotų asmenų teisių apsauga (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).
15. Byloje, kuri buvo susijusi su asmenų informavimu apie teisminį procesą viešo paskelbimo būdu ir kurioje EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, EŽTT akcentavo tai, kad toks dokumentų įteikimo būdas buvo naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino (pvz., pateikė užklausą policijai), kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr. cituotą sprendimą byloje Nunes Dias prieš Portugaliją). Kita vertus, EŽTT yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kai taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr. cituoto sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją par. 39–44), taip pat nesikreipė į civilinio statuso registrą, profesinius subjektus (žr. cituoto sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją par. 84–85 – šioje byloje EŽTT atkreipė dėmesį ir į faktą, kad jau vykdymo procese tinkamas pareiškėjo adresas be didesnių sunkumų buvo nustatytas per savaitę), nebandė dokumentų įteikti pareiškėjo darbovietės ar artimo giminaičio adresais (žr. cituoto sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, par. 41).
16. Šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjos prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo sprendimą. CPK 8111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka. Apie rašytinį procesą arbitražo proceso šalims pranešama pranešimais.
17. CPK nėra nurodyta specialių taisyklių, kurių būtina laikytis pranešant arbitražo proceso šalims apie prašymo dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo nagrinėjimą, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad šalims turi būti siunčiami pranešimai bendra CPK 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka.
18. Aktualios nagrinėjamai bylai redakcijos CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751, įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., redakcija).
19. Taigi, proceso dalyviui – fiziniam asmeniui pranešama apie vyksiantį bylos nagrinėjimą, jo vietą ir laiką, taip pat įteikiami kiti procesiniai dokumentai gali būti asmeniškai, jo atstovui, per kartu su juo gyvenantį pilnametį šeimos narį, per darbovietę arba įstatyme nurodytu atveju procesinius dokumentus paliekant adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
20. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 16 d. pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto vienintelio arbitro sprendimą. Prašyme pareiškėja nurodė suinteresuoto asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini). Šį adresą suinteresuotas asmuo nurodo ir kasaciniame skunde.
21. 2020 m. kovo 26 d. teismas suinteresuoto asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė pranešimą ir pareiškėjos prašymą su priedais apie prašymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Suinteresuotam asmeniui buvo nustatytas terminas iki 2020 m. balandžio 15 d. atsiliepimui pateikti.
22. Byloje yra pateiktas įteikimo pranešimas apie siuntą, jame nurodyta, kad 2020 m. kovo 28 d. siunta įteikta asmeniškai suinteresuotam asmeniui. Įteikimo pranešime apie siuntą esančiame antspaude nurodyta data – 2020 m. kovo 30 d. Atsižvelgdamas į šiuos įteikimo pranešime apie siuntą nurodytus duomenis Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad suinteresuotam asmeniui pareiškėjos prašymas, pranešimas apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką bei siūlymas pateikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą buvo įteikti šio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu asmeniškai, suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
23. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria nuspręsta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo sprendimą, priimta 2020 m. balandžio 16 d.
24. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, jam tinkamai nepranešė apie prašymo dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo nagrinėjimo datą ir laiką. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad, Lietuvoje 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną, jis buvęs PAR, kurioje karantinas paskelbtas 2020 m. kovo 15 d., dėl to jis buvo priverstas likti šioje užsienio valstybėje ir kasacinio skundo rengimo metu taip pat buvo PAR. Apie nagrinėjamą bylą jis sužinojo tik 2020 m. balandžio 18 d., kai jo uošvei O. K. buvo įteikta skundžiama nutartis. Pareiškėjos prašymas ir kiti teismo iki bylos nagrinėjimo siųsti procesiniai dokumentai O. K. niekada nebuvo įteikti, nors karantino laikotarpiu ji visuomet buvo namie. Kasaciniame skunde teigiama, kad, nežinodamas apie pareiškėjos prašymo nagrinėjimą, suinteresuotas asmuo negalėjo pateikti atsiliepimo į jį ir nurodyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintų užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsiuntė paklausimą AB Lietuvos paštui dėl siuntos įteikimo suinteresuotam asmeniui. Gautame AB Lietuvos pašto atsakyme yra nurodyta, kad siuntą laiškininkė paliko gaunamų laiškų dėžutėje, nurodydama planšetėje raides „GLD“. Nuo š. m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbto karantino laikinai keitėsi siuntų pristatymo tvarka, t. y. paprastosios bei registruotosios korespondencijos siuntos pristatomos į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę. Jei siunta į gaunamųjų laiškų dėžutę netelpa, ji įteikiama pašte arba, jei ant siuntos nurodytas gavėjo telefono numeris ir jei yra galimybė, nukreipiama į savitarnos terminalą. Karantino metu už registruotosios siuntos priėmimą, išskyrus procesinius dokumentus, pasirašyti nereikia. Kontaktas su klientu šiuo atveju yra ne tik nebūtinas, bet ir draudžiamas.
26. Toks AB Lietuvos pašto atsakymas sudaro pagrindą spręsti, kad registruota siunta nebuvo įteikta suinteresuotam asmeniui asmeniškai, kaip buvo nurodyta įteikimo pranešime apie siuntą, o buvo palikta pašto (gaunamų laiškų) dėžutėje. Tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad Lietuvos apeliacinis teismas buvo tinkamai apie tai informuotas, priešingai, kaip minėta, įteikimo pranešime apie siuntą buvo nurodyta, kad siunta įteikta asmeniškai adresatui, todėl teismas, atsižvelgdamas į įteikimo pranešime apie siuntą nurodytą informaciją, neturėjo pagrindo abejoti, kad siunta įteikta asmeniškai.
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos skundą nagrinėjęs teismas buvo suklaidintas AB Lietuvos pašto įteikimo pranešime apie siuntą esančios žymos, jog siunta įteikta asmeniškai, todėl, remdamasis šiuo įrodymu, sąžiningai klydo konstatuodamas, kad suinteresuotam asmeniui pareiškėjos prašymas, pranešimas apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką bei siūlymas pateikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą buvo įteikti asmeniškai. Šiuo atveju, minėta, teismui grąžintame pranešime (pažymoje) nebuvo nurodyta, kad siunta palikta pašto dėžutėje, priešingai, buvo nurodyta, kad ji įteikta asmeniškai, nors tokios objektyvios galimybės Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu nebuvo.
28. Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo spręsti, jog suinteresuotam asmeniui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, taip pat jo atstovui ar kartu su juo gyvenančiam pilnamečiam šeimos nariui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbus Lietuvos Respublikoje karantiną nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. neliko objektyvios galimybės fiziniams asmenims siunčiamų pašto siuntų įteikti asmeniškai, pašto siuntos (esant tam fizinei galimybei) buvo (yra) paliekamos pašto (gaunamųjų laiškų) dėžutėse, dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl teismo siunčiamų procesinių dokumentų tinkamo įteikimo, turi būti vadovaujamasi CPK 123 straipsnio 3 dalimi ir jame įtvirtintu terminu.
29. Minėta, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
30. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Lietuvos apeliaciniam teismui buvo grąžinta pažyma apie įteikimą, kuri būtų suteikusi galimybę teismui spręsti dėl teisinio pagrindo taikyti CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą, įtvirtinančią, kad procesinis dokumentas šiuo atveju (neįteikus jo asmeniškai gavėjui, o palikus adresato deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje) laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
31. Procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į aptartą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą (žr. šios nutarties 13–15 punktus). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 27 punktas).
32. Byloje nustatyta, kad teismo 2020 m. kovo 26 d. pranešimas apie bylos nagrinėjimą buvo paliktas suinteresuoto asmens pašto dėžutėje 2020 m. kovo 28 d., taigi, remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, teismo pranešimas suinteresuotam asmeniui gali būti laikomas įteiktu tik 2020 m. balandžio 27 d. Minėta, kad skundžiama nutartis teisme priimta 2020 m. balandžio 16 d., t. y. skundžiama nutartis priimta nepraėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų ir tinkamai pritaikė procesinių dokumentų įteikimo fikciją.
33. Dėl visumos aptartų aplinkybių konstatuotina, kad teismo siųstas pranešimas apie pareiškėjos prašymo nagrinėjimo laiką nebuvo tinkamai įteiktas suinteresuotam asmeniui, dėl to jis neteko galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškėjos pateiktą prašymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą.
34. Kasacinio skundo argumentus dėl CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nustačius, jog suinteresuotam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, pripažintina, kad suinteresuotas asmuo nebuvo teismo tinkamai informuotas apie turimą teisę pareikšti argumentus dėl pareiškėjos prašymo bei vykstantį teismo procesą, todėl nebuvo užtikrinta jo teisė į teisingą teismą.
35. Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra teisinis pagrindas panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gediminas Sagatys
Dalia Vasarienė