Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-284-493/2016
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01807-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimu D. M. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 150 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams.
Administracinėn atsakomybėn D. M. patrauktas už tai, kad jis 2015 m. spalio 22 d. 14.00 val. Alytuje, vairuodamas automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve nepaisė kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimų, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, įvažiavo į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, priversdamas kitus automobilius staigiai sustoti ar pakeisti važiavimo kryptį, ir, toliau važiuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi, nepaisydamas kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimų, lenkė automobilius, kirsdamas kelių ženklinimo Nr. 1.3. dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, keldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 82.2., 101, 136.3. punktų, 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus.
Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. M. skundą dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo, 2016 m. sausio 28 d. nutartyje konstatavo, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl D. M. skundą atmetė.
D. M. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą, kuriuo panaikinti nutarimą D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, kad nutarime nurodytu laiku ir aplinkybėmis jis KET reikalavimų nepažeidė, o jam reiškiami kaltinimai dėl administracinio teisės pažeidimo yra tik abstraktaus pobūdžio ir reiškiami vadovaujantis išskirtinai subjektyviais faktoriais, nesant jokių objektyvių įrodymų.
Apeliantas skunde teigia, kad, kaip nurodė savo skunde pirmosios instancijos teismui, prašydamas teismo atkreipti į tai dėmesį, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra identiški, surašyti beveik žodis žodin, kas leidžia manyti, kad šių tarnybinių pranešimų tekstą surašė vienas asmuo. Iš tarnybinių pranešimų turinio matyti, kad, juose yra nurodomos tik bendro, abstraktaus pobūdžio aplinkybės, konkrečiai nenurodant kelio ruožų bei kelio atkarpų, kuriuose neva jis vykdė pagal KET draudžiamus lenkimus, nenurodomi automobiliai, kurie neva dėl apelianto neatsakingo vairavimo buvo priversti sustoti ar keisti važiavimo kryptį ir pan. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkti ir nepridėti jokie objektyvūs duomenys (vaizdo įrašai, liudytojų parodymai ar pan.) apie apelianto neva didelį greitį, pavojingą manevravimą, kliūčių kitiems eismo dalyviams sukėlimą ir t.t. Nors šie pareigūnai ir buvo apklausti teisme, kur jie patvirtino savo tarnybiniuose pareiškimuose nurodytas aplinkybes, ir teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą vadovaujasi išskirtinai šių pareigūnų parodymais, tačiau teismas vis dėlto nesiėmė priemonių patikrinti liudytojų duotus parodymus.
Apeliantas skunde pažymi, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės (Alytaus m.) į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiavo saugiai, jo kelyje nesant transporto priemonių, kurios važiavo pagrindiniu keliu. Kaip yra parodę liudytojai V. P. ir J. M., jie tarnybiniu automobiliu be skiriamųjų ženklų važiavo nuo apelianto vairuojamo automobilio atsilikę apie 100 m. Išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. matomumas iki sankryžos nėra geras, todėl akivaizdu, kad apeliantui įvažiavus į pagrindinį kelią, iki pareigūno vairuojamas automobilis privažiavo iki sankryžos, pagrindinėje gatvėje prie sankryžos galėjo priartėti automobiliai, kuriuos matė pareigūnai, tačiau apeliantas tuomet jau buvo įsukęs į pagrindinį kelią ir sukelti jiems pavojaus neturėjo jokių galimybių.
Apeliantas taip pat nurodo, kad ne visoje kelio atkarpoje nuo Alytaus miesto pabaigos iki (duomenys neskelbtini) tilto yra draudžiamas lenkimas. Apelianto manymu, teismas privalėjo išsireikalauti šios kelio atkarpos kelio žymėjimus, kurie akivaizdžiai būtų paneigę subjektyvius liudytojų parodymus. Apeliantas teigia, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) tilto link aplenkė automobilį kelio atkarpoje, kurioje nėra greičio ribojimo ir nėra draudžiamas lenkimas. Kelio atkarpoje, artėjant tilto, kurioje lenkimas yra draudžiamas, jis buvo grįžęs į savo eismo juostą. Akivaizdu, kad liudytojai, kurių parodymų pagrindu apeliantui yra paskirta nuobauda, važiuodami paskui jį už keleto automobilių, kelio atkarpoje, kurioje eismo juostas skiria ištisinė kelio žymėjimo juosta galėjo klysti.
Skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas gana nemažai dėmesio skyrė ir apelianto išvažiavimui nuo namų, tačiau šios aplinkybės negali turėti įtakos bylos nagrinėjimui, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas ir administracinė nuobauda paskirta tik dėl to, kad jis neva netinkamai, pažeisdamas KET reikalavimus įvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pažeidė KET reikalavimus, darydamas lenkimo manevrą.
Atsiliepime į D. M. apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi D. M. paskirta administracinė nuobauda yra teisėta.
D. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė D. M. skundą jo administracinio teisės pažeidimo byloje. Tai, kad apeliantas, vairuodamas automobilį Alytaus mieste, paeiliui padarydamas kelis KET pažeidimus, privertusius kitų transporto priemonių vairuotojus staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį, sukėlė grėsmę eismo saugumui, patvirtina policijos patrulių V. P. ir J. M. tarnybiniai pranešimai bei parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje. Nors, kaip savo skunde pažymi apeliantas, šių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų turinys yra iš esmės vienodas, tačiau liudytojų teismo posėdyje duoti parodymai neleidžia abejoti jų objektyvumu. Tarnybinį policijos automobilį, kuriuo pareigūnai važiavo iš paskos D. M., vairavęs J. M. apklausiamas nurodė matęs, kaip D. M. vairuojamas automobilis, važiuodamas šalutiniu keliu, nepristabdęs kirto pagrindinį kelią, dėl ko kiti automobiliai, važiavę pagrindiniu keliu, buvo priversti sustoti. Taip pat D. M. pravažiavo ir kitą sankryžą, o įsukęs į kelią link Daugų lenkė automobilius ženklo „lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir kitas policijos pareigūnas – V. P., dar papildydamas, kad didžiausiu atstumu nuo D. M. buvo atsilikę apie 100 metrų, o jo nepavijo dėl to, kad laikėsi KET reikalavimų. Pažymėtina, kad abu policijos pareigūnai teigė, jog eismas tuo metu, kai D. M. pavojingai vairavo, buvo intensyvus, dėl tokių vairuotojo veiksmų kiti eismo dalyviai turėjo stabdyti arba keisti savo kryptį, taigi akivaizdu, kad tokie KET pažeidimai, kuriuos padarius nurodė D. M. iš paskos važiavę policijos pareigūnai, sukėlė grėsmę eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams ir pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Apeliantas skunde teigia, kad jokių KET reikalavimų nepažeidė, o policijos pareigūnai buvo pernelyg atsilikę nuo jo vairuojamo automobilio, kad galėtų aiškiai matyti eismo situaciją, tačiau tokie apelianto teiginiai laikytini siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Apeliantas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai galėtų siekti jį patraukti atsakomybėn už pažeidimus, kurių jis nepadarė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas, todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis. Duomenų, kad D. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, byloje pakanka, tad teigti, kad teismas privalėjo imtis papildomų priemonių, kad išsiaiškintų tiesą byloje, nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r ė :
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Arūnas Paštuolis