(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

G A L U T I N I S  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Beatai Vilienei ir vadovui H. V.,

atsakovės atstovams advokato padėjėjams Donatui Ramanauskui ir Mildai Markevičiūtei,

viešame teismo posėdyje faktiškai ir vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skuodo vandenys“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Skuodo rajono savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skuodo vandenys“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 2 545,27 Eur skolą, 54,98 Eur delspinigius, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T9-35 ji paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja, jai pavesta Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą. UAB „Skuodo vandenys“ šalina paviršines nuotekas nuo atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos turto patikėjimo teise valdomų Skuodo miesto krašto kelių: Vilniaus, Gedimino, Laisvės, J. B., Vytauto gatvių (toliau – ginčo gatvės). Ginčo gatvės yra valstybinės reikšmės kelių, įtrauktų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, patvirtintą Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, tąsos: Vilniaus g., Skuodas: kelias Mažeikiai-Skuodas, kelio Nr. 170 (Kelių sąrašo eilės Nr. 70); Gedimino g., Skuodas: kelias Kretinga-Skuodas, kelio Nr. 218 (Kelių sąrašo eilės Nr. 118); Laisvės g., Skuodas: kelias Kretinga-Skuodas, kelio Nr. 218 (Kelių sąrašo eilės Nr. 118); J. B. g., Skuodas: kelias Skuodas-Plungė, kelio Nr. 169 (Kelių sąrašo eilės Nr. 69); Vytauto g., Skuodas: kelias Skuodas-Plungė, kelio Nr. 169 (Kelių sąrašo eilės Nr. 69). Ieškovė 2021 m. vasario 24 d. raštu Nr. VR1-51 kreipėsi į atsakovę ir pateikė suderinti bei pasirašyti paviršinių nuotekų tvarkymo abonentinės sutarties projektą. Atsakovė 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. 2-3412 nurodė, kad nuotekų šalinimo įrenginiai (lietaus kanalizacija ir kiti inžineriniai tinklai) yra valdomi ir prižiūrimi savivaldybės, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo sudaryti paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties su ieškove, kadangi ši turėtų būti sudaryta su savivaldybe. Ieškovė 2021 m. balandžio 6 d. raštu Nr. VR1-71 pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui už paviršinių ir drenažinių nuotekų transportavimą į miesto lietaus nuotekų tinklus pagal paskaičiuotą valstybinės reikšmės kelių (Skuodo mieste, Vilniaus g., Gedimino g., Laisvės g., J. B. g., Vytauto g.) plotą - 5,57 ha. Atsakovė 2021 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 2-6548 nurodė, kad mokesčio už paviršines nuotekas nemokės, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą mokesčio už paviršines nuotekas mokėjimo pareiga priklauso šalinimo įrenginių (lietaus kanalizacijos ir kitų inžinerinių tinklų) valdytojui ir prižiūrėtojui – savivaldybei. Ieškovė atsakovei pateikė dar penkias PVM sąskaitas-faktūras: 2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SKVL Nr. 02631, 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SKVL Nr. 02687, 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SKVL Nr. 02743, 2021 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SKVL Nr. 02798, 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SKVL Nr. 02853, 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą SKVL Nr. 02907. Nė vienos iš paminėtų PVM sąskaitų-faktūrų atsakovė neapmokėjo. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. Ū5-46 priminė atsakovei apie susidariusį įsiskolinimą už paviršinių nuotekų tvarkymą nuo gatvių, esančių valstybinės reikšmės kelių tąsomis, bei paragino įsiskolinimą sumokėti. Atsakydama į paminėtą raštą, atsakovė dar kartą nurodė atsisakanti mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė geranoriškai nesumokėjo už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, suteiktas šalinant nuotekas nuo ginčo gatvių laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., ieškovė kreipiasi į teismą dėl 2 545,27 skolos priteisimo.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 545,27 Eur skolą, 54,98 Eur delspinigius, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 600,25 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 723,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Atsakovė nustatytu terminu pateikė teismui prieštaravimus dėl 2021 m. lapkričio 26 d. preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė:

4.1.        sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-37017-1098/2021 nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su klausimais: a) „ar GVTNTĮ ir kiti nuotekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai ta apimtimi, kiek jie nenustato aiškaus teisinio reglamentavimo, kas už nuotekų tvarkymą/valymą moka – nenustato konkretaus mokėtojo (subjekto) bei nenustato pakankamo, aiškaus finansavimo (iš kokių lėšų turi būti apmokamas nuotekų tvarkymas/valymas) (egzistuojanti legislatyvinė omisija) – neprieštarauja Konstitucijos 53, 54 straipsnių nustatytam reguliavimui bei Konstitucinio Teismo oficialiai doktrinai dėl viešojo biudžeto tvarkymo bei Konstitucinio Teismo oficialiai doktrinai dėl teisės į švarią ir saugią aplinką užtikrinimo?“; b) „ar GVTNTĮ 3 str. 1 d. tokia apimtimi, kiek numato, kad asmuo, nesantis teršėju (neskleidžiantis jokios taršos, neužsiimantis jokia veikla, kuri sukelia taršą, ir neturintis pareigos užsiimti tokia veikla), yra laikomas abonentu GVTNTĮ prasme, t. y. abonentu, kuris turi mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą nuotekų tvarkytojui, neprieštarauja Konstitucijos 53, 54 str. nustatytam reguliavimui bei Konstitucinio Teismo oficialiai doktrinai dėl teisės į švarią ir saugią aplinką užtikrinimo?“;

4.2.        iš ieškovės išreikalauti: (a) dokumentus, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas konkretus nuotekų kiekis, kurios ant atsakovės valdomų kelių nutekėjo nuo Skuodo rajono savivaldybės, pačios ieškovės ir kitų asmenų, valdančių nekilnojamojo turto objektus, besiribojančius su atsakovės valdomais keliais, infrastruktūros ir kitų nekilnojamojo turto objektų. Dokumentus, kad šis ne iš atsakovės valdomų kelių susidarantis nuotekų kiekis buvo atimtas iš to nuotekų kiekio, už kurį apmokėjimo ieškovė siekia iš atsakovės šioje byloje; (b) dokumentus patvirtinančius, kad už (i) punkte nurodytą nuotekų kiekį apmokėjo atitinkamai Skuodo rajono savivaldybė, pati ieškovė arba kiti asmenys, kurie valdo nekilnojamojo turto objektus, besiribojančius su atsakovės valdomais keliais; (c) dokumentus, parodančius, kaip buvo atskirta ir apmokestinta tarša, už kurios sutvarkymą ieškovė prašo priteisti apmokėjimą iš atsakovės, bet kurią sukėlė ne atsakovė (t. y. keliais važiuojančių transporto priemonių valdytojai, greta atsakovės valdomų kelių esančių objektų valdytojai, praeiviai ir kiti asmenys);

4.3.        panaikinti preliminarų sprendimą;

4.4.        priimti galutinį sprendimą – ieškinį atmesti;

4.5.        priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovė prieštaravimuose nurodo, kad jos įsitikinimu, ieškinys privalėjo būti atmestas kaip nesuderinamas su pamatiniu aplinkosaugos teisės principu „teršėjas moka“. Tuo tarpu, teismas, priėmęs preliminarų sprendimą, netyrė ir neanalizavo klausimo, kas (koks teršėjas, ir jo/jų valdomas taršos šaltinis) nagrinėjamu atveju sukelia paviršinių nuotekų (vandens), patenkančių į ieškovės nuotekų valymo įrenginius, taršą. Ieškovė ieškiniu šių aplinkybių neįrodinėjo ir apie jas nepasisakė. Atsakovė pažymi, kad byloje nagrinėjamu atveju: 1) paviršinių nuotekų (vandens), kurios patenka į ieškovės valymo įrenginius, taršą sukelia ginčo keliais (kuriuos atsakovė tik prižiūri ir užtikrina jais saugų eismą) važinėjantys automobiliai, kuriuos valdo Skuodo rajono savivaldybės gyventojai ir kiti automobilių valdytojai, bei Skuodo rajono savivaldybės gyventojai ir kiti greta atsakovės prižiūrimų kelių esančių pastatų, žemės sklypų bei infrastruktūros objektų, nuo kurių į kelius suteka lietaus vanduo, naudotojai; (2) atsakovė, vykdydama jai įstatymų priskirtas funkcijas 11 užtikrinti saugų eismą ginčo keliuose, neatlieka jokių veiksmų (nevaldo jokių taršos šaltinių), kurie sukeltų kokią nors taršą aplinkai (tame tarpe, ir taršą paviršinėms nuotekoms). Atitinkamai už Skuodo rajono savivaldybės gyventojų, kitų transporto priemonių valdytojų ir kitų greta atsakovės prižiūrimų kelių esančių pastatų, žemės sklypų bei infrastruktūros objektų, nuo kurių į kelius suteka lietaus vanduo naudotojų sukeltą taršą (jos neutralizavimą, kurį atlieka ieškovė) privalo mokėti Skuodo rajono savivaldybė, kadangi Kelių priežiūros aprašas ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p. būtent savivaldybei priskiria pareigą užtikrinti poveikį aplinkai mažinančių priemonių įgyvendinimą (tik tokiu būdu būtų tinkamai įgyvendinamas principas „teršėjas moka“).

6.       Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisės spraga (legislatyvinė omisija) – aiškaus teisinio reglamentavimo, iš kokių lėšų turi būti apmokamas ginčui aktualių nuotekų valymas, todėl dėl šios spragos užpildymo yra būtini Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo arba įstatymo leidėjo išaiškinimai ir valia. Atsakovė taip pat nurodo, kad ji nėra ir negali būti laikoma abonentu GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi ji nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos. Anot atsakovės, nagrinėjamu atveju teršėjai, teršiantys aplinką – nuotekas (vandenį), kurios patenka į ieškovės įrenginius ir ten yra neutralizuojamos, yra automobilių valdytojai, kurie važinėja ginčo keliais, bei Skuodo rajono savivaldybės gyventojai ir kiti greta atsakovės prižiūrimų kelių esančių pastatų, žemės sklypų bei infrastruktūros objektų, nuo kurių į kelius suteka lietaus vanduo, naudotojai, o ne atsakovė (valdantis kelius ir užtikrinantis saugų eismą).

7.       Atsakovės nuomone, ieškovė tinkamai neįrodė ir nepagrindė skolos egzistavimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, kaip ji paskaičiavo, kad būtent toks nuotekų kiekis, už kurį ji išrašė ginčo sąskaitas, į ieškovės valymo įrenginius nutekėjo būtent nuo atsakovės patikėjimo teise valdomų kelių. Ieškovė taip pat nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, kaip susidaro tarša, kurią ieškovė neutralizuoja (išvalo savo įrenginiais). Kitaip tariant, ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, kas yra taršos šaltinis, kuris teršia ieškovės išvalytas nuotekas, už kurių išvalymą ieškovė reikalauja priteisti tariamą skolą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės sąskaitose aprašytos paslaugos (už kurių suteikimą ieškovė reikalauja priteisti tariamą skolą) tikrai buvo suteiktos – nėra pateikiami jokie suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktai, patvirtinimai apie paslaugų suteikimą, nuotekų valymo įrenginių skaitiklių duomenys ir pan. Todėl apskritai nėra aišku, kiek ir kokių paslaugų, už kurias teoriškai reikia atsiskaityti, suteikė ieškovė. Trečia, ieškovė, skaičiuodama tariamos skolos dydį, ydingai remiasi Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, 8 punkte nustatyta paviršinių nuotekų kiekio skaičiavimo metodika. Vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punkte nustatyta paviršinių nuotekų kiekio skaičiavimo metodika, nėra aišku kaip iš nuotekų, kurios į ieškovės nuotekų valymo įrenginius patenka nuo atsakovės valdomų kelių, turėtų būti atskiriamos (išminusuojamos) nuotekos, kurios susidaro nuo aplinkinių objektų – statinių, pastatų, laukų ir pan., už kurių veiklą atsakovė nėra atsakinga.

8.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašo tenkinti ieškinį visiškai ir priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodo, kad ginčas, koks yra kilęs tarp nagrinėjamos bylos šalių, teismų praktikoje nėra naujas. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-13845-918/2018, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1942-864/2020 sprendė šiai bylai precedentinę reikšmę turinčią bylą, iškeltą pagal UAB „Šilutės vandenys“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl skolos už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Taigi atsakovės pozicija, kurios ji laikosi nagrinėjamoje byloje, buvo ne kartą įvertinta teismų, tačiau nė karto nebuvo pripažinta pagrįsta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino vertikalaus precedento sampratą, pagal kurią žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismų sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais ir kitais konstituciniais principais neatskiriamai susijusia nuostata, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, konkuruojančias su esamomis, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). Ieškovės vertinimu, taikytinai teisei ir bylų faktinėms aplinkybėms esant iš esmės tapačioms, nagrinėjant civilinę bylą, turi būti vadovaujamasi pirmiau nurodyta precedentinę reikšmę turinčia byla.

10.       Ieškovė nurodo, kad nuotekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, jog nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo išlaidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos. Pareiga atsiskaityti už nuotekų (įskaitant paviršinių nuotekų) tvarkymą turi asmuo, kuris nuotekas leidžia į inžinerines sistemas, nagrinėjamos bylos atveju – asmuo, kuris prižiūri objektus, nuo kurių paviršinės nuotekos suteka į ieškovės valdomas inžinerines sistemas. Taigi, atsakovė yra abonentas GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalies prasme. Nurodytas principo „teršėjas moka“ aiškinimas atitinka aktualią teismų praktiką, kuri, kaip minėta, turi precedentinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Taigi spręstina, kad atsakovė turi pareigą mokėti už paviršines nuotekas, išleidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikšmės kelių tąsomis, važiuojamosios dalies dangos į ieškovės valdomas lietaus kanalizacijos inžinerines sistemas. Pažymi, kad, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 25 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimus). Prieštaravimuose nėra pateikta įtikinamų argumentų, pagrindžiančių, kad: i) jokiuose kituose teisės aktuose nėra sureglamentuota, iš kokių lėšų turi būti apmokamas ginčui aktualių nuotekų valymas, ii) yra realus poreikis šį klausimą sureguliuoti, šis reglamentavimas turi būti įtvirtintas būtent KPPPFĮ, nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas. Ieškovė paaiškino, kad priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka. Ieškovė taip pat nurodo, kad Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 8 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai nėra paviršinių nuotekų kiekiui išmatuoti skirtų apskaitos prietaisų, paviršinių nuotekų kiekis apskaičiuojamas pagal tame pačiame punkte numatytą formulę. Taigi paviršinių nuotekų, pašalintų byloje nagrinėjamu laikotarpiu nuo ginčo gatvių, kiekis buvo pagrįstai apskaičiuotas pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punkte pateiktą formulę.

11.       Teismo 2022 m. kovo 1 d. posėdžio metu nutarta įtraukti bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, Skuodo rajono savivaldybės administraciją.

12.       Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi nutarta atmesti atsakovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir civilinės bylos sustabdymo bei kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.

13.       Trečiasis asmuo Skuodo rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad palaiko ieškovės ieškinį ir sutinka su ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus išdėstytais argumentais.

14.       Trečiasis asmuo Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodo, kad yra sudariusi su ieškove paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį dėl paviršinių nuotekų (įskaitant lietaus nuotekas), patenkančių nuo Skuodo miesto gatvių ir šaligatvių, kurie nuosavybės teise priklauso ar patikėjimo teise valdo Skuodo rajono savivaldybė, į ieškovės valdomą ar naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, tvarkymo. Ieškovė dėl paviršinių nuotekų tvarkymo Savivaldybės administracijai išrašo sąskaitas, o ši jas apmoka. Analogiška situacija turėtų būti ir su Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuri atitinkamas valstybei priklausančias ginčo gatves valdo patikėjimo teise. Nurodo, kad atsakovės nurodyto aprašo 3.2.1. ir 3.2.2. papunkčiuose kelių priežiūros vykdymas priskiriamas ne tik savivaldybei, bet ir valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, o įgyvendindama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkto nuostatas, Skuodo rajono savivaldybės taryba 2016 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T9-35 ieškovę paskyrė paviršinių nuotekų tvarkytoja, kuriai pavesta Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą. Taip pat nurodo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis turėjo būti sudaryta su atsakove. Kadangi atsakovė atsisakė sudaryti sutartį, ieškovė vadovaudamasi GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalimi, tinkamai interpretavo, kad paviršinių nuotekų tvarkymo sutartis sudaryta pagal geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas ir išleistų paviršinių nuotekų kiekį nustatė pagal atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą.

15.       Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė ir vadovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

16.       Teismo posėdžių metu atsakovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

17.       Remiantis byloje esančiais duomenimis bei juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė UAB „Skuodo vandenys“ Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T9-35 paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja, jai pavesta Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą. Ieškovė UAB „Skuodo vandenys“ šalina paviršines nuotekas nuo atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos turto – patikėjimo teise valdomų Skuodo m. krašto kelių: Vilniaus, Gedimino, Laisvės, J. B., Vytauto gatvių. Ginčo gatvės yra valstybinės reikšmės kelių, įtrauktų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, patvirtintą Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, tąsos: Vilniaus g., Skuodas: kelias Mažeikiai-Skuodas, kelio Nr. 170 (Kelių sąrašo eilės Nr. 70); Gedimino g., Skuodas: kelias Kretinga-Skuodas, kelio Nr. 218 (Kelių sąrašo eilės Nr. 118); Laisvės g., Skuodas: kelias Kretinga-Skuodas, kelio Nr. 218 (Kelių sąrašo eilės Nr. 118); J. B. g., Skuodas: kelias Skuodas-Plungė, kelio Nr. 169 (Kelių sąrašo eilės Nr. 69); Vytauto g., Skuodas: kelias Skuodas-Plungė, kelio Nr. 169 (Kelių sąrašo eilės Nr. 69). Ieškovė 2021 m. vasario 24 d. raštu Nr. VR1-51 kreipėsi į atsakovę ir pateikė suderinti bei pasirašyti paviršinių nuotekų tvarkymo abonentinės sutarties projektą. Atsakovė 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. 2-3412 nurodė, kad nuotekų šalinimo įrenginiai (lietaus kanalizacija ir kiti inžineriniai tinklai) yra valdomi ir prižiūrimi savivaldybės, todėl ji neturi teisinio pagrindo sudaryti paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties su ieškove.

18.       Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau GVTNTĮ). Šio įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad viešoji nuotekų tvarkymo sutartis– tai nuotekų tvarkymo sutartis, kurią viešasis nuotekų tvarkytojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo sudaryti su visais asmenimis dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. GVTNTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji vandens tiekimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėmis sąlygomis, kurios buvo patvirtintos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (nauja redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 22 d.). Šiomis imperatyviosiomis teisės normomis yra reglamentuojama ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos nustatymo tvarka, atsiskaitymo už geriamąjį vandenį ir už nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą.

19.       GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas.

20.       Paviršinės nuotekos yra suprantamos kaip ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui) tvarkymą (GVTNTĮ 3 straipsnio 25 dalis). Paviršinių nuotekų tvarkytojas – savivaldybės kontroliuojama įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje tvarkymą (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 28 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė yra paviršinių nuotekų tvarkytoja GVTNTĮ prasme. Paviršinių nuotekų atidavimo riba – paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą (GVTNTĮ 3 straipsnio 26 dalis).

21.       Pagal GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą abonentas, be kita ko, yra juridinis asmuo, perkantis nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudaręs nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas nuotekų išleidimo komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantis paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas. Būtina sąlyga atitikti abonento sąvoką šios teisės normos prasme, be kita ko, yra tai, kad nuotekų (paviršinių nuotekų) tvarkymo paslaugomis asmuo naudojasi verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti.

22.       Naudojimosi paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis faktas gali būti konstatuojamas tiek tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius yra prijungęs prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tiek ir tuo atveju, kai yra nustatoma, jog paviršinės nuotekos išteka į teritoriją, iš kurios jos patenka į paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.

23.       Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja atsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

24.       Nuotekų tvarkymo srityje yra taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, jog nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo išlaidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos (GVTNTĮ 17 straipsnio 2 dalis). Teisės aktų analizė patvirtina, kad pareigą atsiskaityti už nuotekų (įskaitant ir paviršinių nuotekų) tvarkymą turi asmuo, kuris nuotekas leidžia į inžinerines sistemas, t. y. šiuo atveju asmuo, kuris prižiūri objektus, nuo kurių paviršinės nuotekos suteka į atsakovo valdomas inžinerines sistemas.

25.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė yra abonentas GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalies prasme ir turi pareigą mokėti už paviršines nuotekas, išleidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikšmės kelių tąsomis, važiuojamosios dalies dangos ir atsakovės valdomas lietaus kanalizacijos inžinerines sistemas. Atsakovės argumentai, kad ji neperka geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų nei verslo reikmėms, nei ūkinei veiklai vykdyti, vertintini kaip neteikiantys pagrindo pripažinti, jog atsakovė neatitinka GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos abonento sąvokos. Analogiškai vertintinas ir atsakovės argumentas, kad atsakovė vykdo tik kelių priežiūrą. Pažymėtina, kad, pagal Kelių įstatyme pateiktą kelio priežiūros apibrėžtį, kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir nustatytą kelio ir jo statinių naudojimo laiką.

26.       Pasisakant dėl atsakovės argumentų, susijusių su principu „teršėjas moka“, pažymėtina, kad atsakovė nagrinėjamos bylos kontekste neteisingai aiškina ir taiko šį principą. Nuotekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, jog nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo išlaidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos (GVTNTĮ 17 straipsnio 2 dalis). Pareiga atsiskaityti už nuotekų (įskaitant paviršinių nuotekų) tvarkymą turi asmuo, kuris nuotekas leidžia į inžinerines sistemas, nagrinėjamos bylos atveju – asmuo, kuris prižiūri objektus, nuo kurių paviršinės nuotekos suteka į ieškovės valdomas inžinerines sistemas. Nurodytas principo „teršėjas moka“ aiškinimas atitinka aktualią teismų praktiką (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1942-864/2020 34 p.).

27.       Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek iš abonento sąvokos, pateiktos GVNTNĮ 3 straipsnio 1 dalyje, tiek iš GVTNTĮ pateikiamų sąvokų „nuotekos“ (3 straipsnio 22 dalis), „paviršinės nuotekos“ (3 straipsnio 31 dalis), „paviršinių nuotekų atidavimo riba“ (3 straipsnio 32 dalis), „urbanizuotos teritorijos paviršiaus valdytojas“ (3 straipsnio 43 dalis) matyti, kad buvimas paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties šalimi – abonentu siejamas su urbanizuotos teritorijos, ant kurios susidaro paviršinės nuotekos, turėjimu nuosavybės teise arba valdymu ir (arba) naudojimu kitais teisiniais pagrindais. Nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu ginčo gatves ir joms priskirtą žemę atsakovė valdė patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra abonentas GVTNTĮ 3 straipsnio 1 dalies prasme ir turi pareigą mokėti už paviršines nuotekas, išleidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikšmės kelių tąsomis, važiuojamosios dalies dangos į ieškovės valdomas lietaus kanalizacijos inžinerines sistemas ir tai atitinka principo „teršėjas moka“ turinį, atsakovės prieštaravimuose nurodyti argumentai dėl ieškinio tariamo nesuderinamumo su pastaruoju principu laikytini nepagrįstais.

28.       Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad nėra aiškaus teisinio reglamentavimo, iš kokių lėšų turi būti apmokamas ginčui aktualių nuotekų valymas. Minėti atsakovės argumentai grindžiami Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – KPPPFĮ) 9 straipsniu, kuris, atsakovės vertinimu, nenustato, iš kokių lėšų atsakovė gali mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą. Prieštaravimuose teigiama, kad KPPPFĮ 9 straipsnyje yra baigtinis sąrašas atvejų, kaip atsakovė gali naudoti kelių fondo lėšas.

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020, aiškindamas KPPPFĮ 9 straipsnio 1 dalį (pagal įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2017-12-14 iki 2018-01-01 ir redakciją, galiojusią nuo 2018-01-01 iki 2019-05-25), konstatavo, jog, priešingai nei teigia atsakovė, abiejose redakcijose yra pateiktas nebaigtinis, neišsamus Programos finansavimo lėšų naudojimo valstybinės reikšmės keliams atvejų sąrašas. Jose abiejose nėra expressis verbis nurodyta, kad Programos finansavimo lėšos naudojamos ir sumokėti už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat nenurodyta, kad jos negali būti naudojamos ir sumokėti už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat nenurodyta, kad jos negali būti naudojamos tokiam tikslui. Vien tai, kad nuo 2018-01-01 iki 2019-05-25 galiojusios redakcijos KPPPFĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią Programos finansavimo lėšos vietinės reikšmės keliams naudojamos kelio juostoje esantiems paviršiaus vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti, neteikia pakankamo pagrindo šios redakcijos KPPPFĮ 9 straipsnio 1 dalį aiškinti taip, kad pagal ją Programos finansavimo lėšos negali būti naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo valstybinės reikšmės keliuose paslaugoms apmokėti.

30.       Prieštaravimuose atsakovė teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, kaip ji paskaičiavo, kad būtent toks nuotekų kiekis, už kurį ieškovė išrašė sąskaitas, į ieškovės valymo įrenginius nutekėjo būtent nuo atsakovės patikėjimo teise valdomų kelių.

31.       Pasisakant dėl minėtų atsakovės argumentų, pažymėtina, kad vadovaujantis GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Nagrinėjamu atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.

32.       Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (toliau – Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas), 8 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai nėra paviršinių nuotekų kiekiui išmatuoti skirtų apskaitos prietaisų, paviršinių nuotekų kiekis apskaičiuojamas pagal tame pačiame punkte numatytą formulę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepagrįstu laikytinas atsakovės argumentas neva ieškovei nepateikus nuotekų valymo įrenginių skaitiklių duomenų, nėra aišku, ar sąskaitose aprašytos paslaugos buvo suteiktos. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente numatyta, kad gali nebūti įrengtų paviršinių nuotekų kiekio apskaitos prietaisų, tokiu atveju paviršinių nuotekų kiekiui apskaičiuoti naudojama Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente numatyta formulė. Taigi paviršinių nuotekų, pašalintų byloje nagrinėjamu laikotarpiu nuo ginčo gatvių, kiekis buvo pagrįstai apskaičiuotas pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punkte pateiktą formulę. Taigi paviršinių nuotekų, pašalintų byloje aktualiu laikotarpiu nuo ginčo gatvių, kiekis buvo pagrįstai apskaičiuotas pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punkte pateiktą formulę.

33.       Atsakovės teigimu, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nėra nustatyta, kaip skaičiuojant konkrečiam subjektui priskirtą paviršinių nuotekų kiekį turėtų būti atskiriamos (matematiškai atskaitomos ir išminusuojamos) nuotekos, į nuotekų valymo įrenginius patenkančios nuo aplinkinių objektų – statinių, pastatų, laukų ir pan. Pažymėtina, kad minėti atsakovės argumentai yra susiję su Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatytos paviršinių nuotekų skaičiavimo tvarkos kvestionavimu, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip minėta, ieškovė paviršinių nuotekų kiekį apskaičiavo pagal GVTNTĮ bei Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente numatyta konkreti formulė, pagal kurią apskaičiuojamas paviršinių nuotekų kiekis, ir nenumatytos jokios jos taikymo išimtys. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktas, todėl deklaratyvūs atsakovės teiginiai, susiję su Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento kvestionavimu, laikytini nepagrįstais. Įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovė būtų apskaičiavusi paviršinių nuotekų kiekį, pažeisdama Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatytą tvarką, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

34.       GVTNTĮ 34 straipsnio 18 dalis nustato, kad paviršinių nuotekų tvarkytojas visiems tos pačios kategorijos abonentams paslaugas teikia vienodomis sąlygomis ir kainomis. Taigi ieškovė, apskaičiuodama pašalintų nuo ginčo gatvių paviršinių nuotekų kiekį, neturi teisės skaičiuoti kitaip, negu tai nustato Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punktas (GVTNTĮ 32 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė tinkamai apskaičiavo paviršinių nuotekų kiekį ir nustatė skolos faktą.

35.       Nagrinėjamu atveju 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 71 punkto pagrindu iš atsakovės pagrįstai priteista 54,98 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo kiekvienos nesumokėtos sumos dalies už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 22 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d., taikant 0,02 proc. dydžio delspinigių normą.

36.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės pagrįstai priteistos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 600,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

37.       Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės priimamo procesinio sprendimo rezultatui.

38.       Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl teismo 2021 m. lapkričio 26 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje, kuriame įtvirtinama ta pati bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas.

40.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė papildomas 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus parengimą ir 300,00 Eur išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, viso 1 570,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė tinkamai ir laiku pateikė į bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir sumokėjimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šių išlaidų atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti papildomai ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skuodo vandenys“ (juridinio asmens kodas 173820527) iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 1 570,50 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimties eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Jelena Leščinskienė