Baudžiamoji byla Nr. e1-873-1226/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07077-2024-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 21 d.
Šiauliai
Šiaulių
apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Selvenis išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
A. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, anksčiau teistas 15 kartų, paskutinį kartą teistas 2023-01-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta ir sumažinta 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
nustatė:
Kaltinamasis A. L. mušdamas sukėlė fizinį skausmą K. J., o būtent: 2024-02-23 apie 02.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam K. J. į galvos sritį, bei kompiuterio maitinimo kabeliu sudavė nemažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajam K. J. į nugaros sritį ir tuo sukėlė nukentėjusiajam K. J. fizinį skausmą.
A. L. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-02-23 apie 02.15 val. pas buvusią sugyventinę I. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., asmeninio konflikto metu su K. J., miegamajame kambaryje, vieną kartą smogė K. J. į galvos sritį ir paėmęs kompiuterio maitinimo laidą, smogė K. J. lygtais keturis kartus į nugaros sritį. Praėjusiose apklausose ir akistatoje neigė kaltę, nes tikėjosi su K. J. susitaikyti ir išvengti atsakomybės. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu.
Be kaltinamojo duotų paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, jo kaltę įrodo kiti byloje sutinki ir teisme ištirti įrodymai.
Nukentėjusiojo K. J. pareiškime, kuriame 2024-02-23 nurodoma, kad 2024-02-23 apie 02.15 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), draugės I. K. buvęs sugyventinis A. L. sudavė jam rankoje laikytu kompiuteriniu maitinimo kabeliu ne mažiau kaip keturis kartus į nugaros sritį, taip pat, vieną kartą rankos kumščiu jam trenkė į galvos sritį. Šiais veiksmais A. L. sukėlė jam fizinį skausmą. Taip pat, A. L. jam grasino sakydamas, kad jį užmuš. A. L. grasinimus suprato kaip realius. Dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Prašo išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti A. L. įstatymo nustatyta tvarka. Siekdamas patikslinti ir detalizuoti K. J. paaiškino, kad jau daugiau nei metus laiko gyvena kartu su drauge I. K. adresu (duomenys neskelbtini). Su ja sutaria gerai, nesipyksta. Kai pradėjo draugauti su I. sužinojo, kad ji prieš tai gyveno su tokiu A. L., tačiau jų keliai išsiskyrė. Gali pasakyti, kad nuo pat draugystės su I. pradžios A. L. neduoda jiems ramybės. Šis dažnai atvykta pas I., nori ją susigrąžinti visais įmanomais būdais, o pamatęs jį, šis visuomet susinervina. Ne kartą ankščiau yra sulaukęs grasinimų, kad jį pasigaus prie darbovietės, kad jį sulaužys, tačiau jokių realių veiksmų nesiimdavo. 2024-02-22 vakare kartu su I. buvo išvykęs į Šiaulius. Apie 23.00 val. I. į mobilaus ryšio telefoną paskambino jos teta R. M., kuri gyvena tame pačiame name kaip ir jis su I., ir pranešė, kad ką tik išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir priėjusi prie lango pamatė kieme stovintį A. L. ir išdaužtą I. automobilio "(duomenys neskelbtini) " vairuotojo durų langą. I. pasakė tetai, kad ši iškviestų policijos pareigūnus, kad jie užfiksuotų tą įvykį. 2024-02-23 apie 00.10 val. grįžus į namus, tiek jis, tiek I. tikrai pamatė, kad jos automobilis yra apgadintas. R. M. grįžus pasakė, kad matė, jog A. L. pabėgo iš namo kiemo. Pasitarė su I. ir nusprendė nieko daugiau šią naktį nesiaiškinti, o ryte padėti automobilį nuvežti į autoservisą sutvarkymui. Kartu su I. nuėjo miegoti į miegamąjį. Apie 02.15 val. miegant išgirdo bildesį. Atmerkus akis pastebėjo, kad miegamajame kambaryje stovi A. L. Šis įjungė kambaryje šviesą ir iškarto puolė ant jo, trenkė kumščiu jam vieną kartą į galvos sritį. Tuomet pasiėmė ant stalo buvusį kompiuterinį maitinimo kabelį ir pradėjo jam sakyti, kad jį užmuš, sulaužys, kad saugotų savo šeimą ir eitų laiptais į apačią. Po šių žodžių, šis iškarto vėl puolė ant jo, rankoje turimu kabeliu nemažiau keturis kartus trenkė jam į nugaros sritį. Visais šiais kartais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Nuo 1 iki 10 balų skalėje patirtą skausmą vertina 8 balais. Po to, A. L. ir I. laiptais nusileido į virtuvę, o jis tuo metu pasiėmęs mobilaus ryšio telefoną paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie šį įvykį. Girdėjo, kad jie žodžiais konfliktavo virtuvės kambaryje, po to, išgirdo, kad kažkas trenkė durimis. Nusileidus į apačią I. jam pasakė, kad A. pabėgo ir ją ką tik taip pat sumušė kompiuteriniu maitinimo kabeliu. Mano, kad A. į namus pateko per namo rūsio duris, kurios labai lengvai pastūmus atsidaro. Viso šio įvykio metu namuose taip pat buvo blaivi R. M. ir trys I. vaikai E. P., A. L. ir D. L.. N. R., nei vaikai viso šio konflikto nematė. Taip pat, nori pasakyti, kad A. L. grasinimus, jog jį užmuš, pasigaus, supranta kaip realius ir mano, jog šis tikrai gali dar ką nors jam padaryti. Jis šio bijo, prašo policijos pareigūnų apsaugoti jį nuo A. L., kad šis jo daugiau nesužalotų. Dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Dėl šio įvykio daugiau nieko pasakyti negali. Jam yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį. Išaiškinimą apie civilinį ieškinį suprato ir civilinio ieškinio nereikš.
Nukentėjusysis K. J. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2024-02-29 paaiškino, kad tvirtina duotus parodymus, kuriuos davė 2024-02-23 ir savo valia nori juos papildyti. Įvykio dieną 2024-02-23, kai rašė pareiškimą, paminėjo policijos pareigūnams, kad A. L. būdamas kambaryje paėmęs ant stalo buvusį kompiuterinį maitinimo kabelį, pradėjo jam sakyti, kad jį užmuš, sulaužys. Nuo šių A. L. pasakytų žodžių jis neišsigando, prieš jį jokių realių grasinimų neatliko, šie išsakyti žodžiai jam nesukėlė realaus pagrindo manyti, kad A. L. gali grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Susistumdymo metu su A. L., šis rankoje (kurioje negali pasakyti, nepamena) laikė kompiuterio laidą ir juo mosikuodamas pataikė jam į nugaros dalį kelis kartus, galimai tris kartus, nes jie tuo metu antrame aukšte miegamajame kambaryje su A. apsistumdė. Jis pareigūnams įvertino patirtą fizinį skausmą 8 balais, tačiau pretenzijų dėl šio įvykio A. L. neturi, nes šis jo atsiprašė ir jie susitaikė. Nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Pas teismo medicinos ekspertus po įvykio nesikreipė, užduotį iš pareigūnų buvo gavęs.
Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu, apklausta 2024-02-29 paaiškino, kad A. L. yra jos buvęs sugyventinis, kartu nebegyvena 3 metus, prieš tai gyveno 8 metus, turi 2 bendrus vaikus A. L. ir D. L.. Kai buvo sugyventinai su A. L., jie gyveno (duomenys neskelbtini). 2024-02-23 d. 02.00 val. A. L. buvo atėjęs į jos miegamojo kambarį pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), jis atėjo per namo rūsį, kurio jie nerakina. T. A. L. ir K. J. kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad ji neatsiliepė telefonu, nes A. pamanė, jog kažkas nutiko ar jai ar vaikams, todėl atvykęs pradėjo žodiškai konfliktuoti. Ji konflikto dieną buvo apsvaigusi, jai nustatė 1,19 promilės girtumą, todėl nelabai pamena visas įvykio aplinkybes. Matė, kad A. ir K. apsistumdė miegamajame kambaryje ar A. L. matė, kad bandė smogė iš kompiuterio laido K. J., tačiau nematė ar pataikė, nes A. ji pastūmė į šoną nuo K. link durų. P. A., ji jam pasakė, kad eitų į apačią pakalbėti, ji nuėjo su A., o K. pasiliko antrame namo aukšte. A. L. pakalbėjęs su ja, išėjo iš jos namų. Ji pretenzijų A. L. dėl nieko neturi, jai joks fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Ant kairės kojos esantį įbrėžimą, ji pati įsibrėžė būdama miegamajame kambaryje į stiklinį rašomąjį stalą, kai A. su K. susistumdė, ji tuo metu bandė juos skirti ir užsigavo į stalo kampą. Po įvykio iš pasikarščiavimo galėjo pareigūnams pasakyti, kad A. L. jai smogė iš kompiuterio laido, nes buvo supykusi ant jo, dėl jo priekaištų dėl to, kad neatsiliepė jam telefonu, kadangi buvo apsvaigusi nuo alkoholio, dėl pykčio pareigūnams paminėjo, kad įvertino patirtą skausmą 7 balais. Ji jokių pretenzijų A. L. neturi. Pačio konflikto niekas nematė, jos teta R. M. gyvena kitame namo gale, pas šią nakvojo ir jos vaikai.
Liudytoja. R. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklausta 2024-03-18 paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini)., namas priklauso 3 savininkams, t. y. jai, jos seseriai A. K. ir jos mamai V. R.. Namas turi du atskirus įėjimus iš kiemo pusės ir vieną iš gatvės pusės. P. I. galima patekti iš kiemo pusės ir iš rūsio - katilinės. Kol A. L. su I. buvo kartu, jie gyveno (duomenys neskelbtini)., nors nebuvo registruotas. I. ir A. L. kartu nebegyvena 3-4 metus. 2024 m. vasario mėn. pabaigoje, tikslios datos nepamena, ji išgirdo stiprų durų trenksmą, todėl išėjo į I. kambarį, tai yra, koridoriuje A. L. rankoje laikė storą kabelio laidą, juodos spalvos. A. L. būdamas ant laiptų stumdė I., nes I. neleido jam lipti į viršų. A. L. garsiai šaukė "jį pasmaugs, kam jis šeimą ardo?". A. L. sulaikė I., ir jie abu atėjo į virtuvę, ji kartu su jais taip pat nuėjo į virtuvę. Ji stovėjo tarpduryje ir matė, kad K. pabėgo į rūsį, ji tuo metu iš savo telefono paskambino į 112 ir pranešė apie įvykį. Kai tik pradėjo skambinti 112, A. L. iš karto pabėgo. Ji apie suduotus smūgius K. ir I. išgirdo, kai atvyko pareigūnai. K. pasakojo ir rodė savo nugarą pareigūnams, K. pasakojo, kad L. kabeliu smogė į nugaros sritį, kiek smūgių buvo K. suduota nepasakys. Taip pat, pareigūnams I. irgi pasakojo, kad jai tuo pačiu laidu smogė į kojos sritį, kurią koją nepasakys, nepamena. Ji kitoje dienoje ant ryto išėjusi į lauką pamatė, kad priekinės I. K. durys yra apgadintos, spynos užraktas (kur įeina liežuviukas metalinis) išplėštas buvo, I. K. pasakė, kad ji neturi jokių pretenzijų dėl durų. Konflikto metu I. vaikai buvo pas ją, jie miegojo. A. L. yra labai kerštingas, ji bijo, kad dabar jis nepadarytų jos turtui jokios turtinės žalos, nes gali kerštauti, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).
Asmens apžiūros protokole, kuriame užfiksuota K. J. vizualinė apžiūra ir matomi sužalojimai.
Asmens apžiūros protokole, kuriame užfiksuota I. K. vizualinė apžiūra ir matomi sužalojimai.
Kitų objektų apžiūros protokole, kuriame užfiksuoti peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai.
Daiktų apžiūros protokole, kuriame užfiksuota kompiuterinio maitinimo kabelio apžiūra.
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo A. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo A. L. prisipažinimas, nukentėjusiojo K. J. pareiškimas ir ikiteisminio metu duoti parodymai, liudytojų I. K. ir R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, asmens apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog A. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam K. J. į galvos sritį, bei kompiuterio maitinimo kabeliu sudavė nemažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajam į nugaros sritį ir tuo sukėlė nukentėjusiajam K. J. fizinį skausmą. A. L. atlikdamas smurtinius veiksmus K. J. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). A. L. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš K. J. kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Pripažinti A. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. ir skirti jam 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti galutinę 30 parų arešto bausmę.
Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog A. L. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Be to, kaltinamasis A. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina į tai, kad A. L. anksčiau teistas penkiolika kartų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam A. L. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina arešto bausmė (BK 49 straipsnis), nustatant prokuroro prašomą bausmės trukmę, jos dydį parenkant didesnį už bausmės vidurkį, numatytą BK 49 straipsnio 3 dalyje. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu), kadangi baudžiamoji byla baigta baudžiamuoju įsakymu, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinis maitinimo kabelis gražintas nukentėjusiajam K. J. paliktinas jo neribotai nuosavybei, dvi laikmenos su garso ir vaizdo įrašais paliktinos prie bylos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir A. L. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
A. L.
skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Daiktinius įrodymus – kompiuterinį maitinimo kabelį gražintą nukentėjusiajam K. J. palikti jo neribotai nuosavybei, dvi laikmenas su garso ir vaizdo įrašais palikti prie bylos.
A. L.
išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3, 4 dalis nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą; nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsnio nuostatas konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.
Išaiškinti A. L., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.
Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Egidijus Selvenis